5f6aaa6d-9203-4534-bdb5-55ca61603bdd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1A-308/2012                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00274-2007-8                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                   NUOSPRENDIS                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2012 m. rugsėjo 21 d.                                                           Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Svajūno Knizlerio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui, Vitalijai Smolenskienei, Leonorai Vasiliauskienei, Eugenijai Liutvinskienei,nuteistiesiems S. Ž., A.

K., A. A.,nukentėjusiesiems E. V., N. P., S. P.,nukentėjusiosios E. V. atstovams advokatams Rolandui MiÅ¡tautui, Mantui Å riupÅ¡ai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiosios E. V. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:S. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos G.

J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos A. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos K. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos S. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams;- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos N. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos M.

P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. Ž. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus paÅ¡alinti nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ .

Iš S. Ž. priteista: po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų G. J., A. J., K. P., S. P. naudai; po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų N. P. ir M. P. naudai; 310 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios M. P. naudai; Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 6873, 54 Lt nukentėjusiajam K. P. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, 929, 73 Lt nukentėjusiajai G. J. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, 1434, 39 Lt nukentėjusiajam S. P. išmokėtų socialinio draudimo išmokų;

Valstybinės ligonių kasos naudai 1048, 40 Lt turėtoms nukentėjusiosios G. J. turėtoms gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, 3850, 70 Lt turėtoms nukentėjusiojo K. P. turėtoms gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, 197, 70 Lt turėtoms nukentėjusiojo N. P. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nusikalstama veika, įvykdyta V. V. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį – (nusikalstama veika, įvykdyta S. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta E. V. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš A. K. priteista: 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. V. naudai; po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų E. V. ir S. P. naudai; Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 9212, 70 Lt nukentėjusiajam V. V. išmokėtų socialinio draudimo išmokų;

Valstybinės ligonių kasos naudai 7462, 35 Lt turėtoms nukentėjusiojo V. V. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ S. Ž. ir A. K. solidariai priteista: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai nukentėjusiajam S. P. iÅ¡mokėtų 1434, 39 Lt socialinio draudimo iÅ¡mokų; Valstybinės ligonių kasos naudai 2318, 90 Lt turėtoms nukentėjusiojo S. P. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. A. A. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. A. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. A. A. įpareigotas per šį terminÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per Å¡eÅ¡is mėnesius paÅ¡alinti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ A. A. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. J. naudai.IÅ¡ S. Ž. ir A. A. solidariai priteista:

Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 286, 15 Lt nukentėjusiajam A. J. iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų; Valstybinės ligonių kasos naudai 159, 40 Lt turėtoms nukentėjusiojo A. J. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teismas nustatė, kad A. K. 2009 m. vasario 1 d., apie 2 val. nakties, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, tyčia ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų padarė Å¡ias nusikalstamas veikas:

Veikdamas bendrai su S. Ž., nesunkiai sužalojo nukentėjusį S. P., o bÅ«tent: A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į deÅ¡inįjį petį, deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inę kojÄ , krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidÄ ir į kojas, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavė S. P. į krÅ«tinę ir pilvÄ , ir Å¡iais veiksmais A. K. ir S. Ž. padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kojoje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės IV- VI Å¡onkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;A.

K. kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavė V. V. į kairiÄ jÄ Å¡launį ir į deÅ¡inę smilkinio-momens sritį, padarydamas nukentėjusiam V. V. poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu dangalu, deÅ¡inės momeninės ir kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ; A. K. ne mažiau vieno karto kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. V.

į galvÄ ir ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų spyrė jai į deÅ¡inį žastÄ , kairiÄ jÄ Å¡launį, kairiÄ jÄ blauzdÄ , deÅ¡inį rieÅ¡Ä , deÅ¡inę alkÅ«nę, deÅ¡inį petį, padarydamas E. V. galvos sumuÅ¡imÄ su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto srityje, kairės Å¡launies srityje, kairėje blauzdoje, deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio peties sumuÅ¡imÄ , susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

S. Ž. 2009 m. vasario 1 d., apie 2 val. nakties, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, tyčia ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų padarė Å¡ias nusikalstamas veikas:Turėdamas rankose metalinį žarsteklį, įsiveržė į (duomenys neskelbtini) Kaune esančio namo kiemÄ , kur metaliniu žarstekliu ne mažiau septyniolikos kartų sudavė G. J. į momens ir virÅ¡ugalvio sritį, nugarÄ , deÅ¡inįjį dilbį, deÅ¡inįjį žastÄ , deÅ¡inę alkÅ«nę, deÅ¡iniÄ jÄ plaÅ¡takÄ , kairįjį dilbį, kairįjį žastÄ , kairiÄ jÄ plaÅ¡takÄ , kairįjį kelį ir padarė nukentėjusiajai G.

J. muÅ¡tines žaizdas momens ir virÅ¡ugalvio srityse, odos nubrozdinimus nugaroje, deÅ¡iniajame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame žaste, deÅ¡iniajame dilbyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, plaÅ¡takose, kairiajame kelyje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau devynių kartų sudavė K. P. į galvÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , kairįjį Å¡onÄ , kairįjį dilbį, deÅ¡inįjį kelį, kairiÄ jÄ blauzdÄ , kairįjį raktikaulį, padarydamas nukentėjusiajam K.

P. muÅ¡tinę žaizdÄ kairiajame momenyje, lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimÄ kairiajame Å¡one, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, deÅ¡iniajame kelyje, kairėje blauzdoje, bei kairio raktikaulio lūžį ir krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , kurie komplikavosi abipusiu potrauminiu pleuritu t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvÄ , o tuo pat metu A.

A. mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krÅ«tinę. Tokiais bendrais veiksmais S. Ž. ir A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir pakauÅ¡io srityje bei krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; S. Ž., veikdamas bendrai su A. K., nesunkiai sužalojo nukentėjusį S. P., o bÅ«tent: metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto jis sudavė S. P. į krÅ«tinę - pilvÄ , o A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į deÅ¡inįjį petį, deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inę kojÄ , krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidÄ ir į kojas.

Bendrais su A. K. veiksmais jis padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje- pilve, deÅ¡inėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kojoje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės IV- VI Å¡onkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė N. P. į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ ir į galvÄ bei padarė nukentėjusiajam N. P. poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ galvos kairėje t.y nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau trijų kartų sudavė M.

P. į kairįjį dilbį, kairiÄ jÄ alkÅ«nę ir kairįjį žastÄ , padarydamas nukentėjusiajai M. P. muÅ¡tinę žaizdÄ kairės alkÅ«nės srityje, poodines kraujosruvas kairiojo žasto ir kairiojo dilbio srityse t.y nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; S. Ž. metaliniu žarstekliu tyčia iÅ¡daužė Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio M. P. namo lango stiklÄ ir taip sunaikino M. P. nedidelės vertės turtÄ , padarydamas nukentėjusiajai M. P. 310 Lt. vertės turtinę žalÄ .A. A. 2009 m. vasario 1 d., apie 2 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, tyčia ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, turėdamas rankose medinį kastuvo kotÄ ,009-02-041nę, V..

įsiveržė į (duomenys neskelbtini) Kaune esančio namo kiemÄ , kur mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krÅ«tinę, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvÄ . Bendrais su S. Ž. veiksmais A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir pakauÅ¡io srityje bei krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas S. Ž. bausmę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

BK 5 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymÄ . BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas. Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas S. Ž. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė sankcijoje nenumatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas BK 2 ir 5 dalių nuostatas. Todėl apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti. S. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – areÅ¡tÄ trisdeÅ¡imčiai (30) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtÄ jÄ bausmę ir Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį paskirtÄ sias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir S. Ž. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. Ž. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus paÅ¡alinti nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ . Nukentėjusioji E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistiesiems S. Ž., A. A. ir A.

K. paskirtųjų bausmių yra nepagrįstas, todėl keistinas. Apeliantės teigimu, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusieji taip pat naudojo fizinį smurtÄ pastarųjų atžvilgiu. E. V. teigimu, nukentėjusieji nuteistųjų atžvilgiu fizinį smurtÄ vartojo siekdami apsiginti nuo Å¡ių agresyvių, smurtinių veiksmų. Objektyviems bylos duomenims prieÅ¡tarauja ir ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neteisėtÄ nuteistųjų elgesį iÅ¡ dalies iÅ¡provokavo pačių nukentėjusiųjų elgesys.

Nuteistųjų parodymų apie tai, kad nukentėjusieji agresyviai elgėsi jų atžvilgiu, buvo užlipę ant automobilio kapoto ir tokiu bÅ«du jį apgadino, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad nuteistieji S. Ž., A. K. ir A. A. fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau tinkamai neįvertino to, kad nuteistųjų veiksmai pasižymėjo ypatingu cinizmu bei žiaurumu. Apeliantė teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, nepagrįstai atsižvelgė į jų neva jaunÄ amžių.

Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistiesiems buvo atitinkamai 26, 25 ir 20 metų. Akivaizdu, jog tokio amžiaus asmenys yra pakankamai socialiai ir psichiÅ¡kai subrendę, kad suprastų savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį ir numatytų galimus padarinius. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad S. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Å i aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį S. Ž. ir yra pakankamas pagrindas sugriežtinti jam paskirtÄ jÄ bausmę.

Nukentėjusioji E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir nuteistiesiems S. Ž., A. K. bei A. A. paskirti griežtesnes bausmes. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl chuliganiškų paskatų. Apeliantas teigia, jog konfliktas su nukentėjusiaisiais prasidėjo todėl, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, slidžiame kelyje sustabdė R.

J. vairuojamÄ automobilį ir jį apgadino. Todėl S. Ž. ir A. A. iÅ¡ pastarojo nuomojamo buto paėmė metalinį žarsteklį ir medinį kastuvo kotÄ , turėdami tikslÄ sugrįžti į įvykio vietÄ ieÅ¡koti pamestų daiktų ir, esant reikalui, apsiginti nuo agresyvių nukentėjusiųjų veiksmų. Apeliantas teigia tokiems S. Ž. ir A. A. veiksmams pritaręs, kadangi įvertinęs nukentėjusiųjų skaičių, jų kÅ«no sudėjimus, jis pagrįstai manęs, kad gali tekti nuo jų apsiginti.

Nuteistasis A. K. tvirtina, jog jis su kitais nuteistaisiais į įvykio vietÄ grįžo ne siekdamas sužaloti nukentėjusiuosius ir prieÅ¡pastatyti save, bet norėdamas surasti pamestus daiktus. Visiems nuteistiesiems R. J. vairuojamu automobiliu nuvykus prie Sodybų gatvės 4 numeriu pažymėto namo, apeliantas liko sėdėti automobilyje. Netrukus jis iÅ¡girdo S. Ž. pagalbos Å¡auksmÄ , todėl, paėmęs iÅ¡ bagažinės kirvį, sudavė juo dviem vyriÅ¡kiams, kurie tuo metu spardė gulintį S. Ž..

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iÅ¡ anksto neplanavo savo nusikalstamų veiksmų, elgėsi spontaniÅ¡kai. Nuteistojo teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, nors byloje nustatytos visos Å¡io BK bendrosios dalies straipsnio taikymo sÄ lygos. A. K. teigia, kad 2009 m. vasario 1 d. pats savo noru atvyko į policijos įstaigÄ ir pranešė apie įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis teigia, jog į policijos įstaigÄ iÅ¡ karto po 2009 m. vasario 1 d.

įvykusių muÅ¡tynių jis neatvyko todėl, kad iÅ¡ anksto buvo suplanavęs kelionę į AirijÄ . Tačiau po to, kad S. Ž. motina pranešė jam apie nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastÄ , jis netrukus grįžo į LietuvÄ ir prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas davė iÅ¡samius ir vienodus parodymus apie jo padarytas nusikalstamas veikas. Iki pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime policijos pareigÅ«nams nebuvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su A.

K. dalyvavimu sužalojant nukentėjusiuosius. Nuteistasis tvirtina neprašęs kitų nuteistųjų Å¡ioje byloje – A. A., S. Ž. bei liudytojų R. J., R. T. duoti melagingus, apeliantÄ teisinančius parodymus. Apeliantas teigia, jog Å¡ios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, A. K. pats, savo noru atlygino didelę dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems E. V. ir V. V. bei susitarė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl likusios turtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek dabar jis dirba, darboviečių iÅ¡duotose pažymose yra charakterizuojamas gerai. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jis neabejotinai netektų darbo ir bÅ«tų apsunkintos galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieÅ¡kinius. Be to, nuteistasis ketina sukurti Å¡eimÄ , kuriÄ taip pat privalo iÅ¡laikyti. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė prokuroro ir nukentėjusiosios E. V. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, o nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti; nukentėjusioji E. V. ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti; nukentėjusieji A. P. ir S. P. prašė nukentėjusiosios E. V. apeliacinį skundÄ tenkinti; nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti; nuteistasis A.

A. ir jo gynėja prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti; nuteistasis S. Ž. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios E. V. apeliaciniai skundai atmetami. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ sias bausmes, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su apygardos teismo iÅ¡vada, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Apeliantas tvirtina, jog į įvykio vietÄ grįžo siekdamas ne sužaloti nukentėjusiuosius, o padėti kartu buvusiems S. Ž. bei A. A. surasti ankstesnio konflikto metu pamestus daiktus. Tuo tarpu fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu jis panaudojo gindamasis pats ir gindamas S. Ž. nuo nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir jais remiantis teisingai nustatė A.

K. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Å ių objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių visetas leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nukentėjusiuosius V. V., S. P. ir E. V. sužalojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veikos kvalifikuojamos pagal šiuos BK straipsnius tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata sunkiai ir nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-652/2007).Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – nuteistųjų A.

K., S. Ž., A. A., nukentėjusiųjų A. J., V. V., E. V., G. J., K. P., S. P., N. P., M. P., liudytojų E. P., B. P., R. J. parodymais, įvykio vietos bei automobilio SAAB 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolų duomenimis patikimai nustatyta, kad: pirmasis konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų S. Ž., A. K., A. A. kilo pastariesiems R. J. vairuojamu automobiliu SAAB 95 važiuojant Sodybų gatve, kurioje stovėjusi nukentėjusiųjų kompanija neleido pravažiuoti, o vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių koja spyrė į automobilio kapotÄ ; nuteistiesiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir papriekaiÅ¡tavus dėl tokių nukentėjusiųjų veiksmų, tarp automobilyje buvusių jaunuolių ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas, kurio metu abi konfliktuojančios pusės apsistumdė; po Å¡io konflikto S. Ž., A.

K. ir A. A., nuvykę į pastarojo namus, pasiėmė metalinį žarsteklį ir kastuvo kotÄ ; grįžus į įvykio vietÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo S. Ž. ir A. A., rankose laikydami žarsteklį bei kastuvo kotÄ , ir netrukus jais sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems; po kurio laiko iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir A. K., kuris kirviu sudavė smÅ«gius V. V., S. P. bei E. V.. Å ios pirmiau nurodytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji į įvykio vietÄ , apsiginklavę lazda, metaliniu žarstekliu ir kirviu, grįžo ne ieÅ¡kodami pamestų daiktų, o siekdami atkerÅ¡yti nukentėjusiesiems dėl pirmiau įvykusio mažareikÅ¡mio konflikto.

Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistieji S. Ž. ir A. A. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo rankose laikydami kitų asmenų sveikatai sutrikdyti panaudotus įrankius ir netrukus jais sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems. Prie tokių nuteistųjų S. Ž. ir A. A. neteisėtų veiksmų prisijungė ir A. K., kuris iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo rankose turėdamas kirvį, kuriuo ir sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems V. V., E. V. ir S. P.. Akivaizdu, jog nuteistieji, kerÅ¡taudami dėl prieÅ¡ tai įvykusio konflikto, suduodami smÅ«gius lazda, metaliniu žarstekliu ir kirviu nukentėjusiems, tarp jų ir moterims, pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. K. sunkiai sutrikdė V. V. sveikatÄ ir nesunkiai sutrikdė E. V. bei S. P. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, yra pagrįsta. PrieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiosios E. V. apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, kad pirmasis konfliktas kilo ne tik dėl nuteistųjų agresyvių veiksmų, bet ir dėl nukentėjusiųjų elgesio. Nuteistieji S. Ž., A. A. ir A. K. savo parodymuose vienodai teigė, jog konfliktas kilo todėl, kad nukentėjusieji neleido pravažiuoti automobiliu Sodų gatve, o vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijoje buvusių vyriÅ¡kių koja spyrė į R.

J. vairuojamo automobilio kapotÄ , tokiu bÅ«du jį apgadindamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistųjų parodymais, kadangi juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog konfliktas su nukentėjusiaisiais kilo po to, kai Å¡ie neleido jai pravažiuoti Sodų gatve ir apgadino automobilį SAAB 95. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio S. Ž., A. A. ir A. K. su nukentėjusiaisiais apsižodžiavo ir apsistumdė (3 t. 120-130 b.l.). Tokius nuteistųjų bei liudytojos R.

J. parodymus patvirtina automobilio SAAB 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad priekinėje automobilio dalyje, ant variklio dangčio matyti subraižymai, nežymus įdubimas, ant kairės pusės sparno, ties posūkio lempute, rasti subraižymai (2 t. 161-162 b.l.). Šie objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog konfliktas kilo todėl, kad nukentėjusieji siauroje gatvėje neleido pravažiuoti R. J. vairuojamam automobiliui ir jį apgadino. Vien tik nukentėjusiosios E. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji nereikalavo atlyginti žalos dėl apgadinto automobilio, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistųjų S. Ž., A.

A., A. K., liudytojos R. J. parodymai dėl automobilio SAAB 95 apgadinimo aplinkybių yra nepatikimi. Nukentėjusieji A. J., V. V., S. P., liudytoja B. P. savo parodymuose pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pirmojo konflikto metu apsižodžiavo ir apsistumdė abiejuose kompanijose buvę asmenys. Tai, kad prieÅ¡ nuteistuosius smurtÄ pavartojo ir nukentėjusieji, patvirtina byloje esančios teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, kuriose konstatuoti įvairaus pobÅ«džio sužalojimai nuteistiesiems S. Ž., A.

A., A. K. (4 t. 78-79, 151-152 b.l., 5 t. 59 b.l.). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmojo susitikimo metu konfliktÄ iÅ¡provokavo ne tik agresyvÅ«s nuteistųjų veiksmai, bet iÅ¡ dalies ir netinkamas nukentėjusiųjų elgesys.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais – pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesant pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, gali bÅ«ti skiriama tik tokia bausmės rÅ«Å¡is, kokia numatyta jam inkriminuojama Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Kauno apygardos teismas, skirdamas S. Ž. bausmę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pirmiau nurodytų Baudžiamojo įstatymo reikalavimų nesilaikė ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai paskyrė bausmę, kuri nėra numatyta BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ . Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas S. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę trims mėnesiams. Tokiu bÅ«du Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas S. Ž. bausmę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, atsižvelgia į tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs septynias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistiesiems bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymui iš dalies įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiųjų elgesys. S. Ž. anksčiau teistas nebuvo, jis savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veiksmų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskyrus areÅ¡to bausmę trisdeÅ¡imčiai parų. Nukentėjusioji E. V. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems S. Ž., A. A. ir A. K. bausmes, netinkamai įvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, todėl paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes.

Tuo tarpu nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ sias bausmes. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinių skundų reikalavimus pripažįsta nepagrįstais. Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes S. Ž., A. A. ir A. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į jų asmenybes charakterizuojančius požymius.

S. Ž., A. A., A. K. atitinkamai padarė septynias, vienÄ ir tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas. Dėl jų neteisėtų veiksmų buvo padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai aÅ¡tuoniems nukentėjusiesiems. A. K. ir A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo. PrieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistieji sÄ lyginai yra jauno amžiaus, anksčiau neteisti, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jų įvykdytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio, nei dėsningas jų ankstesnio gyvenimo bÅ«do padarinys.

Å iuo atveju nuteistųjų jaunas amžius buvo vertinamas ne kaip pakankamos psichinės, fizinės ir socialinės brandos kriterijus, lemiantis jų gebėjimÄ atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas, o kaip aplinkybė, charakterizuojanti kaltininkus ir leidžianti įvertinti, kokia jiems paskirta bausmė atitiks teisingumo principÄ , atsižvelgiant į teisiamųjų interesus, jų pasitaisymo galimybes. Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi ir atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir nustatė visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o A. K. ir A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad jie atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje nenustatyta A. K. ir A.

A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių; S. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusioji E. V., aplinkybė, jog S. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje įvertinta tinkamai. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės turėtų bÅ«ti suÅ¡velnintos dar ir todėl, kad jis, bÅ«damas laisvėje, galėtų dirbti ir greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis (tikslai), kurioje be kita ko nurodyta, jog skiriant bausmę asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principas įpareigoja teismÄ atsižvelgti tiek į nukentėjusiojo, tiek į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes, o taip pat ir į visuomenės interesus. Bausmė skiriama siekiant užtikrinti ne vienÄ kurį nors iÅ¡ pirmiau nurodytų interesų, o jų visumÄ , nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų.

Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantas, bÅ«damas laisvėje, galėtų greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , nelaikytina prioritetu ir negali nulemti bausmės skyrimÄ ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra numatoma galimybė dirbti bei užsidirbti, todėl ir atlikdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę apeliantas turės galimybę paÅ¡alinti savo nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama sankcijos ribose. Å velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, kaip to praÅ¡o nuteistasis A. K., skirti galima tik taikant BK 62 straipsnio 1, 2, ar 4 dalis arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau Å¡ių normų taikymui apelianto atžvilgiu nėra įstatyme reikalaujamų sÄ lygų. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Tačiau minėto BK straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti dar vienÄ aplinkybę – kad kaltininkas pats, savo noru atvyko ir pranešė apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Asmens atvykimas ar praneÅ¡imas apie nusikalstamos veikos padarymÄ laikytinas savanoriÅ¡ku, kai asmuo taip elgiasi savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Vertinant asmens elgesio savanoriÅ¡kumÄ , atsižvelgtina į tai, kada teisėsaugos institucijos sužinojo apie nusikalstamÄ veikÄ , ar yra surinkta pakankamai duomenų, kaip asmuo, pranešęs apie nusikalstamÄ veikÄ , vertina teisėsaugos institucijų galimybes iÅ¡aiÅ¡kinti jÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. vasario 1 d. (1 t. 5 b.l.). 2009 m. vasario 3 d. policijos pareigÅ«nai nustatė, kad nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu galimai įvykdė S. Ž. ir A.

A., todėl tÄ pačiÄ dienÄ jie buvo apklausti įtariamaisiais (4 t. 49-51, 110-112 b.l.), Å ių apklausų metu S. Ž. ir A. A. nenurodė, jog kartu su jais nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir A. K.. 2009 m. vasario 4 d. liudytoja apklausta R. J. taip pat nenurodė, jog įvykio metu kartu buvo A. K., teigė, jog kartu buvusio vaikino ji nepažįsta, jo anketinių duomenų nurodyti negali (3 t. 120-122 b.l.). IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus dėl nuteistojo A. K. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme davė ir 2009 m. vasario 5 d. apklausta liudytoja R.

T. (3 t. 167-168 b.l.). Tačiau Å¡i liudytoja papildomos apklausos metu nurodė, jog apie A. K. dalyvavimÄ nusikalstamų veikų padaryme pirmosios apklausos metu davė melagingus parodymus papraÅ¡yta A. A. (3 t. 169 b.l.). Å ie pirmiau aptarti bylos duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis nežinojo apie muÅ¡tynių su nukentėjusiaisiais pasekmes ir neprašė kitų įtariamųjų bei liudytojų neduoti parodymus apie jo dalyvavimÄ Ä¯vykyje. Todėl nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad A.

K. 2009 m. vasario 10 d. pas policijos pareigÅ«nus atvyko ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas savo noru, neverčiamas objektyvių aplinkybių. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, galimybe greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , nėra tos minėtame straipsnyje reikalaujamos iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms esant, teismas galėtų paskirti Å¡velnesnę bausmę.Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems S. Ž., A.

A. ir A. K. paskirtosios bausmės yra tinkamos siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ ir pasiekti bausmės tikslus, todėl nėra teisinio pagrindo jų keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, pagrįstai A. A. ir S. Ž. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti skundžiamÄ apygardos teismo nuosprendį ir Å¡ioje dalyje.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti.S. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirti areÅ¡to bausmę trisdeÅ¡imčiai parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, S. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtÄ jÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (keturios nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir galutinę subendrintÄ bausmę S. Ž. paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. Ž. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus paÅ¡alinti nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nukentėjusiosios E. V. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Albinas Bielskis Teisėjai                                                                  Svajūnas Knizleris                                                                               Elena Vainienė