5f6e69af-034c-4176-862c-ca8aa0fd5fbb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1040-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38241-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatė:Ginčo esmė I. L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006-01-24 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ su skundu, praÅ¡ydamas įpareigoti jo darbdavį UAB „Girteka“ iÅ¡mokėti jam priklausančius dienpinigius ir iÅ¡duoti atsiskaitymo lapelius už kiekvienÄ iÅ¡mokėtÄ dienpinigių dienÄ .

Inspekcija įžvelgė galimÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į policijÄ . IeÅ¡kovo pateikto skundo pagrindu, 2006-07-13 Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 300 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2006-07-13 iki 2013-04-09, t. y. beveik 7 metus - 5 kartus nutrauktas, 1 kartÄ sustabdytas ir 4 kartus atnaujintas, kartÄ atskirtas ir kartÄ sujungtas.

Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ir nepavykus apginti savo civilinių teisių, t. y. atgauti iÅ¡mokų pagal darbo sutartį baudžiamojoje byloje, jis 2013-12-18 kreipėsi į teismÄ civilinio proceso tvarka. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimų netenkino, o kasacinis teismas 2015-06-05 skundo nė nepriėmė. IeÅ¡kovo civilinio pobÅ«džio teisės buvo sprendžiamos labai ilgai (9 metus ir 5 mėnesius), taip pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau –ir Konvencijos) 6 str. 1 d., todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ neturtinę žalÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2013-10-15 nutarimu byloje S. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 66365/09) pripažino LietuvÄ turint veiksmingÄ vidaus teisinės gynybos priemonę dėl pernelyg ilgų procesų nuo 2007-08-06, todėl pareiÅ¡kėjai, teikę peticijas po Å¡ios datos, pirmiau turėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo prieÅ¡ valstybę Lietuvos teismuose CK 6.272 straipsnio pagrindu.IeÅ¡kovo civilinių teisių gynimo procesas ilgai truko todėl, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju buvo nutrauktas penkis kartus, kurį keturis kartus aukÅ¡tesnės institucijos pripažino nutrauktu be pagrindo ir jį atnaujino.

Nuo tyrimo pradžios iki 2008 metų tyrimo metu nebuvo atliekamas joks iÅ¡samesnis tyrimas. Nuo 2008 iki 2010 metų spalio praktiÅ¡kai jokie veiksmai nebuvo atliekami, o 2012-10-21 procesas nutartimi buvo sustabdytas. Tik praėjus 5 metams po tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai įžvelgė, jog galėjo bÅ«ti atlikta kita nusikalstama veika pagal kitÄ baudžiamojo kodekso straipsnį. Ikiteisminį tyrimÄ bandyta iÅ¡skirti į du atskirus, kad vienÄ galėtų nutraukti, tačiau teismas tokį atskyrimÄ pripažino negalimu.

Praėjus 5 metams, ikiteisminį tyrimÄ pareigÅ«nai nutraukė dėl senaties, kÄ teismas pripažino neteisėtu ir vėl atnaujino. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas gynė savo teises civilinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nesudėtingÄ bylÄ nagrinėjo vienerius metus, o apeliacinė instancija – pusę metų. Å iuo atveju ieÅ¡kovas gynė savo kaip darbuotojo teises į su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. IeÅ¡kovo finansinė situacija buvo labai sudėtinga, jis turėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ (sÅ«nų ir dukrÄ studentę).

Dėl užklupusių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirÅ«pinti Å¡eimos gerove jis neteko sÅ«naus, kuris pasitraukė iÅ¡ gyvenimo. Per beveik deÅ¡imt metų trukusį jo pažeistų teisių gynimo procesÄ , kuris galiausiai buvo baigtas taip ir neatgavus priklausančio darbo užmokesčio, ieÅ¡kovas neteko pasitikėjimo Lietuvos valstybe ir jos teisingumÄ vykdančiomis institucijomis. IeÅ¡kovo patirti moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl valstybės nesugebėjimo apginti jo interesus turi labai didelę įtakÄ jo tolimesnei visuomeninei, darbo veiklai ir Å¡eimyniniam gyvenimui.

AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinio argumentai susiję su antruoju – civiliniu procesu- apsiriboja faktų iÅ¡vardinimu ir abstrakčiu teiginiu, kad pirmoji instancija civilinę bylÄ nagrinėjo beveik metus, o apeliacinė instancija – dar pusę metų. Civilinį procesÄ ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas bando sutapatinti su ikiteisminiu tyrimu ir vertina kaip vieningo proceso stadijų visumÄ , vertinant proceso trukmę.

Baudžiamoji byla ir civilinė byla buvo visiÅ¡kai savarankiÅ¡ki procesai, kurių metu atliktų veiksmų pagrįstumas turi bÅ«ti nagrinėjamas atskirai. IÅ¡ civilinės bylos matyti, kad jos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 7, o ne 12 mėnesių, o apeliacinėje instancijoje, skaičiuojant nuo skundo gavimo – 4 mėnesius, kas atitinka reikalavimÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Faktas, kad kasacinis skundas iÅ¡ viso nepriimtas, nepagrindžia teismo veiksmų neteisėtumo.

Vilniaus apygardos teismas 2015-03-05 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , vadinasi, iÅ¡ nepagrįstai pradėtos bylos negali kilti teisėtos pasekmės – žalos atlyginimas. IeÅ¡kovo teiginiai, kad neturtinės žalos faktÄ Ä¯rodo jo deÅ¡imt metų trukę iÅ¡gyvenimai, bylinėjimas teismuose, prarastos pajamos, nusivylimas dėl teisių neapgynimo taip pat veiksmai siejami ir su sÅ«naus mirtimi, leidžia vertinti, kad analogiÅ¡kos aplinkybės (sÅ«naus mirtis, prarastos pajamos ir pan.) buvo iÅ¡dėstytos ieÅ¡kovo 2011-10-27 civiliniame ieÅ¡kinyje baudžiamojoje byloje, tačiau jos buvo siejamos ne su valstybės institucijų, o su UAB „Girteka“ veiksmais.

IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto. AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas iÅ¡ 2007-12-18 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju turinio seka, kad ieÅ¡kovui kaip nukentėjusiojo teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tinkamai. Nutarime nurodytos ir pacituotos visos BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Pareigos informuoti asmenį, kad jis turi teisę reikÅ¡ti civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimus, teisėsaugos pareigÅ«nai ar prokuroras neturėjo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėto neveikimo.

Tyrimas buvo pradėtas gavus pareiÅ¡kimÄ , nurodant, kad jam neiÅ¡mokėta 56 712,84 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, teigiant, kad darbdavys suklastojo jo paraÅ¡us arba iÅ¡mokamų pinigų sumas ant kasos iÅ¡laidų orderių. Å ios nurodytos aplinkybės ir lėmė tyrimo kryptį. Tyrėjas skyrė specialisto iÅ¡vadÄ , siekdamas nustatyti paraÅ¡o tikrumÄ . Vėliau apklausiamas ieÅ¡kovas patvirtino, kad dokumentuose buvo jo paraÅ¡ai, tačiau nurodė, kad abejoja ar teisingai buvo įraÅ¡ytos nurodomos kaip iÅ¡mokamos gavėjui pinigų sumos.

Å ios naujos abejonės lėmė bÅ«tinybę atlikti buhalterinių dokumentų tyrimÄ , siekiant nustatyti, ar UAB „Girteka“ buvo tinkamai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl nenustačius reikÅ¡mingų aplinkybių, tokioje tyrimo stadijoje tyrimas negalėjo bÅ«ti užbaigtas. 2011-12-02 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarime tenkinti L. K. skundÄ , tyrimas truko ilgai ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų kaltės, o dėl tyrimo specifikos, didelio liudytojų skaičiaus, nuolat jų vykstančių komandiruočių, UAB „Girteka“ nepateikiamų dokumentų bei kt.

Ieškovas tyrimo metu teigė, kad jam nebuvo išmokėtos pinigų sumos pagal 9 kasos išlaidų orderius, o tyrimo pabaigoje nurodė, kad neišmokėti tik pagal 4 orderius. Toks ieškovo elgesys taip pat įtakojo ilgesnę nei įprastai trukmę. Iš galutinio ikiteisminio tyrimo rezultato matyti, kad tyrimo metu nepasitvirtino ieškovo nurodyti galimai nusikalstami UAB „Girteka“ darbuotojų veiksmai. Tad tyrimo trukmė niekaip neįtakojo ieškovo patirtų neturtinių nuostolių atsiradimo. Tiek šio ieškinio, tiek ieškinio baudžiamojoje byloje neturtinės žalos dydis yra grindžiamas tapačiais išgyvenimais, todėl yra pagrindas teigti, jog patirti išgyvenimai buvo susiję ne su tyrėjų, prokurorų ar teismų veiksmais, o su darbdavio elgesiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas CK 6.272 straipsnio pagrindu reikalauja iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo ir teigia, kad dėl institucijų proceso vilkinimo, pareigÅ«nų nekvalifikuotumo ir aplaidumo buvo pažeistas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas procese, kas lėmė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ .IeÅ¡kovas, įrodinėdamas vienÄ iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtus veiksmus, nurodė, kad veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė per ilgu ikiteisminio tyrimo bei civilinės bylos nagrinėjimo procesu.

Jokių BPK ar CPK normų, tiek tiriant galimai UAB „Girteka“ bei kitų asmenų nusikalstamÄ veikÄ , tiek nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-12861-727/2014 dėl komandiruotpinigių priteisimo, pažeidimų, iÅ¡skyrus pareigÅ«nų nekompetencijÄ keturis kartus nepagrįstai nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ ir vėl jį atnaujinant, kas lėmė ilgÄ procesÄ , ieÅ¡kovas neįrodinėjo.Teismas pritarė atsakovÄ atstovaujančių atstovų dėstytai pozicijai, kuri neprieÅ¡taruja kasacinio teismo bei EŽTT formuojamai praktikai, kad ilga bylos nagrinėjimo proceso trukmė pati savaime nėra laikytina pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos nagrinėjimÄ (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis).Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo eigÄ , pažymėjo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo L.

K. pozicija dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei žalos jam kito, todėl tokie nukentėjusio veiksmai nepaneigiamai lėmė reikalingų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių bei atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad parodymų kaitaliojimas ikiteisminio tyrimo metu taip pat prisidėjo prie proceso trukmės.Teismas pažymėjo, kad vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, aktualu tampa skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų skaičius.

Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo apskųsti 5 kartus. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo atstovu, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimų, jų apskundimų ir atnaujinimo veiksmai lėmė beveik dviejų metų ikiteisminio tyrimo laikotarpį, tačiau skundų pateikimas ir jų nagrinėjimas BPK tvarka taip pat vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo dalis, kuri turi bÅ«ti užbaigta, siekiant tęsti ikiteisminį tyrimÄ arba jį užbaigti. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad skundų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų nutraukimo nagrinėjimas, vertintinas kaip proceso delsimas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad sprendžiant ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) pateiktų skundų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , bÅ«tų buvę pažeistos BPK normos, lėmusios tyrimo trukmę. Tokių aplinkybių nenustatė, vertindamas baudžiamosios bylos medžiagÄ , ir teismas. Teismas pabrėžė, kad skundų nagrinėjimo terminus lėmė ir paties ieÅ¡kovo (nukentėjusio) operatyvumas pateikti skundÄ , kai skundas bÅ«davo paduodamas po beveik mėnesio, skundžiamÄ nutarimÄ gaunant paÅ¡tu ir jį teikiant paÅ¡tu.Teismas, iÅ¡analizavęs teikiamų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimų motyvus, konstatavo, kad kas kartÄ bÅ«davo nurodomi reikalavimai apklausti naujus asmenis (UAB „Girteka“ darbuotojus), kuriuos vėliau apklausus, aplinkybės dėl galimo dokumentų klastojimo ar jiems neiÅ¡mokėtų priklausančių piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, nepasitvirtindavo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant reikalavimus apklausti liudytojais UAB „Girteka“ tiek esamus, tiek buvusius darbuotojus, Å¡aukimai dažnai jiems neįsiteikdavo, o įsiteikus, negalėdavo atvykti į apklausas laiku (baudžiamoji byla t. 2, b. l. 75-80, 82-88, 89-96; t. 12, b. l. 22-23, 32-41 ir kt.), kas taip pat sÄ lygojo ikiteisminio tyrimo veiksmų eigÄ bei trukmę, kaip ir apklaustų tyrimo eigoje liudytojų bei įtariamaisiais patrauktų asmenų skaičius. Kai kurie buvo apklausiami po keletÄ kartų (iÅ¡ viso buvo apklausta 29 asmenys – baudžiamoji byla t. 1, b. l. 33-36; t. 2, b. l. 27-31, 35-36, 77-80, 86-88; t. 4, b. l. 87-88, 165-167, 171-173, 175-178, 182-185, 187-190, 198-200; t. 5, b. l. 8-10, 16-17, 22-23, 25-26, 28-29, 32-33; t. 7, b. l. 55-56, 58-59, 62-63, 65-67, 68-70, 86-87; t. 9, b. l. 71-72, 87-89, 103-104, 125-126; t. 12, b. l. 20-23, 39-41, 53-56).Teismas vertindamas ieÅ¡kovo argumentus, kad tik dėl nekvalifikuotų, neatidžių pareigÅ«nų veiksmų, priimant nepagrįstus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo užtikrinta teisė į trumpiausiÄ procesÄ , pažymėjo, kad pirmasis tyrimo atnaujinimas (2007-12-18, t. 1, b. l. 111) buvo sÄ lygotas formalaus procesinio pažeidimo, suteikiant pareiÅ¡kėjui teisę teikti skundÄ , jį pripažįstant nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 113), kai įtraukus pareiÅ¡kėjÄ nukentėjusiuoju 2007-12-18 nutarimu, 2007-12-19 buvo priimtas analogiÅ¡kas pirmajam antrasis Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 116-118).

Antrasis nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi motyvavus, kad L. K. nebuvo apklaustas tinkamai pagal kiekvienÄ ginčo orderį, nebuvo iÅ¡tirtos aplinkybės (apklausiant specialistÄ ) dėl grafoje „pinigus gavau“ pasiraÅ¡ymo, be to, galimai neapklausti visi tam reikalingi liudytojai ( t. 1, b. l. 131-132). Trečiasis nutraukimas 2011-10-07 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu, konstatavus, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. senatis, motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėsčius nustatytas aplinkybes, buvo panaikintas, konstatavus BPK pažeidimus, nutraukiant tyrimÄ dėl senaties.

Ketvirtasis ikiteisminio tyrimo nutraukimas 2012-05-16 nutarimu (t. 9, b. l. 151-180), konstatavus, kad nėra nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimu ( t. 12, b. l. 2), konstatavus, kad ne visos reikšmingos aplinkybės įvertintos. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad po šio atnaujinimo, papildomai apklausus liudytojus bei įtariamaisiais patrauktus tam tikrus asmenis (t. 12, b. l. 20-23, 39-41, 51-54), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-04-09 nutarimu (t. 12, b. l. 66-94), kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 galutine ir neskundžiama nutartimi (t. 12, b. l. 165-169).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir atnaujinimo priežastis, pažymėjo, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumÄ , gali subjektyviai įvertinti jų aktualumÄ , svarbÄ perspektyviam tolimesniam tyrimui, vertinant nusikaltimo sudėties požymių įrodytinumÄ . Tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimÄ , vertinimu, iÅ¡analizavus byloje esančių įrodymų visumÄ , manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareigÅ«nai veikė aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir nekvalifikuotai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo eigos trukmei didelę reikÅ¡mę turėjo L. K. nurodyti galimi kasos iÅ¡laidų orderių klastojimo faktai, teigiant, kad abejotina, ar teisingai buvo įraÅ¡ytos orderiuose nurodomos kaip iÅ¡mokamos gavėjui pinigų sumos. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, siekiant patikrinti pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis negavo kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytų sumų, nes pasiraÅ¡ant iÅ¡laidų orderius sumos skaičiais bÅ«davo nurodytos kitos, o eilutėje „Gavau“ suma žodžiais nebuvo užpildyta, 2010-04-08 buvo suformuota užduotis FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti objektų tyrimÄ , atliekant UAB „Girteka“ 2004-08-01 – 2008-08-12 Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ (t. 2, b. l. 97-98).

Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai tik 2010-12-30 buvo pateiktas FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus prašymas pateikti papildomai nurodomus UAB „Girteka“ dokumentus“ (t. 2, b. l. 134). 2011-01-11 buvo priimtas nutarimas dėl dokumentų iš UAB „Girteka“ išreikalavimo (t. 2, b. l. 135-137), tačiau reikalaujami dokumentai buvo pateikti tik pritaikius procesinės prievartos priemones – poėmį (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nutartis), iki to laiko, UAB „Girteka“ vengiant tinkamai bendradarbiauti (t. 2, b. l. 135-143, 178-171; t. 4, b. l. 22-88), kurie FNTT užduoties atlikimui perduoti 2011-06-22 (t. 4, b. l.

90) ir specialisto iÅ¡vada pateikta 2011-07-05 (t. 4, b. l. 96-103). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo UAB „Girteka“ vengimas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, teikiant praÅ¡omus dokumentus, tokiu bÅ«du apribojus galimybę atlikti buhalterinę ekspertizę operatyviai. Akivaizdu, kad tyrimo metu paskyrus dvi ekspertizes, jo trukmė buvo įtakojama ne vien ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ bei tyrimo specifiÅ¡kumÄ , kad įtarimai pareikÅ¡ti keturiems asmenims, apklausta 29 asmenys, atlikta daugybė procesinės prievartos veiksmų, paskirtos kelios ekspertizės), konstatavo, kad nors ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2006-07-13 ir nutrauktas 2013-09-18 teismo neskundžiama nutartimi, nenustačius nusikaltimų sudėties, vyko 7 metus, tačiau Å¡iÄ trukmę lėmė ne pareigÅ«nų aplaidumas, delsimas, vengimas operatyviai atlikti tyrimo veiksmus, pažeidžiant BPK normų reikalavimus, tačiau atlikto tyrimo specifiÅ¡kumas bei nukentėjusio asmens abejojimas savo paties pareiÅ¡kimais, kai bÅ«tina buvo apklausti daug liudytojų, atlikti įvairaus pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir ekspertizes.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo laikÄ Å¾enkliai prailgino ir pareiÅ¡kėjo skundų gausa dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir dėl jų nutraukimo, nors baigiamuoju dokumentuoju – teismo nutartimi pasitvirtino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų vertinimas, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina nusikaltimų sudėties. Teismo vertinimu, sunkiausia procesinio delsimo forma – neatliekami jokie veiksmai – iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos nenustatyti.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas baudžiamajame procese buvo įtrauktas nukentėjusiuoju, kuriam baudžiamojo proceso trukmė buvo aktuali dėl galimai savo civilinių teisių apgynimo, pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese, siekiant atgauti savo darbo užmokestį iÅ¡ UAB „Girteka“.

Å i procesinė padėtis tiesiogiai lietė jo galimai pažeistus turtinius interesus, kurių gynimui ieÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti ir civilinių teisių gynimÄ civilinio proceso tvarka. Viso ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas turėjo teisę ginti savo materialines teises civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismÄ , tačiau tokia procesine teise nesinaudojo. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino jam teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka nesuponuoja prieÅ¡ingo teismo vertinimo dėl pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo, kadangi tokia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pareiga BPK nenumatyta.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, dėl ilgai trukusio proceso, vertina kaip ikiteisminio tyrimo ir civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo proceso visumÄ , teigiant, kad ginant savo civilines teises buvo priverstas bylinėtis devynerius metus ir penkis mėnesius. Teismas sutiko su atsakovÄ atstovaujančios Teisingumo ministerijos pozicija, kad baudžiamoji byla ir civilinė byla buvo visiÅ¡kai savarankiÅ¡ki procesai. Tiek teismų praktikoje, tiek EŽTT vertinant proceso trukmę kalbama apie stadijų visumÄ , vertinant baudžiamÄ jį procesÄ (nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ pareiÅ¡kimo iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje).

Å iuo nagrinėjamu atveju sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimÄ , civilinės bylos nagrinėjimo proceso trukmė vertintina atskirai nuo vykusio baudžiamojo proceso.Teismas iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-12861-727/2014 duomenų nustatė, kad civilinis procesas, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus tinkamÄ ieÅ¡kinį teismui, prasidėjo 2014-02-19 (c. b. Nr. 2-12861-727/2014, b. l. 1). Teismo sprendimas priimtas 2014-09-25, įvykus dviem parengiamiesiems teismo posėdžiams bei vienam teismo posėdžiui (c b.

Nr. 2-12861-727/2014, b. l. 45-71). Apeliacinės instancijos teisme, apskundus pirmosios instancijos sprendimÄ , nutartis priimta 2015-03-05 (c b. Nr. 2-12861-727/2014 b. l. 95-101), civilinę bylÄ apeliacinėje instancijoje gavus 2014-11-20 (b. l. 91). Teismas pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovai sutiko, kad tokie civilinės bylos nagrinėjimo terminai neleidžia teigti, kad civilinis procesas buvo nepateisinamai uždelstas, pažeidžiantis teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo laikÄ .

Tokiai pozicijai pritarė ir teismas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustačius teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų, teisėjų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese bei civiliniame procese neteisėtumo, žalos dydžio ir fakto klausimas yra teisiÅ¡kai neaktualus, nes neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas yra negalimas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, apeliantui L.

K. priteisiant 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apelianto L. K. naudai.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai nurodė, jog beveik 10 metų trukęs procesas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip pernelyg ilgai trunkantis bei pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Procesas, kurio metu apeliantas siekė apginti savo teises, buvo pernelyg ilgai užtęstas.

Apeliantas savo teises buvo priverstas ginti daugiau nei 9 metus (apeliantas savo teises pradėjo ginti jau nuo 2006-06-24, t.y. baudžiamasis procesas truko 7 metus ir 8 mėnesius, o civilinis procesas - 1 metus ir 7 mėnesius, o visas procesas baigėsi 2015-06-05, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundÄ ). Apeliantas tiek kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekcijÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekė apginti tas pačias savo pažeistas teises, t.y. užtikrinti, kad UAB „Girteka“ iÅ¡mokėtų apeliantui priklausančius dienpinigius ir iÅ¡duotų atsiskaitymo lapelius už kiekvienÄ iÅ¡mokėtÄ dienpinigių dienÄ .

Todėl tiek kreipimasis į Valstybinę darbo inspekcijÄ , tiek baudžiamasis, tiek civilinis procesai turėtų bÅ«ti vertinami kaip vientisa proceso stadija, kurios metu apeliantas siekė apginti savo pažeistas teises, pripažįstant, kad apeliantas savo pažeistas teises turėjo ginti beveik 10 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, jog baudžiamasis bei civilinis procesai, kuriais ieÅ¡kovas gynė savo pažeistas teises turėtų bÅ«ti vertinami atskirai, nevertinant jų kaip vientiso proceso yra neteisėti, nepagrįsti bei prieÅ¡taraujantys EŽTT praktikai, ko pasėkoje buvo netinkamai įvertinta proceso trukmė ir ieÅ¡kovui padarytos žalos atlyginimo klausimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog bylÄ tiriančių pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminio tyrimo bei pernelyg ilgai trunkantis tyrimas, nėra pagrindas pripažinti neteisėtų veiksmų sÄ lygos egzistavimÄ civilinės atsakomybės kontekste. Tai, jog Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti nustatyti neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, įrodo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų elgesys viso ikiteisminio tyrimo metu. Visų pirma, apie sÄ moningÄ tyrimo vilkinimÄ byloja tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai UAB „Girteka“ padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnį buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios bylos senaties terminui.

Tokia tyrimo baigtis neabejotinai suponuoja iÅ¡vadÄ , apie sÄ moningai vilkintÄ procesÄ bei pareigų neatlikimÄ . EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso (be kita ko, nutraukto pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) civilinis ieÅ¡kovas netenka galimybės susilaukti savo civilinių teisių klausimo iÅ¡sprendimo baudžiamajame procese, gali bÅ«ti nustatomas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos asmens teisės į teismÄ pažeidimas (BaÅ¡kienė v.

Lithuania, no 11529/04; Anagnostopoulas v. Greece, no. 54589/00). Apie ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų atliktų veiksmų neteisėtumÄ byloja ir faktas, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas net 5 kartus, visus kartus aukÅ¡tesniems prokurorams tyrimÄ atnaujinus, pripažįstant, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, neiÅ¡tyrus bei tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Taip pat vienÄ kartÄ tyrimas buvo iÅ¡skirtas į dvi atskiras bylas, po kurio laiko juos vėl sujungiant į vienÄ .

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tik praėjus 5 metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pastebėjo, jog UAB „Girteka“ veiksmuose gali bÅ«ti ir kitos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kas neabejotinai taip pat byloja apie prastÄ , nekoordinuotÄ ir neatsakingÄ teisėsaugos institucijų darbÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atlikdami apelianto L. K. apklausas, sÄ moningai iÅ¡kraipydavo bei klaidingai užfiksuodavo jo parodymus, dėl ko apeliantas turėdavo daryti apklausos protokolų prieraÅ¡us, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti klaidingai užfiksuoti parodymai.

Todėl įvertinus anksčiau pateiktus argumentus bei aplinkybes, galime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų atliktų veiksmų neprofesionalumas, kompetencijos nebuvimas bei sÄ moningas tyrimo vilkinimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismui nenustačius neteisėtų veiksmų sÄ lygos ir dėl to netyrus kitų sÄ lygų egzistavimo (žalos ir priežastinio ryÅ¡io), buvo neatsižvelgta į bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apelianto teigimu, dėl to, jog ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas truko daugiau nei 9 metus, jis patyrė daugybę iÅ¡gyvenimų. Visų pirma, buvo sprendžiamas itin svarbus apeliantui klausimas – dėl jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei su jais susijusių piniginių iÅ¡mokų sumokėjimo. Viso proceso metu apeliantas buvo itin sudėtingoje finansinėje situacijoje, kadangi jis turėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ (žmonÄ , sÅ«nų bei Vilniuje studijuojančiÄ dukrÄ ). Dėl Å¡ių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirÅ«pinti savo Å¡eimos finansine gerove apeliantas neteko sÅ«naus, kuris nesusitaikęs su finansiniu nepritekliumi pasitraukė iÅ¡ gyvenimo.

Viso proceso metu, apeliantas nežinodamas dėl savo ateities bei tai, kaip pasibaigs visas Å¡is procesas, jautė nuolatinį stresÄ , įtampÄ (dėl ko nukentėjo jo bendravimas su Å¡eima bei artimaisiais), kankino nemiga, suprastėjo gyvenimo kokybė. Apeliantas taip pat turėjo mokėti už teisininkų paslaugas rengiant įvairius procesinius dokumentus, nuolatos bendrauti su teisėsaugos institucijų pareigÅ«nais, dalyvauti įvairiuose tyrimo veiksmuose, kas suprantama, jog asmeniui neturinčiam nieko bendra su teisininko profesija, sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Kaip matyti Å¡ioje situacijoje, santykiai susiklostė tarp piliečio (apelianto) ir valstybės (atsakovės). Piliečio pasitikėjimÄ savo valstybe galima laikyti kaip pagrindiniu demokratinės visuomenės ramsčiu. Valstybė piliečiui yra jo, kaip individo iÅ¡likimo ir iÅ¡gyvenimo visuomenėje garantas. Å iuo atveju, dėl pernelyg ilgo proceso, apelianto kaip piliečio pasitikėjimas valstybe visiÅ¡kai žlugo. Dėl to jis patyrė labai didelius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , juk kas dar gali operatyviai apginti piliečio teises jei ne valstybė.

Apelianto patirti iÅ¡gyvenimai yra susiję su prigimtinėmis jo teisėms, t.y. asmens laisvė ir galimybė jÄ realizuoti visuomenėje. Apelianto kaip valstybės piliečio orumas buvo pažeistas negrįžtamai, kai jam teko susidurti su institucijomis, kuriuos siekė vilkinti bylos nagrinėjimÄ , kurios eilę kartų nutraukė procesÄ vien dėl savo nekompetencijos. Vykstant procesui apeliantas visus tuos metus gyveno su netikrumo ir susirÅ«pinimo jausmu. Ä®vertinus tai, kÄ apeliantas turėjo iÅ¡gyventi per beveik 10 metų trukusį procesÄ , galime konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji civilinės atsakomybės sÄ lyga – žala, kuriÄ apeliantas vertina 10 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų sÄ lygos, neanalizavo bei nevertino priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl teisėsaugos institucijų nekvalifikuotai atliekamo tyrimo, netinkamai atliekamų funkcijų, įstatymų nuostatų nesilaikymo bei sÄ moningo tyrimo vilkinimo, kone deÅ¡imtmetį trukusio proceso metu, apeliantas buvo itin sudėtingoje finansinėje situacijoje. Apeliantas turėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ (žmonÄ , sÅ«nų ir dukrÄ studijuojančiÄ Vilniuje), tačiau užuot rÅ«pinęsis Å¡eima bei siekdamas užtikrinti jos poreikius bei gerovę, apeliantas, dėl nekompetentingų pareigÅ«nų netinkamai vykdomo ikiteisminio tyrimo bei civilinės bylos nagrinėjimo, didžiÄ jÄ dalį laiko bei pinigų turėjo skirti Å¡iam pernelyg ilgai užsitęsusiam procesui, taip pat mokėti už advokato paslaugas.

Dėl Å¡ių finansinių sunkumų ir negalėjimo pilnai pasirÅ«pinti savo Å¡eimos finansine gerove. Negana to, apeliantas nuolatos turėjo bendrauti su teisėsaugos institucijų pareigÅ«nais, dalyvauti įvairiuose tyrimo veiksmuose, kas neabejotinai apeliantui, kaip asmeniui neturinčiam jokių reikalų su teisėsaugos institucijomis, nuolatos kėlė įtampÄ ir stresÄ , ko pasėkoje suprastėjo gyvenimo kokybė, apeliantÄ kankino nuolatinė nemiga bei nuovargis. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja ir trečiasis bÅ«tinas civilinės atsakomybės elementas – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimÄ , vertinimu, iÅ¡analizavus byloje esančių įrodymų visumÄ , manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareigÅ«nai veikė aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir nekvalifikuotai.

Apelianto nuomone, pareigÅ«nai atlikdami tyrimÄ bei tinkamai laikydamiesi tų pačių teisės aktų nustatytų reikalavimų, vertindami byloje surinktÄ medžiagÄ , turėtų prieiti bendrų ar bent panaÅ¡ių iÅ¡vadų dėl situacijos teisinio vertinimo. PrieÅ¡ingu atveju, tai gali kelti pagrįstas abejones dėl tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo bei pareigÅ«nų kompetencijos tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimÄ . BÅ«tent Å¡ioje byloje, aukÅ¡tesni pareigÅ«nai net 4 kartus priėmė skirtingus sprendimus (lyginant su bylÄ kuruojančiu prokuroru) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, t.y. bylÄ tiriantis prokuroras 4 kartus nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , o aukÅ¡tesni prokurorai bei teismai panaikino Å¡iuos sprendimus ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir manytina, kad yra rimtas pagrindas įtarti bylÄ tiriančių pareigÅ«nų suinteresuotumÄ užtikrinti, kad tyrimas bÅ«tų baigtas įtariamiesiems palankiu sprendimu (ikiteisminį tyrimÄ nutraukiant) arba tai, jog pareigÅ«nų kompetencija nėra tinkama tirti tokio pobÅ«džio bylas. AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės tesės normų, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė neteisėtų teisėsaugos institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų, o ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pernelyg ilgo proceso nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti konkrečius neteisėtus teisėsaugos institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmus bei neleidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ar teismas pažeidė bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ ir tuo pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodomų EŽTT iÅ¡nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos, taigi, ieÅ¡kovas remiasi klaidingai interpretuojama ir aiÅ¡kinama teismo praktika. Be to, į bylÄ nėra pateiktas nei vieno iÅ¡ cituojamų sprendimų vertimas į lietuvių kalbÄ , nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinį dokumentÄ grindžia tarptautinio ar užsienio teismo priimta teisės aiÅ¡kinimo taisykle, turi pateikti Å¡io teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota Å¡i taisyklė, kopijÄ , taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ jo vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad esminis ieÅ¡kovo interesas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek reiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį buvo prisiteisti negautus dienpinigius už komandiruotes. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtino, kad Å¡is teisėtas interesas buvo apgintas dar 2006 metais, o reikalavimas priteisti likusiÄ sumÄ yra netenkintinas. IÅ¡ aptartų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys valstybei buvo pareikÅ¡tas tik todėl, kad L. K. reikalauta suma nebuvo priteista iÅ¡ UAB „Girteka“, taigi, tikrasis ieÅ¡kovo tikslas yra ne apginti pažeistas teises, o nepagrįstai praturtėti valstybės sÄ skaita.

Å is turtinis interesas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. ieÅ¡kinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 stripsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Byloje remiantis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais liudytojų parodymais Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybes. 2007 01 24 apeliantas su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ su skundu reikalaudamas įpareigoti darbdavį UAB „Girteka“ iÅ¡mokėti jam priklausančius dienpinigius ir iÅ¡duoti atsiskaitymo lapelius už kiekvienÄ iÅ¡mokėtÄ dienpinigių dienÄ , nurodė negavęs pusės darbdavio pažymoje nurodytų dienpinigių.

Valstybinė darbo inspekcija 2006-03-10 atsakymu apeliantui pranešė, jog pagal darbdavio pateiktus duomenis jis į komandiruotes buvo siųstas 24 kartus, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta viso 58 282,02 Lt, o pagal darbdavio inspekcijai pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius jam buvo iÅ¡mokėta 55 118,47 Lt liko neiÅ¡mokėta 3 163,55 Lt, kuriuos Valstybinė darbo inspekcija įpareigojo darbdavį iÅ¡mokėti apeliantui 2006-06-24 ieÅ¡kovas su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ dėl galimai nusikalstamų darbdavio veiksmų, teigdamas, jog jo paraÅ¡ai kasos iÅ¡laidų orderiuose suklastoti.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006-07-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje (dokumento klastojimas), užbaigtas 2013-09-18, Vilniaus apygardos teismui priėmus neskundžiamÄ 2013-09-18 nutartį palikti galioti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus vyriausiosios prokurorės T. P. 2013-06-19 nutarimÄ atsisakyti panaikinti skyriaus prokuroro R. K. 2013-04-09 nutarimÄ , kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-1-01177-06. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas penkis kartus, atnaujintas keturis kartus.

Galutine ir neskundžiama nutartimi, kuria ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatuota, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro R. K. 2013-04-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikų, nustatytų BK 182 straipsniop 1 dalį (sukčiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (klastojimas), 301 straipsnio 1 dalį (antspaudo, spaudo blanko suklastojimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), buvo nutrauktas pagrįstai, nenustačius nusikaltimo požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) suėjus baudžiamosios bylos senaties terminui.

Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas 2013-12-18 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl komandiruotpinigių priteisimo, tačiau teismas 2013-12-19 nutartimi ieÅ¡kinio nepriėmė, nesilaikius iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. 2014-02-19 IeÅ¡kovas pakartotinai pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl 2014-01-28 Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS – 562 panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-12861-727/2014).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka 2015-03-05 nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ (c. b. Nr. 2-12861-727/2014). Kasacinis skundas dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties nebuvo priimtas.Apelianto skundo argumentas jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieÅ¡kinį dėl atitinkamų institucijų proceso vilkinimo, pareigÅ«nų nekvalifikuotumo ir aplaidumo dėl ko apelianto nuomone buvo pažeistas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas procese, kas lėmė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , jog visas beveik 10 metų trukęs procesas, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip vientisas procesas nes tiek kreipdamasis į darbo inspekcijÄ , tiek inicijuodamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , tiek kreipdamasis su civiliniu ieÅ¡kiniu jis siekė vieno ir to paties tikslo, kad darbdavys iÅ¡mokėtų jam priklausančius komandiruotpinigius, atmestinas kaip nepagrįstas byloje nustatytais faktais.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovo tiek teismine, tiek neteismine tvarka inicijuotų procesų, siekiant atgauti apeliantui jo nuomone neteisėtai neiÅ¡mokėtus komandiruotpinigius dėl jo trukmės vertintinas atskirai.

Be to pažymėtina, jog pats atsakovas delsė kreiptis į teismÄ dėl darbo iÅ¡mokų (komandiruotpinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kinio teisenos tvarka ir ieÅ¡kinį padavė tik 2013-12-19, kuris beje nebuvo priimtas dėl nuo paties apelianto priklausiusių priežasčių, nesilaikius iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o 2014-02-19 buvo priimtas ieÅ¡kinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo jo reikalavimai darbdaviui, pareikÅ¡ti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka buvo atmesti.Todėl teismas pagrįstai kiekvieno iÅ¡ vykusių procesų trukmę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų prokurorų veiksmus ikiteisminiame tyrime ir teismo veiksmus nagrinėjant ginÄÄ civilinio proceso tvarka vertino atskirai.Vertindamas ikiteisminio tyrimo eigÄ , teismas pagrįstai atsižvelgė, jog iÅ¡ dalies ilgÄ ikiteisminį tyrimÄ lėmė ta aplinkybė, kad jo metu apelianto pozicija dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei žalos jam kito. 2006-06-24 skunde apeliantas buvo nurodęs, kad darbdavys klastojo paraÅ¡us arba iÅ¡mokamų pinigų sumas ant kasos iÅ¡laidų orderių, dėl ko reikėjo atlikti kasos iÅ¡laidų orderių raÅ¡ysenos tyrimÄ .

Atliktos rašysenos ekspertizę ir nustačius, jog parašai nėra suklastoti, vėlesnėse apklausose bei skunduose dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, apeliantas jau nurodė, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašęs jis pats, teigė gavęs mažesnes sumas nei įrašytosios orderiuose, darbdaviui pataisant (suklastojant įrašus orderiuose apie išduotas sumas Be to ikiteisminio tyrimo eigoje kito jo nurodytų tokiu būdu suklastotų orderių skaičius nuo 9 iki 4 kasos išlaidų orderių.

Remdamasis Å¡iais faktais teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie nukentėjusio veiksmai lėmė reikalingų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių bei atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡tyrė ikiteisminio tyrimo eigÄ ir priežastis lėmusias tokiÄ Å¡io tyrimo trukmę. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto atstovu, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimų, jų apskundimų ir atnaujinimo veiksmai lėmė beveik dviejų metų ikiteisminio tyrimo laikotarpį.

Todėl teismas išanalizavo priežastis lėmusias ikiteisminio tyrimo atnaujinimus po kiekvieno nutraukimo. Ištyręs apelianto teiktų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimų motyvus, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pats apeliantas skunduose keldavo vis kitus reikalavimus apklausti naujus asmenis (UAB „Girteka“ darbuotojus), kuriuos apklausus, aplinkybės dėl galimo dokumentų klastojimo ar jiems neišmokėtų priklausančių piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, kurias anot apelianto turėjo nurodyti šie liudytojai nepasitvirtindavo.

Siekiant apklausti minėtus liudytojus tiek esamus, tiek buvusius UAB „Girteka“ darbuotojus tyrėjai susidurdavo su objektyviomis kliÅ«timis, neįteikiamais Å¡aukimais, liudytojų negalėjimu atvykti į apklausas dėl darbo pobÅ«džio (tolimųjų reisų vairuotojai). Viso tyrimo eigoje apklausti 29 asmenys.Vertindamas apelianto argumentus, dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nekvalifikuotumo ir aplaidžių veiksmų, priimant nepagrįstus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kaip priežasties sÄ lygojusios jo teisės į trumpiausiÄ procesÄ pažeidimÄ .

Teismas pasisakė dėl kiekvieno tyrimo atnaujinimo priežasčių. Pirmasis tyrimo atnaujinimas 2007-12-18, sÄ lygotas formalaus procesinio pažeidimo, suteikiant pareiÅ¡kėjui teisę teikti skundÄ , jį pripažįstant nukentėjusiuoju, įtraukus pareiÅ¡kėjÄ nukentėjusiuoju 2007-12-18 nutarimu, 2007-12-19 priėmus analogiÅ¡kÄ pirmajam nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , tyrimas atnaujintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įpareigojus apeliantÄ apklausti pagal kiekvienÄ ginčo orderį, iÅ¡tirti aplinkybes (apklausiant specialistÄ ) dėl grafoje „pinigus gavau“ pasiraÅ¡ymo, taip pat apklausti apelianto nurodytus liudytojus.

TrečiÄ jį kartÄ tyrimas atnaujintas, konstatavus BPK pažeidimus, nutraukiant tyrimÄ dėl senaties. KetvirtÄ kartÄ tyrimÄ nutraukus 2012-05-16 nutarimu nenustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, Å¡is nutarimas panaikintas aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu konstatavus, kad ne visos reikÅ¡mingos aplinkybės įvertintos. Tačiau ir po Å¡io atnaujinimo, papildomai apklausus liudytojus bei įtariamaisiais patrauktus tam tikrus asmenis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-04-09 nutarimu, kuris paliktas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 galutine ir neskundžiama nutartimi.Taigi, ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi jam BPK numatytomis teisėmis skųsti pareigÅ«nų veiksmus, jis ir pats nenurodo, jog jam kaip nors buvo kliudoma Å¡ias teises įgyvendinti.

Apeliantui buvo suteikta teisė reikalauti tirti vis naujus įrodymus, keliant vis kitokias versijas. Tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumÄ , subjektyviai įvertinę jų aktualumÄ , svarbÄ perspektyviam tolimesniam tyrimui, buvo nutraukę ikiteisminį tyrimÄ tais pačiais pagrindais, kuriais tyrimas nutrauktas ir iÅ¡tyrus visus apelianto reikalautus iÅ¡tirti įrodymus, kad galutinėje iÅ¡vadoje nenustatytos nusikalstamos veikos, neduoda pagrindo teigti, kad užtrukus tyrimui buvo pažeistos apelianto teisės.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo, remiantis kasacinio teismo praktika padaryta iÅ¡vada, jog tai, kad prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo vedimÄ , vertinimu, iÅ¡analizavus byloje esančių įrodymų visumÄ , manyta, kad padarytos veikos neturi nusikaltimų požymių, o aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų (prokurorų ar teisėjų) vertinta kitaip, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareigÅ«nai veikė aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir nekvalifikuotai. Ikiteisminio tyrimo veiksmai gali bÅ«ti teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (LAT 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (LAT 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, net ir atnaujinus nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų ar teismo procesiniais sprendimais, ikiteisminio tyrimo galutinis rezultatas buvo toks pats – jo nutraukimas.Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ikiteisminio tyrimo eigos trukmę įtakojo ir tai, kad siekiant patikrinti apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ jog kasos iÅ¡laidų orderiai galėjo bÅ«ti klastojami nurodant neteisingas iÅ¡mokamas pinigų sumas, ko pasėkoje apeliantas neva negavo kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytų sumų, nes pasiraÅ¡ant iÅ¡laidų orderius sumos skaičiais bÅ«davo nurodytos kitos, o eilutėje „Gavau“ suma žodžiais nebuvo užpildyta, 2010-04-08 buvo suformuota užduotis FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti objektų UAB „Girteka“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ už keturis metus (2004-08-01 – 2008-08-12) ir, kad reikalaujami tyrimui dokumentai gauti tik pritaikius procesinės prievartos priemones – poėmį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nutartimi, o specialisto iÅ¡vada pateikta 2011-07-05.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė tokie veiksmai kaip įtariamųjų ir apklausiamųjų daugėtas bÅ«tinumas atlikti daugelį procesinės prievartos veiksmų, paskirtos kelios ekspertizės, tyrimo specifiÅ¡kumas paties nukentėjusio asmens abejojimas savo paties pareiÅ¡kimais, o ne pareigÅ«nų aplaidumas, delsimas, vengimas operatyviai atlikti tyrimo veiksmus, pažeidžiant BPK normų reikalavimus. Taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo laikÄ Å¾enkliai prailgino ir pareiÅ¡kėjo skundų gausa dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, tame tarpe ir dėl jų nutraukimo, nors baigiamuoju dokumentuoju – teismo nutartimi pasitvirtino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų vertinimas, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina nusikaltimų sudėties.

CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai tame tarpe ir dėl per ilgai trukusio bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (LAT 2011 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Tačiau pastarosios trys civilinės atsakomybės sÄ lygos byloje taikant civilinę atsakomybę turi bÅ«ti nustatytos visos trys, nesant bent vienos jų civilinė atsakomybė negalima. Apeliacinio skundo argumentai jog teismas nenustatęs neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų netyrė kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taip pat atmestinas, nes nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kitaip sakant nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io tarp kilusios žalos ir parengtinio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų.Vertindama ikiteisminio tyrimo trukmę, teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ikiteisminio tyrimo trukmė atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumÄ ir paties ieÅ¡kovo elgesį procese, bÅ«tinybę skirti kelias ekspertizes.Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog civilinės bylos nagrinėjimo proceso trukmė vertintina atskirai nuo vykusio baudžiamojo proceso.

Procesas civilinėje byloje Nr. 2-12861-727/2014 pradėtas 2014-02-19 ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus tinkamÄ ieÅ¡kinį teismui, teismui priėmus jį nagrinėti, parengiamojoje proceso stadijoje skyrus du parengiamuosius posėdžius ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės viename posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme, apskundus pirmosios instancijos sprendimÄ , nutartis priimta 2015-03-05, civilinę bylÄ apeliacinėje instancijoje gavus 2014-11-20. Tiek ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovai sutiko, kad tokie civilinės bylos nagrinėjimo terminai neleidžia teigti, kad civilinis procesas buvo nepateisinamai uždelstas, pažeidžiantis teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo laikÄ .

Tokiai pozicijai pritarė pirmosios instancijos teismas su Å¡iomis iÅ¡vadomis sutinka ir kolegija Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

        Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus            miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu.        Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                             NUTARIA:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d.  sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                        Rita Kisielienė                                                                                        Vidas Stankevičius                                                                        Liuda Uckienė               Â