2021-11-10 Nr. AB-23579-3-61-3-02813-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-780-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02813-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių tardymo izoliatorius), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 145 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), pasikeitė leistinų daiktų sąrašas, todėl iš jo buvo paimtas garso grotuvas „SONY“. Pažymėjo, jog dėl apribotos teisės naudotis leistinai nusipirktu daiktu jis patiria stresą, diskomfortą, emocinius sukrėtimus, nemigą, todėl yra pagrindas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pakeistas teisinis reguliavimas nenumato, jog paprastajai grupei priklausantis nuteistasis gali turėti garso grotuvą, kuris minimas skunde. Pareigūnų draudimas naudotis pareiškėjui priklausančiu garso grotuvu „SONY“ yra teisėtas ir pagrįstas. Paprastojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems leidžiama turėti tik pačius būtiniausius asmeninius elektros prietaisus (kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį ir LED skaitymo lempą)). Pareiškėjas nesutinka su norminiu teisės aktu, todėl turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Nėra pagrindo tirti, ar pakeistos Taisyklės galimai nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas neprarado garso grotuvo, nes jam tik teisės aktų nustatyta tvarka apribota teisė juo naudotis, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas paaiškino, jog pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Įsakymo, kuriuo, pasak pareiškėjo, yra pablogintos sąlygos nuteistiesiems, t. y. neleidžiama naudotis garso grotuvu.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Taisyklių 20 ir 21 punktai. Pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei, o garso grotuvas patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje daiktų sąrašą (Taisyklių 20.4.9 punktas). Teismas sprendė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjas negali turėti lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų.

8. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse numatytas draudimas pareiškėjui turėti garso grotuvą, tačiau nėra pagrindo abejoti priimto Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl garso grotuvo paėmimo asmens kratos ir jo daiktų patikrinimo metu bei padėjimo į sandėlį, patvirtina, jog buvo laikomasi Taisyklių 20 punkto reikalavimų. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka apribota teisė naudotis garso grotuvu teisėtai, jis nebuvo sunaikintas ir jo pareiškėjas neprarado.

10. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti Įsakymu, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas ginčo nekėlė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo atstovo veiksmų, priimant ir (ar) taikant Įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Teismas neabejojo Įsakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimo, kadangi nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių turtinę ir neturtinę žalą pagrindžiančių faktų. Reikalavimą atlyginti žalą grindžia hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis, dėl to negalima daryti išvados, kad pareiškėjas realiai patyrė žalą. Be to, pareiškėjas asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu nepareiškė jokių pretenzijų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus. Teigia, kad įsigaliojus Įsakymui, jis nebegali turėti garso grotuvo „SONY“, dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą grindžia hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui teisėtai buvo uždrausta turėti garso grotuvą. Nėra pagrindo abejoti patvirtinto Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo atstovo veiksmuose nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės ir 145 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nenustatė Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės ir neturtinės žalos fakto, t. y. būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti patenkintas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministerijos priimto teisės akto, konkrečiai Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, kurių pagrindu, pakeitus leidžiamų turėti daiktų sąrašą, iš jo buvo atimta teisė naudotis garso grotuvu „SONY“.

21. Nėra ginčo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laiku bausmę atliko paprastojoje grupėje. Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

22. Pareiškėjas neginčija, kad Šiaulių TI 2020 m. kovo 13 d. asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu iš jo buvo paimtas garso grotuvas (Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole įvardintas kaip magnetola „SONY“) nėra numatytas minėtu Įsakymu patvirtintame daiktų, leidžiamų turėti paprastojoje grupėje, sąraše, taip pat pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl netinkamų Šiaulių TI veiksmų.

23. Paprastajai grupei leidžiamų turėti daiktų sąrašas yra nustatytas galiojančiu Įsakymu, kurio teisėtumas nėra nuginčytas. Teisingumo ministro veiksmai, priimant Įsakymą, yra proporcingi ir neperžengiantys jam suteiktos kompetencijos ribų, Įsakymu pagrįstai siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų.

24. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu, nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje; „būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15). EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog valstybės gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kokius daiktus nuteistieji gali turėti, tačiau pabrėžė, kad tokiais reikalavimais (tam tikrais draudimais) turi būti siekiama teisėto tikslo. Aptariamos valstybės laisvės apimtis, ypač kalbant apie teisės aktuose įtvirtintus visiškus draudimus, priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį, apribojimais siekiamų tikslų ir to, ar apribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

27. Dėl pareiškėjo akcentuojamų Įsakymo pagrindu patiriamų nepatogumų pažymėtina, kad Teisingumo ministerija jokių konkrečių veiksmų, susijusių su pareiškėjo daiktų paėmimu, neatliko, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas negali naudotis garso grotuvu. Akcentuotina, kad teisingumo ministro Įsakymas yra norminis teisės aktas ir priimtas ne dėl konkrečių pareiškėjo turėtų daiktų ir jis nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui. Be to, Teisingumo ministerija garso grotuvo nesunaikino ir nesugadino.

28. Nurodytų aplinkybių kontekste nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas Teisingumo ministerijai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė