2026-01-07 Nr. AB-572-3-61-3-06654-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-100-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06654-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2023 m. kovo 10 d. raštą Nr. 49SD-2598-(14.49.136 E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) ir NŽT 2023 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 1SS-668-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Raštu Nr. 2 atsisakyta tenkinti skundą dėl Rašto Nr. 1, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimui. Pareiškėjas nurodė, jog tiek Raštas Nr. 1, tiek Raštas Nr. 2 (toliau kartu – ir Raštai) yra paremti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad valstybinis žemės sklypas gali būti racionalaus pobūdžio žemės sklypas, tačiau pareiškėjui nesuprantama, kodėl įsiterpusį žemės sklypą NŽT laiko racionaliu ir galinčiu savarankiškai funkcionuoti. Atsakovas nepateikė faktinių aplinkybių, todėl Raštai yra nemotyvuoti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Raštuose nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) vertinamos šios dienos galiojančiomis redakcijomis, todėl Raštai yra teisiškai ydingi.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d., pradėjus rengti Projekto procedūras, NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo pateikti reikalavimus iki 2017 m. rugpjūčio vidurio, todėl šiuo atveju padaryti Taisyklių pažeidimai, nes atsakymas pateiktas po beveik 6 metų.

5. Atsakovas pažeidė Nutarimo 25 ir 63 punktus, nes tiek teikiant reikalavimus, tiek atsisakant derinti Projektą buvo praleisti visi terminai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Raštai ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. SFP-1345-(14.49.36.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštas) yra prieštaraujantys teisinio tikrumo principui.

6. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra. Tačiau pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas bando įrodinėti aplinkybę, jog rengiant atsakymus į Raštus reikėjo vadovautis teisės aktais, galiojusiais prieš 6 metus, kas prieštarauja ne tik kasacinio teismo praktikai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenimis bei papildomais dokumentais, nustatyta, kad 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, gali būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini) gatvę, kaip tai numatyta Taisyklių 42 punkte, todėl toks plotas neatitinka visumos sąlygų, nustatytų Nutarimo 2.15 papunktyje, ir negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas.

8. NŽT, priimdama Raštus, veikė savo kompetencijų ribose bei vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Atsakovas nurodė, kad Raštai yra motyvuoti, juose nurodomos priežastys, kodėl žemės sklypas nėra laikomas įsiterpusiu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamais Raštais, nereiškia, kad Raštai yra priimti neteisėtai.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog NŽT tik po 6 metų pateikė atsakymą į 2017 m. liepos 24 d. prašymą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 4 d. Rašte yra nurodęs, kad negali išduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštas yra nenuginčytas ir galiojantis.

10. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Šiuo atveju žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame valstybinės žemės plote galima nustatyta tvarka suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad:

13.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) 2016 m. kovo 29 d. buvo įkeltas Projekto iniciatoriaus įgalioto asmens 2016 m. kovo 1 d. prašymas organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paslauga)), bei pridėti papildomi dokumentai ir preliminari schema, kurioje pažymėtos pageidaujamo prisijungti apie 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės ploto ribos.

13.2. ŽPDRIS 2017 m. liepos 25 d. buvo įkeltas Projekto organizatoriaus – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, Projekto organizatorius) 2017 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. A30-2156 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1), kuriuo buvo pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, kurio tikslas – nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

13.3. NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. liepos 25 d. gavo Projekto organizatoriaus prašymą išduoti Žemės sklypo Projekto rengimo reikalavimus ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštu atsisakė juos išduoti, paaiškindamas, kad „negali vienareikšmiškai nustatyti, ar Sklypas yra priskirtas naudoti kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų ar kaip komercinės paskirties objektų teritorijos bei negali išduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“.

13.4. ŽPDRIS 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo įkeltas Planavimo organizatoriaus 2022 m. balandžio 26 d. raštas Nr. A51-56630/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, kuriuo atsisakyta derinti Žemės sklypo Projektą, bei informuojama, kad Žemės sklypui buvo nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas ir „šiuo metu būdas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre“, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Įsakyme Nr. 1 nustatytas vienas iš Žemės sklypo Projekto tikslų „dėl būdo nustatymo yra perteklinis“, o Savivaldybė Projektą derins, „kai bus pakeisti projekto tikslai bei ištaisyti kiti trūkumai“.

13.5. ŽPDRIS 2022 m. vasario 14 d. buvo įkeltas Projekto organizatoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. A30-2355/22 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-07-24 įsakymo Nr. A30-2156 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2), kuriuo buvo pakeistas Įsakymas Nr. 1 ir pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

13.6. NŽT Vilniaus skyrius atsakė į Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. raštą Nr. A51-24768/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. vasario 8 d. Raštas), pateiktą ne per ŽPDRIS, kuriame Savivaldybė informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, todėl, pasikeitus šiai aplinkybei, Savivaldybės Įsakymas Nr. 1 buvo pakeistas Įsakymu Nr. 2, kuriame paliktas tik vienas Projekto tikslas – „sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“. Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. Rašte informuojama, kad ŽPDRIS Paslaugoje „nebėra galimybės kreiptis į Jūsų instituciją dėl reikalavimų pateikimo“, todėl prašoma NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikti „reikalavimus minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti už ŽPDRIS ribų“. Prie Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. Rašto pridėta ir schema (toliau – ir Schema), kurioje pažymėtos preliminarios apie 1132 kv. m pageidaujamo prisijungti kaip įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribos.

13.7. NŽT Vilniaus skyrius, įvertinęs pridėtą Schemą, Raštu Nr. 1 atsisakė išduoti Žemės sklypo Projekto rengimo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad formuotiname kaip įsiterpusiame valstybinės žemės plote „galima nustatyta tvarka suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką“.

14. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 4 ir 5 d., 10 str. 6 d., Nutarimo 2.15 p.), nurodė, kad Nutarime imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

15. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėjo siekiamo įsigyti ginčo žemės sklypas yra 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), ir gali būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir faktinę padėtį, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti laisvas valstybinis ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.

16. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. liepos 24 d. pradėjus rengti Projekto procedūras, NŽT Vilniaus skyrius turėjo pateikti reikalavimus iki 2017 m. rugpjūčio vidurio, todėl šiuo atveju atsakymą pateikus po beveik 6 metų, akivaizdu, kad buvo padaryti akivaizdūs Taisyklių pažeidimai. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjų argumentų, atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. pareiškėjui buvo atsakyta NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštu, kuris, be kita ko, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas jo nevertino.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Raštuose, priešingai nei teigė pareiškėjas, detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Raštai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami Raštai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad, atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Raštų panaikinimo, nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigojimo atlikti veiksmus.

19. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir skundą tenkinti, t. y. panaikinti Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimo 2.15 punkto citavimas nėra tinkamas faktiniu požiūriu individualaus sprendimo pagrindimas, todėl skundžiami Raštai neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad žemės sklypas yra racionalaus dydžio, tačiau pareiškėjui nėra suprantama, kokiais dokumentais remiantis padaryta tokia išvada, taip pat neanalizuota, koks teisinis reguliavimas buvo taikomas 2017 metais, t. y. pradėjus rengti Projektą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad: „atsakovo 2017 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimas buvo nurodytas aiškiai – nustatyti naudojimo būdą, kuris buvo įgyvendintas, jokie prielaidų nurodytų apie racionalaus dydžio žemės sklypą šiame reikalavime nebuvo, todėl šiai dienai NŽT Vilniaus miesto skyrius be 2017 m. rugpjūčio 4 d. nurodytų reikalavimų, kitų reikalavimų negalėjo priimti, kadangi savo poziciją išreiškė būtent 2017 m. rugpjūčio 4 d., kas daro neteisėtu skundžiamą Raštą. Tokie veiksmai prilyginti savo sprendimo keitimui, kas iš esmės nebuvo teisėta, kadangi tuometinis reguliavimas nenustatė galimybės teikti po 6 metų skirtingo pobūdžio reikalavimų“.

22. Pareiškėjas nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, kuriais remiantis pareiškėjas teigė, jog Raštai priimti vadovaujantis netinkama Nutarimo ir Taisyklių redakcija; pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kad 2023 m. priimti Raštai yra prieštaraujantys 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštui; Projekto rengimo procedūros buvo inicijuotos 2017 m., todėl Raštuose nurodyto Taisyklių ir Nutarimų redakcijos neaktualios; pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų, kuriais remiantis pareiškėjas teigė, jog Raštai yra neteisėti, nes, 2017 m. liepos 24 d. pradėjus rengti Projekto procedūras, NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo pateikti reikalavimus iki 2017 m. rugpjūčio vidurio, todėl Raštai negalėjo būti priimti; atsakovas pažeidė teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovo teigimu, Raštuose, priešingai nei teigia pareiškėjas, NŽT išsamiai išanalizavo faktinę situaciją ir detaliai nurodė, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad NŽT sprendimai (Raštai) atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjo siekiamo įsigyti ginčo žemės sklypas yra 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), ir gali būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti laisvas valstybinis ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami Raštai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, o skundžiami Raštai yra neteisėti, be motyvų.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, išsamiai atskleidė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį (žr. šios nutarties 14 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiais aspektais teismo motyvams pritaria ir jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, be kita ko, nustatyta, jog NŽT Vilniaus skyrius atsakė į Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. Raštą, pateiktą ne per ŽPDRIS, kuriame Savivaldybė informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, todėl, pasikeitus šiai aplinkybei, Savivaldybės Įsakymas Nr. 1 buvo pakeistas Įsakymu Nr. 2, kuriame paliktas tik vienas Projekto tikslas – „sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“. Prie Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. Rašto pridėta ir schema (toliau – ir Schema), kurioje pažymėtos preliminarios apie 1132 kv. m pageidaujamo prisijungti kaip įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribos. NŽT Vilniaus skyrius Raštu Nr. 1 atsisakė išduoti Žemės sklypo Projekto rengimo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas) esančiame valstybinės žemės plote galima nustatyta tvarka suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tokią NŽT išvadą patvirtina ir prie Savivaldybės 2023 m. vasario 8 d. Rašto pridėta schema (b. l. 63). Rašte Nr. 2 taip pat pagrįstai prieita prie išvados, kad formuotinas kaip įsiterpęs apie 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, galėtų būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini) gatvę, kaip tai numatyta Taisyklių 42 punkte, todėl toks plotas neatitinka visumos sąlygų, nustatytų Nutarimo 2.15 papunktyje, ir negali būti vertinamas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadai, kad pareiškėjo ketinamas įsigyti laisvas valstybinis ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.

31. Pasisakydama dėl Nutarimo ir Taisyklių redakcijų taikymo ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT, priimdama skundžiamus Raštus, vadovavosi aktualiais teisės aktais, o pareiškėjo argumentai, kad Raštuose turėjo būti vadovautasi teisės aktais (Taisyklėmis ir Nuostatais), galiojusiais prieš 6 metus, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su minėtu raštu.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamuose Raštuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė