5f57c60b-dd3f-4a3c-b663-080bb749263d · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-730-851/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63317-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas: - pagal BK 284 str. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta E. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ E. K. priteista: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 61,78 eurų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 31 eurÄ turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. K. 500 eurų, nukentėjusiajam T. Å . 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 metų lapkričio 26 dienÄ , apie 3 val., bare „Station 24“,Sodų g. 8, Vilniuje, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Jis deÅ¡ine ranka sudavė nukentėjusiajam V. K. du smÅ«gius į veidÄ ir prilaikydamas nukentėjusįjį V. K. kaire ranka aplink kaklÄ , tokiu bÅ«du atimdamas jam galimybę pasiprieÅ¡inti, deÅ¡ine ranka sudavė V. K. ne mažiau septynių smÅ«gių į galvos ir kaklo sritį, po ko abu nukrito ant grindų, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V.

K. fizinį skausmÄ . Be to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ . Jis sudavė nukentėjusiajam T. Å . į deÅ¡inę veido pusę vienÄ smÅ«gį plaÅ¡taka, po ko sudavė deÅ¡ine ranka T. Å . ne mažiau penkių smÅ«gių į galvÄ ir į Å¡onÄ , tuo nukentėjusiajam T. Å . padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės pusės 11-o Å¡onkaulio lūžiu. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir išteisinti jį (E. K.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei paskirti švelnesnę bausmę, tai yra netaikyti įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. 2.1. Teigia, kad 2018 m. spalio mėn. 20 d. įvykiai susiklostė spontaniškai, jokiose muštynėse neketino dalyvauti, neplanavo nieko sužaloti ir niekam neketino sukelti fizinio skausmo.

Nukentėjusiuosius mušė tik todėl, kad Å¡ie iÅ¡ jo tyčiojosi, jį apkalbėjo ir iÅ¡ jo juokėsi. Taip pat teigia, jog jo nusikalstami veiksmai aiÅ¡kiai buvo nukreipti į nukentėjusiuosius, bet ne į norÄ pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ ir siekį prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, todėl konstatuoti, jog nukentėjusiesiems V. K. ir T. Å . fizinį skausmÄ sukėlė ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatÄ , apelianto manymu, nebuvo pagrindo.

Dėl Å¡ių aplinkybių, anot apelianto, jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. 2.2. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais. Teigia, jog byloje yra tik nukentėjusiojo T. Å . sužalojimÄ konstatuojantis įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, apie V. K. patirtÄ fizinį skausmÄ jokių medicininių įrodymų byloje nebuvo.

Beje nukentėjusysis T. Å . patvirtino, kad nedarbingumÄ turėjo tik tris dienas, tuo tarpu nukentėjusiojo V. K. darbingumas dėl patirto fizinio skausmo nesumažėjo, jis į darbÄ vyko įprastai. 2.3. Nurodo, jog vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir kt. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ nuosprendį, visų Å¡ių aplinkybių tinkamai netyrė ir nevertino.

IÅ¡ to seka, kad teismas, nesant pakankamo pagrindo, nukentėjusiesiems priteisė neturinę žalÄ bei netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. 2.4. Apelianto vertinimu paskirta jam bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Teigia, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų gailėjosi ir gailisi iki Å¡iol, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turi nuolatinį darbÄ , pagal verslo liudijimÄ dirba automechaniku. Jo darbinė veikla susijusi su nuolatiniu judėjimu ir dažnais vėlyvais iÅ¡vykimais iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, darbo valandos nėra apribotos.

Dėl klientų automobilių gedimų jam dažnai tenka vykti ir vėlų vakarÄ teikti paslaugų, ir naktį ar ankstų rytÄ , todėl dėl nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – patirtų ypatingai daug nepatogumų. Jo neradus namuose nurodytu laiku, bÅ«tų sunku įrodyti, kad buvo iÅ¡vykęs darbiniais reikalais, nes su privačiais klientais kokių nors sutarčių nesudaro, sÄ skaitų ar kitų dokumentų už suteiktas paslaugas jis neiÅ¡raÅ¡o.

Dėl tokios teismo paskirtos bausmės nukentėtų jo darbinės veiklos rezultatai ir gaunamos pajamos, to pasėkoje bÅ«tų sudėtinga atlyginti nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju, anot apelianto, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo skirti jam įpareigojimÄ â€“ bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Teigia, jog Å¡io įpareigojimo skyrimo teismas nemotyvavo ir nepagrindė, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

– yra aiÅ¡kiai perteklinis, darantis didelę žalÄ jo darbinei veiklai, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai bus tinkamiau pasiekti netaikant Å¡io įpareigojimo. 3. 2018-10-28 Vilniaus apygardos teisme gautas Civilinio ieÅ¡kovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – praÅ¡ymas, kuriame praneÅ¡a, kad civilinio ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl E. K. veikos kvalifikavimo Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, tik praÅ¡o: iÅ¡teisinti jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netaikyti įpareigojimo – bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius.

5. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad E. K. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . 5.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. 5.2. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad E. K. inkriminuota nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis. 5.3 BK 284 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 5.4. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

ChuliganiÅ¡kais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. 5.5. Nors E. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neigia, jo, kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertinų įrodymų visetu: iÅ¡ dalies nuteistojo E. K. bei su juo kartu buvusio liudytojo R.

V. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t.2, b.l. 35-36) nukentėjusiųjų T. Å . ir V. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t.2 b.l. 32-34); liudytojo R. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais ( t.1, b.l. 77-78);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2017-12-13 specialisto O. D. iÅ¡vada Nr. G 4091/2017 (01) (t.1, b.l. 50-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius teismo medicinos eksperto R. R. 2018-01-03 apžiÅ«ros protokolu (t.1, b.l. 55-56); 2017-12-09 – 2017-12-12 kitų objektų apžiÅ«ros protokolu su fotolentele Nr. 1 (t.1, b.l. 22-29); 2018-02-12 kitų objektų apžiÅ«ros protokolu (t.1, b.l. 101-102); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (t.1, b.l. 68-70), kitais raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais. 5.6.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. K. pripažino, kad konfliktas bare „Station 24“ kilo dėl to, kad jo draugas R. V. nukentėjusiųjų paprašė cigaretės, o vienas iÅ¡ jų pasakė, kad nevaiÅ¡ins, nes patys mažai turi. Tuomet jis buvo iÅ¡gėręs tris bokalus alaus ir buvo pakankamai sÄ moningas, gal tik pasikarščiavo vertindamas situacijÄ , o gal girtumas turėjo įtakos, bet iÅ¡ nukentėjusiųjų gestų jis suprato, kad jiedu iÅ¡ jo tyčiojasi, todėl priėjęs prie jų pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ pasikalbėti.

Jiems nesutikus, nukentėjusiam T. Å . trinktelėjo į veidÄ delnu. Kai V. K. atsistojo, norėdamas apginti draugÄ , trenkė ir Å¡iam, neatsimena, kiek kartų. Kuriuo metu įsikiÅ¡o T. Å ., paaiÅ¡kinti negali, kiek smÅ«gių ir kam sudavė, taip pat pasakyti negali, nes viskas vyko greitai. Pripažįsta, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«giavo T. Å . ir sulaužė jam Å¡onkaulius, taip pat pripažįsta byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. 5.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T.

Å . parodė, kad 2017-11-26 apie 2 val. su draugu V. K. buvo bare „Station 24“. Bare buvo dar du asmenys. Vienas iÅ¡ jų paprašė cigaretės, jokių įžeidžiančių replikų nei iÅ¡ vienos pusės negirdėjo. V. K. atsisakius duoti cigaretę, tarp jų įvyko konfliktas. Kai jis, sėdėdamas savo vietoje, pasakė, kad jie ramintųsi, pribėgęs E. K. sudavė jam į kairės pusės smilkinį. V. K. pabandžius jį apginti, prasidėjo grumtynės. Kiek smÅ«gių jam buvo suduota, tiksliai neatsimena, tik atsimena, kad gavo vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir vienÄ â€“ į kairį Å¡onÄ , nuo Å¡ių smÅ«gių lūžo Å¡onkaulis ir iÅ¡tino galva.

Po to bendruoju pagalbos telefonu jis iÅ¡kvietė policijÄ . 5.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2017-11-26 apie 2 val. su draugu T. Å . buvo bare „Station 24“. Bare buvo E. K. su draugu. Vienas iÅ¡ jų paprašė cigaretės, jis sutiko, atsistojo eiti duoti cigaretės, tačiau pamatęs, kad turi vienÄ cigaretę, pasakė, kad neduos. Vienas iÅ¡ tų vaikinų paklausė, ar jiedu iÅ¡ Marijampolės, nes panaÅ¡i tarmė, tuomet E. K. greitai paÅ¡oko, priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis dėl neduotos cigaretės. IÅ¡ jų pusės nebuvo jokių provokuojančių veiksmų, E. K. neigiamos emocijos kilo po to, kai jis (V.

K.) pasakė, kad turi tik vienÄ cigaretę ir jos neduos. Neprisimena, kad bÅ«tų vartojami keiksmažodžiai, T. Å . pasakė, „kam čia pyktis“, ir gavo smÅ«gį kumščiu į veidÄ . Kadangi jis sėdėjo prieÅ¡ T. Å ., matė, kaip priėjęs E. K. trenkė Å¡iam į galvÄ . Tuomet jis (V. K.) paÅ¡oko nuo stalo ir numetė ant žemės bokalÄ , kad atkreiptų apsaugos darbuotojų dėmesį, tačiau E. K. trenkė ir jam. Nuo gauto smÅ«gio aptemo akyse, atsipeikėjo ant žemės, E. K. buvo jį užgulęs ir jiedu grÅ«mėsi.

Nuo E. K. suduotų smūgių buvo mėlynės po akimis ir galvoje. 5.9. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. V. patvirtino, kad iš nukentėjusiųjų pusės nebuvo keiksmažodžių, negirdėjo, kad E. K. būtų vadinę „ožiu“ ar „gaidžiu“ (t.2, b.l. 35-36). 5.10. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. B. parodė, kad keiksmažodžių negirdėjo, V. K. yra jų baro klientas ir niekada nekonfliktuodavo (t.1, b.l. 77-78). 5.11.

Iš 2018-02-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2017-11-26 garso įrašas, iš kurio matyti, kad T. Š. praneša apie tai, kad bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, ji buvo užpultas ir sumuštas (t.1, b.l. 101-102). 5.12. Iš 2017-12-09 – 2017-12-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2017-11-26 bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje vykusio įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad būtent E. K. elgiasi iššaukiančiai ir dėl menkavertės dingsties (neduotos cigaretės R.

V.) sukelia muštynes viešoje vietoje – bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje (t.1, b.l. 22-29); 5.13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2017-12-13 specialisto O. D. išvados Nr. G 4091/2017 (01) (t.1, b.l. 50-51) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius teismo medicinos eksperto R. R. 2018-01-03 apžiūros protokolo (t.1, b.l. 55-56) matyti, kad T. Š. nustatytas kairės pusės 11-o šonkaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017-11-26, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 5.14.

Tiek byloje apklaustų įvykio eigoje dalyvavusių asmenų parodymai, atpažinimo duomenys, tiek pateikti daiktai, jų apžiÅ«ros duomenys, specialisto iÅ¡vados sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir jais vadovaudamasis kaltinimo faktines aplinkybes pripažino įrodytomis. 5.15. Minėtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų T. Å . bei V.

K. nebuvo jokių tarpusavio ryÅ¡ių. Å ie asmenys nepažinojo vienas kito, matėsi pirmÄ kartÄ . Taip pat nustatyta, kad konfliktÄ su nukentėjusiais asmenimis E. K. pradėjo dėl menkavertės priežasties – atsisakymo duoti cigaretę, jo agresyvų elgesį įtakojo iÅ¡gertas alkoholis. Nustatyti veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje, nakties metu. Keikimasis necenzÅ«riniais žodžiais, smÅ«gių sudavimas, grumtynės, tokiu bÅ«du sukeliant atitinkamai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ T.

Å . ir fizinį skausmÄ V. K., vertintini kaip įžūlÅ«s veiksmai, kuriais buvo demonstruojama kaltinamųjų nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Å iais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo sutrikdytas baro „Station 24“, darbas, iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigÅ«nai. Tai leidžia spręsti apie nuteistojo E. K. tiesioginę tyčiÄ minėtais įžūliais veiksmais padaryti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , to neneigia ir pats nuteistasis. 5.16. Be to, nustatytų E. K. fizinio smurto veiksmų, o bÅ«tent smÅ«gių į galvÄ ir į kairįjį Å¡onÄ pasėkoje T.

Å . buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, kurį specialistai įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nustatyta įvykio situacija patvirtina, kad minėti E. K. smurtiniai veiksmai buvo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Konflikto metu smÅ«giuodamas nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ ir į korpusÄ jis veikė, nors ir spontaniÅ¡kai, tačiau suvokdamas savo veikos ir galimų padarinių pavojingumÄ kito asmens sveikatai ir to norėdamas. Kilę padariniai su nustatytais jo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu, todėl E. K. tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Dėl neturtinės žalos dydžių 6. Teisėjų kolegija atmeta, kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamo pagrindo, nukentėjusiesiems priteisė neturinę žalÄ bei netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. 6.1 Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. K. padarė BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. K. patvirtino, kad tuomet, kai V.

K. atsistojo, norėdamas apginti draugÄ , jis trenkė ir Å¡iam, neatsimena, kiek kartų, taip pat pripažino tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«giavo T. Å . ir sulaužė jam Å¡onkaulius, be to, pripažino ir byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius bei sutiko juos atlyginti. 6.2. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). 6.3. Dėl Å¡iuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008). 6.4.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . 6.5. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste.

Sukėlus skausmÄ Å¾mogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatÄ (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ (BK 138 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 800–7000 eur (2K-287/2017, 2K-265/2017, 2K-291/2018, 2K-194/2018, 2K-142/2018, 2K-125/2018, 2K-128/2018, 2K-9/2018 ir kt.).

Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ . 6.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino ir sutiko atlyginti pareikÅ¡tÄ T. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl dvigubai didesnės neturtinės žalos (2000 eur), kuriÄ teismas sumažino iki 1000 eurų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ E. K. priteista nukentėjusiajam V.

K. 500 eurų suma, o nukentėjusiajam T. Å . 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai, todėl Å¡ioje dalyje tenkinti apeliacinį skundÄ ir atmesti civilinius ieÅ¡kinius nėra teisinio pagrindo. Dėl E. K. paskirto įpareigojimo – bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo paskirtos E. K. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. 7.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ , kol Å¡is gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis). 7.2. Vertinant bylos aplinkybes, taip pat tai, kad E. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė nakties metu, apie 3 val., bare „Station 24“, Sodų g. 8, Vilniuje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti bausmės vykdymÄ kartu su kitais įpareigojimais, paskiriant E. K.

įpareigojimÄ â€“ bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., – baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia, nuteistojo argumentai, kad Å¡is įpareigojimas gali trukdyti jo darbui, atmetami kaip nepagrįsti. Paskirta E. K. galutinė bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl Å¡ioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra įstatyminio pagrindo. 7.3.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu skundžiamo nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Aiva Survilienė Artūras Šumskas