5f4fe1de-ce2b-4236-ad3a-47ca883dd61c · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3561-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00073-2021-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; (S) 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijÄ pareiÅ¡kėjui D.

B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir D. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo asmens saugumo Marijampolės PN neužtikrinimo, atlyginti.

D. B. skunde nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje atvyko į Marijampolės PN Kybartų sektorių. PrieÅ¡ paskiriant jį į 3-iÄ jį bÅ«rį, jis pareigÅ«nus informavo, kad Å¡iame bÅ«ryje turi priešų ir kad dėl to prieÅ¡ jį gali bÅ«ti panaudotas fizinis smurtas. PareigÅ«nai į jo praÅ¡ymÄ nereagavo ir jis buvo paskirtas į 3-Ä jį bÅ«rį, kuriame 2020 m. rugsėjo pabaigoje buvo numuÅ¡tas pirmÄ kartÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl Å¡io sumuÅ¡imo į pareigÅ«nus nesikreipė, nes buvo įbaugintas.

Tvirtino, kad jo sumuÅ¡imai buvo matomi, tačiau pareigÅ«nams įtarimų nesukėlė. PaaiÅ¡kino, kad antrÄ kartÄ buvo sumuÅ¡tas 2020 m. spalio 10 d. Dėl Å¡io įvykio kitÄ dienÄ kreipėsi į pareigÅ«nus ir nurodė, kad jį sumušė, sumuÅ¡imo faktÄ patvirtino ir akivaizdžios sumuÅ¡imo žymės ant veido. Teigė, kad sumuÅ¡imo žymes užfiksavo medicinos darbuotojai. Teigė, kad po Å¡io incidento pareiÅ¡kėjas prašė, kad bÅ«tų izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, tačiau jis buvo izoliuotas tik 48 valandoms, o po buvo paskirtas į 1-Ä jį bÅ«rį.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jis pareigÅ«nus informavo, jog ir Å¡iame bÅ«ryje turi priešų ir vėl gali bÅ«ti prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas. PareigÅ«nams netenkinus jo praÅ¡ymo, baimindamasis dėl savo sveikatos ir saugumo, pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti į šį bÅ«rį. Atsisakius vykdyti pareigÅ«nų nurodymÄ , buvo nubaustas drausmine nuobauda. Mano, kad su juo buvo pasielgta žiauriai ir nežmoniÅ¡kai, jis patyrė kitų nuteistųjų fizinį ir psichologinį smurtÄ , pataisos įstaigos pareigÅ«nai neužtikrino jo saugumo, nors buvo informuoti, kad gali bÅ«ti užpultas.

Dėl patirto fizinio smurto ne kartÄ kreipėsi į psichologus, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje patyrė psichinius, emocinius, dvasinius sukrėtimus, buvo pažemintas orumas (I t., b. l. 2–3, 12). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas D. B. prašė tenkinti skundÄ . Pagrįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad, atvykus į Marijampolės PN Kybartų sektorių ir dar bÅ«nant karantino patalpose, Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojÄ informavo, kad 3-ajame bÅ«ryje turi priešų, juos įvardino ir pranešė, kad dėl to gali bÅ«ti sumuÅ¡tas, prieÅ¡ skiriant į bÅ«rį prašė įvertinti Å¡iÄ aplinkybę.

Pataisos įstaiga nevertino jo pateiktos informacijos, todėl buvo paskirtas į 3-iÄ jį bÅ«rį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo nuogÄ stavimai pasitvirtino, kadangi 2020 m. rugsėjo 27 d. po vakarinio patikrinimo buvo pakviestas į poilsio kambarį, kur prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam į įvairias kÅ«no vietas suduodant smÅ«gius kumščiais ir spardant kojomis. Po Å¡io smurto ant kÅ«no liko žymės, matėsi kairės akies srityje mėlynė. D. B. nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo į pareigÅ«nus nesikreipė, kadangi manė, jog tuo viskas baigsis.

Tačiau analogiška situacija pasikartojo 2020 m. spalio 22 d., apie 17 val., kai vėl buvo užpultas kitų nuteistųjų savo gyvenamojoje patalpoje. Užpuolimo metu buvo stipriai sužalota nugara, akys, todėl bijodamas dėl sveikatos kreipėsi į pareigūnus ir medikus. Sveikatos priežiūros skyriuje buvo apžiūrėtas, sumušimo žymės buvo užfiksuotos jo asmens sveikatos istorijoje, apie jį sumušusius asmenis nurodė Marijampolės PN darbuotojams ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjai.

Po Å¡io įvykio buvo izoliuotas 48 valandoms, tačiau, pasibaigus izoliavimo laikui, buvo paskirtas į 1-Ä jį bÅ«rį. Ä®tardamas, kad Å¡iame bÅ«ryje prieÅ¡ jį bus pavartotas fizinis smurtas, atsisakė į jį eiti, todėl buvo nubaustas. PareiÅ¡kėjas prisipažino, kad yra kleptomanas, tačiau teigė, jog yra taikaus bÅ«do. Nurodė kad Å¡iuo metu kalinamas vienas kamerų tipo patalpoje, todėl jaučiasi saugus. Dėl iÅ¡gyvenimų po patirto smurto ir pažeminimo jausmo ne kartÄ kreipėsi į psichologÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Marijampolės PN apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka. Marijampolės PN atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovės atstovas prašė bylÄ nagrinėti be jo atstovo. Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė D. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Marijampolės PN nurodė, jog apie 2020 m. rugsėjo 27 d. pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imÄ neturi duomenų, ir vertino, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys niekuo neparemtas.

PaaiÅ¡kino, kad Marijampolės PN turimais duomenimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos skyrius) 2020 m. spalio 26 d. buvo gautas Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. S. (toliau – ir G. S.) tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 4/49-3632 apie 3-iojo bÅ«rio nuteistÄ jį D. B.. G. S. nurodė, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 11.00 val. Marijampolės PN, prie kontrolės praleidimo posto Nr. 3 atėjo 3-iojo bÅ«rio nuteistasis D.

B. ir pareiÅ¡kė, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. Kriminalinės žvalgybos skyrius, įvertinęs visus aplinkybių patikslinimo metu surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjui praÅ¡yme pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sužalojimo pateikus tik deklaratyviÄ informacijÄ bei atsisakius liudyti apie savo sužalojimus, iÅ¡nagrinėjęs visus surinktus duomenis, dėl Å¡io įvykio, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Be to, Marijampolės PN nurodė, kad, pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I.

B. 2020 m. spalio 26 d. pažymos Nr. LV-5373 „Dėl nuteistojo D. B. atsisakymo gyventi administracijos paskirtame bÅ«ryje“ duomenis, 2020 m. spalio 23 d. į budėtojų tarnybÄ kreipėsi 3-iojo bÅ«rio nuteistasis D. B., kuris pareiÅ¡kė, kad atsisako atlikti bausmę jam paskirtame 3-ajame bÅ«ryje, nes buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų ir Å¡iame bÅ«ryje jaučiasi nesaugus. Kriminalinės žvalgybos skyriui apklausus nuteistÄ jį D. B., jis paaiÅ¡kino, kad atsisako 3-ajame bÅ«ryje atlikti bausmę, nes buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų, kuriuos pažintų, jeigu bÅ«tų parodytos nuotraukos.

Nurodė, kad jo gyvybei ir sveikatai yra kilęs realus pavojus, todėl negali bausmės atlikti nei paskirtame 3-ajame bÅ«ryje, nei kituose nuteistųjų bÅ«riuose, taip pat nurodė, kad bausmę gali atlikti tik kameroje, atskirai nuo kitų nuteistųjų; Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi kitų duomenų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo nurodytus duomenis, jog pareiÅ¡kėjas negalėtų atlikti bausmės kituose Marijampolės PN nuteistųjų bÅ«riuose. Marijampolės PN pabrėžė, kad nemotyvuotas, nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį, yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

PareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame bÅ«ryje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, toks pažeidimas buvo pakankamas pagrindas nuobaudai skirti. Tvirtino, kad Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, Marijampolės PN pagal savo kompetencijÄ atliko visus reikiamus veiksmus. PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas, kad Marijampolės PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iÅ¡ Marijampolės PN to, kas neįmanoma.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių (1 t., b. l. 22–26). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ nuteistojo asmens saugumo neužtikrinimo. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Bylos duomenimis, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 7/07-969 D. B. buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės PN Marijampolės sektoriaus į Kybartų sektorių (1 t., b. l. 29); pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (1 t., b. l. 129, 130), o nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. – nuteistųjų drausmės grupei (1 t., b. l. 129, 138). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad, atvykęs į Marijampolės PN Kybartų sektorių, dar karantino patalpose Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojui nurodė, kad 3-ajame bÅ«ryje turi priešų, juos įvardino, ir informavo, kad gali bÅ«ti sumuÅ¡tas, prašė prieÅ¡ skiriant į bÅ«rį įvertinti Å¡iÄ aplinkybę; nepaisant jo pateiktos informacijos, pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 3-iÄ jį bÅ«rį, kuriame 2020 m. rugsėjo 27 d., po vakarinio patikrinimo buvo pakviestas į poilsio kambarį, kur prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo sumuÅ¡tas suduodant smÅ«gius kumščiais ir spardant kojomis į įvairias kÅ«no vietas; nors dėl panaudoto fizinio smurto ant pareiÅ¡kėjo kÅ«no liko žymių, akivaizdžiai matėsi mėlynė kairės akies srityje, tačiau pareigÅ«nai į tai nekreipė dėmesio; pats dėl sumuÅ¡imo į pareigÅ«nus nesikreipė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje jis buvo sumuÅ¡tas du kartus – pirmÄ kartÄ 2020 m. rugsėjo 27 d., o antro atvejo tikslios datos neprisiminė. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus sumuÅ¡imus 2020 m. rugsėjo 27 d. neturi. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad teismui raÅ¡ytinių duomenų apie 2020 m. rugsėjo 27 d. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ panaudotÄ fizinį smurtÄ ir jo žalingus padarinius ir kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡io įvykio bÅ«tų kreipęsis į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ar Marijampolės PN pareigÅ«nus, nėra pateikta (1 t., b. l.129, 192-193).

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas neginčija faktinės aplinkybės, kad 2020 m. spalio 22 d. prieÅ¡ D. B. kiti nuteistieji pavartojo fizinį smurtÄ , taip sukeldami pareiÅ¡kėjui fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 82, 119, 183). Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų veiklos organizavimÄ , užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir Å¡ių įstaigų apsaugÄ nustato ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 10 punktas apibrėžia, kad įstaigose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigÅ«nų (dinaminę priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymÄ si.

Instrukcijos 11.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų įstaigose, priežiÅ«rÄ užtikrinančių elementų - nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifikÄ , kontrolės periodiÅ¡kumas nustatomas Apsaugos ir priežiÅ«ros postų plane). EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, bÅ«tina nustatyti, ar kalinimo įstaigos administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto. EŽTT vertino, kad kalinimo įstaigos administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas. Be to, EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13462/06), kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai pareiÅ¡kėjo sÅ«nus, jam atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų ir mirė, yra nurodęs, kad, pagal Konvencijos 2 straipsnį, iÅ¡ valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti (žr.

L.C.B. v. the United Kingdom, 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1998-III), ir kad tai reiÅ¡kia, jog valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, kurios atgrasytų nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmÄ , skirtÄ tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr. Nachova and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 ir 43579/98, § 160, ECHR 2005-VII), kad tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviÄ jÄ pareigÄ imtis prevencinių priemonių, kad bÅ«tų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų.

EŽTT nurodytame sprendime pažymėjo, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti (žr. pavyzdžiui, Salman v. Turkey [GC], no. 21986/93, § 99, ECHR 2000-VII, o pozityvioji pareiga valstybei kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusiÄ realiÄ ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti (žr.

Osman, cituota pirmiau, § 116; Paul and A. E. v. the United Kingdom, no. 46477/99, § 55, ECHR 2002-II ir Bromiley v. the United Kingdom (dec.), no. 33747/96, 1999-11-23). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ko valstybės pozityviosios teisės aiÅ¡kinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018). Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, kad jis, atvykęs į Marijampolės PN Kybartų sektorių, dar karantino patalpose Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojÄ informavo, jog 3-ajame bÅ«ryje turi priešų, juos įvardino, ir nurodė, kad gali bÅ«ti sumuÅ¡tas, todėl prieÅ¡ skiriant jį į bÅ«rį, prašė įvertinti Å¡iÄ aplinkybę.

Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir Saugumo valdymo skyrius) vyriausiasis specialistas R. S. ir specialistas R. M. 2020 m. rugsėjo 22 d. parengtuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. 4-ojo bÅ«rio nuteistasis D. B. atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę 4-ajame nuteistųjų bÅ«ryje (1 t., b. l. 145–146). D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad jam nuėjus į 4-Ä jį bÅ«rį, kiti nuteistieji atsisakė jį priimti, todėl jam teko iÅ¡eiti iÅ¡ bÅ«rio (1 t., b. l. 147).

Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. S. nutarimu D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (1 t., b. l. 150), o Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu D. B. buvo perkeltas iÅ¡ 4-ojo nuteistųjų bÅ«rio į 1-Ä jį nuteistųjų bÅ«rį (1 t., b. l. 131–132). Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu D. B. vėl buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas (1 t., b. l. 152). Kriminalinės žvalgybos skyrius 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei iÅ¡laikyti stabiliÄ Ä¯staigos kriminogeninę bÅ«klę, prašė D.

B. taikyti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas, laikant jį izoliuotÄ 48 valandas iki aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo (1 t., b. l. 149). Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymu D. B. tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas iÅ¡ 1-ojo nuteistųjų bÅ«rio į 3-iÄ jį nuteistųjų bÅ«rį (I t., b. l. 133–134). Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės PN nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. turėjo bÅ«ti žinoma apie kitų nuteistųjų prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į D.

B., kuris, teismo vertinimu, leido pataisos įstaigai pagrįstai įvertinti, jog prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ gali bÅ«ti panaudoti fizinio smurto veiksmai. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, kad jis pataisos įstaigos pareigÅ«nams suteikė informacijÄ , jog 3-ajame bÅ«ryje turi prieÅ¡iÅ¡kai jo atžvilgiu nusiteikusių nuteistųjų ir kad apie tai informavo pareigÅ«nus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas Å¡iai aplinkybei nuginčyti argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų neteikė.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-01-00318-20 „Dėl nuteistojo D. B. sužalojimo“ (toliau – ir Aplinkybių patikslinimo medžiaga) esančio Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. S. 2020 m. spalio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 4/48-3632, parengtame Marijampolės PN direktoriui, apie 3-iojo bÅ«rio nuteistÄ jį D. B. nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 11.00 val. prie kontrolinio praleidimo punkto Nr. 3 atėjęs 3-iojo bÅ«rio nuteistasis D.

B. pasakė, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų; buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba; atvykę medikai nuteistÄ jį D. B. apžiÅ«rėjo ir suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , į gydymo įstaigÄ jo nekonvojavo, D. B. buvo nurodyta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu (1 t., b. l. 73). D. B. 2020 m. spalio 23 d. parengtame pasiaiÅ¡kinime Nr. 60/05-1838 nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 17 val. 3-ajame bÅ«ryje buvo sumuÅ¡tas dviejų nuteistųjų (S., turinčio tatuiruotę ant veido, ir R.), kurių pavardžių nežino, bet gali juos nurodyti; paaiÅ¡kino, kad buvo sužalota galva ir nugara; prašė dėl Å¡io atvejo pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 77).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. spalio 23 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos (toliau – ir medicininė pažyma) duomenimis, D. B. po kaire akimi buvo nedidelė hematoma, nugaroje virš juosmeninės dalies – apie 1-1,5 cm poodinis darinys, galimai hematoma ( 1 t., b. l. 82). Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2020 m. spalio 26 d. dėl D. B. sužalojimo buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-0-01-00318-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo), kurį atliko Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnioji tyrėja R.

B. (toliau – ir R. B.) (1 t., b. l. 72–128). Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnioji tyrėja R. B. 2020 m. lapkričio 4 d. parengė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nustačiusi, kad nėra galimybės nustatyti, kada galėjo bÅ«ti sužalotas nuteistasis D. B., kuris apie savo sužalojimus atsisakė duoti parodymus; kad Marijampolės PN 3-ajame nuteistųjų bÅ«ryje 2020 m. spalio 22 –23 dienomis konfliktų tarp nuteistųjų nepastebėta; vaizdo kameromis fiksuotų duomenų negauta; sužalotų asmenų 2020 m. spalio 22 d. vakarinio patikrinimo metu, 2020 m. spalio 23 d. rytinio patikrinimo metu neregistruota;

Kriminalinės žvalgybos skyriui neturint duomenų, išskyrus nurodytus paties pareiškėjo, kad D. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės kituose Marijampolės PN Kybartų sektoriaus būriuose, ir kad yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (1 t., b. l. 116–121; 2 t., b. l. 6–62). Atsižvelgus į Aplinkybių patikslinimo medžiagos dokumentus, nagrinėjamoje byloje nustatytus rašytinius įrodymus bei įvertinus pareiškėjo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, daroma išvada, kad D.

B. nuo atvykimo į Marijampolės PN Kybartų sektorių patyrė fizinio nesaugumo jausmÄ , dėl to atsisakydavo eiti į pataisos įstaigos vadovo įsakymu paskirtus bÅ«rius, pataisos įstaigos pareigÅ«nus informuodavo apie realiai galimÄ fizinio smurto prieÅ¡ jį grėsmę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai praneÅ¡us apie galimÄ fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jį grėsmę, pataisos įstaigos administracija, turinti įstatyminę pareigÄ užtikrinti nuteistųjų saugumÄ , privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas pareiÅ¡kėjo saugumo užtikrinimui svarbias aplinkybes, įskaitant ir nurodytas pareiÅ¡kėjo.

Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, kad Marijampolės PN ėmėsi veiksmingų prevencinio pobÅ«džio priemonių, skirtų užkirsti keliÄ fizinio smurto grėsmei realizuotis. Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , vertinama, kad 2020 m. spalio 22 d. įvykio, kai pareiÅ¡kėjÄ , buvusį 3-iojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje, atėję du nuteistieji iÅ¡tempė iÅ¡ lovos ir prieÅ¡ jį naudojo fizinio smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmÄ ir sveikatos sutrikdymus, nėra pagrindo laikyti visiÅ¡kai spontaniÅ¡ku, kurio Marijampolės PN administracija negalėjo numatyti.

Minėta, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas veikų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, bÅ«tina nustatyti, jog valdžios institucijos ir jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismo vertinimu, Marijampolės PN vykdžius priskirtÄ nuteistųjų saugumo užtikrinimo funkcijÄ tinkamai, atidžiai bei rÅ«pestingai, bÅ«tų iÅ¡vengta smurto panaudojimo, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sukelta žalingų padarinių sveikatai.

Nagrinėjamo ginčo atveju konstatuojama, kad Marijampolės PN pareigÅ«nai, skirdami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ konkrečius nuteistųjų bÅ«rius, nepakankami atidžiai, rÅ«pestingi stebėdami ir prižiÅ«rėdami Marijampolės PN kalinamų asmenų elgesį, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismas, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reguliavimÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyti Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmai pripažintini neteisėtais ir esančiais priežastiniame ryÅ¡yje su D.

B. patirtu fizinius smurtu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir kitais pareiÅ¡kėjo nurodytas nepatogumais. PareiÅ¡kėjas prašė už pažeminimÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ , patirtus dėl Marijampolės PN neteisėto neveikimo, priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisminėje praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as, t. y žalingos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali bÅ«ti laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ nulėmė jo patirtas fizinis smurtas, kurį pavartojo kiti pataisos įstaigoje kalinami nuteistieji. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo patirto fizinio smurto veiksmų mastÄ , pobÅ«dį ir sukeltus padarinius asmens fizinei sveikatai, sprendžiama, kad patirtai neturtinei žalai dėl konstatuotų neteisėtų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų atlyginti pakankama suma yra 200 Eur.

Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo palyginti ilgalaikiai, nes pareiÅ¡kėjas dėl jų ne kartÄ lankėsi pas psichologÄ (1 t., b. l. 187). Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigÅ«nai, pareiÅ¡kėjui pasiskundus, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , palydėjo į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, pareiÅ¡kėjÄ izoliavo.

Vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ jo praÅ¡oma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D. B. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai už neužtikrintÄ asmens saugumÄ atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė