5f69acbc-b05a-47fc-8fed-e90346a4fb69 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?N U T A R I M A SAdministracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2642-988/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01996-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.11; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., jo atstovui advokatui Å arÅ«nui Jazukevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D.

Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį. Teismas n u s t a t ė: D. Ž. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. spalio 24 d. 19.45 val., vieÅ¡oje vietoje – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vykusių krepÅ¡inio varžybų metu demonstravo juodos spalvos vėliavÄ su baltomis raidėmis užraÅ¡ytu policijos pareigÅ«nus niekinančiu akronimu „A.C.A.B.“, kurio reikÅ¡mė iÅ¡vertus iÅ¡ anglų kalbos – „visi policininkai yra Å¡unsnukiai“ (all cops are bastard).

Tokiais savo veiksmais D. Ž. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje. Teismo posėdyje apklaustas D. Ž. paaiÅ¡kino, kad su nusižengimais nesutinka. Parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. atvyko stebėti krepÅ¡inio varžybų, nes turi įsigijęs metinį abonementÄ . Ä® rungtynes atvyko vienas. Rungtynių pertraukos metu kalbantis su kitais asmenimis, prie tribÅ«nos, kurioje stebėjo varžybas, priėjo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadas, kurį truputį pažįsta, nes yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ krepÅ¡inio klube.

Apsaugos vadas parodė į vėliavÄ , kabančiÄ tribÅ«nos virÅ¡uje, ir pasakė, kad jÄ reikia nukabinti. Nors vėliava buvo ne jo, vėliavos jis neatsinešė, nežinojo kam priklauso, bet jÄ nukabino ir nunešė į priekį, padėjo priekyje tribÅ«nų, kad pasiimtų savininkas. Po to vėliava vėl buvo užkabinta tribÅ«nos priekyje. Pamatęs, kad žmonės kabina vėliavÄ , priėjo ir užriÅ¡o vienÄ jos kampÄ . Nežino, kas užkabino vėliavÄ kitoje vietoje, nepažįsta tų asmenų, bet taip gavosi, kad padėjo jiems užkabinti.

Vėliavos savininkas taip ir neatsirado per visÄ laikÄ . Kai vėliava buvo pakabinta antrÄ kartÄ , tai vėliau jau nei apsauga, nei policija nebuvo priėjusi, neprašė jos nukabinti. Po rungtynių, iÅ¡einant iÅ¡ salės prie jo priėjo policijos pareigÅ«nai, pakvietė pokalbiui, pasakė dėl vėliavos, po to įteikė Å¡aukimÄ atvykti į PK. Po varžybų pradėjo domėtis kÄ tos raidės, užraÅ¡as reiÅ¡kia, už kÄ yra baudžiamas. Neturėjo intencijos įžeisti policijos pareigÅ«nų, kadangi pats yra pareigÅ«nas, dirba oro uoste su pareigÅ«nais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. J. paaiÅ¡kino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ arenoje apsaugos ir transporto priežiÅ«ros vadovu, kuruoja samdomos apsaugos darbÄ . KrepÅ¡inio rungtynių metu gavo skambutį iÅ¡ nepažįstamo numerio, kad reikia nukabinti vėliavÄ , kuriÄ buvo iÅ¡kėlusi Ultra tribÅ«na, t. y. „Ryto“ sirgalių. Nežinojo kas skambino, nes neprisistatė. NesiaiÅ¡kino kodėl reikia nukabinti vėliavÄ , nežinojo vėliavos reikÅ¡mės. Priėjus prie tribÅ«nos, iki 10 žmonių grupelei pasakė, kad yra praÅ¡ymas nukabinti tÄ vėliavÄ , konkrečiai jokiam žmogui nesakė.

Nesakė kodėl reikia nukabinti vėliavÄ . Po kurio laiko vėliava buvo nuimta, bet po to perkabinta į kitÄ vietÄ . Po to jau neliepė nukabinti vėliavos. Nematė kas pakabino vėliavÄ nei pirmÄ , nei antrÄ kartÄ . Taip pat nematė kas po rungtynių pasiėmė vėliavÄ . Nemano, kad ta vėliava įtakojo asmenis, anksčiau ta vėliava nebuvo kabinama. Å iaip kabinama daug vėliavų ir tuo metu buvo visos tradicinės vėliavos, kurios visÄ laikÄ bÅ«na. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Ž.

Å . paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vyko krepÅ¡inio varžybos ir jo užduotis buvo stebėti aktyviuosius sirgalius. IÅ¡ virÅ¡ininko Dainiaus Daukanto, kuris buvo ir operacijos vadovas, gavo informacijÄ , kad yra pakabinta „ACAB“ vėliava. Tada buvo pradėtas stebėjimas, buvo tikslas nukabinti vėliavÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti kieno ji yra, kieno pakabinta, kokiu tikslu. Stebėjo, viskÄ filmavo. Prie sirgaliaus D. Ž. priėjo A. J., kažkÄ pasakė, tada D. Ž. nukabino vėliavÄ .

Raidės „ACAB“ buvo pavaizduotos juodame fone. Kiek pamena, tai po raidėmis buvo taÅ¡kai. Po kurio laiko D. Ž. vėl ėmėsi veiksmų ir pakabino tÄ vėliavÄ kitoje vietoje. Jis pradėjo vienas kabinti, po to padėjo dar 3 vaikinai. Buvo kalbama, kad reikia pasakyti, kad dar kartÄ nukabinti vėliavÄ , bet rungtynės ėjo į pabaigÄ , todėl buvo nuspręsta palaukti rungtynių pabaigos, kad nekelti konflikto. Pakabintos vėliavos reikÅ¡mė buvo „Visi pareigÅ«nai yra Å¡unsnukiai“, nors tai ne vienintelė vėliavos reikÅ¡mė, bet pagrindinė.

Po visko D. D. surado D. Ž., pakalbėjo, paaiÅ¡kino kur buvo įžvelgti prieÅ¡iÅ¡ki teisei veiksmai, buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į PK aplinkybių aiÅ¡kinimuisi. Dėl tokios vėliavos pakabinimo jis pasijuto įžeistas kaip pareigÅ«nas. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. D. paaiÅ¡kino, kad krepÅ¡inio varžybų metu buvo iÅ¡kelta vėliava su užraÅ¡u „ACAB“. Varžybų metu buvo operacijos vadovu. Pirmo kėlinio metu dirbo arenos iÅ¡orėje, kol suėjo žmonės į arenÄ .

Antro kėlinio eigoje užėjo į arenÄ , B tribÅ«noje prie sirgalių pastebėjo pakabintÄ vėliavÄ â€žACAB“. Dirba daugiau negu 15 metų su sporto renginiais ir kitais renginiais. Iki dabartinės pozicijos dirbo policijos departamente ir viena iÅ¡ funkcijų buvo tarptautiniai renginiai, tarptautinis sportas. Teko nemažai dalyvauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sporto varžybose, bendrauti su policijos pareigÅ«nais, sirgaliais, taip pat su save vadinančiais „ultromis“. Puikiai žino vėliavoje esančio užraÅ¡o reikÅ¡mę.

Tas užraÅ¡as žinomas sirgalių pasaulyje. Jį kabinant, raÅ¡ant yra siekiama įžeisti teisėsaugos pareigÅ«nus. PaaiÅ¡kino, kad nusprendė, jog policija nereikalaus nukabinti plakato, kad nekelti konflikto, nes policijos pareigÅ«nų užėjimas į arenÄ , priėjimas prie sirgalių gali sukelti konfliktÄ . Todėl paskambino A. J., pasakė, kad kabo toks plakatas, juo siekiama įžeisti policijos pareigÅ«nus, siekiant neeskaluoti konflikto, paprašė jo ar jo darbuotojų prieiti prie sirgalių ir papraÅ¡yti nukabinti tÄ plakatÄ .

Atrodo pertraukos metu matė, kad pats A. priėjo prie B tribÅ«nos, bendravo su sirgaliais, kurie nukabino vėliavÄ . Po to išėjo iÅ¡ salės, nuėjo į koridorių, laukÄ apžiÅ«rėti situacijos. Jeigu neklysta, 3-io kėlinio metu gavo praneÅ¡imÄ , kad vėliava vėl pakabinta, grįžo į arenÄ , atrodo, į balkonÄ , kuriame Ž. Å . vykdė filmavimÄ , pamatė vėl kabantį plakatÄ . Nematė, kas pakabino vėliavÄ pirmÄ kartÄ , o kas antrÄ kartÄ užkabino, pasakė Ž. Å .

Ten atstumas nėra didelis ir galima matyti asmenis. Tam, kad nekelti konflikto, priėmė sprendimÄ nereaguoti, nenuimti plakato, bet po varžybų spręsti tÄ situacijÄ . Dar atrodo, prašė apsaugos vadovo ar darbuotojo, ar galės nurodyti asmenis, kurie kabino vėliavÄ , ir ar galės prilaikyti, kad galėtų pabendrauti. Po to pats nusileido į apačiÄ , apsaugos darbuotojams nereikėjo imtis veiksmų, po varžybų pats priėjo prie jaunuolio, paklausė, ar gali pakalbėti koridoriuje, nes B tribÅ«noje buvo sirgaliai, gali bÅ«ti eskaluojamas konfliktas.

Jeigu gerai pamena, jaunuolis paklausė, dėl ko. Pasakė, dėl vėliavos su užraÅ¡u „ACAB“. Jis geranoriÅ¡kai sutiko iÅ¡eiti į koridorių. Išėjus į koridorių, prie pat B tribÅ«nos, toli nėjo, jaunuolis klausinėjo kas čia, dėl ko, kas su vėliava negerai. Pasakė, kad ant vėliavos yra užraÅ¡as, kuris žeidžia policijos pareigÅ«nus. Jaunuolis iÅ¡sitraukė piniginę, iÅ¡ kurios traukė kažkokį dokumentÄ , kurio nematė, sakė, jis pats pareigÅ«nas, viskÄ Å¾ino.

Jaunuolis nesiginčijo, nesakė, kad ne jis kabino, paklausė, ar jis yra sulaikomas, buvo atsakyta, kad ne. Tada įteikė Å¡aukimÄ atvykti į PK ir jaunuolis buvo paleistas. Nežino kas po rungtynių tÄ vėliavÄ pasiėmė. 2019 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 12-ANR_P-438-2019 užfiksuota tai, kad 2018 m. spalio 24 d. 19.45 val., D. Ž. vieÅ¡oje vietoje – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vykusių krepÅ¡inio varžybų metu demonstravo juodos spalvos vėliavÄ su baltomis raidėmis užraÅ¡ytu policijos pareigÅ«nus niekinančiu akronimu „A.C.A.B.“, kurio reikÅ¡mė iÅ¡vertus iÅ¡ anglų kalbos – „visi policininkai yra Å¡unsnukiai“ (all cops are bastard), tokiais veiksmais siekė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei žmonių rimtį, taip pat pažeidė policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ . (b. l. 2) 2018 m. gruodžio 6 d. eksperto iÅ¡vadoje Nr. EAN-11 nurodyta, kad komunikacijos aktu nėra skatinama ar raginama diskriminuoti kokius nors asmenis, todėl jis nelaikytinas skatinamuoju ir negali bÅ«ti sėkmingas ar nesėkmingas.

Å iuo komunikacijos aktu iÅ¡sakoma asmeninė nuomonė. Atsižvelgus į bendrÄ visuomeninį kontekstÄ akivaizdu, jog iÅ¡ pasisakymo iÅ¡plaukianti iÅ¡vada, kuriÄ Å¾ino ir adresatas, ir adresantas, ir kuri yra numanoma pasisakymu, yra tai, kad kiekvienas policijos ar teisėsaugos pareigÅ«nas yra Å¡unsnukis, nors gal visuomenė to nepastebi ar tik dar nepastebi. Vadinasi, vėliavos užraÅ¡u bei vieÅ¡u jo demonstravimu vieÅ¡ai tyčiojamasi, niekinami bei įžeidžiami policijos pareigÅ«nai ar teisėsaugos institucijos apskritai, skleidžiama neapykanta jų atžvilgiu.

Tai, kad remiamasi anglų kalbos fraze, sudaro pagrindÄ teigti, jog tokiu komunikacijos aktu mėginama dirbtinai kurti ir Lietuvos visuomenei primesti nebÅ«dingas mÅ«sų visuomeniniam bei politiniam kontekstui problemas. (b. l . 10) 2018 m. gruodžio 14 d. apžiÅ«ros protokolo priede, fotolentelėje Nr. 1 pirmame fotoatvaizde matyti kabanti vėliava su raidėmis „ACAB“ sirgalių tribÅ«nos deÅ¡iniame kampe. Antrame fotoatvaizde matyti vyras – D. Ž. nukabinantis vėliavÄ . Trečiame fotoatvaizde matyti kaip D.

Ž. kitų sirgalių pagalba pakabina vėliavÄ su raidėmis „ACAB“ tribÅ«nos apačioje, priekyje, deÅ¡iniame kampe. (b. l. 28) 2019 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51472-18 D. Ž. nutrauktas, nes nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. (b. l. 3-6) Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymo ANK 481 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra iÅ¡tariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo iÅ¡tarti.

ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009).

Pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu, kitais veiksmais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė sekančias įvykio aplinkybes.

Byloje nėra jokių duomenų koks asmuo atsinešė ir pirmÄ kartÄ pakabino vėliavÄ su užraÅ¡u „ACAB“. Policijos pareigÅ«nams pastebėjus Å¡ia vėliavÄ tribÅ«noje, buvo nuspręsta inicijuoti jos nukabinimÄ . Å iuo tikslu policijos pareigÅ«nų vadovas D. D. paskambino (duomenys neskelbtini) arenos apsaugos vadovui A. J. ir paprašė, kad Å¡i vėliava bÅ«tų nukabinta. A. J. nuėjo iki tribÅ«nos ir, jo teigimu, sutikęs kelis sirgalius paprašė jų nukabinti vėliavÄ . KÄ vėliava reiÅ¡kia ar kodėl jÄ reikia nukabinti, jis tuo metu nežinojo ir sirgaliams neaiÅ¡kino.

Pagal byloje esančius vaizdo įraÅ¡us matyti, kad D. Ž. vėliavÄ nukabino, nunešė į tribÅ«nų apačiÄ ir ten jÄ sulankstytÄ padėjo. Po to, praėjus kelioms minutėms, D. Ž. vėl paėmė jo paties padėtÄ vėliavÄ , panešė kiek į Å¡onÄ ir pradėjo iÅ¡lankstyti. IÅ¡lankstymo metu prie jo prisijungė kiti asmenys ir vėliava buvo pakabinta apačioje tribÅ«nų. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, D. Ž. parodymų ir vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vėliavÄ kabino D.

Ž., taip pat kiti nenustatyti asmenys, D. Ž. jÄ jau iÅ¡lankstytÄ jiems perdavė ir padėjo kabinti, laikydamas už vieno kampo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus, teigdamas, kad jis su savimi vėliavos neatsinešė, jos pirmÄ kartÄ nepakabino, antrÄ kartÄ pradėjo kabinti tik papraÅ¡ytas kitų sirgalių, iki įvykio nežinojo ant vėliavos buvusio užraÅ¡o reikÅ¡mės. Teismas, vertindamas D. Ž. parodymų turinį, konstatuoja, kad byloje esantys kiti įrodymai nepaneigia D.

Ž. nurodytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. Ž. minėtÄ vėliavÄ atsinešė ar iÅ¡sinešė iÅ¡ arenos, nėra duomenų ir dėl to, kad jis pirmÄ kartÄ pakabino jÄ tribÅ«noje. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad D. Ž. nesirengė kabinti vėliavos antrÄ kartÄ (nes jÄ padėjo ir pats nuėjo toliau), o tai padarė tik po pokalbio su kitu sirgaliumi, kuris, tikėtina, galėjo praÅ¡yti vėliavÄ pakabinti (iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D.

Ž. vėliavÄ vėl paima tik po pokalbio su kitu asmeniu). Pažymėtina ir tai, kad apklaustas liudytoju A. J. paaiÅ¡kino, jog D. Ž. jis tiesiog liepė nukabinti vėliavÄ ir neaiÅ¡kino kodėl tai padaryti reikia, taip pat neaiÅ¡kino kÄ ji reiÅ¡kia, nes ir pats to nežinojo. Liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad po rungtynių priėjo prie D. Ž. ir pokalbio su juo metu suprato, kad D. Ž. žino ant vėliavos buvusio užraÅ¡o reikÅ¡mę. Tačiau konkrečių ir aiÅ¡kių aplinkybių, pagal kokias jis tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, negalėjo nurodyti – D.

Daukantas tik paaiÅ¡kino, kad D. Ž. jam pasakė, kad „viskÄ Å¾ino“. Viena vertus pagal tokius D. Ž. galimai pasakytus žodžius negalima daryti iÅ¡vados, kad jis pripažino žinantis vėliavos reikÅ¡mę. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad po rungtynių D. Ž. galimai jau žinojo vėliavos reikÅ¡mę, nereiÅ¡kia, jog ji jam buvo žinoma ir vėliavos kabinimo metu. Byloje daugiau nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad D. Ž. įvykio metu bÅ«tų žinojęs, kÄ reiÅ¡kia raidės ant vėliavos.

Priešingai, D. Ž. telefono apžiūros protokolas patvirtina D. Ž. paaiškinimus, kad jis informacijos apie raides „ACAB“ ieškojo jau po įvykio, nes didžioji dauguma vaizdo failų, susijusių su užrašu ‚ACAB“, buvo sukurta būtent vėliau nei įvyko įvykis. Kartu šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog D. Ž. nemoka anglų kalbos, pats yra muitinės pareigūnas (statutinis tarnautojas), be to, vėliavos užrašo reikšmė gali turėti įvairių interpretacijų.

Å ios aplinkybės kelia abejonių tiek dėl D. Ž. galimybių suprasti ant vėliavos buvusį užraÅ¡Ä , tiek dėl to, kad pats bÅ«damas valstybės tarnautoju, siekė įžeisti kitus, panaÅ¡aus pobÅ«džio, valstybės tarnautojus. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ž. inkriminuojami nusižengimai gali bÅ«ti padaromi tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, jog savo veiksmais trikdo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir (ar) nori bei siekia įžeisti statutinius valstybės tarnautojus. Ä®vertinęs aukščiau minėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad kyla abejonių dėl to, jog D.

Ž., antrÄ kartÄ padėdamas užkabinti vėliavÄ , suprato jos reikÅ¡mę ir tokiais savo veiksmais siekė įžeisti policijos pareigÅ«nus ar trikdyti vieÅ¡Ä tvarkÄ bei visuomenė rimtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Ä®statymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , inter alia yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei kilusias abejones, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių (tiesioginės tyčios). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, n u t a r i a :

D. Ž. administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų požymių. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Pranka