5f598298-6db2-45a3-91ea-e1e5f002eddf · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinė byla Nr. I-786-162/2012                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00484-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15; 24; 74(S)                                KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 7 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, 2012 m. lapkričio 26 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui Jurij Koreckij ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 panaikinimo, 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ (reg.

Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                   n u s t a t ė:        Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi (b.l. 3-4) priimtas pareiÅ¡kėjo skundas bei 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi priimtas patikslintas skundas (b.l. 101-103), kuriais praÅ¡oma:       1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiÅ¡kėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-469-12 (b.l. 3-4);       2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ Nr. (1.7)-SR-3881, kuriuo pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymas (reg.

Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ paliktas nenagrinėtas;       3) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-877-245/2012;       4) priteisti iÅ¡ atsakovių 20 000 litų neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atlyginimo;       5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.       PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 8-10) ir patikslintame skunde (b.l. 96-99) nurodo, kad 2009 metais buvusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užvesta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00271/2009, kuri 2011 metais buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui ir kurios nagrinėjimas iki Å¡ios dienos nėra užbaigtas.        Teigia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) nuo 2009 metų veikė ydingai ir suinteresuotai keitė advokatus, siekdama pareiÅ¡kėjui nesuteikti realios antrinės teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo procese.

Todėl nuo 2009 metų buvo paskirtas ne vienas advokatas, kuris neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamos gynybos ikiteisminio tyrimo procese. Dėl to pareiÅ¡kėjui buvo padaryta didelė moralinė žala. Pažymi, jog bÅ«tent Klaipėdos tarnyba turėjo užtikrinti kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimÄ , kuriÄ turi teikti vienas advokatas viso proceso metu.       Nurodo, jog Klaipėdos tarnyba 2011 m. vasario 25 d. priėmė sprendimÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrė jÄ teikti advokatei Eugenijai Galatiltienei, kuri veikė prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo interesus, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas atsisakyti Å¡ios advokatės paslaugų.

Klaipėdos tarnyba delsė pakeisti advokatę ir jÄ pakeitė tik 2012 m. balandžio 6 d., t.y. pasibaigus teisiamajam procesui Kauno miesto apylinkės teisme bei pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti. 2012 m. balandžio 6 d. Klaipėdos tarnyba paskyrė advokatÄ AivarÄ Surblį, kuris įvertinęs situacijÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ , todėl 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdos tarnyba paskyrė advokatÄ Jurij Koreckij. Pažymi, kad Å¡is advokatas ieÅ¡kojo bÅ«dų interesų konfliktui sukelti, norėjo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Advokatas apeliacinį skundÄ surašė netinkamai, kadangi jame buvo remtasi pareiÅ¡kėjo nuomone, o ne teisiniais argumentais, kurie apeliaciniame skunde iÅ¡ viso nepateikti. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas pasiraÅ¡yti, jog dėl suraÅ¡yto apeliacinio skundo jokių pretenzijų neturi.        Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas R. G. ir advokatas Jurij Koreckij veikė prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nes advokatas nereiÅ¡kė teisėjui R. G. nuÅ¡alinimo, nors pareiÅ¡kėjas prašė tai padaryti. 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teismo posėdyje advokatas iÅ¡ esmės jokios pagalbos neteikė, todėl pareiÅ¡kėjas prašė atidėti teismo posėdį.

Teismo posėdis buvo atidėtas 2012 m. spalio 1 d., tačiau advokatas į jį neatvyko. Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė antrinę teisinę pagalbÄ , apie tai nieko nepraneÅ¡usi pareiÅ¡kėjui. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo buvo priimtas tÄ pačiÄ dienÄ , kada turėjo įvykti teismo posėdis, bei atsiųstas į Kauno miesto apylinkės teismÄ . Tokiu bÅ«du, Klaipėdos tarnyba neatliko savo funkcijų, kiÅ¡osi į ikiteisminį bei teisminį procesÄ , kartu neužtikrindama pareiÅ¡kėjui kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Teigia, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94/2012 prieÅ¡tarauja įstatymams, yra subjektyvus ir neatitinka faktinių aplinkybių.       Nurodo Klaipėdos tarnybai 2012 m. spalio 15 d. pateikęs naujÄ praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, kurioje apeliacinio skundo nagrinėjimo data buvo paskirta 2012 m. lapkričio 27 d. (bylos Nr. 1A-877-245/2012). Tačiau Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾ino nenagrinėtÄ .

Mano, jog Klaipėdos tarnyba tokiais veiksmais piktnaudžiauja ir ignoruoja įstatymus, atvirai veikia prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo interesus, todėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tas Nr. (1.7)-SR-3881 yra neteisėtas ir nepagrįstas.        Taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos tarnyba pastoviai vilkina procesinių dokumentų įteikimÄ bei 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 nuoraÅ¡Ä Ä¯teikė tik 2012 m. spalio 8 d., o 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 nuoraÅ¡as buvo įteiktas tik 2012 spalio 26 d.

       Pažymi, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 reikalavimas pareiÅ¡kėjui sumokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 2205,00 Lt yra neteisėtas, nes pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta kokybiÅ¡ka ir kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Galiausiai, nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir jos netęsiant apeliaciniame procese, pareiÅ¡kėjui buvo padaryta didelė moralinė žala. Mano, jog ginčas dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

       PareiÅ¡kėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 93), į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , nepraneÅ¡tos neatvykimo priežastys.       Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 135), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.       Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į skundÄ bei patikslintÄ skundÄ (b.l. 30-36, 107-110) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus.

Teigia, jog priimdama 2012 spalio 1 d. sprendimÄ , Klaipėdos tarnyba atliko iÅ¡samų advokato Jurij Koreckij bei pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių tyrimÄ . Klaipėdos tarnyba gavo bei iÅ¡analizavo 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 protokole užfiksuotÄ posėdžio eigÄ . Klaipėdos tarnyba įvertino, kad pareiÅ¡kėjas turi negatyvų požiÅ«rį į paskirtÄ advokatÄ ir nesiekia su juo bendradarbiauti, be to, pareiÅ¡kėjas Klaipėdos tarnybai ir Kauno miesto apylinkės teismui teikė melagingÄ informacijÄ , jog advokatas jam melavo, jį klaidino, neparuošė procesinių dokumentų, kartu su bylÄ nagrinėjančiu teisėju yra Å¡aliÅ¡ki.

Tokia pareiÅ¡kėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbÄ užtikrinančiu advokatu, nebendradarbiavimas ir nebendravimas, iÅ¡ankstinis neigiamas požiÅ«ris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. PareiÅ¡kėjo teiginys, jog Klaipėdos tarnyba turi iÅ¡ankstinę nuostatÄ prieÅ¡ jį, nuolat skiria advokatus, kurie neteikia teisinių paslaugų, nebendrauja su juo, neatitinka tikrovės ir yra pagrįsti tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, o ne konkrečiais faktais.

       Pažymi, jog nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisinės pagalbos iÅ¡laidos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmens, kuriam ji buvo teikiama. Todėl mano, jog Klaipėdos tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 2 205,00 Lt.        Taip pat nurodo, jog 2012 m. spalio 15 d. tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-311/2012 dėl procesinių dokumentų paruoÅ¡imo ir atstovavimo apeliaciniame procese.

Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3881 tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. pateiktas praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutinka, kad praÅ¡yme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.       Teigia, kad skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3881 įformintÄ atsisakymÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tarnyba grindė tokiais motyvais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiÅ¡kėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl praÅ¡ymo nenagrinėjo ir jį grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui pagrįstai.       Be skundžiamame raÅ¡te aptartų argumentų ir motyvų pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiÅ¡kėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjui pateikus netinkamai užpildytÄ praÅ¡ymÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl tarnybos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.        Teigia, jog remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-179, 4 punktu, atvejais, kai yra nustatomas bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prima ne tarnyba, o bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas atitinkamÄ procesinį dokumentÄ . Todėl tarnyba, kurios veiklos teritorijoje yra baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, tik parenka antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ , tačiau pati dėl gynėjo paskyrimo nesprendžia ir sprendimo nepriima. Taigi, konkrečiu atveju nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-877-245/2012 apeliacine tvarka, sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priims bylÄ nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, jeigu nustatys, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pareiÅ¡kėjui J.

S. gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3881 užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjui gauti teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.        Akcentuoja, jog tarnyba pareiÅ¡kėjui dokumentus įteikė laiku, t.y. 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3617 iÅ¡siuntė tÄ pačiÄ dienÄ . Å io sprendimo kopija 2012 m. spalio 3 d. buvo įteikta pareiÅ¡kėjui J.

S. pasiraÅ¡ytinai, kÄ Ä¯rodo 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 esantis pareiÅ¡kėjo įraÅ¡as. 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡tas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo iÅ¡siųstas 2012 m. spalio 19 d.       Taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas.        Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas Jurij Koreckij, tinkamai informuotas bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 136), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas Jurij Koreckij atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 23-25) bei patikslintÄ skundÄ (b.l. 129) praÅ¡o juos atmesti atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

Nurodo, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-29-11 jis buvo paskirtas pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311-12 Kauno apygardos teisme, kaip apeliacinės instancijos teisme, suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas suraÅ¡ytas 2012 m. birželio 28 d., įteiktas pareiÅ¡kėjui 2012 m. birželio 29 d. ir iÅ¡siųstas Kauno apygardos teismui. PareiÅ¡kėjas dėl suraÅ¡ytų procesinių dokumentų pasirašė, kad jokių pretenzijų neturi.

Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu pareiÅ¡kėjas pareikalavo pareikÅ¡ti teisėjui R. G. nuÅ¡alinimÄ ir važiuoti kartu su pareiÅ¡kėju į Kauno miesto apylinkės teismÄ jį atstovauti, tačiau jis pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ 59 straipsnį teisėjo nuÅ¡alinimui pagrindų nėra ir važiuoti į KaunÄ jis negali, nes jis privalo pareiÅ¡kėjÄ ginti tik Kauno apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, o į Kauno miesto apylinkės teismÄ be teisėjo Å¡aukimo važiuoti negali, nes tarnyba jam neapmokės kelionės iÅ¡laidų ir atlyginimo už tÄ dienÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jo suprasti nenorėjo ir nekreipė dėmesio į iÅ¡sakytus argumentus. Todėl jis, nenorėdamas ginčytis su pareiÅ¡kėju, paskambino į Kauno miesto apylinkės teismÄ , paaiÅ¡kino situacijÄ , jog pareiÅ¡kėjas reikalauja, kad jis atstovautų pareiÅ¡kėjÄ Kauno miesto apylinkės teisme. Teisėjas R. G. šį praÅ¡ymÄ patenkino ir faksu advokatui iÅ¡siuntė Å¡aukimÄ . Tačiau dėl to, kad jis paskambino teisėjui, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kad advokatas su teisėju veikia prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ;

J. S. teisėjui R. G. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , o dėl advokato veiksmų parašė skundÄ Klaipėdos tarnybai. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedavė teisėjui galimybės pradėti nagrinėti klausimÄ dėl termino atnaujinimo, pradėjo teigti apie advokato nekompetencijÄ bei jį Å¡meižti, siekdamas atidėti bylos nagrinėjimÄ ir užvilkinti bylÄ .        Pažymi, kad iÅ¡ Klaipėdos tarnybos gavęs J. S. skundÄ , tarnybai surašė praneÅ¡imÄ , siÅ«lydamas pareiÅ¡kėjui antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nutraukti, todėl mano, kad Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundÄ nepateikė. 2012 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu (b.l. 134) pranešė teismui, kad apie teismo posėdį yra informuota, praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundÄ atmesti.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant. ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso Å¡alys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. BylÄ , vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 137).       Teisėjų kolegija konstatuoja       PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiÅ¡kėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-469-12; taip pat panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ Nr. (1.7)-SR-3881, kuriuo pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymas (reg.

Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ paliktas nenagrinėtas; įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinęs pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-877-245/2012 bei priteisti 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje, kuri reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2000 m. kovo 28 d.

Nr. VIII-1591) bei kituose teisės aktuose.        Dėl 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 teisėtumo ir pagrįstumo        Skundžiamu 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TDP-94-12 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (minėta toliau – ir Klaipėdos tarnyba) nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pareiÅ¡kėjui J. S. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-469-12 (b.l. 77-82).

Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai. Skundžiamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo motyvuojamas tuo, jog pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiavo su paskirtu advokatu, pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie advokatÄ , nurodė abstrakčius ir nepagrįstus kaltinimus advokato ir Klaipėdos tarnybos specialistų atžvilgiu bei atsisakė paskirto advokato.

Sprendime taip pat nurodyta, kad toks pareiÅ¡kėjo elgesys pažeidė antrinės teisinės pagalbos tikslus, prieÅ¡taravo antrinės teisinės pagalbos principams inter alia lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Sprendime konstatuota, jog Klaipėdos tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio protokolÄ , nustatė, jog J.

S. nesutiko, kad jį gintų advokatas Jurij Koreckij, siekė atidėti bylos nagrinėjimÄ . Taip pat sprendime pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko nei su advokato gynybos pozicija, nei su advokato parengtu apeliaciniu skundu, tačiau Klaipėdos tarnyba iÅ¡ advokato paaiÅ¡kinimų ir pateiktų dokumentų nustatė, kad advokatas pareiÅ¡kėjÄ konsultavo, dalyvavo teismo posėdyje, tinkamai ir laiku paruošė procesinį dokumentÄ (apeliacinį skundÄ , kurį pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi).

Todėl, įvertinusi visas aplinkybes, Klaipėdos tarnyba minėtu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ J. S.        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas). Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 – 12 punktuose nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas.

Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iÅ¡ advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais bÅ«dais, o Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kada asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbÄ .

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, Å¡ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ nedelsiant praneÅ¡ti tarnybai apie paaiÅ¡kėjusias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio Å¡io įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Vienas iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiÅ¡kėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

IÅ¡ paminėtų Teisinės pagalbos įstatymo nuostatų akivaizdu, jog besikreipiantis su praÅ¡ymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo asmuo, o taip pat asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis privalo naudotis jomis nepiktnaudžiaudamas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.        Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iÅ¡ Å¡ių principų – draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas).

Ä®statyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiÅ¡kintina pasitelkiant teisės aiÅ¡kinimo taisykles. Vienas iÅ¡ dažniausiai taikomų teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dų – kalbinis.

Kalbinio teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du aiÅ¡kinant žodžius ar sakinius, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstÄ , kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiÅ¡kinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikÅ¡mę pateikia kaip naudojimÄ si kuo piktam, neleistinÄ naudojimÄ si turimomis teisėmis. Tai reiÅ¡kia tokį elgesį, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam.

Pažymėtina, kad Teisinės pagalbos įstatyme taip pat nėra ir sÄ vokos „nebendradarbiauja“ apibÅ«dinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, psl.

78) sÄ vokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikÅ¡mė aiÅ¡kinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sÄ vokos antonimas reikÅ¡tų prieÅ¡ingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.        Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimas ir nebendradarbiavimas su tarnyba ir jo interesus atstovauti paskirtu advokatu Jurij Koreckij Teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. Šį vertinimÄ Klaipėdos tarnyba turėjo atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų visumÄ .

Informacijos, kuria remiantis turėjo bÅ«ti atliktas vertinimas, Å¡altiniai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Taip pat pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui bÅ«tų aiÅ¡kios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. kovo 22 d. sprendimu (b.l. 51-53) pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 dėl procesinių dokumentų rengimo ir pareiÅ¡kėjo atstovavimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinę teisinę pagalbÄ teikti buvo paskirta advokatė Eugenija Galatiltienė pagal 2012 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ (b.l. 37).

Advokatės Eugenijos Galatiltienės motyvuotu praÅ¡ymu (b.l. 54-56) 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (b.l. 57-58) antrinę teisinę pagalbÄ teikianti advokatė Eugenija Galatiltienė buvo pakeista advokatu Aivaru Surbliu. Advokato Aivaro Surblio motyvuotu praÅ¡ymu (b.l. 59-60) 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu (b.l. 61-62) antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas Aivaras Surblys buvo pakeistas advokatu Jurij Koreckij.        Taigi, pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr.1-411-311/2012 advokatas Jurij Koreckij paskirtas teikti nuo 2012 m. gegužės 28 d.

PareiÅ¡kėjas 2012 m rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ , praÅ¡ydamas pakeisti jam paskirtÄ advokatÄ Jurij Koreckij kitu advokatu (b.l. 63). Šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindė aplinkybėmis, kad Å¡iuo advokatu visiÅ¡kai nepasitiki, nes advokatas užėmė klaidingÄ gynybos pozicijÄ , jį Å¡meižė, apeliacinį skundÄ surašė netinkamai, teigė, jog kartu su teisėju R. G. veikė prieÅ¡ jo interesus.        IÅ¡ byloje esančio advokato Jurij Koreckij 2012 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imo Klaipėdos tarnybai (b.l. 64-66) turinio ir jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (67-72) matyti, kad advokatas 2012 m. birželio 28 d. surašė apeliacinį skundÄ (b.l. 68-71) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio (b.l. 46-50), kuriuo pareiÅ¡kėjas J.

S. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, praÅ¡ydamas šį nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taip pat prašė atnaujinti terminÄ apeliacinio skundo padavimui. PareiÅ¡kėjas advokato suraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ pasirašė ir patvirtino, kad dėl apeliacinio skundo pretenzijų neturi (b.l. 71), o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis patvirtina, kad praÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo buvo tenkintas ir atnaujintas apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio padavimo terminas (b.l. 120-121), kas leidžia spręsti, jog praÅ¡ymas buvo suraÅ¡ytas argumentuotai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl advokato pakeitimo kaip argumentÄ , jog pastarasis nenori teikti antrinės teisinės pagalbos, nurodė advokato nenorÄ važiuoti į 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį, o prieÅ¡iÅ¡kÄ veikimÄ kartu su teisėju R. G. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo interesus grindė advokato paaiÅ¡kinimu, jog teisėjas informavęs advokatÄ , kad advokato dalyvavimas teismo posėdyje nėra reikalingas. IÅ¡ advokato praneÅ¡imo Klaipėdos tarnybai matyti, jog atsisakymÄ važiuoti į Kauno miesto apylinkės teismÄ nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo advokatas argumentavo tuo, kad jam pavesta teikti teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui Kauno apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, todėl be teismo Å¡aukimo tarnyba negalės jam apmokėti kelionės iÅ¡laidų bei atlyginimo.

Advokato praneÅ¡imo turinys patvirtina, jog telefonu su sekretore, po to su teisėju advokatas kalbėjo pareiÅ¡kėjo akivaizdoje, advokatui buvo faksu atsiųstas teismo Å¡aukimas. IÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo (b.l. 73-74) matyti, kad pareiÅ¡kėjas prašė teismo posėdį atidėti, teigė, jog nenori, kad jį gintų minėtas advokatas, nors teismo posėdžio metu nepateikė jokių svarių argumentų dėl ko advokatas Jurij Koreckij yra netinkamas pareiÅ¡kėjÄ ginti.

IÅ¡ Å¡io protokolo taip pat matosi, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko su apeliaciniu skundu, nors prieÅ¡ tai buvo patvirtinęs, kad dėl Å¡io skundo jokių pretenzijų neturi. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo turinys įrodo, jog teisėjas paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui J. S., kad jis su advokatu kalbėjo apie tai, jog advokato dalyvavimas 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje yra neprivalomas. Tačiau net ir teisėjui paaiÅ¡kinus, kad pareiÅ¡kėjo advokatas kalbėjo su juo dėl atstovavimo minėtame teismo posėdyje, pareiÅ¡kėjas vis tiek siekė atidėti bylos nagrinėjimÄ , teigdamas, kad Å¡iuo advokatu nepasitiki ir nenori, kad pastarasis jį gintų.

Jau buvo minėta, kad advokatas Jurij Koreckij, pakeitus kitus advokatus, 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-29-11 paskirtas pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurios apimtis ir turinys nurodyti Klaipėdos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPA-469-12. Klaipėdos tarnyba 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-469-12 pareiÅ¡kėjui J. S. buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje dėl Å¡meižimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad advokatas nevykdė pavedimo ar kartu su teisėju veikė prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo interesus.        Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas pateiktame Klaipėdos tarnybai praÅ¡yme dėl advokato Jurij Koreckij veiksmų ir jo pakeitimo kitu advokatu nurodė, kad advokatas jam priminė apie pareigÄ bendradarbiauti. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai siekė nebendradarbiauti su advokatu, ieÅ¡kojo priežasčių dėl ko bÅ«tų galima pakeisti turimÄ advokatÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjas, nebendradarbiaudamas su paskirtu advokatu, ieÅ¡kodamas priežasčių advokatui pakeisti bei jo atsisakydamas, piktnaudžiavo antrine teisine pagalba ir pažeidė Teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintÄ principÄ â€“ draudimÄ piktnaudžiauti bei pareigÄ bendradarbiauti su asmeniu teikiančiu teisinę pagalbÄ .       Esant įrodytai aplinkybei, jog pareiÅ¡kėjas su antrinę teisinę pagalbÄ teikiančiu advokatu nebendradarbiavo be objektyviai pateisinamų priežasčių ir aplinkybių, skundžiamo sprendimo juridinė motyvacija Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais laikytina teisėta ir pagrįsta, nes prieÅ¡ingai vertinant ginčo situacijÄ , teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiÅ¡kėjui sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant praÅ¡ymus pakeisti advokatÄ , esant, jo manymu, interesų konfliktui.       Byloje įrodžius, jog antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui nutraukta teisėtai, laikytina, kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai sprendė klausimÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (Teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).                                                                                          Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių 4 punktÄ , apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos ar iÅ¡ieÅ¡komos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ , vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri atstovavimo metu buvo 800 Lt ir 850 Lt).

Iš Klaipėdos tarnybos finansų ir ūkio skyriaus 2012 m. spalio 1 pažymos Nr. 4.27-2L-148 (b.l.

75) turinio matyti, kad pagal tarnybai pateiktus advokatų Eugenijos Galatiltienės ir Aivaro Surblio duomenis apie suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ J. S., antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepatirta. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad pagal advokato Jurij Koreckij pateiktus duomenis, Klaipėdos tarnybos sprendimu pareiÅ¡kėjui paskirto advokato iÅ¡laidos už laikÄ , skirtÄ susipažinimui su sprendimu, įrodymų rinkimui, susipažinimui su teismų praktika, bendravimui ir pozicijos derinimui su pareiÅ¡kėju, atstovavimui teisme, kelionei į Kauno apeliacinės instancijos teismÄ ir atgal yra 46,25 valandų, o tai lygu 1850 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumai (46,25 val.x 40Lt = 1850 Lt) skaičiuojant, kad vienos advokato darbo valandos kaina yra 40 Lt (0,05 MMA x 800= 40 Lt).

Kitos iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu yra 355 Lt (advokato ir pareiÅ¡kėjo kelionės iÅ¡laidos). Tokiu bÅ«du, viso 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 2205 Lt (1850 Lt + 355 Lt). Vertindama iÅ¡dėstytÄ bei pažymoje nurodytÄ ginčo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ , jo dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡laidų paskaičiavimo teisingumu, todėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimÄ sumokėti pareiÅ¡kėjui ginčo iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ laiko teisėtu ir pagrįstu. Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo argumentas, kad ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Skundžiamu sprendimu J. S. tik įpareigotas sumokėti apskaičiuotas 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nagrinėjamoje byloje jos nėra priteisiamos iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nutarusi, kad ginčai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra teismingi administraciniam teismui ( pvz. 2012 m. spalio 19 d. nutartys byloje Nr. T-224-2012 ir Nr. T-230-2012).       Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

       Dėl 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 teisėtumo ir pagrįstumo        Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. Klaipėdos tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme (b.l. 111-112). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad su prieš tai paskirtu advokatu Jurij Koreckij kilo interesų konfliktas, advokatas tinkamos ir kvalifikuotos teisinės pagalbos neteikė.

Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TDP-94-12 teisinės pagalbos teikimÄ nutraukė, sprendimas apskųstas, tačiau administracinė byla nėra iÅ¡nagrinėta. Kartu su praÅ¡ymu pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ (b.l. 116-119), Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 (b.l. 120-121), kuria buvo atnaujintas apeliacinio skundo dėl 2012 m. kovo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio padavimo terminas bei pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2012 m. spalio 4 d. pateikto skundo kopijÄ (b.l. 122-124), kuriuo praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d.

Nr. (1.31)-TDP-94-12 sprendimÄ .       PareiÅ¡kėjas nuo minėto praÅ¡ymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusiÅ¡alinti Klaipėdos tarnybÄ ir jo praÅ¡ymÄ perduoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 112).       Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, siekdamas iÅ¡vengti tarnybos interesų konflikto, nusiÅ¡alino nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje ir Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimÄ pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jos nesant – jÄ pavaduojančiam valstybės tarnautojui.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti Teisės skyriaus vedėjÄ , Vitalija Mardasaitė.       VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nuÅ¡alinimo pagrindÄ , jeigu tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryÅ¡ių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. VieÅ¡ojoje teisėje veikiantis įstatymo virÅ¡enybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis.

Nesant reikalavimo nusiÅ¡alinimo atsisakymÄ Ä¯forminti atskiru sprendimu, darytina iÅ¡vada, jog Klaipėdos tarnybos vadovo nenusiÅ¡alinimas nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo atitinka aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ , šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendžiant skundžiamame sprendime.        PareiÅ¡kėjas, pateikdamas Klaipėdos tarnybai praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, prašė nusiÅ¡alinti Klaipėdos tarnybÄ ir jo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perduoti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Kaip jau minėta, nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo nusiÅ¡alino tik Klaipėdos tarnybos direktorius, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo neperduodamas nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.        Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintas Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Klaipėdos tarnyba praÅ¡ymÄ perduoda nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – kai pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Tauragės rajono, Pagėgių, Å ilalės rajono ir Å ilutės rajono savivaldybėse; Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – kai pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse (ApraÅ¡o 6.1 ir 6.2 punktai).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje ne prieÅ¡ Klaipėdos tarnybÄ , todėl pagrįstai visa Klaipėdos tarnyba nenusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas jo praÅ¡ymÄ perduoti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepagrįstas ne tik dėl aukščiau paminėtos aplinkybės, bet ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miestas, todėl, net ir esant Klaipėdos tarnybos nusiÅ¡alinimo pagrindams, jis turėtų bÅ«ti perduotas nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.       2012 m. spalio 15 d. praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiÅ¡kėjas, pildydamas grafÄ dėl sutikimo, kad praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (b.l. 115). Teisingumo ministro nustatytoje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „Sutinku“ arba „Nesutinku“.

Ä®raÅ¡as praÅ¡yme akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko, kad jo asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.        Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 (b.l. 100) Klaipėdos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. tarnyboje gautas praÅ¡ymas (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra nenagrinėjamas nesant pareiÅ¡kėjo sutikimo, kad praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.                   Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimÄ grindė tuo, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba.

Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.        Nagrinėjant bylÄ bÅ«tina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nenagrinėtÄ , t.y. ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d.

įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bÅ«du, taip pat neautomatiniu bÅ«du tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sÄ raÅ¡us, kartotekas, bylas, sÄ vadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines Å¡io įstatymo definicijas. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų sÄ voka, pagal kuriÄ asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bÅ«dingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultÅ«rinio ar socialinio pobÅ«džio požymiai.

Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sÄ vokÄ , pagal kuriÄ duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užraÅ¡ymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieÅ¡ka, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sÄ voka: sutikimas – savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.

Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai – raÅ¡ytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valiÄ . Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sÄ jungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumÄ (2 straipsnio 8 dalis).        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

Minėti kriterijai yra:

1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.        Nagrinėdama bylÄ teisėjų kolegija turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiÅ¡kėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbÄ .        Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Realizuodama įvardijamÄ teisę ir aiÅ¡kindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.        Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedÅ«rų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokiÄ pagalbÄ . Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal įstatymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas ne kartÄ yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi – kaip duomenų subjektas – yra supažindinamas su jo teise pasirinkti: ar sutinka, ar nesutinka, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.

Å ioje grafoje nurodytas valios pareiÅ¡kimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sutikimo sÄ vokÄ (savanoriÅ¡kÄ duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimÄ tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.        PareiÅ¡kėjas J. S., 2012 m. spalio 15 d. pildydamas nustatytos formos praÅ¡ymÄ (reg. Nr.ATP-1912), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „Nesutinku“.

IÅ¡ to seka, kad duomenų subjektui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjui J. S.) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti J. S. asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Sprendime minėta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su žyma apie jos gavimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b.l. 116-119), kuri nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymas nėra bÅ«tinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ .

Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ , o už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas.        Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡yme raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ .        Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J.

S. pagal jo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ , nes faktinė ir teisinė padėtis Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.       Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimÄ priima iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tinkamai užpildyto praÅ¡ymo, kurio rekvizitus ir formÄ tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , gavimo dienos.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Klaipėdos tarnyboje gautas 2012 m. spalio 15 d., skundžiamas sprendimas priimtas 2012 m. spalio 18 d., t.y. nepažeidžiant teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo termino.       PareiÅ¡kėjo skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijoje garantuota asmens teise į teisinę pagalbÄ Â bei Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įteisinta asmenų teise į veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamÄ teisinę pagalbÄ , jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingÄ teisingumÄ . PareiÅ¡kėjui pačiam nesutikus, Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenų ir atlikti veiksmus, siekiant nustatyti, ar jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo bÅ«tų atsisakyta pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , tačiau sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡ymas grÄ Å¾intas nenagrinėtas.

       Dėl skundžiamų sprendimų įteikimo pareiÅ¡kėjui        PareiÅ¡kėjas teigia, jog Klaipėdos tarnyba vilkino procesinių dokumentų įteikimÄ bei 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 nuoraÅ¡Ä Ä¯teikė tik 2012 m. spalio 8 d., o 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ Nr. (1.7)-SR-3881 – tik 2012 spalio 26 d.        Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimÄ priimti iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo, o apie priimtÄ sprendimÄ tarnybÄ nedelsdama raÅ¡tu praneÅ¡a pareiÅ¡kėjui.

       IÅ¡ UAB „Vilpostus“ perduodamos paÅ¡to korespondencijos pristatymui matyti, kad Klaipėdos tarnyba pareiÅ¡kėjui 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3617 iÅ¡siuntė tÄ pačiÄ dienÄ (b.l. 83), o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo iÅ¡siųstas 2012 m. spalio 19 d. (b.l. 126). Todėl vertinant tai, kad 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94-12 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas tÄ pačiÄ dienÄ , o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 – sekančiÄ dienÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tarnyba nevilkino Å¡ių dokumentų įteikimo ir veikė nedelsdama.

        Dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo        Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.        Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis). Å ie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.       PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2010 m. spalio 1 d. dėl Klaipėdos tarnybos ir advokato Jurij Koreckij neteisėtų veiksmų, netinkamos teisinės pagalbos suteikimo, vilkinant antrinės teisinės pagalbos skyrimo klausimÄ ir paliekant pareiÅ¡kėjo 2012 spalio 15 d. praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ , patyrė pažeminimÄ , nuolatinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , smarkiai pablogėjo jo sveikata, buvo pažeista teisė į tinkamÄ teisinę pagalbÄ .

       Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos tarnybos veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ , t.y. ji pagrįstai priėmė 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiÅ¡kėjui nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ bei 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ paliko nenagrinėtÄ . Taip pat byloje nustatyta, jog Klaipėdos tarnyba, svarstydama pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinęs pagalbos suteikimo, nepraleido įstatymo numatyto 3 dienų termino bei nedelsdama pareiÅ¡kėjui pranešė apie priimtus skundžiamus sprendimus.

Nenustačius Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ 20 000 Lt neturtinę žalÄ nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslintÄ skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ advokato Jurij Koreckij, kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai, atisisakyta priimti, todėl teisėjų kolegija nevertina argumentų, susijusių su teiktos teisinės pagalbos kokybe.      Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų        PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi J. S. atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 5-6). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Taigi, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso Å¡aliai atlyginti turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas netenkintas, todėl jis negali pretenduoti į iÅ¡laidų atlyginimÄ .       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :

       pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 ir 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

       Teisėjos                                                                        Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                                                                          Laimutė Jokubauskaitė                                                                                              Eglė Kiaurakytė