2018-12-19 Nr. AB-23590-3-63-3-01070-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. eA-5570-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01070-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S.) dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2018 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. PS/17 (toliau – ir skundžiamas pranešimas), kuriuo atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo); 2) įpareigoti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą patraukti S. S. tarnybinėn atsakomybėn už 2018 m. balandžio 3 d. padarytą tarnybinį nusižengimą, skiriant tarnybinę nuobaudą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S. S. veiksmų, surašyta bei patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-639, kurioje Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 22 d. užrašė rezoliuciją – „skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Parengti įsakymą“. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 47SD-1076 „Dėl išankstinio sutikimo“ kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovas skundžiamame pranešime nurodė, kad nesutinka duoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog Tarnybos vadovybė aktyviais veiksmais siekia susidoroti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo atžvilgiu imasi neteisėtų veiksmų, t. y. nuo 2017 m. pradžios Tarnybos administracija kryptingai persekioja pareigūną, ruošiasi susidoroti su juo ir tokiu būdu parodyti kitiems pareigūnams, kad dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje yra nepageidautinas. Taip pat nesilaikyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neturi jokių duomenų, suteikiančių pakankamą pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra skirta susidoroti su S. S. dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas.

4. Tarnyba nurodė, kad atsakovo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos yra pateiktas informacinio pranešimo formoje. Pareiškėjo manymu, nesutikimas privalo būti įforminamas sprendimu, nutarimu ar kitokia forma. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad profesinės sąjungos sprendimas neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą turi būti priimtas kolegialaus organo, visuotinio susirinkimo arba profesinės sąjungos tarybos. Nagrinėjamu atveju skundžiamą pranešimą pasirašė netinkamas subjektas – Profesinės sąjungos pirmininkas.

5. Pareiškėjas teigė, kad yra pagrindo manyti, jog atsakovas viršijo suteiktos diskrecijos ribas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinis nusižengimas niekaip nesusijęs su jo naryste, veikla Profesinėje sąjungoje ar atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams.

6. Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas siekia susidoroti su Profesinės sąjungos nariu už jo aktyvų dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti pareigūnai kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, Tarnybai pralaimėjus bylą dėl darbo užmokesčio ir pareigūnams pradėjus reikalauti sumokėti jiems priklausančius delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, prasidėjo pareiškėjo neteisėti veiksmai prieš aktyviausią Profesinės sąjungos narį – S. S. Jo atžvilgiu buvo ieškoma menkiausios priežasties tarnybiniam patikrinimui pradėti. Iš pradžių trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjas neišdavė tarnybinių batų, tačiau jis buvo apkaltintas tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimu, vėliau pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo miegojo darbo vietoje. Atsakovo nuomone, šios bei kitos atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjas siekia S. S. skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jo atžvilgiu buvo pradėti keturi nepagrįsti tarnybiniai patikrinimai. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad suskystintų dujų terminalas, nėra tinkamai saugomas, Tarnybos administracija, neturėdama įrodymų, pradėjo jį šmeižti, teigdama, kad būtent jis žiniasklaidai atskleidė valstybės paslaptį.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. PS/17, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, Profesinės sąjungos nariui S. S., kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad skundžiamame pranešime nėra konkretizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo persekiojimas ir diskriminaciniai veiksmai trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, atžvilgiu būtent dėl jo narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Taip pat atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentą, kad pareiškėjas atsisakė S. S. išduoti pilnos komplektacijos tarnybinę uniformą, o vėliau dėl tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo taikė drausminę atsakomybę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Tarnyba persekioja trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar siekia su juo susidoroti, byloje nėra. Teismas pažymėjo ir tai, jog vien faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėti ar buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai dėl galimai įvykdytų tarnybinių nusižengimų, nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad tai yra pareigūno persekiojimo dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje apraiška.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamame pranešime atsisakymą duoti išankstinį sutikimą grindė ir tuo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų ir terminų. Šių aplinkybių vertinimas nepatenka į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas ir aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų laikymosi, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo, jos pagrįstumo, yra vertinamos sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, jei tarnybinė nuobauda yra skiriama. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12. Teismas konstatavo, jog atsakovo 2018 m. gegužės 28 d. pranešimas Nr. PS/17 yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir naikintinas, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra perteklinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Apeliaciniame skunde, be atsakovo atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytų aplinkybių, akcentuojama, kad teisės aktai nenumato atsisakymo duoti sutikimą formos. Apeliantas skundžiamame pranešime atkreipė dėmesį į procedūrinius pažeidimus atliekant tarnybinį patikrinimą, tačiau savo atsisakymo nesiejo su šiais procedūriniais pažeidimais. Todėl galima konstatuoti, kad apelianto atsisakymas buvo pakankamai aiškiai motyvuotas. Apeliantas mano, kad buvo pagrindas neduoti sutikimo, nurodo, kad savo argumentus apeliantas parėmė rašytiniais įrodymais, tačiau teismas apie šias faktines aplinkybes savo sprendime nepasisakė ir nevertino atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo aspektu. Atsakovo manymu, jis pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas neteisėtomis priemonėmis bandė susidoroti su S. S., jo atžvilgiu buvo ieškoma menkiausios priežasties dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Neaišku, kokių įrodymų trūko tam, kad teismas sutiktų su tuo, jog atsisakymas duoti sutikimą buvo pagrįstas. Apeliantas negali gauti iš pareiškėjo rašytinio įrodymo, kuriuo pareiškėjas pripažintų persekiojimo faktą bei tikslą. Atsakovo manymu, teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir jų nevertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą S. S. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

18. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose.

19. Aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, pažymėtina, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

22. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir dėl to argumentų nepateiks.

23. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos narys.

24. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-639 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S. S. veiksmų“ konstatuota, jog 2018 m. balandžio 3 d. laikotarpio nuo 17.06 val. iki 17.10 val. AB „Klaipėdos nafta“ (duomenys neskelbtini) sargybos 1-ojo posto, budėjimo prie vaizdo stebėjimo pulto vaizdo įraše matomų S. S. veiksmų požymių visuma (užmerktos akys, nežiūri, nejuda, lėtas gilus kvėpavimas, atlošta atgal galva) leidžia teigti, jog jis užmiega ir pabunda tik tada, kai užfiksavęs trečiojo suinteresuoto asmens netinkamą funkcijų vykdymą, telefonu į postą paskambina sargybos viršininkas. Toks minėto pareigūno netinkamas pareigų vykdydamas (per vienerius metus antrą kartą nustatytas netinkamas posto sargybinio pareigų vykdymas) vertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 22 d. ant minėtos tarnybinio patikrinimo išvados užrašė rezoliuciją: „skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Parengti įsakymą“. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 47SD-1076 „Dėl išankstinio sutikimo“ kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovas skundžiamame pranešime nurodė, jog susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvada bei su trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimu, nutarė, jog nėra pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui S. S., kadangi nesilaikyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, taip pat tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra siekiama susidoroti su profsąjungos nariu dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

25. Apeliantas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad nuobaudą S. S. ketinama skirti dėl jo aktyvios narystės Profesinėje sąjungoje, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti pareigūnai kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, Tarnybai pralaimėjus bylą ir pareigūnams pradėjus reikalauti sumokėti jiems priklausančius delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, prasidėjo pareiškėjo neteisėti veiksmai prieš aktyviausią Profesinės sąjungos narį – S. S., buvo ieškoma menkiausių priežasčių pradėti tarnybinius patikrinimus.

26. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

27. Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens byloje išsakytų argumentų matyti, kad, jų vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pradėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl to, kad iki to laiko S. S. aktyviai gynė Profesinės sąjungos narių teises ir atliko kitus su Profesinės sąjungos veikla susijusius veiksmus, dėl kurių siekiama jį nubausti dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje.

28. Taigi šioje byloje teisiškai svarbios aplinkybės, kuriomis atsakovas įrodinėja, kad iki tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo jau buvo susiklosčiusi tokia situacija, dėl kurios būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

29. Atsakovas tokią aplinkybę įrodinėja tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti pareigūnai kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, o Tarnybai pralaimėjus bylą ir pareigūnams pradėjus reikalauti sumokėti jiems priklausančius delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, prasidėjo pareiškėjo neteisėti veiksmai prieš aktyviausią Profesinės sąjungos narį – S. S.

30. Teisėjų kolegija, vertindama šį nurodomą faktą, neturi pagrindo pripažinti, kad būtent aptarta situacija dėl Profesinės sąjungos narių inicijuoto administracinio ginčo, buvo pagrindas pareiškėjui pradėti nagrinėjamu atveju aktualią tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, yra aktyviausias Profesinės narys, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūno atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.

31. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kitų pareigūnų tarnybinių patikrinimų, taip pat aplinkybė, kad Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5420-243/2018, išnagrinėjęs pareiškėjų E. J., V. D. ir S. S. prašymus, dėl procedūrinio pažeidimo panaikino Tarnybos vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, Nr. 47TE385, Nr. 47TE-386, neįrodo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo aspektu ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų. Atlikęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas atidžiai įvertino byloje esančius teisiškai reikšmingus įrodymus, išvadas pagrindė tinkamais motyvais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys