2015-12-16 Nr. AB-24487-3-61-3-03926-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1925-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03926-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Z. 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) priimti sprendimą dėl 2014 m. birželio 23 d. pareiškėjos R. Z. prašymo; 2) įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo apginant R. Z. pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu pagal Tarnybos komisijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji su 2014 m. balandžio 9 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl 2012 m. sausio 5 d. tarp jos ir „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos pasirašytos sutarties Nr. 12-00001 suteikti 220 000 Lt paskolą nesąžiningų sąlygų nustatymo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – ir Komisija) 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 10-395 nustatė, kad specialiosios dalies sąlyga panaikina ar apriboja vartotojo teises, susijusias su paslaugų teikėju, kai paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo arba netinkamai vykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus; kad sutarties bendrosios dalies 6.17 ir 6.20 punktai nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; kad sutarties bendrosios dalies 25 punktas riboja vartotojo galimybę įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą. Su 2014 m. birželio 23 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą ir prašė apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu pagal Komisijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395, tačiau atsakymo iš Tarnybos negavo. Mano, kad Tarnyba, nepateikdama atsakymo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 31 dalių nuostatas. Tarnyba nesikreipia į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir vilkina pareiškėjos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą ir taip pažeidžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalies, 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėja pati negali apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, nes visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas įkeistas bankui, o paimtą kreditą, palūkanas ir delspinigius iš „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos moka jos motina pensininkė.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijai buvo pasiūlyta pakeisti, panaikinti arba netaikyti nutarime nurodytų ir nesąžiningomis pripažintų paskolos sutarties nuostatų vartotojams bei apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 14 dienų. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijai taip pat buvo nurodyta, kad jei nebus atsižvelgta į Tarnybos rekomendacijas, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą. Apie kreipimąsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją buvo informuota ir pareiškėja (pateiktas nutarimo nuorašas).

„(duomenys neskelbtini)“ kredito unija 2014 m. birželio 9 d. raštu atsakė, kad sutinka netaikyti nutarime nurodytų sąlygų vartotojams, ir pateikė savo nuomonę dėl nutarimu nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties punktų. Pareiškėjai buvo pateikta minėto rašto kopija. Tarnyba 2014 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad nutarimas nevykdomas, ir prašoma Tarnybos kreiptis į teismą dėl pareiškėjos teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į pareiškėjos rašte nurodytą informaciją, Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją, prašydama paaiškinti, ar „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija vykdo savo įsipareigojimą netaikyti nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, ir apie kreipimąsi į uniją informavo pareiškėją R.

Z.. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu informavo, kad nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams netaiko. Apie gautą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos atsakymą atsakovas 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8560 informavo pareiškėją ir nurodė, kad, atsižvelgęs į „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos paaiškinimus, neturi pagrindo kreiptis į teismą. Taip pat nurodė, kad jei pareiškėja turi įrodymų dėl nutarimo nevykdymo, gali juos pateikti Tarnybai. Papildomų dokumentų iš pareiškėjos negavo.

Atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, tam, kad Tarnyba kreiptųsi į teismą, būtinos dvi sąlygos:

1) turi būti pažeisti bendrieji teisėti vartotojų interesai;

2) pažeidimas turi būti nenutrauktas. Pagal turimą medžiagą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 259 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 352 patvirtino, kad netaiko nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, t. y. viešojo intereso pažeidimą nutraukė, pareiškėja įrodymų, patvirtinančių, jog „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija nutarimo nevykdo, nepateikė. Taigi Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių pačiam ginti pažeistas teises“.

Pareiškėja, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos, turi teisę pati kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjos teiginio, jog jai nebuvo pateiktas 2014 m. birželio 23 d. prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas, pažymi, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 27 punktas nustato, kad „Priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto“.

Kadangi pareiškėja nepageidavo gauti prašymo gavimo faktą patvirtinančio dokumento, jis jai ir nebuvo pateiktas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo pateiktas galutinis atsakymas (2014 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 4-8560), kuriame nurodyta, kad, nesant viešojo intereso pažeidimo, Tarnyba neturi pagrindo kreiptis į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija vertino pareiškėjos prašymu pateiktą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos paskolos sutartį Nr. 12-00001 nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė nutarimą Nr. 10-395, kuriuo pripažino, kad paskolos sutarties 6.17, 6.20 punktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o paskolos sutarties 25 punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Nutarimo nuorašas buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijai ir siūlyta pakeisti, panaikinti arba netaikyti nutarime nurodytų ir nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties nuostatų vartotojams bei apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 14 dienų. Apie kreipimąsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją buvo informuota ir pareiškėja. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija raštu atsakė, kad sutinka netaikyti nutarime nurodytų sąlygų vartotojams. Apie „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos atsakymą Tarnybai 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4-5897 buvo informuota R. Z. (pateikta „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos rašto kopija). Tarnyba 2014 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo, nes nutarimas nevykdomas. Tarnyba su 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją, prašydama paaiškinti, ar unija vykdo savo įsipareigojimą netaikyti nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Tarnybą informavo, kad nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams netaiko. Apie gautą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos atsakymą Tarnyba 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8560 informavo pareiškėją, nurodė, kad neturi pagrindo kreiptis į teismą. Rašte pareiškėjai Tarnyba taip pat nurodė, kad jei ji turi įrodymų dėl nutarimo nevykdymo, gali juos jai pateikti. Papildomų dokumentų iš pareiškėjos gauta nebuvo.

Teismas, įvertinęs Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. 4-7596 ir 2014 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 4-8560 turinį, nustatė, kad tai yra atsakovo pavėluotai pateikti atsakymai į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą. Nors šiuose raštuose nėra nurodyta, kad tai atsakymas būtent į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, tačiau raštų turinys tai įrodo. Dėl nurodomų procedūrinių pažeidimų (termino ir pareiškėjos rašto datos ir numerio nenurodymas Tarnybos 2014-08-07 rašte Nr. 4-7596 ir 2014-09-02 rašte Nr. 4-8560 rašte) teismas darė išvadą, kad nors pažeidimai buvo padaryti, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas į 2014 m. birželio 23 d. prašymą, nes nors ir pavėluotai, atsakymas buvo pateiktas. Taigi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti priimti sprendimą dėl 2014 m. birželio 23 d. jos prašymo. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos 27 punktas nustato, jog, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepageidavo gauti prašymo gavimo faktą patvirtinančio dokumento, toks dokumentas jai ir nebuvo pateiktas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pateiktas 2014 m. birželio 23 d. prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas.

Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal Tarnybos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395, teismas pažymėjo, kad nesąžiningų sąlygų kontrolės ir viešojo intereso gynimo procedūrą reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 bei 32 straipsniai, taip pat analogiškas nuostatas įtvirtinančio Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1-8 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 127–134 punktai.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.

Įstatymo 32 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, t. y. kad pažeistas viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Tarnybos pasiūlymo.

Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Tarnyba kreipiasi i teismą dėl viešojo intereso gynimo. Laikė pagrįstu atsakovo argumentą, kad tam, jog jis kreiptųsi į teismą, būtinos dvi sąlygos:

1) turi būti pažeisti bendrieji teisėti vartotojų interesai;

2) pažeidimas turi būti nenutrauktas. Pažymėjo, kad pagal Tarnybos turimą medžiagą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija netaiko nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, t. y. viešojo intereso pažeidimą nutraukė, pareiškėja įrodymų, patvirtinančių, kad „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija nutarimo nevykdo, nepateikė, todėl Tarnyba pagrįstai teigia, kad neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo. Kadangi klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo priskirtinas Tarnybos kompetencijai, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo apginant pareiškėjos pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestas.

III. Pareiškėja R. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų, teismas netinkami aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nesutinka, kad pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas į jos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, taip pat neįrodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija vykdo atsakovo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 3 straipsniu ir jų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi savo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Tvirtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija nevykdo atsakovo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-395. Mano, kad apeliantei manant, kad jos teisės yra pažeistos, ji gali ginti savo teises kreipdamasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos neveikimą – pareiškėjos prašymo nenagrinėjimą. Pareiškėja prašė įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl jos 2014 m. birželio 23 d. prašymo ir įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, asmenų prašymus (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusius asmens kreipimusis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta, jog gaunami asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų (30 punktas). Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (35 p.). Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu (45 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. balandžio 9 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti jos ir „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos 2012 m. sausio 5 d. pasirašytos sutarties Nr. 12-00001 dėl 220 000 Lt paskolos suteikimo sąlygas. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktą sutartį nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, priėmė nutarimą Nr. 10-395, kuriuo pripažino, kad paskolos sutarties 6.17, 6.20 punktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o paskolos sutarties 25 punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Nutarimo nuorašas, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo, buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijai ir siūlyta pakeisti, panaikinti arba netaikyti nutarime nurodytų ir nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties nuostatų vartotojams bei apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 14 dienų, nurodytos pasiūlymo nevykdymo pasekmės.

Apie kreipimąsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją buvo informuota ir pareiškėja. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija raštu atsakė, kad sutinka netaikyti nutarime nurodytų sąlygų vartotojams. A. P. kredito unijos atsakymą Tarnybai 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4-5897 buvo informuota R. Z. (pateikta „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos rašto kopija).

Tarnyba 2014 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo, nes nutarimas nevykdomas. Tarnyba su 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją, prašydama paaiškinti, ar unija vykdo savo įsipareigojimą netaikyti nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams. „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Tarnybą informavo, kad nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams netaiko. Apie gautą „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos atsakymą Tarnyba 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8560 informavo pareiškėją, nurodė, kad neturi pagrindo kreiptis į teismą. Rašte pareiškėjai Tarnyba taip pat nurodė, kad jei ji turi įrodymų dėl nutarimo nevykdymo, gali juos jai pateikti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. 4-7596 ir 2014 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 4-8560 turinį nustatė, kad tai yra atsakovo pavėluotai pateikti atsakymai į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą. Nors šiuose raštuose nėra nurodyta, kad tai atsakymas būtent į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, tačiau raštų turinys tai įrodo. Dėl nurodomų procedūrinių pažeidimų (termino ir pareiškėjos rašto datos ir numerio nenurodymas Tarnybos 2014-08-07 rašte Nr. 4-7596 ir 2014-09-02 rašte Nr. 4-8560 rašte) teismas darė išvadą, kad nors pažeidimai buvo padaryti, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas į 2014 m. birželio 23 d. prašymą, nes nors ir pavėluotai, atsakymas buvo pateiktas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui visiškai pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti priimti sprendimą dėl 2014 m. birželio 23 d. prašymo.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašė teismo įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo apginant R. Z. pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu pagal Tarnybos komisijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja skundus pagal suinteresuoto subjekto skundą, kuriuo siekiama pažeistų ar ginčijamų jo teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimo (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismas taip pat imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad Tarnyba savo kompetencijos ribose atliko paskolos sutarties sąlygų vertinimą jų sąžiningumo aspektu ir ėmėsi veiksmų, numatytų Įstatymo 32 straipsnyje. Tarnybai buvo pateikta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija netaiko nesąžiningomis pripažintų paskolos sutarties sąlygų, sudarydama sutartis su naujais vartotojais, todėl nustatė neturinti pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Remiantis Įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad „(duomenys neskelbtini)“ kredito unija toliau taikytų nesąžiningomis pripažintas paskolos sutarčių sąlygas.

Viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja ir prašė teismo įpareigoti atsakovą ginti teisme viešąjį interesą, iš skundo teismui turinio galima daryti išvadą, kad ji iš esmės siekia, jog Tarnyba kreiptųsi į teismą dėl jos privataus intereso gynimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymas nesuteikia Tarnybai teisės ir pareigos kreiptis į teismą ginant asmens privatų interesą, tai yra paties vartotojo teisė (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėją ir „(duomenys neskelbtini)“ kredito uniją sieja sutartiniai teisiniais santykiai, kurie yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl nesutarimai kilę tarp šalių dėl sutarties sąlygų spręstini tarpusavio derybų būdu, o nepavykus rasti abi šalis tenkinančio sprendimo šalių ginčas gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrįstos tinkamu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos. R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė