5f561619-cd4e-4f53-9f74-8f695dc8f80c · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-490-491/2016Proceso Nr. 4-08-3-00558-2016-0Procesinio sprendimo kategorija : 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 18 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. L. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. rugsėjo 9 d.

Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,NUSTATĖ:Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 8 d. 5 Eur bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Jis nubaustas už tai, kad 2016-08-18 d., 17.09 val., Biržuose, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 27, vairuodamas automobilį „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį lenkiantį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, jį tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.1 p., 219.3 p., 119 p., 116 p., reikalavimus.Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas advokatas A.

P. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ dėl ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų ir bylÄ dėl jų nutraukti nesant pažeidimų įvykių ir sudėties. Dėstydamas savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus nurodo, jog iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio neaiÅ¡ku kokį KET pažeidimÄ yra padaręs Pažeidėjas ir kokiu bÅ«du Å¡is pažeidimas buvo padarytas. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau – Protokolas) nurodytų aplinkybių nesuprantama pažeidimo esmė, t. y. jam nesuprantama, kokiais Pažeidėjo veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, dėl to teismo posėdžio metu buvo akivaizdžiai apribotos Pažeidėjo galimybės gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, kas yra esminis ne tik jo teisių, bet ir proceso pažeidimas.

Cituoja reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolui bei nurodo, kad policijos pareigÅ«nas Pažeidėjui surašė ProtokolÄ dėl to, jog jis vairuodamas automobilį atsitrenkė į jį lenkiantį automobilį, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Toks kaltinimas nesuprantamas, nes iÅ¡ Protokolo turinio neįmanoma identifikuoti bÅ«tinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.Gynėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo R.

Å . paaiÅ¡kinimai ir parodymai patvirtina, jog Pažeidėjas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neatitinka įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Taip pat nesutinka su skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, kad apklaustas policijos pareigÅ«nas D. J. taip pat patvirtino teismui, kad iÅ¡ visos surinktos medžiagos bei automobilių sugadinimų matyti, jog bÅ«tent Pažeidėjas yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Skunde nurodo, kad tokie teismo argumentai yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, be to nelogiÅ¡ka, nes iÅ¡ teismo nustatytų ir nutarime apraÅ¡ytų abiejų autoįvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų neįmanoma nustatyti, kokį KET pažeidimÄ yra padaręs Pažeidėjas bei kokiu bÅ«du jis buvo padarytas.

Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Pažeidėjas nesilaikė KET 119 p. reikalavimo.Gynėjas skunde cituoja KET 126, 136.4 ir 136.5 p., bei nurodo, kad pats R. Å . Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Nusprendęs atlikti lenkimo manevrÄ , jis neatsižvelgė į greitį, lenkdamas nepaliko tokio tarpo iÅ¡ deÅ¡inio savo automobilio Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, bei neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės ir bÅ«tent dėl to, baigdamas lenkimo manevrÄ , kliudė Pažeidėjo automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ bei bamperį ir taip padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ .

Daro iÅ¡vadÄ , kad dėl kilusio autoįvykio kaltas yra R. Å ., o ne Pažeidėjas. Nurodo, kad pagal ATPK 277 str. ginčytinas autoįvykio aplinkybes tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti gali tik asmenys turintys specialių žinių, tačiau teismo posėdžio metu Pažeidėjo atstovo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas skirti autoįvykio autotechninę ekspertizę buvo atmestas. Mano, kad tokiais veiksmais teismas pažeidė ne tik Pažeidėjo teisę į gynybÄ , bet ir parodė tam tikrÄ teismo iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimÄ .

O tai rodo, jog teismas Å¡ioje byloje buvo objektyviai Å¡aliÅ¡kas. Å ie pažeidimai, pripažintini esminiais proceso pažeidimais, nulėmusiais neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimÄ . Taip pat advokatas atkreipia dėmesį, kad ProtokolÄ surašęs pareigÅ«nas L. M. ir liudininkas pareigÅ«nas D. J. nėra kelių policijos tarnybos pareigÅ«nai, o tik vieÅ¡osios policijos skyriaus patruliai. Todėl jų ginčo autoįvykio aplinkybių vertinimai yra abejotini. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nurodo, kad nesant ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių, negalima ir Pažeidėjo atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. Gynėjas cituoja teismų praktikÄ dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. bei nurodo, kad reikalinga nustatyti tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos suprantant tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET bei norÄ taip elgtis. Pažeidėjas niekada nepripažino savo kaltės dėl autoįvykio, todėl pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, jis negalėjo siekti iÅ¡vengti atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir ginčo, kad įvykio metu Pažeidėjas buvo neblaivus. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie autoįvykio metu atsiradusios žalos dydį. Todėl Pažeidėjas suprasdamas bei manydamas, kad ne jis kaltas dėl autoįvykio ir pasišalindamas iš jo, negalėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens teisėtus interesus, nes manė, kad dėl autoįvykio kaltas būtent kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo.

O toks jo manymas, dėl ankščiau apeliaciniame skunde aptartų aplinkybių, buvo visiÅ¡kai pagrįstas. PasiÅ¡alindamas iÅ¡ autoįvykio vietos sÄ Å¾iningai klydo dėl bÅ«tinumo pasilikti autoįvykio vietoje.Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), virÅ¡ininkas M. J. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikÅ¡mingas aplinkybes.Apeliacinis skundas netenkinamas. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei praÅ¡oma Pažeidėjui administracinę bylÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti, nes jis nėra kaltas dėl Å¡ių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas).

Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas neneigia fakto, jog dalyvavo eismo įvykyje bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažeidėjas nurodo, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes žinojo esÄ s dėl jo nekaltas. Å ie jo skundo argumentai nėra įtikinami. Pažeidėjas tvirtina, kad jis 2016-08-18, apie 17 val., Biržuose, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo tiesiai Å¡alia deÅ¡inio kelkraščio, kai jį lenkiantis nukentėjusiojo vairuotas automobilis, baigdamas lenkimo manevrÄ , kliudė jo automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ bei bamperį.

Teisme jis papildomai parodė, kad po eismo įvykio jis buvo sustojęs, paklausė žalio automobilio vairuotojo, ar Å¡is nori atlyginti nuostolius, tačiau jis pasakė, kad susitiks teisme ir iÅ¡važiavo. Policijos nekvietė, nes pamanė, kad jos kviesti nereikia, jei jis dėl eismo įvykio yra nekaltas, bei iÅ¡važiavo savo reikalais. Po įvykio dar kalbėjosi su vairuotoju prie „Svajonės“ parduotuvės. Jis nusirašė automobilio numerius. Vairuotojas prie parduotuvės kažkÄ rėkė, kartojo frazę, kad bylÄ iÅ¡nagrinės teismas.

KitÄ dienÄ matė prie jo automobilio slampinėjančius uniformuotus asmenis, kad policijos pareigÅ«nai neprisistatė (33 – 34 b. l.). VisiÅ¡kai prieÅ¡ingai Pažeidėjui, įvykio aplinkybes nurodė R. Å ., pasak kurio Protokole nurodytoje vietoje ir aplinkybėms jis lenkė lėtai prieÅ¡ jį važiuojantį Pažeidėjo automobilį ir grįždamas į savo eismo juostÄ , t. y. baigdamas jį aplenkti, pajuto smÅ«gį į savo automobilio deÅ¡inės pusės Å¡oninę dalį. Aplenkęs minėtÄ automobilį sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje, o automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas nesustojo ir važiavo tolyn Respublikos gatve.

Tuomet jis važiavo Å¡iam automobiliui iÅ¡ paskos mirksėdamas Å¡viesomis, bet automobilio vairuotojas į tai nereagavo ir važiavo toliau. Automobilis „Ford Mondeo“ sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 26, prie parduotuvės „IKI“, iÅ¡lipęs automobilio vairuotojas užrakino automobilį ir išėjo. Jis tuo metu paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko automobilio vairuotojas grįžo ir jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, po to sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Atvykusiems policijos pareigÅ«nams parodė gatvėje vietÄ , kur į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Ford Mondeo“. PareigÅ«nai tÄ vakarÄ eismo įvykio kaltininko nerado, tačiau jis sekančiÄ dienÄ , nuvežęs draugę į darbÄ , pamatė aikÅ¡telėje stovintį tÄ patį automobilį, apie kÄ pranešė policijos pareigÅ«nams (34 b. l.). Apylinkės teismas, turėdamas dviejų eismo įvykio dalyvių prieÅ¡taringus parodymus, visiÅ¡kai pagrįstai patikėjo bÅ«tent nukentėjusiuoju, kurio veiksmai po įvykio buvo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami ir todėl įtikinami.

O bÅ«tent, įvykus eismo įvykiui ir jo dalyviams nesutarus dėl jo aplinkybių bei kaltės, R. Å . po eismo įvykio stengėsi pavyti PažeidėjÄ bei jam signalizavo Å¡viesomis, PažeidėjÄ atsivijo iki parduotuvės bei bandė su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti, o Å¡iam nereaguojant bei pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus bei jiems papasokojo aptariamo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bÅ«tent R. Å . nuo pat pradžios buvo nuoseklus tiek savo veiksmuose, tiek paaiÅ¡kinimuose.

Jis papasakojo eismo įvykio aplinkybes, savo parodymų neikeitė, padėjo pareigÅ«nams nustatyti Pažeidėjo buvimo vietÄ , taip palengvindamas eismo įvykio tyrimÄ . Tuo tarpu, tikint Pažeidėju, jis po eismo įvykio nestojo bei aplenkęs R. Å . nuvažiavo tolyn, nors jis pagal KET privalėjo sustoti ir įvykio vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl įvykio kaltininko bei tolimesnių veiksmų (pildyti eismo įvykio deklaracijÄ ar kviesti policijÄ ). Prie parduotuvės „Iki“ taip pat buvo nelinkęs kalbėtis su R.

Å . bei nelaukęs policijos pareigÅ«nų vėl pasiÅ¡alino. Kita dienÄ atvykus į Pažeidėjo darbovietę policijos pareigÅ«nams Pažeidėjas taipogi elgėsi neadekvačiai – bandė bėgti, koneveikė policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais. Pažeidėjas policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad visi jo tokiu greičiu neaplenkinės (43 b. l.), Å¡iais savo žodžiais tarsi patvirtindamas, kad į R. Å . automobilį galimai trenkėsi tyčia dėl jo atliekamo lenkimo manevro.

Nukentėjusiojo parodymus dėl Pažeidėjo neadekvataus elgesio po įvykio, pilnai patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo nesijausdamas kaltas dėl eismo įvykio turėtų bÅ«ti suinteresuotas kaip galima greičiau užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ bei gauti draudimo iÅ¡mokÄ už automobiliui padarytÄ Å¾alÄ ar nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių kviesti policijos pareigÅ«nus, kurie iÅ¡aiÅ¡kintų kaltÄ dėl eismo įvykio asmenį.

Aptariamu atveju Pažeidėjo veiksmai neatitiko KET reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada dėl Pažeidėjo kaltės padarius pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad eismo įvykis kilo dėl Pažeidėjo padarytų KET pažeidimų. Tai įrodyta tiek R. Š. paaiškinimas bei jo parodymais teisme, tiek policijos pareigūnų D. J. ir L. M. parodymais, byloje esančiomis foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotų automobilių sugadinimai patvirtina būtent R.

Š. nurodomas aplinkybes. Dėstydamas argumentus dėl ko jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, Pažeidėjas nurodė, kad nematė prasmės likti eismo įvykio vietoje, nes nesijautė kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Aukštesnysis teismas tokius Pažeidėjo argumentus atmeta kaip visiškai neįtikimus bei prieštaraujančius logikai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, vadovaujantis KET 220 p. įvykus eismo įvykiui, visų pirma, abu eismo įvykio dalyviai turėjo supildyti eismo įvykio deklaracijas, jei jie sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir kalto asmens, o dėl šių aplinkybių nesutarę turėjo kviesti policijos pareigūnus.

Aptariamu atveju Pažeidėjas Å¡ių reikalavimų nesilaikė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jei nesutariama dėl įvykio aplinkybių, pareigÄ likti eismo įvykio vietoje ir laukti policijos pareigÅ«nų turi abu eismo įvykio dalyviai. Nesilaikant Å¡io reikalavimo yra prarandama galimybė patikrinti, ar asmuo vairavo blaivus ar neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jo automobilis draustas, ar jam atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir pan., gali bÅ«ti paslepiami ir maskuojami automobilio sugadinimai taip teisėsaugos institucijoms apsunkinant autoįvykio priežasčių tyrimÄ .

Įstatymų leidėjas siekdamas, kad asmuo liktų eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietoje iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, nustatė gana griežtas nuobaudas. Šiomis nuobaudomis siekiama eismo įvykio dalyvius atgrasyti nuo KET reikalavimus pažeidžiančio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos bei iš jos leidžiama išvažiuoti tik sutinkamai su KET reikalavimais.Įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog Pažeidėjas puikiausiai suprato savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį, t. y.

R. Å . vairuojamam automobiliui jį lenkiant nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio bei jį kliudė, po ko iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, o minėti skundo teiginiai, įskaitant ir tai, jog jis nemanė, kad reikalinga likti eismo įvykio vietoje, jei jis dėl eismo įvykio yra nekaltas, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. SkundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nesutinka su apeliantu ir dėl to, kad iÅ¡ Protokolo nėra aiÅ¡ku, kokius neteisėtus veiksmus jis padarė, dėl to buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ .

Žinoma, Protokolas galėjo būti tikslesnis, tačiau esminiai Pažeidėjo neteisėti veiksmai jame yra nurodyti – „vairuodamas automobilį atsitrenkė į jį lenkiantį automobilį“. Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, kad Pažeidėjas suprato, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir tam, kad būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės ir jo dalyvių pozicija, jis privalėjo likti įvykio vietoje arba pats iškviesti policijos pareigūnus.

O taip pat jau minėti liudytojo L. M. parodymai apylinkės teisme tik rodo, jog Pažeidėjas galimai tyčia įvažiavo į jį lenkusį nukentėjusiojo automobilį.  Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo iÅ¡vados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, todėl naikinti šį nutarimÄ Pažeidėjo skunde nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismasNUTARIA:Palikti 2016 m. rugsėjo 9 d.

Biržų rajono apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis neskundžiama.Teisėjas                             Valdas Meidus