2020-11-25 Nr. AB-22662-3-65-3-00408-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1900-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00408-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“ ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ Utenos filialo (toliau – ir Utenos filialas) 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. LSK-U-18-06748 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. LSK-U-18-06748) dalį, kuria pareiškėjos deklaruoto 47 ha ploto kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (toliau – ir Laukas) sertifikuojant įvardinamas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“; 2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. K-345 „Dėl apeliacijos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. K-345); 3) įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ iš naujo sertifikuoti Lauką.

2. Pareiškėja nurodė, kad VšĮ „ Ekoagros“ 2018 m. liepos 3 d. iš Lauko paėmė tris mėginius. Vokietijos Federacinės Respublikoje veikianti akredituota laboratorija Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmBH (toliau – ir Laboratorija), ištyrusi dirvožemio mėginį, plombos Nr. HB3541147, jame nustatė glifosato ir aminometilo fosfoninės rūgšties (toliau – ir AMPA) likučių. Utenos filialas, remdamasis Laboratorijos tyrimo rezultatais, skundžiamame Sprendime Nr. LSK-U-18-06748 konstatavo, jog Laukas sertifikuojant įvardijamas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija (toliau – ir Apeliacinė komisija) Apeliacinė komisija 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. ASR-20/2018 rekomendavo VšĮ „Ekoagros“ atmesti pareiškėjos apeliaciją kaip nepagristą. VšĮ „Ekoagros“ direktorius, atsižvelgęs į Apeliacinės komisijos rekomendaciją, Sprendimu Nr. K-345 Utenos filialo sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjos teigimu, Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos pateikti pakartotiniai Lauko dirvožemio, jame augusių žieminių kviečių bei išaugintos žieminių kviečių produkcijos (grūdų) tyrimų rezultatai patvirtino, kad glifosato ir AMPA kiekiai Lauko dirvožemyje, jame augintuose augaluose neviršija ribinių verčių. Apeliacinė komisija, vertindama pareiškėjos papildomai atliktų tyrimų rezultatus, neatsižvelgė į tokiems rezultatams taikomą paklaidą. VšĮ „Ekoagros“ neįvertino kitų faktų ir aplinkybių, kurios įrodo, kad pareiškėja savo ekologinėje gamyboje nenaudojo neleistinų medžiagų. VšĮ „Ekoagros“ Sprendime Nr. K-345 apsiribojo lakonišku konstatavimu, kad pareiškėjos pateiktų laboratorinių tyrimų rezultatai irgi patvirtino neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių buvimo faktą ir kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

4. Pareiškėja kaip nepagrįstus vertino Apeliacinės komisijos teiginius, kad pareiškėja neskundė 2018 m. liepos 16 d. gautų akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatų, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Siekdama paneigti Laboratorijos atlikto dirvožemio tyrimo rezultatus, pareiškėja dviejose Vokietijos Federacinėje Respublikoje akredituotose laboratorijose papildomai ištyrė Lauko dirvožemį, jame augusius žieminius kviečius ir išaugintą jų derlių (grūdus). Pateikti keturių tyrimų rezultatai paneigė VšĮ „Ekoagros“ turimą vienintelį tyrimo rezultatą, kuriuo grindžiami skundžiami sprendimai. Pasak pareiškėjos, aplinkybė, kad viena laboratorija Lauke augintuose žieminiuose kviečiuose rado labai nežymų kiekį glifosato likučių, o kita laboratorija glifosato ir AMPA likučių Lauko dirvožemyje ir jame augintoje produkcijoje iš viso neranda, leidžia daryti išvadą, jog neleistina medžiaga žieminiuose kviečiuose atsirado dėl šoninės taršos ar net trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Galimybę taršai Lauke atsirasti dėl šoninės taršos patvirtina moksliai tyrimai, pagal kuriuos glifosatus ir AMPA gali pernešti vėjas, paviršinis vanduo. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai.

5. Pareiškėja pažymėjo, jog Europos Komisijos Generalinis Sveikatos ir maisto saugos direktoratas 2017 m. lapkričio 11–12 d. išleido pesticidų likučių ir analizės maisto produktuose bei pašaruose analitinės kokybės kontrolės ir metodų validavimo procedūrų gaires SANTE/11813/2017 (toliau – ir SANTE Gairės), kurios papildo aukščiau nurodyto ISO/IEC 17025 Standarto reikalavimus ir yra neatsiejama jo dalis. SANTE Gairių E5 punkte nurodyta, jog ISO/IES 17025 Standartas reikalauja, kad laboratorijos nustatytų ir skelbtų su analitiniais rezultatais susijusias (išplėstines) matavimo paklaidas (neapibrėžtis), apibrėžiančias intervalą aplink pateiktą ar eksperimentinį rezultatą. Pagal SANTE Gairių E10 punktą, jame numatytą 50 proc. vertės išplėstinę rezultato paklaidą rekomenduojama taikyti kontrolės institucijoms priimant vykdomuosius sprendimus dėl didžiausių likučių kiekio viršijimo. Šis SANTE Gairių E10 punktas taikomas ir VšĮ „ Ekoagros“. Pareiškėjos teigimu, 2018 m. rugsėjo 28 d. augalų tyrimo ataskaitoje Nr. 2018P518261/1 nurodytam Lauke augintų žieminių kviečių tyrimo mėginio rezultatui (0,017 mg/kg glifosato) pritaikius 50 proc. paklaidą, tikrasis rezultatas galėtų svyruoti nuo 0,0085 iki 0,0255 mg/kg.

6. Pareiškėja nepagrįstais laikė Apeliacinės komisijos teiginius, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ūkyje nebuvo naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos. Pareiškėja Apeliacinei komisijai buvo pateikusi papildomus Lauko dirvožemio, jame lauke auginamų žieminių kviečių ir išaugintos produkcijos (grūdų) mėginių tyrimus, taip pat 2018 metų ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelę „Laukų kortelė“, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 36 PAT-128, kurie patvirtina, kad pareiškėjos ūkyje vykdoma veikla atitiko teisės aktų reikalavimus.

7. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Ekoagros“ yra pažymėjusi, jog nustačius, kad tarša atsirado ne dėl ūkininko kaltės, pritaikyta poveikio priemonė nedaro įtakos kompensacinei išmokai ir ūkis gauna paramą už ekologinį ūkininkavimą. VšĮ „Ekoagros“ veiklos praktika rodo, kad tais atvejais, kai ūkiuose randama neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų, kurių buvimas nesiejamas su ūkininko neteisėtais veiksmais, t. y. neleistinų medžiagų naudojimu, laukui, kuriame randama neleistinų medžiagų, pereinamasis prie ekologinės gamybos laikotarpis taikomas iš naujo, tačiau pats laukas nėra sertifikuojamas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų, o sertifikuojamas nurodant jame auginamą kultūrą. Toks sertifikavimas reiškia, kad visos produkcijos, užaugintos lauke, kuriame rasta neleistinų medžiagų, ūkininkas negali parduoti kaip ekologinės, tačiau tai nedaro įtakos ūkininkui mokamai kompensacinei išmokai pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pasak pareiškėjos, Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę taikyti tokią sankciją, kuri nedaro įtakos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ mokamai kompensacinei išmokai (2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1358/2014 (toliau – ir Reglamentas Nr. 889/2008) 36 str. 3 d.). Toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad būtų pasiektas vienas iš priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ ir tuo pačiu ekologinės gamybos tikslų – ekologiškų maisto produktų gamyba. Pareiškėja pažymėjo, kad atvejais, kai yra nustatoma, jog ūkininkas nenaudojo ekologinėje gamyboje neleistinų medžiagų, kad jų likučiai lauko dirvožemyje galėjo atsirasti ne dėl ūkininko kaltės, Apeliacinė komisija, yra vadovavusis minėta Reglamento Nr. 889/2008 nuostata bei priėmusi sprendimą rekomenduoti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ekologinės gamybos laukui, kuriame buvo rasta ekologinėje gamyboje neleistinų medžiagų, o patį lauką sertifikuoti nurodant jame užaugintą produkciją, t. y. neįvardinant lauko kaip „neatitinkančio ekologinės gamybos reikalavimų“.

8. Atsakovai VšĮ „Ekoagros“ ir Utenos filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjos ūkyje, jai nepranešus, 2018 m. liepos 3 d. atliktas ekologinės gamybos ūkio patikrinimas, iš Lauko paimti dirvožemio mėginiai. Laukas pasirinktas tikrinti atsižvelgiant į tai, kad jis buvo mažai piktžolėtas, jame matėsi technologinės vėžės, pareiškėjos ūkio laukuose 2017 metais buvo rasta glifosato ir jo skilimo produktų likučių. Iš Laboratorijos gautas atsakymas, jog tyrimui pateiktame dirvožemio mėginyje, plombos Nr. HB3541147, rasta 0,018 mg/kg glifosato ir 0,082 mg/kg AMPA. Remdamasis šiais tyrimo rezultatais ir vadovaudamasis Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (toliau – ir Procedūra), (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) A priedu, Utenos filialas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjos ekologinės gamybos ūkiui pritaikė 32-ąją neatitiktį „Sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje“ ir taikė I lygio poveikio priemonę – įspėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punktu, Laukas buvo įvardintas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“.

10. Atsakovai pažymėjo, jog nustačius reikalavimų nesilaikymą, turi būti taikoma priemonių visuma, kuri užtikrintų, jog ūkio subjektas negalėtų prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato išimčių, leidžiančių ekologinėje gamyboje naudoti chemines medžiagas. Ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl netgi viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą.

11. Glifostai ir jų skilimo produktas AMPA, rasti pareiškėjos ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti Reglamento Nr. 889/2008 II priede kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje, todėl net ir mažiausias jų kiekis ekologinėje gamyboje yra draudžiamas be išlygų, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Pareiškėjos ūkyje nustatytas 0,018 mg/kg glifosato ir jo 0,082 mg/kg AMPA kiekis negali daryti įtakos parenkant ūkio subjektui taikomą poveikio priemonę. Atsakovai pažymėjo, kad ir pareiškėjos iniciatyva ištirtuose dirvožemio ir žieminių kviečių mėginiuose buvo rasta AMPA ir glifosato. Tyrimų laboratorijos savo tyrimų ataskaitose pateikia skaitmeninę medžiagų aptikimo įvardijimo reikšmę (0,01 mg/kg), kuriai esant laboratorija gali pateikti tikslius tyrimų rezultatus. Laboratorijų pateikti tyrimų rezultatai yra išreikšti skaitine forma, pagal kurią neleistinų medžiagų tirtame mėginyje yra rasta, todėl papildomai taikyti paklaidą (neapibrėžtį) pareiškėjos naudai nėra pagrindo. Be to, net ir pritaikius pareiškėjos nurodomą paklaidą, ekologiniame ūkyje neleistinų medžiagų likučiai būtų nustatyti ir tai būtų pagrindas taikyti analogiškas sankcijas.

12. Atsakovai akcentavo, kad esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pareiškėja turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie galėtų paneigti kilusias abejones. Pareiškėjos pateikti tyrimo rezultatai patvirtina, kad jos ūkyje buvo padaryta rimtų ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimų.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. M. skundą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo tikrintojas 2018 m. liepos 3 d. atliko pareiškėjos ekologinio ūkio papildomą patikrinimą (Papildomo tikrinimo protokolas Nr. PAG_P-u-18-00764), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 1 buvo paimti trys dirvožemio mėginiai (plombų Nr. HB3541148, Nr. HB3541147 ir Nr. HB3541146), surašytas mėginio atrinkimo aktas Nr. 18-70MA; VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, remdamasis Laboratorijos 2018 m. liepos 13 d. ataskaita Nr. AR-18-SP-092736-01, 2018 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. LSK-U-18-06748 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“, kuriuo pareiškėjos ekologiniam ūkiui, be kitų priemonių, pritaikė įspėjimą, o 2018 metais Laukas sertifikuojant įvardinamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“; Apeliacinė komisija 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. ASR-20/2018 rekomendavo VšĮ „Ekoagros“ atmesti pareiškėjos 2018 m. spalio 17 d. apeliaciją; VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. K-345 „Dėl apeliacijos“ paliko galioti Utenos filialo Sprendimą Nr. LSK-U-18-06748.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Laboratorijos ataskaitoje Nr. AR-18-SP-092736-01 nurodytais tyrimo rezultatais, Laboratorija yra akredituota tokiam testui atlikti, 2018 m. liepos 3 d. paimtas dirvožemio mėginys į akredituotą laboratoriją buvo pristatytas 2018 m. liepos 10 d. ir nedelsiant pradėtas tirti. Teismų praktikoje Laboratorijos atlikti tyrimai vertinami kaip patikimi ir nekeliantys abejonių. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja jai palikto dirvožemio mėginio (plombos Nr. HB3541146) neištyrė, nors tokią galimybę turėjo, o atliko savarankiškai paimtų dirvožemio, jame auginamų kultūrų ir užaugintos produkcijos tyrimus. Be to, mėginiai iš Lauko dirvožemio, jame augančių žieminių kviečių, o vėliau – ir žieminių kviečių derliaus, buvo paimti nedalyvaujant VšĮ „Ekoagros“ atstovui, sertifikavimo įstaigai nebuvo pranešta apie mėginių ėmimą, ji nebuvo pakviesta dalyvauti šioje procedūroje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės apie šių mėginių ėmimo vietą, priemonių naudojimą, kelia abejonių dėl tinkamo mėginių suformavimo, užtikrinančio norimų ištirti objektų charakteristikų apspindėjimą, taigi ir dėl šių mėginių tyrimo rezultatų patikimumo.

16. Remdamasis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 30 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 889/2008 4 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 4.5, 4.6, 4.10, 22, 30, 33, 119, 120 punktais, Procedūros A priedo 32–ąja neatitiktimi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ekologinio ūkio gamybos reikalavimus nustatantys Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai imperatyviai draudžia sintetinių herbicidų (glifosato) naudojimą ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Glifosatas nėra nurodytas Reglamento Nr. 889/2008 I ir II priede kaip ekologinėje gamyboje naudoti leistinas produktas, todėl VšĮ „Ekoagros“ ir Utenos filialas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos naudojimą kvalifikavo kaip rimtą pažeidimą.

17. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl tyrimo rezultatams taikytinų paklaidų, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad VšĮ „Ekoagros“ ūkį kaip ekologinį gali vertinti tik tuo atveju, kai patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, jog sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose nėra naudojama jokių neleistinų ekologinėje gamyboje sintetinių cheminių medžiagų. Net atsižvelgus į pareiškėjos iniciatyva pateiktus Lauko dirvos, jame augusių kviečių ir jų derliaus mėginių tyrimo rezultatus, kurie teismo įvertinti kaip keliantys pagrįstų abejonių, galima išvada apie pareiškėjos ekologiniame ūkyje naudotą ekologinėje žemės ūkio gamyboje draudžiamą sintetinį herbicidą (glifosatą). Procedūroje nėra numatyta jokių išimtinių sąlygų, kurioms esant leidžiama netaikyti nustatytų poveikio priemonių arba taikyti švelnesnes poveikio priemones, ir kad laboratoriniais tyrimais nustatyti draudžiamų cheminių medžiagų kiekiai nedaro įtakos parenkant poveikio priemones už neleistinų medžiagų naudojimą ekologinės gamybos ūkyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, už neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą nustatytos poveikio priemonės taikymas atitinka tikslus, kurių siekiama, ir leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, kad į rinką patektų tik ekologiški žemės ūkio produktai.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekologinį ūkį vystantis subjektas, saistomos ne tik bendrosios pareigos savo veikloje elgtis apdairiai, atsargiai ir rūpestingai, bet ir specialiosios pareigos užtikrinti griežtą ūkio veiklos atitiktį ekologinę gamybą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimams, privalo itin atidžiai rūpintis savo ekologinio ūkio laukais bei jame auginama produkcija, kontroliuoti, ar gretimuose laukuose vykdant įprastinės žemės ūkio darbus, nėra naudojami sintetiniai herbicidai (glifosatai), kurie gali būti pernešti į ekologinio ūkio laukus, ir tai nustačius, laiku ir tinkama forma pranešti sertifikavimo įstaigai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad gretimo lauko dirbimo metu ji nustatyta tvarka būtų pranešusi VšĮ „Ekoagros“ apie Lauko užteršimą draudžiamais sintetiniais herbicidais, todėl nėra pagrindo pareiškėjai taikyti Procedūros (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) Priedo A 32–oje neatitiktyje nurodytą išimtį.

19. Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjos pateiktų duomenų – 2018 metų ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelės „Laukų kortelė“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akto, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į minėtą lentelę ūkio subjekto arba jo įgalioto asmens įrašytų duomenų teisingumas gali būti paneigiamas nustatyta tvarka; Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. 36 PAT-128 nurodyta, kad duomenis, jog ekologiniame ūkyje nenaudojami augalų apsaugos produktai, tikrintojams pateikė ūkio subjektas, t. y. pareiškėja, patikrinimo metu ėminiai nebuvo paimti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog minėtame patikrinimo akte nurodyta informacija, jog ūkio subjekto vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, yra padaryta remiantis ne objektyviais tyrimų rezultatais, o tik ekologinį ūkį vystančio asmens, turinčio asmeninį suinteresuotumą, paaiškinimais. Todėl nėra pagrindo 2018 metų ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelės „Laukų kortelė“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto Nr. 36 PAT-128 vertinti kaip patikimų įrodymų, paneigiančių abejones dėl pareiškėjos ūkyje vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams.

20. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, Sprendimu Nr. LSK-U-18-06748 teisėtai ir pagrįstai taikė poveikio priemones, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą, taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti VšĮ „Ekoagros“ Sprendimą Nr. K-345 bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

III. 21. Pareiškėja A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą „Dėl ekologinio žemės ūkio probleminių klausimų sprendimo“ ir Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimą VšĮ „Ekoagros“ dėl pakartotinių mėginių ėmimo.

22. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vertindamas tyrimų rezultatus nesivadovavo in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, o tai lėmė neteisingą materialiosios teisės normų taikymą.

23. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus dėl byloje pateiktiems tyrimų rezultatams taikytinos paklaidos, papildomai pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Lietuvoje nėra nustatytos jokios toleruotinos neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių ribos, t. y. taikoma pesticidų nulinė tolerancija, pati VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad toleruotina pesticidų likučių riba yra 0,010 mg/kg (VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. K-206). Tokios pačios pozicijos laikosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – kompetentinga institucija, organizuojanti oficialią kontrolę ekologinės gamybos srityje. Atsakydama į 2019 m. kovo 3 d. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos prašymą ir vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2019 m. kovo 14 d. pavedimą Nr. G-2837, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai adresuotame rašte nurodė, kad: pesticidų kiekio aptikimo riba dirvožemyje ar produkte nėra 0; pagal ES teisės aktus pesticidų neturi būti aptinkama, dėl to toleruotinas pesticidų kiekis yra atitinkamo pesticido aptikimo riba – LOQ (Limit of quantification); pesticidų aptikimo riba įvairuoja priklausomai nuo pesticidų rūšies, laboratorijos tikslumo; Lietuvoje ne maisto produktus sertifikavimo įstaiga tiria Vokietijos Eurofins laboratorijoje, kurios pesticidų likučiams AMPA riba yra 0,01 mg/kg; aptikus pesticidų likučių iki laboratorijos aptikimo ribos, pvz., AMPA 0,01 mg/kg – laikoma, kad pesticidai nenaudoti ir ūkininkams jokios poveikio priemonės nėra taikomos. Pareiškėjos teigimu, aptariamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą (kuris yra be datos) ji gavo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl neturėjo galimybių juo pasiremti ir jį pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos įsitikinimu, Lauko dirvožemio ir jame augintų augalų mėginių tyrimo rezultatų paklaidos turėjo ir turi būti vertinamos jos naudai.

24. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prezumpcijomis (spėjimais), o ne tinkamu visų bylai svarbių aplinkybių įvertinimu. Jei, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra tik galima išvada, kad pareiškėja naudojo neleistinas medžiagas, tai reikštų, kad tiek pat galima išvada, kad pareiškėja tokių medžiagų nenaudojo. Byloje pateikta įrodymų visuma, be kita ko, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl tyrimams taikytinos paklaidos, taip pat į įrodymų šaltinių patikimumą ir kitas įrodymų vertinimo taisykles, paneigia neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų naudojimą pareiškėjos ūkyje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad Lauko dirvožemyje ekologinėje gamyboje neleistinų medžiagų nerasta (nebuvo naudota). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Lauke augintų augalų mėginyje (pritaikius paklaidą) ir svarbiausia – užaugintoje produkcijoje (nuimtame derliuje), jokių neleistinų medžiagų nerasta, t. y. tiek auginami augalai, tiek nuimtas derlius (užauginta produkcija) atitiko visus ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Šie įrodymai, atsižvelgiant į ekologinio žemės ūkio teisinį reglamentavimą, yra kur kas svarbesni ir reikšmingesni nei dirvožemio tyrimų rezultatai, kurie, be kita ko, taip pat parodo, kad neleistinų medžiagų likučiai (po taikytinų paklaidų) dirvožemyje neviršija laboratorinio kiekybinio nustatymo (aptikimo) ribos.

25. Pasak pareiškėjos, Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra PR-08 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-28 redakcija), į kurią referuoja pirmosios instancijos teismas, yra taikoma ir privaloma VšĮ „Ekoagros“ pareigūnams (tikrintojams). Be to, imdama Lauko dirvožemio ir jame augintų žieminių kviečių mėginius, pareiškėja laikėsi esminių aukščiau minėtoje procedūroje numatytų mėginių ėmimo reikalavimų. Apie pakartotinį dirvožemio ir augalų mėginių ėmimą dalyvaujant antstolei VšĮ „Ekoagros“ buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu, tačiau atsakovo atstovai mėginių ėmimo procedūroje nedalyvavo. Minėto pranešimo pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. y. siekiant paneigti jame pirmosios instancijos teismo daromas išvadas), šį pranešimą pareiškėja teikia kartu su apeliaciniu skundu.

26. Pareiškėjos teigimu jos pateikta 2018 metų ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelė „Laukų kortelė“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 36 PAT-128 turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais – pareiškėjos iniciatyva atliktais Lauko dirvožemio, jame augintų augalų ir užaugintos produkcijos laboratorinių tyrimų rezultatais, mokslininkų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone apie glifosato ir AMPA sklaidą. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad jokios ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos pareiškėjos ūkyje nebuvo naudotos.

27. Atsakovai VšĮ „Ekoagros“ ir Utenos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovai palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog neatitikties teisės aktų reikalavimams sudėtis yra formali, t. y. žemės ūkio produkcija, kurios gamyboje (šiuo atveju dirvožemyje) buvo aptikta neleistinų naudoti medžiagų, neali būti pripažinta ekologiška, nepriklausomai nuo šių neatitikčių priežasties, todėl pareiškėjos kaltė šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės ir neprivalo būti nustatinėjama. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, teismų suformuota praktika, atliktais laboratoriniais tyrimais, buvo nustatyta, kad pareiškėjos ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosatai ir jų skilimo produktas, net ir mažiausiais jų kiekis, ekologinėje gamyboje yra draudžiami. Atsakovai, atlikę visus būtinus veiksmus, situaciją įvertino ne formaliai ir nustatę neleistinų medžiagų buvimą ekologiniame ūkyje pritaikė atitinkamas poveikio priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas šioje byloje kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. LSK-U-18-06748 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“ dalies, kuria pareiškėjos deklaruoto 47 ha ploto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 sertifikuojant įvardinamas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. K-345 „Dėl apeliacijos“ teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. LSK-U-18-06748 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“ A. M. ekologiniam ūkiui, be kitų priemonių, už Neatitikčių vertinimo procedūros PR-05 A priede numatytą 32–ąją neatitiktį, kaip I lygio neatitiktį, pritaikė įspėjimą, o 2018 metais 47,00 ha ploto Laukas sertifikuojant įvardinamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“; šiame lauke užaugintą žieminių kviečių produkciją leista realizuoti kaip įprastinę, kadangi dėl nustatytų pažeidimų laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis (P1). Utenos filialas nurodytą poveikio priemonę ir korekcinius / prevencinius veiksmus taikė, nustatęs Taisyklių 30, 52.3 ir 53 punktų, Reglamento Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies e, f ir h punktų bei 16 straipsnio, Reglamento Nr. 889/2008 5 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus – ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimą sertifikuojamajame ūkyje. Pareiškėja, nesutikdama su Utenos filialo Sprendimu Nr. LSK-U-18-06748, kreipėsi į Apeliacinę komisiją, kuri 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. ASR-20/2018 rekomendavo atsakovui VšĮ „Ekoagros“ atmesti pareiškėjos 2018 m. spalio 17 d. apeliaciją kaip nepagrįstą. VšĮ „Ekoagros“ direktorius Sprendimu Nr. K-345 paliko galioti Utenos filialo Sprendimą Nr. LSK-U-18-06748.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vertindamas tyrimų rezultatus nesivadovavo in dubio pro reo principu, o tai lėmė neteisingą materialiosios teisės normų taikymą. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus dėl byloje pateiktiems tyrimų rezultatams taikytinos paklaidos. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prezumpcijomis (spėjimais), o ne tinkamu visų bylai svarbių aplinkybių įvertinimu.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1358/2014, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-288 redakcija), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra PR-05 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) bei VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintas Apeliacijų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtų sprendimų patiekimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (TV-14).

Reglamento Nr. 889/2008 4 straipsnyje nurodoma, kad ekologinis ūkininkavimas grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, naudojant sistemos vidinius gamtos išteklius ir metodus, taip pat griežtai naudojant išorės medžiagų ir cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, o šio Reglamento 2 straipsnio d) punkte nustatyta, kad ūkio subjektas yra atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis.

Taisyklės ekologinės gamybos ūkį apibrėžia kaip sertifikavimo įstaigos kontroliuojamą ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantį ūkį (4.6 p.). Taisyklių 4.5 punkte ekologinės gamybos sertifikavimas apibrėžiamas kaip procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Reglamento Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles;

ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu; vertinami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai; kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. Taisyklių 33 punkte (2017 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-280 redakcija) nurodyta, kad sertifikavimo įstaiga, siekdama nustatyti, ar gamybos būdai atitinka ekologinei gamybai teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ima ir tiria ėminius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai.

34. Teisėjų kolegija patikrinusi, kaip apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, daro išvadą, kad apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

35. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi laboratorijos Eurofins analitinėje ataskaitoje Nr. AR-18-SP-092736-01 nurodytais tyrimo rezultatais, nes laikantis nustatytos procedūros paimto dirvožemio mėginio tyrimą atliko akredituota laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ (akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005). Sprendžiant dėl laboratorijos Eurofins atlikto tyrimo rezultatų tinkamumo ir patikimumo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią šios laboratorijos atlikti tyrimai vertinami kaip patikimi ir nekeliantys abejonių (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525 -487/2013, 2015 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-624/2015, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2254-629/2019 ir kt.). Be to, vertinant laboratorijos Eurofins 2018 m. liepos 13 d. analitinės ataskaitos Nr. AR-18-SP-092736-01 nurodytus rezultatus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja jai palikto dirvožemio mėginio, plombos Nr. HB3541146, neištyrė, nors tokią galimybę turėjo, atlikdama savarankiškai paimtų dirvožemio, jam auginamų kultūrų ir užaugintos produkcijos tyrimus.

36. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas dėl ekologinę gamybą vykdančio asmens pareigos, esant pagrįstų abejonių dėl jo vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti vykdomos veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtinančius duomenis ir įrodymus, galinčius paneigti kilusias abejones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018). Ši pareiga sietina su pareiškėjos pareiga, nurodyta 2014 m. balandžio 24 d. sutarties dėl ekologinės gamybos sertifikavimo Nr. SUT-U-14-00883 1.2 punkte.

37. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, padarė išvadą, kad laboratorijos Eurofins atlikto dirvožemio tyrimo duomenys, užfiksuoti 2018 m. liepos 13 d. analitinėje ataskaitoje Nr. AR-18-SP-092736-01, kurioje nurodyta, kad Lauko dirvožemio mėginyje, plombos Nr. HB3541147, rasta 0,082 mg/kg glifosato skilimo produkto AMPA ir 0,018 mg/kg glifosato, nekelia abejonių ir vertinami kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis VšĮ „Ekoagros“ ir Utenos filialo padarytą išvadą, jog sertifikuojamo A. M. ūkio Lauke buvo naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos naudoti medžiagos. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nuspręsta, kad VšĮ „Ekoagros“ ir Utenos filialas pagrįstai konstatavo, jog A. M. pažeidė ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos naudojimą kvalifikavo kaip rimtą pažeidimą.

38. Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai būtų proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai imperatyviai draudžia sintetinių herbicidų (glifosato) naudojimą ekologinėje žemės ūkio gamyboje; glifosatas nėra nurodytas Reglamento Nr. 889/2008 I ir II priede kaip ekologinėje gamyboje naudoti leistinas produktas. Taisyklių 119 punkte aiškiai nustatyta, kad ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos Reglamento Nr. 889/2008 II priede, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra viena ar kelios pagrindinės medžiagos, ir augalų apsaugos produktus mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros tikslais, remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/118/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 562/2014 (OL 2014 L 189, p.1), 28 straipsnio 2 dalies a ir b punktais. Taisyklių 120 punkte nurodyta, kad registruotų Lietuvos Respublikoje augalų apsaugos produktų, kurių veikliosios medžiagos nurodytos Reglamento Nr. 889/2008 II priede, sąrašas skelbiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu: www.vatzum.lt.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad glifostai ir jų skilimo produktas AMPA, rasti pareiškėjos ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti Reglamento Nr. 889/2008 II priede kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje, todėl net ir mažiausias jų kiekis ekologinėje gamyboje yra draudžiamas be išlygų, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Kaip pažymi ir atsakovai, ir pareiškėjos iniciatyva ištirtuose dirvožemio bei žieminių kviečių mėginiuose buvo rasta AMPA ir glifosato.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant laboratorijos Eurofins ir laboratorijos GBA atliktų dirvožemio, augalų ir produkcijos tyrimų rezultatus, turi būti atsižvelgiama į tokiems tyrimams taikomą kiekybinio nustatymo ribą, kuri apibrėžiama kaip mažiausia analizės koncentracija ar masė, patvirtinta priimtinu tikslumu, taikant visą analitinį metodą, ir reiškia, kad tyrimo rezultatas, esantis žemiau kiekybinio nustatymo ribos, pagal laboratorijos akreditaciją negali būti išreikštas kiekybiškai (skaičiumi). Pareiškėja vertino, kad laboratorijos Eurofins ir laboratorijos GBA dirvožemio, augalų ir produkcijos tyrimams taikoma kiekybinio nustatymo riba yra 0,01 mg/kg.

Pareiškėja, remdamasi VšĮ „ Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. K-206 „Dėl glifosato ir kitų pesticidų likučių ekologinės gamybos ūkiuose“, pažymėjo, kad sertifikavimo įstaiga yra pareiškusi, jog seka Vokietijos sertifikavimo įstaigų pavyzdžiu ir toleruotina pesticidų likučių riba laiko 0,010 mg/kg. Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, kad jeigu tyrimo metu dirvožemyje, augaluose ar produkcijoje (nuimtame derliuje) neleistinų medžiagų likučių randama ne daugiau kaip 0,01 mg/kg, laikoma, kad tiriamas dirvožemis, augalai ar produkcija atitinka ekologinei gamybai keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose ekologinę gamybą, yra įtvirtintas draudimas ekologinėje gamyboje naudoti neleistinas medžiagas ir kad Lietuvoje nėra nustatytos jokios toleruotinos neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių ribos, t. y. taikoma pesticidų likučių nulinė tolerancija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuostata, kad Neatitikčių vertinimo procedūroje PR-05 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) nėra numatyta jokių išimtinių sąlygų, kurioms esant, leidžiama netaikyti nustatytų poveikio priemonių arba taikyti švelnesnes poveikio priemones, ir kad laboratoriniais tyrimais nustatyti draudžiamų cheminių medžiagų kiekiai nedaro įtakos parenkant poveikio priemones už neleistinų medžiagų naudojimą ekologinės gamybos ūkyje.

Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovų pateiktą informaciją, kad tyrimų laboratorijos savo tyrimų ataskaitose pateikia skaitmeninę medžiagų aptikimo įvardijimo reikšmę (0,01 mg/kg), kuriai esant laboratorija gali pateikti tikslius tyrimų rezultatus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, laboratorijų pateikti tyrimų rezultatai yra išreikšti skaitine forma, pagal kurią neleistinų medžiagų tirtame mėginyje yra rasta, todėl papildomai taikyti paklaidą (neapibrėžtį) pareiškėjos naudai nėra pagrindo. Be to, net ir pritaikius pareiškėjos nurodomą paklaidą, ekologiniame ūkyje neleistinų medžiagų likučiai būtų nustatyti ir tai būtų pagrindas taikyti analogiškas sankcijas.

37. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Neatitikčių vertinimo procedūros PR-05 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) Priedo A 32–oje neatitiktyje nurodytą išimtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad abejones dėl jos ūkyje vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams paneigia 2018 m. ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelė „Laukų kortelė“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 1 lentelės „Laukų kortelė“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto Nr. 36 PAT-128 nevertino kaip patikimų įrodymų, paneigiančių abejones dėl A. M. ūkyje vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija šiuo požiūriu ir motyvų nekartos.

38. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas teisėtai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, ir Sprendimu Nr. LSK-U-18-06748 teisėtai ir pagrįstai taikė poveikio priemones, numatytas Neatitikčių vertinimo procedūroje PR-05 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija), taip pat nebuvo teisinio pagrindo naikinti ir VšĮ „Ekoagros“ Sprendimą Nr. K-345 dėl apeliacijos, priimtą, A. M. skundą išnagrinėjus ikiteismine tvarka. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė