2023-10-18 Nr. AB-18440-3-62-3-00825-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-588-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00825-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir atsakovo atstovas), 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 3-ajame sektoriuje (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes sienose buvo įrengti stebėjimo langai, pro kuriuos kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis/nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Gyvenamosiose patalpose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl to pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos, gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais. Dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 11-to būrio 3-čių ir 7-tos patalpų, 5-to būrio 3-čių patalpų, 7-to būrio 2-tų patalpų, 6-to būrio 10-tų patalpų ir 12-to būrio 3-čių patalpų sienose yra įrengti langeliai, tačiau jie yra patamsinti, todėl nei pareigūnai, nei kiti nuteistieji negali matyti nuteistųjų, esančių viduje. 8-to būrio 6-tų, 7-tų patalpų, 5-to būrio 4-tų patalpų, 6-to būrio 5-tų patalpų, 7-to būrio 1-ų patalpų sienose nėra įrengta langelių. Teigė, kad pagalbos iškvietimo mygtukai yra įrengti 12-to būrio 3-čioje patalpoje, kurie šiuo metu neveikia, tačiau yra iškviesta įmonė jiems suremontuoti. Gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, 2018 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, patalpų sienos buvo išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, tačiau šio pažeidimo pareiškėjas nesiejo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte, reglamentuojančiame lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpų įrengimo reikalavimus, nenumatyta, jog šiose patalpose turi būti įrengti stebėjimo langeliai, tačiau jų įrengti, teismo vertinimu, pataisos įstaigoms nėra draudžiama. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad 11-to būrio 3-čioje ir 7-oje patalpose, 5-to būrio 3-čioje patalpoje, 7-to būrio 2-oje patalpoje, 6-to būrio 10-oje patalpoje ir 12-to būrio 3-ioje patalpoje, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sienose yra įrengti langeliai, tačiau jie patamsinti, todėl teismas darė išvadą, kad praeinantys pareigūnai ir kiti nuteistieji negalėjo matyti ką pareiškėjas daro gyvenamųjų patalpų viduje. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas, todėl jo skundo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose buvo atmesti kaip nepagrįsti.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl to pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos, teismas nurodė, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punktas nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktis). Teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl pataisos įstaiga, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neturėjo pareigos įrengti iškvietimo mygtukų. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, vertintinas kaip deklaratyvus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Teismas nuturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad 2018 metais buvo atliktas kapitalinis remontas ir patalpų sienos išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais. Pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, jog gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais.

10. Teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 12. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai iš tikrųjų per patalpų sienose įrengtus langelius, kurie yra patamsinti, negali matyti, ką patalpoje daro nuteistieji.

14. Pareiškėjas teigia, kad nors teismas nurodė, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimo, tačiau tokie reikalavimai yra nustatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas pats patvirtino, jog pareigūnų iškvietimo mygtukas 12-o būrio 3-ose patalpose neveikė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

15. Pareiškėjas mano, kad teismas jo argumentus dėl sveikatai kenksmingų dažų atmetė vien remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo atstovo teiginius dėl sienų perdažymo aplinkai nekenksmingais dažais.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl pataisos įstaiga, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neturėjo pareigos įrengti pareigūnų iškvietimų mygtukų.

18. Atsakovo atstovas akcentavo, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, 2018 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, patalpų sienos išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą šiuo aspektu daryti priešingas išvadas.

19. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, taip pat nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Atsakovo atstovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kuri buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų ir nepagrindė patirtos neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, gyvenamosiose patalpose nesant pagalbos iškvietimo mygtukų, sienų išdažymo kenksmingais sveikatai dažais yra nepagrįstos.

25. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra įtvirtintas reikalavimas gyvenamosiose patalpose, jų sienose, įrengti stebėjimo langelius, tačiau aplinkybė, jog tokie langeliai buvo įrengti, tačiau nebuvo naudojami stebėjimo tikslais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių, kad minėti langeliai buvo patamsinti, jog nei pareigūnai, nei kiti nuteistieji negalėtų matyti nuteistųjų, esančių viduje. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo matomas ir stebimas, kad buvo situacijų, kai jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog kažkas jį stebėjo. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalauja įrodymų, jog iš tikrųjų per patalpų sienose įrengtus langelius nėra galimybės matyti, ką patalpoje daro nuteistieji. Tai sudaro pagrindą vertinti, jog pats pareiškėjas nėra įsitikinęs, jog iš tikrųjų kiti asmenys jį galėjo matyti per langelį sienoje, ir prašo teismo tai įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, pačiam pareiškėjui nedetalizavus situacijų, kada, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu atmetė pareiškėjo nusiskundimus.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 25 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų sienų perdažymo sveikatai kenksmingais dažais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, jog 2018 metais buvo atliktas kapitalinis remontas ir patalpų sienos išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais.

28. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurias buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo gyvenamosiose patalpose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte nėra nustatytas reikalavimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktis). Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo.

29. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

30. Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius