2020-07-01 Nr. AB-12991-3-63-3-00072-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-755-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00072-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2017 m. gruodžio 22 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171222-00107 (toliau – ir Nurodymas I) bei 2018 m. sausio 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180102-00001 (toliau – ir Nurodymas II).

2. Nurodė, kad Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybos leidimu Nr. 28 (toliau – ir SLD) leista rekonstruoti garažą į poilsio pastatą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AA1“ 2007 m. birželio 7 d. projektą Nr. 04-07 TP-SAK „Garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Rekonstrukcijos projektas).

3. Teigė, kad Pastato 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-730-(14.7) (toliau – ir PTN aktas) 6 punkto skiltyje „Aplinkos sutvarkymas“ yra, be kita ko, nurodyta, jog įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti.

4. Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2672(16.90) (toliau – ir FAK aktas), be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) m. (toliau – ir Ginčo sklypas) šiaurinėje dalyje yra įrengta atraminė sienelė, kurios ilgis apie 8 m, aukštis nuo 0,5 m iki 1,5 m. (toliau – ir Sienelė). Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-171221-00100 (toliau – ir SS aktas) Sienelė pripažinta savavališku statiniu. Skundžiamu Nurodymu I nurodyta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, o skundžiamu Nurodymu II – pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti Sienelę ir sutvarkyti statybvietę.

5. Pareiškėja teigė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – Departamentas) buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Sienelė buvo įrengta dar iki Pastato rekonstravimo, t. y. buvo pateikti skenuoti raštai dėl Sienelės bei toponuotraukos ištrauka, kurioje matosi kaip Sienelė atrodė 2001 m. lapkričio 13 d. Sienelės užstatymo plotas iki rekonstrukcijos buvo žymiai didesnis, ankstesnė atraminė sienelė (garažo siena) buvo nusidėvėjusi (pažeista natūralios erozijos). Sienelės rekonstravimo darbai atlikti 2009 m. iki šešių valstybės įgaliotų institucijų atstovų, tame tarpe ir atsakovo atstovo, priimto PTN akto. Nugriovus Sienelę, pareiškėjai atsiras prievolė pastatyti naują atraminę sienelę, kuri, pagal galiojančius teisės aktus, privalomai turi būti įrengta, jog būtų sustabdytas šlaito slinkimas. Pažymėjo, kad atsakovas nevertino ir nepasisakė dėl fakto, jog Sienelė įrengta sulaikant itin stataus šlaito slinkimą, kurio slinkimą iki Pastato rekonstrukcijos sulaikė rekonstruojamas statinys, t. y. jis ir atliko atraminės sienelės funkciją ir kurio dalis buvo palikta kaip šlaito slinkimo stabdymo funkciją atliekantis objektas.

6. Inspekcija, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad remiantis tiek statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, galiojusio atraminės sienelės statybos metu, tiek Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, galiojančio šiuo metu, nuostatomis, atraminės sienelės statybai saugomoje teritorijoje turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – ir SLD).

8. Teigė, kad SLD statyti Sienelę nebuvo išduotas. Rekonstrukcijos projekte, kuriam buvo išduotas SLD, sprendiniuose jokia atraminė sienelė šiaurinėje Ginčo sklypo dalyje nenumatyta. Sienelė privalėjo būti detaliai numatyta projekte, nurodant konkrečią jos vietą, tuo tarpu, Ginčo sklypo genplane atraminės sienelės vietoje yra aiškiai nurodyta – žolės veja, be to, Sienelė privalėjo būti įtraukta į „Statinio pagrindiniai rodikliai“ lentelę, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo būti nurodyta prie „II. Inžineriniai tinklai“. Teigė, kad tai, jog PTN akte prie pastraipos „Aplinkos sutvarkymas“ tarp išvardintų darbų paminėta ir „įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti“, nėra pakankamai svarus ir neginčijamas faktas, įteisinantis Sienelės statybą ar pagrindžiantis teisę panaikinti savavališkos statybos faktą. Atsižvelgus į pareiškėjos pridedamas fotonuotraukas bei remiantis Ginčo sklypo genplanu, pareiškėja galbūt nukasė dalį žalios vejos, numatytos genplane, bei įsirengė poilsio zoną, dėl to privalėjo pastatyti Sienelę dėl susidariusio nuolydžio ir fakto, jog iki rekonstrukcijos šlaito atraminę funkciją atliko garažo siena. Nurodymu II pareiškėja buvo informuota apie teisę Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka parengti Sienelės statinio projektą ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

10. Nurodė, kad PTN aktas yra galiojantis ir nenuginčytas individualus administracinis aktas, kuriuo patvirtinamas Sienelės statybos teisėtumas. Net jeigu teismas laikytų, kad Sienelė buvo pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tokiu atveju įpareigojimas nugriauti Sienelę pažeistų proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, o Sienelės griovimas pažeistų viešąjį interesą bei keltų grėsmę dėl grunto slinkimo.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 22 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171222-00107 bei 2018 m. sausio 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180102-00001.

12. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybos leidimu Nr. 28 leista statytojams R. B. ir A. B. rekonstruoti garažą į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). pagal UAB „AA1“ 2007 m. birželio 7 d. projektą Nr. 04-07 TP-SAK „Garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini).“.

13. Garažo rekonstrukcijos į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) m. (unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-730-(14.7) 6 punkto, pavadinto „Pagrindinių konstrukcijų ir technologinės įrangos charakteristika“ struktūrinėje dalyje „Statinio konstrukcijos ir tinklai“ – „Aplinkos sutvarkymas“ nurodyta: „Įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti“. PTN akto 9 punktu konstatuota, jog atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatytąja tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje.

14. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 23/330 matyti, kad pareiškėjai R. B. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. adresu: (duomenys neskelbtini), 0,7716 ha ploto valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). k. v., bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso 165,17 kv. m bendro ploto poilsio pastatas, įregistravimo pagrindas – 2008 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SK-4110, 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-730-(14.7), įrašas galioja nuo 2009 m. spalio 14 d.

15. Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2672(16.90) nurodyta, kad atliekant skundo tyrimą, be kita ko, nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje yra įrengta atraminė sienelė, kurios ilgis apie 8 m, aukštis nuo 0,5 m iki 1,5 m. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugsėjo 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1426(26.24) vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjai, be kita ko, nurodyta pateikti Departamentui paaiškinimą raštu, nurodant kada buvo pastatyta Sienelė ir visus turimus dokumentus, susijusius su Sienelės statyba – statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, statinio kadastrinių matavimų bylą ir kitus dokumentus. Pareiškėja ir A. B. 2017 m. spalio 20 d. paaiškinime, kiek tai susiję su Sienele, Inspekcijai nurodė, kad PTN akto 6 punkto skiltyje „Aplinkos sutvarkymas“ yra nurodyta, kad: „įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti“, todėl FAK akte užfiksuoti duomenys visiškai atitinka PTN akte užfiksuotus duomenis.

16. Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-171221-00100, surašytu pareiškėjai – statytojai R. B., konstatuota Sienelės savavališka statyba, statybos rūšis – naujo statinio statyba, paskirtis – inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas, be to, nurodyta, jog tai nėra atnaujinimas (modernizavimas). Paaiškinta, kad statytoja neturėdama leidimo statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį Kuršių Nerijoje, sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje prie poilsio pastato (duomenys neskelbtini), 2008-2009 metais savavališkai pastatė II nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiną atraminę sienelę, kurios ilgis apie 8 m, aukštis nuo 0,5 m iki 1,5 m.

Nurodyta, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 8 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 4-6 punktą, 23 straipsnio 28 dalį (redakcijos galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Nurodymu I, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodyta nevykdyti jokių savavališkai pastatytos atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2017 m. gruodžio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171221-00100, o Nurodymu II - vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Paaiškinta, jog pareiškėjai nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą II-ai nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiną atraminę sienelę, (duomenys neskelbtini), kurios ilgis apie 8 m, aukštis nuo 0,5 m iki 1,5 m ir sutvarkyti statybvietę. Statybos padariniai fiksuoti 2017 m. gruodžio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171221-00100. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2018 m. liepos 2 d. Pareiškėja informuota, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektų ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentų tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

17. Teismas rėmėsi ginčui aktualių Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymų nuostatomis. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Sienelė priskirtina prie II-os grupės nesudėtingų kitų inžinerinių statinių ir ji randasi saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, galiojusio Pastato rekonstrukcijos vykdymo metu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., 12.2 papunkčio ir 13 punkto nuostatomis, naujai statomiems ar rekonstruojamiems nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turėjo patikrinti ir raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1 punkto 1.1 papunktį, 2 punkto 2.1 papunktį, kai nesudėtingas statinys statomas naujas ar rekonstruojamas Kuršių nerijoje, turėjo būti gautas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Taigi, Sienelės statybos ar rekonstravimo atveju tiek Pastato rekonstrukcijos metu, tiek šiuo metu turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas – anksčiau – rašytinis pritarimas, dabar – statybos leidimas.

18. Teismas pažymėjo, kad Rekonstrukcijos projekte, kuriam buvo išduotas SLD ir kurio pagrindu buvo įvykdyta garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą, Sienelė nenumatyta nei iki rekonstrukcijos, nei po rekonstrukcijos – planuose nenurodyta jos vieta, nepaminėta sutartiniuose ženkluose, neįtraukta į statinio pagrindinių rodiklių lentelės dalį „II. Inžineriniai tinklai“. Matyti, jog atraminės sienelės vietoje po rekonstrukcijos yra numatyta žolės veja. Teismas konstatavo, kad išduodant SLD pagal Rekonstrukcijos projektą, Sienelės statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Tai, kad PTN akte prie pastraipos „Aplinkos sutvarkymas“ tarp išvardintų darbų yra paminėta, jog įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad Sienelės statybai ar rekonstrukcijai buvo parengtas supaprastintas projektas, kuriam buvo gautas rašytinis pritarimas ar kad buvo išduotas statybos leidimas statyti ar rekonstruoti Sienelę.

19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant skundą dėl savavališkos statybos, turėjo būti laikomasi administracinės procedūros principų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, be kita ko, suponuojančių, jog administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visi pareiškime pateikti argumentai, negali būti nutylėtų argumentų. Būtent VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pabrėžtina, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Šiame kontekste svarbu yra ir tai, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėja viena vertus teigia, jog iki Pastato rekonstrukcijos atraminės sienelės funkciją atliko buvusio garažo siena, tačiau kita vertus įrodinėja, jog tarp minėto garažo ir šlaito buvo tarpas, iš kurio vienos pusės – garažo siena, iš kitos pusės – seniai (iki 2000 m.) pastatyta atraminė sienelė. Atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad už buvusio garažo šiaurinės sienos apskritai jokios atraminės sienelės iki Pastato rekonstrukcijos nebuvo įrengta. Tačiau, nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Ginčo sklypo šiaurinėje dalyje už Pastato atraminė sienelė tęsiasi gerokai plačiau nei pastato šiaurinė siena. Rekonstrukcijos projekte pateiktame buvusiame garažo plane (Rekonstrukcijos projekto 39 lapas) matyti, kad buvusio garažo šiaurinės sienos ilgis, neskaitant, jog ji su posūkiais, buvo ne trumpesnis nei 13,90 m. Pagal Rekonstrukcijos projekte esančius Pastato I aukšto planus (Rekonstrukcijos projekto 85, 87 lapai), byloje pateiktas fotonuotraukas, matyti, kad Sienelės ilgis turėtų būti didesnis nei 9,36 m, kadangi Sienelė išsidėsčiusi žymiai plačiau nei šiaurinė Pastato siena bei laiptai į mansardą, taip pat ji užsisuka už vakarinės Pastato sienos, be to, yra vietos praėjimui tarp Sienelės ir Pastato. Šios aplinkybės suponuoja, kad iš skundžiamų privalomųjų nurodymų, SS akto bei FAK akto visiškai neaišku, kodėl atsakovas Sienelės ilgį nurodė maždaug 8 metrus ir būtent kurią dabar esančios Sienelės dalį atsakovas identifikuoja kaip pastatytą savavališkai, o kurią ir dėl kokių priežasčių – kaip teisėtai pastatytą.

21. Teismas nurodė, kad be to, atsakovas laiko, jog Sienelė buvo pastatyta Pastato rekonstrukcijos metu (2008-2009 metais). Rekonstrukcijai SLD buvo išduotas pastato savininkams – statytojams R. B. ir A. B.. Vykdydami Inspekcijos Departamento 2017 m. rugsėjo 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1426(26.24) teikė 2017 m. spalio 20 d paaiškinimą tiek R. B., tiek A. B.. Neaišku, kokiu pagrindu skundžiamais privalomaisiais nurodymais įpareigota atlikti veiksmus tik pareiškėja R. B., statytoju nenurodant A. B..

22. Teismas akcentavo, kad šiame kontekste svarbu tai, jog individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, su asmenų išklausymu, jų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

23. Teismas konstatavo, kad Nurodymas I ir Nurodymas II neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės – motyvuoti, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamus privalomuosius nurodymus panaikino kaip neteisėtus iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams.

III. 24. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

25. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, atsižvelgiant į teisminę praktiką, teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai taikius proceso bei materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tenkino pareiškėjos skundą.

26. Inspekcija nesutinka su teismo sprendime nurodyta pozicija, kad Inspekcijos priimti administraciniai aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Inspekcijos surašyti administraciniai aktai motyvuoti, pagrįsti, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2017 m. liepos 31 d. gavęs skundą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pateikto skundo Nr. KL1-641 ribose, 2017 m. rugsėjo 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2672. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 28, pagal parengtą 2008 m. garažo rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), projektą Nr. 04-07nTP-SAK (toliau – ir Projektas), buvo vykdomas garažo rekonstravimas į poilsio paskirties pastatą. Statyba buvo užbaigta surašius 2009 m. spalio 13 d. garažo rekonstrukcijos į poilsio paskirties pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-730-(14.7). Nustatyta, kad sklypo šiaurinėje dalyje prie poilsio pastato dalies pastatyta atraminė sienelė, kurios ilgis apie 8 m, aukštis – nuo 0,5 m iki 1,5 m. Prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2672 pridėtas Projekto sklypo genplanas, iš kurio matyti, jog Projekte nėra numatyta atraminė sienelė, pastatyta palei pastato šiaurinę sieną, kurios ilgis Projekto sklypo genplane nurodytas 7,70 m. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą bei įvertinus Projekto sklypo genplaną, darytina išvada, kad atraminės sienutės ilgis yra apie 8 m. Matavimai buvo atlikti įvertinus pastato šiaurinės sienos ilgį, kadangi atraminė sienelė pastatyta palei sieną, turinti mažą nuokrypį.

27. Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytus faktus, Projekto sprendinius bei vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu, 2017 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA30-171221-00100 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota savavališka naujo statinio statyba, kurio paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, kategorija - nesudėtingasis, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pareiškėja, neturėdama leidimo statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį Kuršių Nerijoje, sklypo šiaurinėje dalyje prie poilsio pastato (duomenys neskelbtini), 2008-2009 savavališkai pastatė II nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiną atraminę sienelę, kurios ilgis apie 8 m, aukštis nuo 0,5 m iki 1,5 m. Be to, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, surašytas Nurodymas I bei remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, surašytas Nurodymas II. Nurodymas II buvo surašytas konstatavus savavališkos statybos faktą. Be to, Nurodymu II pareiškėja taip pat buvo informuota apie teisę Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

28. Atsakovas teigia, kad teismo sprendime nurodoma, jog Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, nesivadovavo VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, nepagrindė administracinių aktų pagrįstumo, kuriuose nurodoma, jog pareiškėja savavališkai pastatė apie 8 m ilgio atraminę sienutę, kurios Projekto sprendiniuose, kuriam buvo išduotas SLD ir kuriuo pagrindu buvo įvykdyta garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Projekto 39 lape matyti, jog buvusio garažo šiaurinės sienos ilgis, neskaitant, kad ji su posūkiais, buvo ne trumpesnis nei 13,90 m bei pagal Projekte esančius pastato I aukšto planus (Projekto 85, 87 lapai), atraminės sienelės ilgis turėtų būti didesnis nei 9,36 m. Šis teismo argumentas yra klaidingas bei neturintis jokio pagrindo, kadangi garažo rekonstrukcijos metu (2008–2009 m.) naujai įrengta atraminė sienelė nesutampa su buvusio garažo šiaurine siena, todėl jos ilgis negali būti tapatus su teismo nurodytu ilgiu.

29. Atkreipia dėmesį, kad Projekto I aukšto plane yra aiškiai sutartiniais ženklais pažymėtos esamos bei ardomos sienos, tuo tarpu atraminės sienelės, kuri buvo naujai įrengta, Projekto sprendiniuose nėra pažymėta, todėl teismo argumentas neturi faktinio ryšio su nustatytomis aplinkybėmis bei atliktais Inspekcijos matavimais faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Be kita ko, patikrinimo metu Inspekcijos Klaipėdos departamento darbuotojas atliko naujai įrengtos atraminės sienelės matavimus vietoje, dėl to ir buvo nustatytas jos ilgis, apie 8 m. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Projekto sprendiniais, nieko bendro neturinčiais su įrengta atramine sienele, todėl teismo argumentas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertino buvusią seno pastato padėtį, iš Projekto sprendinių (I aukšto planas) aiškiai matyti, kad pastato siena, šalia kurios fiksuota savavališkai pastatyta atraminė sienelė, yra 7,710 m ilgio, todėl neaišku, kodėl teismas nevertinio faktinių statinio parametrų, ir padarė neginčijamą išvadą, kad atraminė sienelė turi būti lyginama su buvusio statinio iki rekonstrukcijos matmenimis, konkrečiai pastato sienos ilgiu 13,90 m ir teigė, jog atraminė sienelė ilgesnė nei 9,36 m. Tokių faktinių duomenų nepateikė net pati pareiškėja.

30. Akcentuoja, kad naujai įrengtos atraminės sienelės ilgis pagal Projekto (I aukšto planą) turėtų būti apie 8 m, kadangi rekonstruoto pastato šiaurinė siena po rekonstrukcijos yra 7,710 m, o atraminė sienelė pastatyta palei pastato šiaurinę sieną, turinti mažą nuokrypį. Teismas, remdamasis buvusio pastato matmenimis, netinkamai įvertino po rekonstrukcijos šiaurinės pastato sienos ilgį, kuris ženkliai pasikeitė, atlikus garažo rekonstrukcijos darbus. Šiaurinė pastato siena pagal Projekto I aukšto planą yra 7,710 m, todėl sprendžia, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi buvusiais pastato matmenimis.

31. Pažymi, kad ir pati pareiškėja savo paaiškinimuose nurodė, jog atraminė sienelė buvo įrengta vykdant garažo rekonstrukcijos darbus, siekiant stabdyti šlaito slinkimą. Pareiškėja bei kiti asmenys, teikę Inspekcijai rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad iki garažo rekonstrukcijos, šlaito slinkimo stabdymo funkciją atliko buvusio garažo šiaurinė siena, tačiau pareiškėja, vykdant rekonstrukcijos darbus, nukasė dalį žalios vejos, numatytos sklypo genplane, bei įsirengė poilsio zoną, dėl to privalėjo pastatyti atraminę sienelę dėl susidariusio nuolydžio ir fakto, jog iki rekonstrukcijos atraminę funkciją atliko garažo sieną. Naujai įrengta atraminė sienelė buvo atitraukta nuo rekonstruoto pastato, todėl jos ilgis negali būti vertinamas kaip tapatus buvusio garažo šiaurinės sienos ilgiui. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino Inspekcijos pateiktus faktus, kurie patvirtina, jog naujai įrengta atraminė sienelė yra apie 8 m, vadovavosi Projekto sprendiniuose nurodytos buvusio garažo šiaurinės sienos ilgio matmeniu, nesutampančiu su Inspekcijos patikrinimo vietoje metu nustatytais faktais.

32. Atsakovas dėl teismo sprendimo argumentų, kad neaišku, kokiu pagrindu Inspekcija Nurodymą I ir Nurodymą II surašė tik pareiškėjai, įpareigodama atlikti minėtuose administraciniuose aktuose nurodytus veiksmus, statytoju nenurodant A. B., nurodo, kad tikslinga vadovautis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi. Nurodymas I buvo surašytas tik pareiškėjai, kadangi savavališkos statybos padarinių pašalinimas, remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostata, įtvirtina statybą leidžiančio dokumento gavimo būtinumą, t. y. savavališkos statybos įteisinimas yra galimas tik gavus statybą leidžiantį dokumentą, kuris, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 punktu, yra išduodamas vieno asmens vardu. Taigi, savavališkos statybos įteisinimas gaunant statybą leidžiantį dokumentą įstatymo numatytas vienam asmeniui. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, privalomieji nurodymai buvo surašyti tik vienam asmeniui – pareiškėjai.

33. Pareiškėja R. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog šios kategorijos bylose taikomas itin aukštas įrodinėjimo standartas. Inspekcija, reikalaujanti griauti statinį, privalo įrodyti, kad egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai taikyti ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonę (griovimą). Privalomieji nurodymai ir atsakovo apeliacinis skundas yra nenuoseklūs, grindžiami prielaidomis, netiksliais dokumentais ir abstrakčiais samprotavimais.

35. Dėl privalomojo įpareigojimo objekto nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atraminė sienelė, sulaikanti šlaitą nuo slinkimo, yra pastatyta palei visą R. B. ir A. B. priklausantį žemės sklypą, o taip pat kaimyninius žemės sklypus. Bendras atraminės sienutės, saugančios R. B. ir A. B. priklausantį žemės sklypą nuo žemės užslinkimo, yra apie 15-20 metrų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai neginčijo, kad Privalomuosiuose nurodymuose nurodyta „atraminė sienutė" yra ne savarankiškas statinys, o tik dalis visos ilgos atraminės sienos. Reikalavimą griauti tik dalį visos didelės atraminės sienos, einančios palei visą kalno šlaitą, atsakovas aiškino tuo, kad tik dėl šios dalies buvo gautas skundas. Inspekcijos įsitikinimu, tokia situacija galbūt buvo nulemta to, kad skundą atsakovui pateikė kaimyninio žemės sklypo, kurį juosia analogiška seniai pastatyta atraminė siena, savininkas. Situacija, kai viešojo administravimo subjektas pripažįsta neteisėta tik nedidelę dalį statinio, nurodyto skunde, o kitos dalies net netiria, prieštarauja gero viešojo administravimo principams ir leidžia teigti, kad kontrolės funkcija yra naudojama privatiems, o ne viešiesiems interesams saugoti. Pažymi, kad kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir į bylą pateiktų nuotraukų, šalia pareiškėjų žemės sklypo valstybinėje žemėje yra neteisėtai įrengta neregistruota požeminė dujų saugykla. Ypatingas atsakovo dėmesys atraminei sienelei (nedidelei jos atkarpai palei pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens langus) ignoruojant už keliasdešimt metrų valstybinėje žemėje esantį neteisėtą pavojingą statinį patvirtina atsakovo neobjektyvumą ir aiškiais kriterijais nepagrįstą selektyvumą.

36. Teigia, kad Privalomajame nurodyme yra nurodytas tik reikalaujamos nugriauti „atraminės sienutės" ilgis. Kadangi kitu būdu atraminė sienutė nėra identifikuota, todėl iš privalomojo nurodymo galima spręsti (daryti prielaidą), kad Privalomajame nurodyme nurodyta „atraminė sienutė" iš tikrųjų yra dalis visos didelės atraminės sienutės, kurios ilgis siekia kelis šimtus metrų, esančios palei pareiškėjos ir jos kaimynų žemės sklypus, dėl kurios kitos dalies teisėtumo nėra keliamas ginčas ir tos dalies nereikalaujama jos griauti. Kadangi kitu būdu atraminė sienelė nėra identifikuota iš Privalomojo nurodymo nėra aišku, kurią konkrečiai visos atraminės sienelės dalį atsakovas Privalomajame nurodyme įvardina kaip „atraminę sienutę", t. y. kurią konkrečiai statinio dalį yra reikalaujama nugriauti. Priežiūros įstatymas nustato atsakovo teisę reikalauti tik statinio, bet ne jo dalies nugriovimą. Iš Privalomojo nurodymo yra visiškai neaišku, kaip jis turėtų būti vykdomas, todėl toks neapibrėžtumas pažeidžia VAĮ, Priežiūros įstatymo ir CPK nuostatas.

37. Dėl Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies pažeidimo nurodo, kad remiantis teismų praktika, pareiga įrodyti (taikant aukštesnį įrodinėjimo standartą), jog statinys pastatytas ne anksčiau negu prieš 10 metų tenka Inspekcijai. Šiai aplinkybei pagrįsti Inspekcija nenurodė jokių konkrečių įrodymų, o remiasi išimtinai abstraktaus pobūdžio bylos medžiagai prieštaraujančiais teiginiais. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog „atraminė sienutė" pastatyta daugiau negu prieš 10 metų, todėl skundas dėl jos teisėtumo turėjo būti nenagrinėjamas. Kadangi nagrinėjimo procedūra atlikta pažeidžiant Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą Privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu. Net jeigu būtų pripažinta, kad atraminės sienelės rekonstrukcijai turėjo būti gautas statybos leidimas, tai reikštų, kad turi būti šalinamos rekonstrukcijos pasekmės (sienelė grąžinama į pirminę padėtį), o ne visiškai griaunama. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Inspekcija ignoruoja dalį rašytinių įrodymų, liudytojo parodymus, o Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies laikymąsi įrodinėja prielaidomis.

38. Pareiškėja dėl subjekto, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas teigia, kad Inspekcija aiškina, jog vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, tačiau ji nenustato subjekto, kuriam surašomas privalomasis nurodymas, tam skirta 14 straipsnio 1 dalis.

39. Dėl 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto nurodo, kad jis yra individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui sukuria tam tikras teises ir pareigas, jis yra galiojantis, nenuginčytas, taigi neginčydamas minėto akto, atsakovas sutinka su jame užfiksuota informacija ir juo sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis. Teisinis reguliavimas įtvirtina, kad Pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymu yra patvirtinamas atliktų statybos darbų teisėtumas. Pripažinimo tinkamu naudoti akte aiškiai nurodyta, kad žemės sklype yra rekonstruota (įrengta) atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti. Jos rekonstravimas (įrengimas) Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažintas tinkamu naudoti ir teisėtu. Pažymi, kad net jeigu teismas laikytų, jog Atraminė sienelė buvo pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (su tuo R. B. ir A. B. kategoriškai nesutinka), tokiu atveju būtina įvertinti Privalomuosiuose nurodymuose numatytų įpareigojimų neteisėtumą dėl proporcingumo principo pažeidimo.

40. Akcentuoja, kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina atraminės sienelės svarbą sulaikant šlaito gruntą. 2018 m. sausio 2 d. Privalomuoju nurodymu atsakovas įpareigojo nugriauti statinį (faktiškai - dalį didesnio statinio), saugantį nuo nušliaužimo už jos esantį gruntą. Tokiu būdu buvo visiškai neatsižvelgta į tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo poveikį aplinkai (šlaitui) ir viešajam interesui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad už atraminės sienelės auga brandūs medžiai, kurie neišvengiamai nuvirs šlaito gruntui slenkant žemyn nelikus atraminės sienutės. Kadangi reikalaujama nugriauti „atraminė sienutė" yra didesnės, kelis sklypus nuo nuošliaužų saugančios atraminės sienos dalis, Privalomajame nurodyme privalėjo būti įvertinta, kai dalies statinio nugriovimas turės įtakos kitų statinio dalių stabilumui, t. y. galima pagrįstai teigti, kad vykdant Privalomąjį nurodymą bus padaryta žala visai atraminei sienai ir kils žymiai didesnio masto pavojus gamtai ir gyventojams bei jų turtui.

41. Atsiliepime pažymi, kad Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog statyba pradėta 2008 m. lapkričio 1 d. Taigi nuo atraminės sienutės rekonstrukcijos ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo praėjo jau daugiau nei 10 metų. Teismų pripažįstama, kad ilgas laikotarpis tarp statybos darbų ir kontroliuojančių institucijų veiksmų yra pagrindas konstatuoti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principų pažeidimus. Net ir viešojo intereso gynimo bylose pripažįstama, kad viešojo intereso egzistavimas nesudaro pagrindo ignoruoti savininkų interesus. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-171222-00107 (toliau – ir Nurodymas I) bei 2018 m. sausio 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180102-00001 (toliau – ir Nurodymas II).

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino bei panaikino privalomuosius nurodymus, konstatavęs jog jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

45. Atsakovas surašė pareiškėjai Nurodymą I ir Nurodymą II dėl atraminės sienelės, esančios šalia rekonstruoto poilsio pastato (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos R. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimų seka, kad ginčo atraminė sienelė įrengta poilsio pastato rekonstrukcijos metu.

46. Byloje nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybos leidimu Nr. 28 (I t., b. l. 95) leista statytojams R. B. ir A. B. rekonstruoti garažą į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) pagal UAB „AA1“ 2007 m. birželio 7 d. projektą Nr. 04-07 TP-SAK „Garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini)“. Garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini)) baigta 2009 m. spalio 13 d. surašius pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-730-(14.7) (I t., b. l. 40-42).

47. Byloje taip pat nustatyta, kad nei garažo rekonstrukcijos projekte Nr. 04-07 TP-SAK „Garažo rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini)“, nei Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. išduotame statybos leidime Nr. 28 ginčo atraminės sienelės įrengimas nebuvo numatytas.

48. Žemės sklypo savininko (Lietuvos Respublikos valstybės) atstovo Klaipėdos apskrities viršininko sutikimas buvo duotas tik garažo rekonstrukcijai į poilsio pastatą (Garažo rekonstrukcijos projektas b.l. 27-28, 67), žemės sklypo savininko sutikimas ginčo atraminės sienelės statybai ar rekonstrukcijai byloje nėra pateiktas.

49. Remiantis ginčo statybos metu galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, ginčo atraminė sienelė priskirtina prie II-os grupės nesudėtingų kitų inžinerinių statinių (STR 1.01.07:2002 1-as priedas 2-a lentelė). Ginčo statinys randasi saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

50. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, galiojusio Pastato rekonstrukcijos vykdymo metu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., 12.2 papunkčio ir 13 punkto nuostatomis, naujai statomiems ar rekonstruojamiems nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turėjo patikrinti ir raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose.

51. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1 punkto 1.1 papunktį, 2 punkto 2.1 papunktį, kai nesudėtingas statinys statomas naujas ar rekonstruojamas Kuršių nerijoje, turėjo būti gautas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

52. Įvertinus pateiktą norminį reglamentavimą pilnai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo atraminės sienelė statybos ar rekonstravimo atveju tiek garažo rekonstrukcijos metu, tiek šiuo metu turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas – anksčiau – rašytinis pritarimas, dabar – statybos leidimas.

53. Todėl atsižvelgus į šio sprendimo 47 ir 48 pastraipose nurodytus faktus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateiktas joks supaprastintas statinio (atraminės sienelės) statybos ar rekonstrukcijos projektas bei kompetentingos institucijos rašytinis pritarimas tokiam projektui, konstatuotina, jog ginčo atraminės sienelės statyba (rekonstrukcija) buvo atlikta savavališkai. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos teismui teikti argumentai, jog atraminės sienelės statyba yra teisėta, nes pažymėta 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-730-(14.7) (I t., b. l. 40-42) 6 punkto, pavadinto „Pagrindinių konstrukcijų ir technologinės įrangos charakteristika“ struktūrinėje dalyje „Statinio konstrukcijos ir tinklai“ – „Aplinkos sutvarkymas“, kur nurodyta: „Įrengiama atraminė sienelė šlaito grunto slinkimui sustabdyti“, nėra pagrįsti. Galiojantis teisinis statybos santykių reglamentavimas nenumato jokios galimybės, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu gali būti paneigiami teisės aktų reikalavimai gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai jis yra būtinas, ar kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu gali būti įteisinta kokia nors savavališka statyba.

54. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis Nurodymas I ir Nurodymas II buvo įvertinti kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankamai pagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus atsakovo privalomuosius nurodymas.

55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjant skundą dėl savavališkos statybos turėjo būti laikomasi administracinės procedūros principų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šioje byloje ginčijami Nurodymas I ir Nurodymas II neatitinka šių reikalavimų.

56. Vykdant ginčo statybos teisėtumo tyrimą atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas atitinkamas aktas (t. b.l. 24-25), kuriame užfiksuoti statybos vietoje nustatyti faktai, surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konkrečiai nurodyta kur ir kas yra pastatyta, kokių teisės aktų pažeidimai padaryti (t. 1 b.l. 17-19).

57. Byloje ginčijami Nurodymas I ir Nurodymas II savo forma bei turiniu atitinkamai atitinka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016m. gruodžio 13d. įsakymu Nr. 1V-157 patvirtintą Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų formą bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016m. lapkričio 16d. įsakymu Nr. 1V-136 patvirtintą Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formą.

58. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjai Nurodymas I ir Nurodymas II, o taip pat ir 2017m. gruodžio 21 d. savavališkos statybos aktas, buvo pateikti kartu su 2018m. sausio 4d. lydraščiu Nr. (16.51)-2D-150, kuriame koncentruotai pateikti atsakovo nustatyti faktai, taikytos teisės normos bei argumentai, kurių pagrindu buvo priimti Nurodymas I ir Nurodymas II (t. 1 b.l. 7-8). Aptartuose dokumentuose pateiktos informacijos visuma neduoda pagrindo abejoti, kad Nurodymas I ir Nurodymas II atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

59. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog savavališkai pastatytos (rekonstruotos) atraminės sienelės ilgis atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatytas neteisingai, vertintini kritiškai. Byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo abejoti 2017m. rugsėjo 27d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykio vietoje yra pastatyta (rekonstruota) 8 metrų ilgio atraminė sienelė (t. 1 b.l. 24-25). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir antstolio G. K. 2018m. rugpjūčio 16d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta jog R. B. teritorijoje esanti atraminės sienelės dalis yra sutvarkyta, „paslėpta“ betoninė siena, dalis jos apskardinta, tinkuota, kita dalis apkalta raudonos spalvos dailylentėmis, o poilsio namų „Ąžuolynas“ teritorijoje esanti atraminė sienelė yra tiesiog grubi betoninė siena (t. 2 b.l. 47-55).

60. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pastato rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dviem asmenim – R. B. ir A. B., o tuo tarpu ginčo Nurodymai buvo duoti tik vienam iš statytojų, yra teisingas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo panaikinti ginčo Nurodymus, nes nagrinėjamoje situacijoje atsakovui iš esmės nėra kliūčių duoti privalomąjį nurodymą ir antram statytojui. Kita vertus atsakovas apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasirinkus Nurodyme II numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – savavališkos statybos įteisinimą ( LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis), vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalimi statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduodamas tik vieno asmens vardu.

61. Pareiškėjos pateikti argumentai, kad reikalaujant statinio nugriovimo atsakovui taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas, kad Nurodymuose netinkamai nurodytas ginčo atraminės sienelės ilgis, kad byloje neįrodyta, jog atraminės sienelės statyba vyko ne daugiau nei prieš 10 metų, kad Nurodymas surašytas netinkamam subjektui, kad atraminės sienelės statyba pripažinta 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-730-(14.7), kad pažeistas proporcingumo principas, kad Nurodymas prieštarauja viešajam interesui, kad pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principas, atmestini kaip nepagrįsti.

62. Šio sprendimo 46-53 pastraipose pateikti byloje surinkti įrodymai bei jų vertinimas, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kurie leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog ginčo atraminė sienelė pastatyta (rekonstruota) neturint statybą leidžiančio dokumento. Taigi savavališkos statybos faktas neabejotinai įrodytas. Nustatant savavališkai pastatytos (rekonstruotos) atraminės sienelės ilgį teismas remiasi 2017m. rugsėjo 27d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kuriuos, kaip minėta iš dalies patvirtina ir pačios pareiškėjos į bylą pateiktas antstolio 2018m. rugpjūčio 16d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai statybą (garažo rekonstrukciją) leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 28 d., kas reiškia jos statybos darbai buvo pradėti ne anksčiau nei 2008 m. rugpjūčio 28 d. Pagal pareiškėjos paaiškinimą, atraminė sienelė įrengta garažo rekonstrukcijos metu, kas reiškia jog taip pat ne anksčiau nei 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nurodymas I ir Nurodymas II priimti atitinkamai 2017m. gruodžio 22d. ir 2018m. sausio 2d., o tai reiškia, kad nebuvo praleistas LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 25 straipsnio 8 dalyje numatytas 10 metų terminas.

64. LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui. Nagrinėjamoje byloje statytoju yra būtent pareiškėja, ji ir pati to neneigia, todėl nėra pagrindo teigti, jog Nurodymai duoti netinkamam subjektui.

65. Kaip jau minėta, galiojantis teisinis statybos santykių reglamentavimas nenumato jokios galimybės, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu gali būti paneigiami teisės aktų reikalavimai gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai jis yra būtinas, ar kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu gali būti įteisinta kokia nors savavališka statyba. Todėl 2009 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-730-(14.7) nepaneigia ginčo atraminės sienelės statybos (rekonstrukcijos) savavališkumo. Be to minimame statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte buvo tikrinama garažo, o ne atraminės sienelės, rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) mieste, pagal 2007 metais UAB „AA1“ parengtą rekonstrukcijos projektą, kuriame nėra jokių sprendinių liečiančių ginčo atraminė sienelę.

66. Teismo kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog Nurodymu II pareiškėjai yra suteiktos alternatyvios galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius – arba nugriauti statinį, arba įteisinti savavališką statybą. Tokia galimų veiksmų alternatyva paneigia pareiškėjos argumentus, kad neva buvo pažeistas proporcingumo principas, ar, kad Nurodymas prieštarauja viešajam interesui. Pažymėtina ir tai, kad remiantis teisės principu jog iš neteisės teisė neatsiranda – ex injura non oritur jus – nėra pagrindo manyti, jog atsakovo priimtais privalomaisiais nurodymais buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas ar teisinės valstybės principas, nes įvykdžius savavališką statybą pareiškėja negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, jog tokia statyba nesukals neigiamų pasekmių.

67. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e d ž i a :

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan