5f5f2656-da5c-41f2-b3e2-609dd5d32b71 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-698-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02465-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. Z., nedalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treÄiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Legislator headnote
AI generated5f5f2656-da5c-41f2-b3e2-609dd5d32b71 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, toks teisÄs aktas negalioja tik ateiÄiai (ex nunc). TodÄl sprendimas, kuris buvo priimtas vadovaujantis įstatymu ar kitu teisÄs aktu, vÄliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisÄtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti dÄl Å¡ios priežasties naikinamas. Jeigu Konstitucinis Teismas dÄl jo kompetencijai priklausanÄio teisÄs akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradÄtÄ teisenÄ byloje nutraukia dÄl to, kad ginÄijamas teisÄs aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinÄs teisÄs normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-698-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02465-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. Z., nedalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treÄiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Z. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo, n u s t a t Ä :PareiÅ¡kÄjas A. Z. skunde praÅ¡o teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir Vilniaus AVPK) 1080.08 Lt darbo užmokesÄio nepriemokÄ , kuri susidarÄ laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2008-12-01.
Nurodo, kad dirba Vilniaus AVPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistu. Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos. Taikant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , pareiÅ¡kÄjui nuo 2006-05-31 iki 2008-12-01 buvo neiÅ¡mokÄta 1080.08 Lt priemokų ir priedų. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir LR DK) 186 str. 2 d., Å¡ie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesÄio dalis.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime konstatavo, jog toks įstatyminis reguliavimas yra neteisÄtas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybÄs pareigÄ mokÄti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybÄs tarnautojams, yra nurodÄs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ pagal KonstitucijÄ atsiranda teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokÄtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisÄs aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis bÅ«tų sumokÄtas nustatytu laiku.
Å i asmens teisÄ yra ginama kaip nuosavybÄs teisÄ (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-l-638/2005 nurodÄ, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte. LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2010-06-07 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-662-1735/2010 nurodÄ, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinÄ prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos vidaus tarnybos pareigÅ«nas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokÄti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Byloje nÄra ginÄo, jog pareiÅ¡kÄjas atliko savo, kaip pareigÅ«no pareigas, už kurių atlikimÄ nebuvo teisingai atlyginta. Taigi bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ inter alia darbo, poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, papildomų užduoÄių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ . PareiÅ¡kÄjas taip pat pažymÄjo, kad valstybÄs tarnautojo reikalavimui dÄl negauto darbo užmokesÄio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas (LR DK 27 str.).
LR DK 298 str. numatyta, kad darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisÄ Ä¯ darbo užmokestį ar kitokias iÅ¡mokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiÅ¡kai palankiausiÄ trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nÄra numatytas (LR DK komentaro III d.). AnalogiÅ¡kai minÄtÄ straipsnį taiko ir LVAT, priteisdamas darbo užmokestį už trejus metus, juos skaiÄiuojant atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos, bet nuo skunde nurodytos paskutinÄs laikotarpio, už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, dienos (2009-08-24 nutartis adm. byloje Nr. A756-859/2009, 2009-10-15 nutartis adm. byloje Nr. A822-1030/2009, 2009-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A756-850/2009, 2010-01-12 nutartis adm. byloje Nr. A143 - 57/2010).
Pagal pateiktus atsakovo Vilniaus AVPK suvestinio atsiskaitymo lapelius, paskutinį kartÄ atsakovas neiÅ¡mokÄjo viso darbo užmokesÄio 2008-12-01. TodÄl pagal LR DK 298 str., priteistina darbo užmokesÄio dalis apskaiÄiuotina už paskutinius iki pastarojo laikotarpio, t. y. 2008-12-01, trejus metus, Å¡iuo atveju nuo 2006-05-01 iki 2008-12-01. LVAT administracinÄje byloje Nr. A-822-1037/2009 konstatavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (2006-01-03 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2008-02-11 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2009) pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinÄti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .
KlausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (LR CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ, ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties termino teisinio instituto esmÄ ir paskirtį (LR CK 1.5 str. 3-4 d., LR CPK 3 str. 2 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Å iuo atveju, kai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesÄio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu konstitucinÄms nuostatoms ir kai nagrinÄjamai bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keiÄiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas turÄtų bÅ«ti atnaujintas.
Kreipimasis į teismÄ teisminÄs gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisÄs apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipÄsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, priÄmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginÄijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos (LVAT sprendimai adm. byloje Nr. A-8-648/2006, Nr. A-l2-219/2004, Nr. A-l-638/2005, Nr. A-662-1735/2010) (b. l. 1-3).Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ praÅ¡ymÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti iÅ¡ esmÄs jame iÅ¡dÄstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad įstatymas ar kitas teisÄs aktas yra laikomas teisÄtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kai nÄra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisÄs atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Vilniaus AVPK 2007-2008 m. mokÄdamas pareiÅ¡kÄjui darbo užmokestį taikÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 d.
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas su skundu į teismÄ kreipÄsi tik 2010-08-16, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priÄmimo, skųsdamas atsakovo veiksmus, pagrįstus teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, VyriausybÄs aktas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.).
Taigi, toks teisÄs aktas negalioja tik ateiÄiai (ex nunc). TodÄl sprendimas, kuris buvo priimtas vadovaujantis įstatymu ar kitu teisÄs aktu, vÄliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisÄtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti dÄl Å¡ios priežasties naikinamas. Jeigu Konstitucinis Teismas dÄl jo kompetencijai priklausanÄio teisÄs akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradÄtÄ teisenÄ byloje nutraukia dÄl to, kad ginÄijamas teisÄs aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinÄs teisÄs normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas.
LVAT 2003-06-27 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A5-264/2003 nurodÄ, kad Konstitucinis Teismas 2003-05-13 sprendime pažymÄjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dÄl teisÄs aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teisÄs aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dÄl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus AVPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kÄjui buvo taikomas darbo užmokesÄio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, atitiko tuo metu galiojanÄių teisÄs aktų nuostatas. Taip pat mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybÄ, kaip pareigÅ«no darbdavys.
Tai, kad tokio pobÅ«džio bylose atsakovu turi bÅ«ti traukiama Lietuvos valstybÄ, patvirtina ir LVAT praktika (2010-01-19 nutartis adm. byloje Nr. A-143-61/2010, 2009-12-23 nutartis adm. byloje Nr. A756-1285/2009). Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad nepalankių padarinių, kilusių dÄl teisÄs akto pripažinimo prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidÄjo konstitucinÄ priedermÄ. NagrinÄjamu atveju nepalankÅ«s padariniai kilo dÄl įstatymo, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai, taikymo.
Kadangi atsakovas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurio funkcijas, teises bei pareigas reglamentuoja konkreÄios teises normos, Å¡iuo atveju susijusios su darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo ir mokÄjimo tvarka, todÄl Vilniaus AVPK veiksmų teisÄtumas turi bÅ«ti nustatytas jų atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t. y. nustatant ar Vilniaus AVMI pažeidÄ Ä¯statymų, reglamentuojanÄių darbo apmokÄjimo tvarkÄ , nuostatas. Mano, kad nepažeidus darbo užmokesÄio apmokÄjimo tvarkos ir nesant įstaigos kaltÄs, nÄra pagrindo iÅ¡ įstaigos priteisti pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄtų pajamų.
Mokant darbo užmokestį teisÄs aktų nustatyta tvarka, susidarÄ situacija, kai iÅ¡mokant darbo užmokestį, apribojant jį teisÄs aktuose nustatyta maksimalia riba, pareiÅ¡kÄjas negavo viso jam priskaiÄiuoto darbo užmokesÄio. Galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo žala, t. y. jis negavo pajamų, kurių pagal įstatymÄ turÄjo gauti. CK 6.251 str. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. CH 6.271 str. nustato atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų.
ŽalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å is straipsnis yra taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja vieÅ¡oji teisÄ, Å¡alis â valstybÄ ar savivaldybÄ, padarÄ Å¾alÄ kitai Å¡io santykio Å¡aliai â fiziniam ar juridiniam asmeniui. Å iuo atveju mano, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamai formuluoja savo reikalavimus ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, nors turÄtų praÅ¡yti atlyginti žalÄ , kadangi darbo užmokestis jam buvo mokamas nustatyta tvarka, taÄiau jis vis tiek negavo atlyginimo už atliktÄ darbÄ (nors Å¡i teisÄ tiesiogiai yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje).
TodÄl atsakovu pareiÅ¡kÄjas turÄtų traukti tik Lietuvos valstybÄ, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokÄta suma â 1080.08 Lt - apskaiÄiuota ir nurodyta teisingai. TaÄiau pažymÄjo, kad reikalavimams dÄl darbo užmokesÄio ar kitų socialinių garantijų iÅ¡mokų priteisimo taikytinas DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti dalį lÄšų, kurios buvo atskaitytos 2006 m.
â 277.71 Lt, 2007 m. liepos mÄn. â 295.47 Lt, o į teismÄ kreipÄsi tik 2010-08-16, todÄl yra praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ skundui paduoti, todÄl byla Å¡ioje dalyje turÄtų bÅ«ti nutraukta. Pagal CK 1.131 str. 2 d. ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei jis praleistas dÄl svarbios priežasties. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudaranÄiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybÄs, kurios kliudÄ asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausÄ nuo Å¡io asmens valios.
Tokios aplinkybÄs gali bÅ«ti fizinio asmens sunki liga, neraÅ¡tingumas, padariusio žalÄ asmens neradimas ir pan. AiÅ¡kinant âsvarbių priežasÄiųâ sÄ vokos turinį, jį sudaro du bÅ«tini elementai: aplinkybÄs turi kliudyti asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir aplinkybÄs negali priklausyti nuo Å¡io asmens valios. Aplinkybių, kurios galÄjo kliudyti pareiÅ¡kÄjui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises, o taip pat aplinkybių, kurios nepriklausÄ nuo pareiÅ¡kÄjo valios, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ.
TodÄl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimo daliai dÄl 573.18 Lt neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio priteisimo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 2009-10-14 priÄmÄ nutarimÄ Nr. 1295 âDÄl ekonominio sunkmeÄioâ, kuriame konstatuojama, kad 2008 metų pabaigoje prasidÄjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinÄs ekonomikos ir finansų krizÄs. Vilniaus AVPK įgaliotas iÅ¡mokÄti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus.
Papildomų lÄšų Å¡ių metų Vilniaus AVPK biudžete nenumatyta. PD prie LR VRM 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93 nurodÄ, kad tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas turÄs dengti iÅ¡ darbo užmokesÄio fondo lÄšų, dÄl ko susidarytų dar didesnis lÄšų trÅ«kumas, galintis sÄ lygoti paties pareiÅ¡kÄjo ir kitų įstaigos darbuotojų iÅ¡mokÄjimo klausimÄ . PD prie LR VRM 2010-05-17 raÅ¡tu Nr. 5-S-2855 pateikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2010-05-03 pasitarimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 32 âDÄl vidaus tarnybos ir KalÄjimų departamento sistemos pareigÅ«nams nesumokÄtos darbo užmokesÄio daliesâ, kurio 2 punkte yra numatyta, kad 2010 metų valstybÄs biudžete Å¡iam tikslui nenumatyta, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose atstovaujantiems asmenims praÅ¡yti teismų, kad sprendimų vykdymas bÅ«tų atidÄtas vieniems metams ir nesumokÄta darbo užmokesÄio dalis bÅ«tų priteisiama ne daugiau kaip už trejus metus nuo kreipimosi į teismÄ dienos.
Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas 2010-05-27 raÅ¡te Nr. 10-S-9655 patvirtino, kad skirto finansavimo 2010 metais nepakanka darbuotojų darbo užmokesÄiui. DÄl visuotinai žinomos aplinkybÄs apie Lietuvos valstybÄs sunkiÄ finansinÄ padÄtį bei atsižvelgiant į Vilniaus AVPK finansinÄ padÄtį, jei teismas patenkintų pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡o atidÄti sprendimo vykdymÄ 1 metamas (b. l. 15-18).Atsakovo atstovas į teismo posÄdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinÄjama jam nedalyvaujant.TreÄiasis suinteresuotas asmuo PD prie LR VRM atsiliepimo į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nepateikÄ, į teismo posÄdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinÄjama jam nedalyvaujant.
Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjui A. Z. dirbant Vilniaus AVPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistu, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2008-12-01 dÄl to, kad apskaiÄiuojant priedus bei priemokas jam buvo taikyta iÅ¡mokų mokÄjimo metu galiojusi ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dÄl to jam buvo neiÅ¡mokÄta: 2006 m. gegužÄs mÄn. â 2.68 Lt, 2006 m. liepos mÄn. â 226.64 Lt, 2006 m. gruodžio mÄn. â 48.39 Lt, 2007 m. liepos mÄn. â 295.47 Lt, 2008 m. vasario mÄn. â 119.16 Lt, 2008 m. birželio mÄn. â 74.46 Lt, 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 10.62 Lt ir 2008 m. lapkriÄio mÄn. â 302.66 Lt iÅ¡ viso â 1080.08 Lt (b. l. 4-11).
Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams. ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybÄs tarnautojams mokami Å¡ie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau â tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinÄ klasÄ arba kvalifikacinÄ kategorijÄ ;
3) už laipsnį;
4) už diplomatinį rangÄ . Pagal ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginÄs algos. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginÄ alga;
2) priedai;
3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos. Pagal ValstybÄs tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalÄjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginÄs algos.
                        2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatÄ, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos.
Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:
1) už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu;
2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;
3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanÄiÄ veiklÄ ar papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginÄs algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaiÄiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,DÄl Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002-04-23 redakcija;
Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Konstitucinis Teismas pabrÄžÄ, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, atsižvelgdamas į apmokÄjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokÄjimo valstybÄs tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesÄio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. TaÄiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galÄjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venÄių dienomis, o Å¡ie privalÄjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .
Vertindamas ginÄytÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo dalį kartu su minÄtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galÄjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokÄjimo ribÄ .
Byloje konstatuota, kad nei ginÄytame ValstybÄs tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus âDarbo užmokestisâ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .
Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinÄms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalÄjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminÄtu teisiniu reguliavimu privalÄjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turÄjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ tais atvejais, kai apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .
Tai galÄjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, iki Å¡iol nÄra tinkamai (pilnai) atsiskaitÄs ir to neneigia, neginÄija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybÄs pareigÄ mokÄti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybÄs tarnautojams, yra nurodÄs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokÄtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisÄs aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokÄtas nustatytu laiku.
Å i asmens teisÄ yra ginama kaip nuosavybÄs teisÄ (Konstitucijos 23 str.). Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymÄjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybÄs valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinÄ teisÄ sprÄsti, ar įstatymas ar kitas teisÄs aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nÄra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisÄs atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisÄs aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakÄ, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minÄtoje byloje LVAT nurodÄ, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinÄ prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybÄs tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokÄti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija administracinÄje byloje Nr. A5-264/2003 nurodÄ, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dÄl teisÄs aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teisÄs aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dÄl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, taÄiau iki Å¡io momento taikant teisÄs aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nÄra įvykdyti - nesukÄlÄ realių teisinių pasekmių.
Jau minÄtoje 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesÄio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybÄs biudžeto. TodÄl valstybÄs biudžete turÄjo bÅ«ti numatytos lÄÅ¡os, patenkinanÄios pareiÅ¡kÄjų darbo užmokesÄio poreikį.
Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybÄs tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinÄje padÄtyje ir skirta mažiau lÄšų darbo užmokesÄiui, negu priklauso pagal Ä®statymus arba jais remiantis iÅ¡teistus kitus teisÄs aktus, teismas turÄjo svarstyti ne tik MuitinÄs departamento atsakomybÄs, bet ir ValstybÄs patraukimo atsakovu Å¡ioje administracinÄje byloje klausimÄ . Tokia teisÄ teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje. Kadangi ValstybÄs tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybÄs tarnautojo reikalavimas dÄl negauto darbo užmokesÄio priteisimo, todÄl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybÄs tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau â ir DK).
DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminÄs gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisÄs apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipÄsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, priÄmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginÄijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos (LVAT iÅ¡plÄstinių teisÄjų kolegijų sprendimai administracinÄse bylose Nr. A12-219/2004;
A1-638/2005).DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaÄiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nÄra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . PareiÅ¡kÄjas A. Z., kurio praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarÄ už laikotarpį nuo 2006-05-31 iki 2008-12-01, į teismÄ su skundu kreipÄsi 2010-08-19.
Kadangi pagal 2005-02-21 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-21 įsakymu Nr. 5-V-143 patvirtinto Policijos įstaigų valstybÄs tarnautojų ir darbuotojų, dirbanÄių pagal darbo sutartis, darbo užmokesÄio mokÄjimo apraÅ¡o 2 p. nuostatas policijos įstaigose darbo užmokestis mokamas ne reÄiau kaip 2 kartus per kalendorinį mÄnesį â avansas už einamÄ jį mÄnesį mokamas 18-25 dienomis, 3-10 dienomis â likusi darbo užmokesÄio dalis už praÄjusį kalendorinį mÄnesį (b. l. 22), pareiÅ¡kÄjas nÄ vÄliau kaip kiekvieno mÄnesio 10 dienÄ galÄjo suprasti, ar darbo užmokestis už praÄjusį jam iÅ¡mokÄtas teisingai.
Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo, taip pat į tai, kad darbo užmokestis pareiÅ¡kÄjui mokamas kiekvieno mÄnesio 3-10 dienomis, pareiÅ¡kÄjui A. Z. iÅ¡ atsakovo Vilniaus AVPK priteisiama neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis už 2008 metus â 506.90 Lt, t. y. už 3 metus nuo praÅ¡ymo pareiÅ¡kimo teisme dienos (2007-08-16 iki 2010-08-16).
Pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį už laikotarpį nuo 2006-05-31 iki 2007-07-31 įskaitytinai, nÄra: LR CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistojo teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustaÄius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nÄra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus: kiekvienu konkreÄiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrÄžtumÄ pusiausvyros.
PraÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisti, pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs jokių aplinkybių, kurios galÄtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastimis nenurodÄ, o aplinkybÄ, kad darbo užmokesÄio dalis nebuvo iÅ¡mokÄta dÄl teisÄs normos, kuri pripažinta prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai, nustatyto ribojimo, savaime nÄra aplinkybÄ, sudaranti pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ : tai nebuvo jokia kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dÄl pažeistos teisÄs gynimo ir suinteresuoti asmenys, kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,DÄl Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ tai padarÄ dar 2007-2008 m.
Sprendimas dÄl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priÄmimo dienÄ galiojanÄiomis teisÄs normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartis administracinÄje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,DÄl Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galÄtų grįsti ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesÄio dalies nemokÄjimÄ pareiÅ¡kÄjui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nÄra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisÄs normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kÄjo ir atsakovo dÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo susiklosÄiusius teisinius santykius. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad tinkamas atsakovas turÄtų bÅ«ti Lietuvos valstybÄ.
PareiÅ¡kÄjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijÄs su Vilniaus AVPK, tai yra subjektu, privalanÄiu mokÄti pareiÅ¡kÄjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas. TodÄl bylose dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybÄ. ValstybÄ galÄtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kÄjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisÄtais valstybÄs institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį, todÄl atsakovu Å¡iuo atveju yra tiesioginis pareiÅ¡kÄjo darbdavys â Vilniaus AVPK.
Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010, 2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1916/2011 ir kt.).Atsakovo praÅ¡ymas dÄl sprendimo įvykdymo atidÄjimo vieneriems metams netenkinamas: priteisiama neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio suma yra nedidelÄ, įrodymai, kad tokio dydžio reikalavimo atsakovas negali įvykdyti arba tai reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinÄ padÄtį, nepateikti, o motyvuoti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo sunkia valstybÄs ekonomine padÄtimi atsakovas, kuris turi jį įvykdyti iÅ¡ jam skirtų lÄšų, neturi pagrindo.
Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2011-09-15 nutartis adm. byloje Nr. A-261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis adm. byloje Nr. AS-146-236/2011, 2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1916/2011). PažymÄtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime, kurį pateikÄ teismui 2010-08-31, praÅ¡Ä sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams, Å¡is terminas jau yra pasibaigÄs, o naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad ir atsakovas, įsiteisÄjus sprendimui, jo negalÄs įvykdyti, nepateikÄ.               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kÄjo A.
Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. Z. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 506.90 Lt (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus 90 ct) neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio.Kitoje dalyje pareiÅ¡kÄjo A. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteista neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio suma nurodyta neiÅ¡skaiÄiavus fizinių asmenų pajamų mokesÄio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuoti sprendimo vykdymo eigoje.   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                                           ArÅ«nas Dirvonas             Â