2016-07-07 Nr. AB-14046-3-61-3-00166-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3762-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00166-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir nustatyti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas nacionalinę daugkartinę Šengeno vizą, išduotą Lenkijos Respublikoje, galiojančią nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d., taip pat komandiruotės lapą į Vilnių. Paaiškino, kad jis yra komandiruotas į Lietuvą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu gyvena Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje perduotas nagrinėti Migracijos departamentui, kuris 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225, nes, Migracijos departamento nuomone, už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga kita ES valstybė narė. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis tuo, kad pareiškėjo pase įklijuota Lenkijos Respublikos išduota Šengeno viza. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas) 12 straipsnio 2 dalį, jeigu prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakinga vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai vizą išdavė kita valstybė narė pagal atstovavimo susitarimą.

Migracijos departamentas sprendė, jog už pareiškėjo prieglobsčio prašymą atsakinga Lenkijos Respublika. Be to, Skundžiamame sprendime nurodyta kad nėra pagrindo pareiškėjui taikyti diskrecinės išlygos. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta diskrecinė išlyga, kuria gali pasinaudoti prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį gavusios ES valstybės narės. Pareiškėjo nuomone, jo atveju Lietuvos Respublika gali pasinaudoti diskrecine išlyga ir prisiimti atsakomybę už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja socialiniai, ekonominiai ryšiai, pareiškėjas Lietuvoje geriau pritampa, jo nevargina kalbos barjeras. Manė, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, atsižvelgiant į kurias, Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasinaudojus diskrecinė išlyga. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai neapibrėžia imperatyvių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą (t. y. atsakovo teisę pasinaudoti diskrecine išlyga pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalį), darė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti ja.

Spręsdamas galimybe pasinaudoti paminėta teise, Migracijos departamentas turėjo įvertinti įvardytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo ryšį su Lietuva bei galimybes geriau pritapti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Pagal Įstatymo 73 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, bendradarbiaudamas su ES valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 39 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs prieglobsčio prašymą ir su juo susijusius dokumentus, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš EURODAC sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas taikyti Reglamento 7–15 straipsniuose nurodytus kriterijus bei 16 ir 17 straipsnius.

Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo byloje esančią informaciją, nustatė, kad pareiškėjui yra išduota galiojanti Lenkijos Respublikos viza, todėl už jo prieglobsčio prašymą gali būti atsakinga Lenkijos Respublika. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą kreiptis į ES valstybę narę su prašymu prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, remiantis Reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, bei raštu kreipėsi į Lenkijos Respublikos Dublino reglamento įgyvendinimo padalinį.

Pabrėžė, kad 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino padalinio raštas Nr. 9K-644, kuriame informuojama, kad Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo pateikto Lietuvos Respublikoje prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą. Remiantis Reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžiančia nukrypti nuo to paties straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo pagal Reglamento III skyriuje nustatytus kriterijus, nustatymo tvarkos, valstybei narei suteikiama diskrecijos teisė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį net tuo atveju, kai ji pagal Reglamente nustatytus kriterijus neatsakinga už tokio prašymo nagrinėjimą.

Reglamente nenurodomi kriterijai tokiam sprendimui priimti bei nenustatoma pareiga tam tikrais atvejais pasinaudoti šia diskrecijos teise. Atsižvelgiant į diskrecijos teisės esmę bei į tai, kad nepasinaudojimas šia teise nėra prilyginamas pareigos nevykdymui, Migracijos departamento sprendimas netaikyti pareiškėjui Reglamento 3 straipsnio 2 dalies nepažeistų nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų normų ir negalėtų būti laikomas neteisėtu dėl šios priežasties, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo, nei skundo teismui pateikimo metu nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą Lietuvos Respublikai prisiimti atsakomybę už jo prašymo nagrinėjimą, t. y. humanitarinių priežasčių, šeimyninių ryšių.

Asmuo pats grindžia skundą ekonominiais motyvais, t. y. darbas Lietuvoje, prieglobsčio prašyme asmuo taip pat įvardija ir prastą atlyginimą Lenkijoje. Pareiškėjas į Lietuvą yra komandiruotas, o dirba Lenkijos įmonėje, taigi, galima pagrįstai konstatuoti, jog stipresnius ekonominius bei socialinius ryšius asmuo yra užmezgęs būtent Lenkijos Respublikoje. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad asmuo nėra susaistytas šeimos ar stipriais kultūriniais ryšiais su Lietuvos Respublika, be to, asmuo neįvardijo ir jokių humanitarinių priežasčių.

Skunde asmuo nepateikė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą naudoti diskrecinę išlygą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo nustatyta jokių svarių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Nėra jokio pagrindo prielaidai, jog Lenkijos Respublika netinkamai įvertintų pareiškėjo prašymo pateikimo motyvus bei priimtų jo byloje sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nustatė Europos Sąjungos valstybės narę, atsakingą už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, t. y. Lenkijos Respubliką. Pažymėjo, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra: pareiškėjui A. B. skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo išduota galiojanti Lenkijos Respublikos viza; Migracijos departamentas kreipėsi į Lenkijos Respublikos Dublino reglamento įgyvendinimo padalinį; 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino padalinio raštas Nr. 9K-644, kuriame informuojama, kad Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo pateikto Lietuvos Respublikoje prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą.

Teismas, įvertinęs, kad prieglobsčio santykiai yra bendra Europos Sąjungos politika, kad šiuos santykius pirmiausia reguliuoja būtent Europos Sąjungos teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi prioritetą taikymo aspektu prieš nacionalinę teisę, pabrėžė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (vadinamą Dublino reglamentu), taikomo tiesiogiai Lietuvoje, 12 straipsnio 2 dalį, jeigu prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakinga vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai vizą išdavė kita valstybė narė pagal atstovavimo susitarimą. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, jog pareiškėjas A. B. turėjo galiojančią Lenkijos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės, vizą, konstatuota, kad Migracijos departamentas 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą ES teisės normomis sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Pabrėžta, kad pareiškėjo argumentai dėl Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos diskrecinės išlygos, kuria gali pasinaudoti prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį gavusios ES valstybės narės, t. y. šiuo straipsniu nustatoma, kad nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą, taikymo negali būti administracinio teismo patenkinti, nes diskrecijos teise remiasi būtent viešojo administravimo subjektas, o teismas šiuo aspektu nenustatė jokių teisinių argumentų, kad Migracijos departamentas neteisėtai nepasinaudojo savo galima diskrecijos teise. Pareiškėjo argumentai, kad jis turi socialinių ryšių Lietuvoje, kad jo Lietuvoje nevargina kalbos barjeras, nėra aktualūs šiai administracinei bylai, ypač akcentuojant tą faktinę aplinkybę (dėl kurios ginčo nėra), kad pareiškėjas dirba Lietuvoje kaip Lenkijos įmonės komandiruotas darbuotojas, todėl akcentuoti savo socialinius ryšius su Lietuva nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo, taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo nurodyti socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ryšiai nėra aktualūs šiai administracinei bylai. Tai, kad Reglamentu numatoma diskrecinės išlygos taikymo galimybė, rodo, kad net ir atsižvelgiant į tai, jog visose ES valstybėse narėse reglamentai taikomi tiesiogiai, kiekviena valstybė narė turi individualiai nagrinėti prieglobsčio prašytojo atvejį ir, esant tikslingumui, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojo ryšiams su valstybe, pasinaudoti diskrecine išlyga. Pareiškėjo nuomone, būtent jo socialiniai ryšiai, gebėjimas prisitaikyti kultūrinėje terpėje, tai, kad Lietuvoje gali pritapti tiek, kad jam netgi nebūtų sunku įsidarbinti, patvirtina, kad atsakovui derėjo svarstyti klausimą dėl diskrecinės išlygos taikymo.

Teigia, kad atsakovas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, turi išsamiai išnagrinėti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir duomenis, sutinkamai su teisės aktų, įskaitant Reglamentą, reikalavimais ir priimti atitinkamą sprendimą. Atsakovo neišsamus pareiškėjo atvejo išnagrinėjimas laikytinas neveikimu, netinkamu Reglamento nuostatų taikymu.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į diskrecijos teisės esmę bei į tai, kad nepasinaudojimas šia teise nėra prilyginamas pareigos nevykdymui, konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas netaikyti pareiškėjui Reglamento 17 straipsnio 1 dalies nepažeistų nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų normų ir negalėtų būti laikomas neteisėtu dėl šios priežasties, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo, nei skundo teismui pateikimo metu nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą Lietuvos Respublikai prisiimti atsakomybę už jo prašymo nagrinėjimą.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas prieš priimant Skundžiamą sprendimą, įvertino humanitarines priežastis bei galimus šeimyninius ryšius. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad asmuo nėra susaistytas šeimos ar stipriais kultūriniais ryšiais su Lietuvos Respublika, be to, asmuo neįvardijo ir jokių humanitarinių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 28 d. į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. A. B. turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą su jame įklijuota Lenkijos nacionaline daugkartine viza, kurios galiojimo laikas – nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d., buvimo laikas – 180 d. A. B. į Lenkiją atvyko 2015 m. liepos 15 d. Užsienietis paaiškino, kad jis buvo komandiruotas į Lietuvą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) piliečio A.

B. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 1). Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Reglamentu, Įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 dalimi ir 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi bei Tvarkos aprašo 39, 42, 43 punktais, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymą“, priėmė šioje byloje skundžiamą 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.

B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“, kuriuo nusprendė: nenagrinėti pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, nes už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita ES valstybė narė (turi galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą Šengeno vizą); nustatyti ES valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą; išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą ir leisti pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; informuoti pareiškėją kad šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (asmens byla, b. l. 23).

Pareiškėjas su sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-225, sprendimo tekstą išvertus į (duomenys neskelbtini) kalbą, pasirašytinai supažindintas 2015 m. gruodžio 30 d. 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino padalinio raštas Nr. 9K-644, kuriame informuojama, kad Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo pateikto Lietuvos Respublikoje prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą (asmens byla, b. l. 28).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, jog pareiškėjas A. B. turėjo galiojančią Lenkijos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės, vizą, konstatavo, kad Migracijos departamentas 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą ES teisės normomis sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo, taip pat atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, jog jo socialiniai, kultūriniai ryšiai Lietuvoje patvirtina, kad atsakovui derėjo svarstyti klausimą dėl diskrecinės išlygos taikymo ir nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 72 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio metu bendradarbiauja su ES valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją (Įstatymo 73 str. 1 d.). Mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente Nr. 604/2013, pakeitusiame Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija.

Reglamento Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriuje yra įtvirtinti kriterijai, kurių pagrindu nustatoma už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nustatoma šių kriterijų tarpusavio hierarchija.

Reglamento 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai ta viza buvo išduota kitos valstybės narės vardu pagal atstovavimo susitarimą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pareiškėjas, A. B., pateikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėjo galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą Šengeno vizą, už tokio pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, vadovaujantis Reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, yra atsakinga būtent Lenkijos Respublika.

Tvarkos aprašo 40 punkte (2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 1V-623 redakcija) nustatyta, jog Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prieglobsčio prašymą remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje. Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, ši nuostata turėjo būti taikyta nagrinėjamu atveju.

Dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalies pažymėtina, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti tokį sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento Nr. 604/2013 48 str.). Teisėjų kolegija administracinėje byloje A858-833/2010 pažymėjo, kad „tokį aptariamos normos aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 343/2003 travaux preparatoires. Šio reglamento projekto (COM (2001) 447 final;

OL C 304 E, 2001, p. 192) aiškinamajame rašte nurodoma, kad minėtos normos pagrindu valstybė narė gali išreikšti savo suverenią valią ir dėl politinių, humanitarinių ar praktinių sumetimų priimti tokio pobūdžio sprendimą. Sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 343/2003 nuostatas darytina išvada, kad bendros taisyklės dėl kriterijų, kurių pagrindu yra nustatoma už prieglobsčio prašymą atsakinga ES valstybė narė, yra įtvirtintos šio reglamento III skyriuje, tuo tarpu 3 straipsnio 2 dalis suvoktina kaip šių bendrų taisyklių išimtis“.

Teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai neapibrėžia jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą, padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti jam Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise. Todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovas privalėjo įvertinti jo pateiktus argumentus ir ištirti, ar jie pakankami, kad būtų galima pasinaudoti Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, nėra teisiškai pagrįstas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A858-833/2010, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-822/2015).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, turintis teisę, o ne pareigą pasinaudoti Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecine išlyga, kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 29 d. išvados Nr. (15/6-5)19PR-225RN (asmens byla, b. l. 21–22), gavęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, įvertino pareiškėjo situaciją ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę išlygą, tačiau nenustatė tam pakankamų pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį, kadangi nesvarstė galimybės taikyti diskrecinę išlygą, yra nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jo teigimu, pagrindžiančios būtinybę prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje jis gali lengviau pritapti, įsidarbinti, nepaneigia atsakovo teisės priimti ginčijamą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą valstybė, atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra Lenkijos Respublika. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo situaciją, tačiau nenustatęs pagrindų taikyti diskrecinę išlygą, pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikoje, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (15/6-5)15PR-225 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs visas ginčo išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir teikęs teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan