2021-03-03 Nr. AB-4702-3-61-3-01505-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-286-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“) dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. kovo 14 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-3(19)-P A. B. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas), nei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, (toliau – Nuostatai) nėra nustatyta, kad sprendimas dėl drausminės bylos gali būti priimamas protokolu. Protokolas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes yra procedūrinis dokumentas, kuriame tik fiksuojama drausminės bylos nagrinėjimo eiga. Visais atvejais Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, turi priimti motyvuotą sprendimą. Garbės teismo narių pasirašytas, rašytinis, motyvuotas sprendimas pareiškėjai nebuvo pateiktas. Pareiškėja manė, kad Garbės teismo sprendimo priėmimo, surašymo ir įteikimo procedūra prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas ir VAĮ 8 straipsnis, nes Garbės teismo sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą, yra teisiškai neargumentuotas (nemotyvuotas), nenurodyta jokių aplinkybių arba nurodytos aplinkybės, kurių neanalizavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Tarnybai nepateikus Garbės teismo narių pasirašyto sprendimo, neišaiškinus jo apskundimo tvarkos yra akivaizdžiai pažeidžiama pareiškėjos teisė žinoti, dėl kokių priežasčių ji pripažinta kalta padariusi drausminį pažeidimą, bei efektyviai pasinaudoti teise apskųsti Garbės teismo sprendimą.

3. Pareiškėja, nesutikdama su konstatuotu pažeidimu, pažymėjo, jog Įstatymo 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Pareiškėjos skaičiavimai vertinimo ataskaitoje yra pateikti, o lyginamieji objektai parinkti tinkamai. Tarnyba pripažįsta, kad vertinamo žemės sklypo naudojimo būdas yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, tačiau drausmės byloje Tarnyba remiasi informacija apie vykusius sandorius ne dėl bendro naudojimo žemės sklypų, o dėl mėgėjų sodų žemės sklypų (žemės ūkio paskirties), teigiant, kad vertintoja turėjo atlikti vertinimą neatsižvelgdama į šiuo metu nustatytą žemės naudojimo būdą, o lyginamaisiais objektais parinkdama skirtingo naudojimo žemės sklypus, t. y. ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo ir mėgėjų sodo žemės sklypus. Tačiau pasirinkus lyginamuosius objektus su skirtingu žemės sklypo naudojimo būdu, tai akivaizdžiai lemtų prielaidomis grįstą rinkos vertės nustatymą, nes sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės rinkoje ženkliai skiriasi. Be to, užsakovas (Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nusiskundimų neturėjo.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad vertintoja neturi teisės vertinti sandorių teisėtumo. Tokie Tarnybos reikalavimai vertintojai, kuri visus duomenis apie sudarytus sandorius gauna iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro, yra pertekliniai. Be to, Tarnyba nepagrįstai darė išvadą dėl pasirinktų lyginamųjų objektų netinkamumo, kėlė vertintojai prielaidomis grįstus reikalavimus, peržengiančius vertintojos kompetencijos ribas. Garbės teismo narių pasisakymai dėl galimos kilti valstybei žalos yra visiškai nepagrįsti jokiais skaičiavimais, įrodymais. Drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas, kai profesinės pareigos (turto vertintojo) yra vykdomos aiškiai aplaidžiai, o pažeidimas yra šiurkštus.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Garbės teismo posėdžio protokolas ne tik fiksuoja drausminės bylos nagrinėjimo eigą, bet būtent Garbės teismo protokolo nutarimu yra įtvirtinamas Garbės teismo sprendimas ir jo priėmimo argumentai. Pareiškėjai Tarnybos 2019 m. kovo 19 d. raštu buvo pateikta Tarnybos patvirtinta Garbės teismo sprendimo kopija (išrašas). Garbės teismas sprendimą grindė ne tik Tarnybos suformuota pozicija, bet nagrinėdamas drausmės bylą konstatavo papildomas aplinkybes. Garbės teismas nėra saistomas Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų, tačiau jokie teisės aktai Garbės teismui nedraudžia sutikti su Tarnybos konstatuotais pažeidimais ir teisiniais argumentais. Argumentai, dėl kurių konstatuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas, yra nurodyti skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad jie nėra atkartoti skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.

7. Atsakovas nurodė, kad turto vertinimo ataskaitoje pateikti lyginamieji objektai yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, kurie vadovaujantis teisės aktais yra parduodami išimtinai sodininkų bendrijoms už kainą, kurios apskaičiavimas yra reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose. Tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai dėl lyginamųjų objektų nuosavybės teisių perleidimo, valstybinės žemės bendro naudojimo sklypai sodininkų bendrijoms buvo perduodami už nominalią indeksuotą kainą, kuri žymiai skyrėsi nuo rinkos kainos, t. y. tokie sandoriai laikytini sudarytais ne rinkos sąlygomis. Pareiškėjos vertinimo ataskaitoje nekonkretizuota, pagal kokį žemės naudojimo būdą būtų geriausias žemės sklypo panaudojimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijose esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai pagal naudojimo būdą skirstomi į sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus ir mėgėjų sodo žemės sklypus. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu. Šiuo atveju, kadangi vertinamas žemės sklypas nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso fiziniams asmenims ir sodininkų bendrijai, todėl geriausias panaudojimas pagal žemės naudojimo būdus būtų tiek kaip sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypas, tiek ir kaip mėgėjų sodo žemės sklypas. Aplinkybė, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės ženkliai skiriasi, nereiškia, kad tai lemia prielaidomis grįstą rinkos vertės nustatymą. Ataskaitoje neatsižvelgiama į sandorius, kuriais perleidžiami mėgėjų sodo žemės sklypai. Iš Tarnybai pateiktos VĮ Registrų centro 2019 m. sausio 10 d. sandorių lentelės matyti, kad 58.83 verčių zonoje žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų vieno aro vidutinė kaina yra 1 137,6 Eur, o pareiškėjos vertinimo ataskaitoje naudojamų lyginamųjų objektų vieno aro vidutinė pardavimo kaina – 69 Eur, t. y. 16 kartų mažesnė. Ginčo ataskaitoje nėra pateiktas tinkamas turto vertės nustatymo pagrindimas, o lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Capital vertinimas“ vardu 2018 m. spalio 15 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-N10-11 (toliau – ir Vertinimo ataskaita, I t., b. l. 162–196). Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu, nurodyti vertinamo turto savininkai, tarp kurių sodininkų bendrija ir fiziniai asmenys; vertinamas turtas – 0,3969 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3849-8030, žemės ūkio paskirties/sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas; taikomas lyginamasis metodas; verčių zona – 58.83; viso vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. spalio 11 d. – 2 890 Eur.

10. Garbės teismas 2019 m. kovo 14 d. surašė 2019 m. vasario 28 d. įvykusio Garbės teismo posėdžio protokolą Nr. GT1-3(19)-P, iš kurio matyti, kad Garbės teismas 2 darbotvarkės klausimu svarstė pareiškėjos drausmės bylą ir nusprendė skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą. Garbės teisme svarstant pareiškėjos drausmės bylą buvo vertintas ne tik Tarnybos patikrinimo aktas ir jo išvados, tačiau taip pat Garbės teismas konstatavo, kad Vertinimo atskaita neatitiko 102 ir 104 Tarptautinių vertinimo standartų (TVS). Taip pat buvo analizuota pareiškėjos parengta Vertinimo ataskaita, joje nurodyti lyginamieji objektai. Pažymėta, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai parduodami išimtinai sodininkų bendrijoms už nominalią indeksuotą kainą, kuri žymiai skiriasi nuo rinkos kainos. Taip pat iš skundžiamo protokolinio sprendimo matyti, kad buvo įvertinti pareiškėjos paaiškinimai. Garbės teismas sprendė, jog pareiškėja, kaip turto vertintoja, nekonkretizavo geriausio žemės sklypo panaudojimo būdo, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą sodininkų bendrijoje gali būti tiek bendro naudojimo, tiek ir mėgėjų sodo žemės sklypai. Taip pat iš skundžiamo protokolinio sprendimo (3 lapo pabaiga ir 4 lapas) matyti, jog būtent dėl to, kad turto vertintoja nepasitikslino duomenų apie lyginamuosius objektus, netinkamai pasirinko ir taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą nesilaikant jo esmės, nes vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis. Be to, svarstant nuobaudos skyrimo klausimą, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bendradarbiavo ir teikė paaiškinimus Tarnybai.

11. Teismo vertinimu, turto vertintoja, lyginamuoju metodu nustatydama ginčo žemės sklypo rinkos kainą šio turto perleidimo tikslu, tačiau lyginamaisiais objektais pasirinkdama žemės sklypus, kurie nėra parduodami rinkos sąlygomis, neįvertinusi pačios turėtų ginčo žemės sklypo registro duomenų apie šio sklypo priklausymą bendrijai ir fiziniams asmenims (t. y. to, kad turtas būtų perleidžiamas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o rinkos sąlygomis), netinkamai taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą, lyginamaisiais objektais pasirinkdama ne rinkos sąlygomis įvykusių sandorių vertes. Dėl to teismas sutiko su Garbės teismo ir Tarnybos išvadomis, kad lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės.

12. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji negalėjo lyginamaisiais objektais pasirinkti rinkoje sudarytų sandorių dėl mėgėjų sodo žemės sklypų, nes sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės rinkoje ženkliai skiriasi. Teismas pažymėjo, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų pardavimas nevyksta rinkos sąlygomis, dėl to nustatydama rinkos vertę turto vertintoja apskritai turėjo svarstyti arba dėl užduoties patikslinimo, arba dėl kitų panašių lyginamųjų objektų pasirinkimo (panašiausias yra mėgėjų sodo sklypai) arba dėl kelių metodų taikymo. Būtent vertintoja privalo pagrįsti vertinto turto vertės nustatymo metodą, jo pasirinkimą ir taikytus apskaičiavimus, o nepakankant informacijos ar suabejojus gauta informacija – būtent turto vertintoja privalo pasitikslinti informaciją ar nesiremti abejotinais duomenimis nustatydama turto rinkos vertę. Pareiškėjos argumentai, kad užsakovas galimai nepateikė visos informacijos apie vertintą objektą, tik patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nepasitikslino jai pateiktos informacijos.

13. Teismas nurodė, kad Garbės teismo posėdžio protokolas fiksuoja ne tik posėdžio eigą, tačiau ir priimamus sprendimus (nutarimus). Vien tai, kad pačiame protokoliniame sprendime (kurio dalis yra ir garso įrašas) nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi pareiškėjai protokolinį sprendimą siuntusi Tarnyba, aptarnaujanti Garbės teismą, 2019 m. kovo 19 d. rašte nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminą. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime išdėstyti pakankami ir aiškūs drausminės nuobaudos skyrimo motyvai, aptarta drausminio pažeidimo esmė ir jį patvirtinantys duomenys, nurodyti pagrindiniai teisės aktai, kuriuos pareiškėja, kaip turto vertintoja, pažeidė.

III. 14. Pareiškėja A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Vertinimo ataskaitoje pareiškėja naudojo lyginamuosius objektus, kurių vieno aro kaina 69 Eur, nes tokia išvada padaryta ne vertinant lyginamuosius objektus Vertinimo ataskaitoje, ataskaitos užsakovo (NŽT) poziciją, o formaliai pateikiant nuorodą į skundžiamą protokolinį sprendimą. Tačiau Garbės teismo protokole nėra pateikta išvados, kad vertintoja vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis. Aptariamą teismo išvadą paneigia Vertinimo ataskaitos Nr. 13 psl. pateikta informacija, NŽT 2019 m. sausio 7 d. raštas Nr. 48SD, kuriame nurodyta, kad NŽT dėl lyginamųjų objektų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4 informacijos neturi (jei lyginamieji objektai būtų parduoti kaip valstybės nuosavybės teise valdomi objektai, tokia informacija NŽT būtų žinoma). NŽT rašte pateikta informacija (be kita ko, apie lyginamąjį objektą Nr. 2) patvirtinta, kad lyginamųjų objektų sandoriai sudaryti rinkos sąlygomis tarp privačių asmenų.

14.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad užsakovui NŽT kilo abejonės dėl Vertinimo ataskaitos – abejonės kilo ne NŽT, o sodininkų bendrijai „Žaluma“, kuri kreipėsi į Tarnybą. Sodininkų bendrija iš esmės savo raštu, kurio pagrindu pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla, patvirtino pareiškėjos teisme duotus paaiškinimus, jog sodų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimas pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra numatytas, todėl bet kokios prielaidos dėl geriausio žemės sklypo panaudojimo būdo, pasirenkant skirtingus lyginamuosius objektus, būtų nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į konkretaus sklypo padėtį ir galimybes keisti naudojimo būdą – sklype yra vandens telkiniai, iš visų pusių sklypas ribojamasi su keliais.

14.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014 ir 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014 suformuota praktika dėl skaičiavimų turto vertinimo ataskaitose, nes dėl skaičiavimų techninio tikslumo ir aiškumo byloje ginčo nebuvo. Susidaro įspūdis, kad teismas byloje net nenustatė ginčo esmės.

14.4. Tokiu būdu, kaip sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, pateikti skaičiavimai būtų netikslūs ir neaiškūs, pagrįsti tik subjektyvia vertintojo pozicija, o ne objektyviais duomenimis, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad geriausias žemės sklypo panaudojimo būdas galėtų būti tiek bendro naudojimo, tiek ir mėgėjų sodo sklypas. Teismas savo išvadą grindžia Tarnybos bei Garbės teismo konkrečioje byloje atlikta turto vertės analize, kurioje pasisakoma dėl verčių dydžių, tačiau Tarnyba ir Garbės teismas neturi įgaliojimu spręsti, kad vertintojas nustatė nepagrįstą turto vertę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-446/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2563-789/2013).

14.5. Tarnyba neturėjo byloje nuoseklios pozicijos dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo, be to, nei viena iš Tarnybos pozicijų šiuo klausimu nėra pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, juridiniais faktais, todėl negali sudaryti pagrindo taikyti drausminę atsakomybę vertintojai.

14.6. Visi 4 lyginamieji objektai buvo parduoti rinkos sąlygomis. Be to, pareiškėja teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš viešo registro pateikė duomenis apie 25 analogiškos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, iš kurių net 22 pirkimo-pardavimo sandoriai yra sudaryti panašiomis kainomis – nuo 63 iki 100 Eur už arą, t. y., ir kitose bendrijose sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų kainos panašios ir negali būti sulyginamos su Tarnybos iš viešo registro pateiktais duomenimis apie sandorius apie mėgėjų sodo žemės sklypų žemės ūkio paskirties sklypus (ant kurių dažniausiai stovi pastatyti statiniai, ženkliai lemiantys žemės sklypo vertę).

14.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nuobauda skirta ne už pažeidimą ir/ar dėl jo kilusias pasekmes, o Tarnybai ir Garbės teismo nariams keliant prielaidas, kaip turėjo būti nustatinėjama vertinamo objekto rinkos vertė, kurios yra nepagrįstos nei teisiniu reguliavimu, nei juridiniais faktais.

14.8. Garbės teismui žodžiu priimant sprendimus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, iš esmės nėra surašomas sprendimas, kaip individualus administracinis aktas. Protokole yra fiksuojamos tik padrikos atskirų Garbės teismo narių pozicijos, kurios yra netgi kardinaliai skirtingos, sprendimas neturi VAĮ numatytų sprendimo dalių, leidžiančių suprasti ir įvertinti padarytų išvadų pagrįstumą. Garbės teismui nesurašius, nepasirašius bendrų išvadų, akivaizdu, kad yra esmingai pažeidžiamos turto vertintojo teisės.

14.9. Teismas nevertimo skundžiamo sprendimo priėmimo ir įforminimo procedūrų atitikimo VAĮ 3 ir 8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, nors skunde buvo aiškiai nurodyta pareiškėjos pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė individualų administracinį aktą, sukeliantį asmeniui teisines pasekmes, įforminti protokolu. Šiuo metu egzistuojanti Garbės teismo sprendimo priėmimo, surašymo ir įteikimo procedūra prieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Nuostatų ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 pateiktam išaiškinimui. Garbės teismo motyvai yra grindžiami formaliomis nuorodomis į Tarnybos Garbės teismui teiktą išvadą. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo sprendimas buvo paskelbtas pareiškėjai ne tik jo nesurašius, bet ir žodžiu nenurodžius Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjos padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjos veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, pažeistų (nepažeistų) teisės aktų nuostatų. Atsakovui nepateikus Garbės teismo narių pasirašyto sprendimo, neišaiškinus jo apskundimo tvarkos yra akivaizdžiai pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Garbės teismo sprendimas turi būti vienas teisės taikymo aktas ir vienas dokumentas, o ne keletas; jame turi būti išdėstytos visos aplinkybės ir visi argumentai, kuriais jis grindžiamas; jis privalo būti pasirašytas visų drausmės bylą nagrinėjusių Garbės teismo narių. Teismas nepagrįstai nepasinaudojo teise nutartimi kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą.

14.10. Teismo išvados iš esmės grindžiamos tais pačiais motyvais ir įrodymais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Teismui iš esmės savarankiškai neįvertinus kiekvieno įrodymo ir jų visumos – Ataskaitos, pareiškėjos paaiškinimų, sodininkų bendrijos skundo, NŽT pateiktos informacijos, skundžiamo protokolo turinio, galima teigti, kad pirmos instancijos teismas savarankiškai faktinių aplinkybių nenustatė, todėl nesusiformavo vidinio savo įsitikinimo ir tik formaliai perrašė atsakovo atsiliepime į skundą padarytas išvadas.

15. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1K-407 „Dėl finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1k-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 24 dalies 6 punkto galimą prieštaravimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Pareiškėja nurodo, kad nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams bei nurodytiems konstituciniams principams prieštarauja Nuostatų 24 dalies 6 punkte įtvirtinta Garbės teismo sprendimo priėmimo tvarka – priimti sprendimą, surašant posėdžio protokolą (iš esmės nepriimant individualaus administracinio akto, t. y., nesurašant sprendimo). Nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1K-407, 24 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad posėdžio eiga fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame nurodomas Garbės teismo priimtas sprendimas ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Neginčytina, jog drausmės byla pareiškėjai iškelta išnagrinėjus sodininkų bendrijos „Žaluma“ paklausimą, tačiau besikreipusio asmens motyvai nesąlygoja nagrinėjamos Vertinimo ataskaitos teisingumo ar jos neteisingumo. Tai, kad NŽT kilo neaiškumų dėl Vertinimo ataskaitos, patvirtina NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 48SD-13504(14.48.104). Taigi teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

16.2. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog teismo išvada, kad pareiškėja vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis, nėra pateikta Garbės teismo sprendime. Garbės teismo sprendimo 3 puslapio priešpaskutinėje pastraipoje nurodyta, jog Garbės teismo nariai nustatė, kad vertintoja savo veiksmais atliko Tarnybos konstatuotus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Tarnyba buvo konstatavusi atitinkamus pažeidimus.

16.3. Pareiškėjos pozicija, kad ji turi remtis objektyviais duomenimis, o ne remdamasi nepagrįstomis prielaidomis „ieškoti“ geriausio žemės sklypo panaudojimo būdo, yra nepagrįsta. Ataskaitoje pateikti lyginamųjų objektų sandoriai laikytini sudarytais ne rinkos sąlygomis. Pareiškėja, kaip savo srities profesionalė, žinodama teisės aktus ir žinodama aplinkybes apie vykstančius teisminius ginčus dėl vertinamo turto (tai akivaizdu iš Vertinimo ataskaitoje pateiktų VĮ Registro centro išrašų bei Vertinimo ataskaitoje nurodytų prielaidų), turėjo įvertinti visas su vertinamu turtu susijusias aplinkybes, t. y. įvertinti, ar nustatant turto rinkos vertę sandoriai buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir ar tokie sandoriai yra tinkami taikant lyginamąjį metodą.

16.4. Nei Tarnyba, nei Garbės teismas nenagrinėjo klausimo dėl vertinamo turto vertės dydžio. Buvo nagrinėjamas klausimas dėl vertės nustatymo pagrindimo. Tarnybos patikrinimo akte ir Garbės teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad Vertinimo ataskaitoje nepateiktas tinkamas turto vertės nustatymo pagrindimas ir kad lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės.

16.5. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Tarnyba laikėsi skirtingų pozicijų, yra klaidinantys. Tarnyba nuosekliai laikosi pozicijos, jog vertinamas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir sodininkų bendrijai, todėl geriausias panaudojimas pagal žemės naudojimo būdus būtų tiek kaip sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypas, tiek ir kaip mėgėjų sodo žemės sklypas.

16.6. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina poįstatyminio teisės akto atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms patikra. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, toks kreipimasis yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 14 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-3(19)-P pareiškėjai A. B. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, kad Garbės teismas vertino Tarnybos patikrinimo aktą ir jo išvadas bei sprendė, kad Vertinimo atskaita neatitiko 102 ir 104 Tarptautinių vertinimo standartų (TVS); turto vertintoja nepasitikslino duomenų apie lyginamuosius objektus, netinkamai pasirinko ir taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą nesilaikant jo esmės, nes vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis. Pažymėjo, kad Garbės teismo posėdžio protokolas fiksuoja ne tik posėdžio eigą, tačiau ir priimamus sprendimus (nutarimus). Skundžiamame Garbės teismo sprendime išdėstyti pakankami ir aiškūs drausminės nuobaudos skyrimo motyvai, aptarta drausminio pažeidimo esmė ir jį patvirtinantys duomenys, nurodyti pagrindiniai teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė; Tarnyba 2019 m. kovo 19 d. rašte nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminą.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad padarytos išvados dėl netinkamo turto vertinimo metodo parinkimo nepagrįstos, akcentavo, kad ginčijamas sprendimas negali būti priimtas protokolu; pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1K-407 „Dėl finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1k-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 24 dalies 6 punkto galimą prieštaravimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

21. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Turto ir verslo vertinimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga (29 str. 2 d.). Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros.

23. Turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, su visais teisės pažeidimui būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės). Ji galima tik esant neteisėtai veikai, teisinėms pasekmėms – asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių bei turto vertintojo kaltei. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė. Jei pažeidimas akivaizdus, paprastai nereikalingi procedūriniai veiksmai siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo sudėtį. Pažeidimo vertinimas jo šiurkštumo aspektu, kai įstatymas nenustato tokio veikos pobūdžio, yra taikytinos nuobaudos parinkimą griežtinančia linkme lemianti aplinkybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje A-219-415/2019).

24. Tarnyba 2019 m. sausio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. GT7-1, kuriame konstatavo, kad vertintoja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Metodika) 61 punktą, kadangi UAB „Capital vertinimas“ vardu parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-N10-11 lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės – lyginamaisiais objektais pasirinkti sandoriai, kurie sudaryti ne rinkos sąlygomis. Šio patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas 2019 m. sausio 25 d. Teikimas Nr. GT1-1 dėl drausmės bylos iškėlimo. Ginčijamame Garbės teismo sprendime teisiniais pagrindais skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą nurodyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, 61 punktas, 102 ir 104 Tarptautiniai vertinimo standartai (TVS).

25. Įstatymo 22 straipsnio, nustatančio reikalavimus turto arba verslo ataskaitai, 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 61 punkte numatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Metodikos 58.1 punkte numatyta, kad surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. 102 TVS „Tyrimai ir atitiktis“ apibūdina turto vertinime naudojamos informacijos patikrinimą ir abejotinos informacijos (ne)naudojimo atvejus. 104 TVS „Vertės pagrindai“ apibūdina rinkos vertę, jos sąvoką, reikšmę.

26. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad Vertinimo ataskaitoje vertinamajam objektui – 0,3969 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kurio naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, buvo parinkti 4 lyginamieji objektai, sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, kurie vadovaujantis teisės aktais yra parduodami valstybinės žemės patikėtinio išimtinai sodininkų bendrijoms už kainą, kurios apskaičiavimas yra reglamentuojamas specialiuosiuose teisės aktuose, taip pat vadovaujantis Lietuvos respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai dėl lyginamųjų objektų nuosavybės perleidimo, valstybinės žemės bendro naudojimo sklypai bendrijoms buvo parduodami už nominalią indeksuotą kainą, kuri žymiai skyrėsi nuo rinkos kainos; įgyti bendro naudojimo žemės sklypai gali būti perparduoti bendrijos nariams; todėl kyla pagrįstų abejonių, ar lyginamieji objektai buvo parduoti rinkos kainomis, ir sandoriai atitinka rinkos vertės apibrėžimą. Vertinimo ataskaitoje nėra konkretizuota, pagal kokį žemės naudojimo būdą būtų geriausias žemės sklypo panaudojimas, kai pagal teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijose esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai pagal naudojimo būdą skirstomi į sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus ir mėgėjų sodo sklypus. Atsižvelgiant į vertinamo sklypo dalių priklausymą nuosavybės teisėmis tiek fiziniams asmenims, tiek sodininkų bendrijai, geriausias jo panaudojimas būtų abiem būdais. Vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į sandorius, kuriais perleidžiami mėgėjų sodo žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju vertintojai buvo pagrindas abejoti jai pateiktų duomenų apie lyginamuosius objektus tinkamumu rinkos vertės nustatymui, bei įvertinti, kad lyginamieji objektai galėjo būti parduoti ne rinkos sąlygomis, todėl konstatuota, kad Vertinimo ataskaitoje nepateiktas tinkamas turto vertės nustatymo pagrindas, o lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės.

27. Garbės teismo posėdžio 2019 m. kovo 14 d. protokole Nr. GT1-3(19)-P užfiksuota, kad susipažinus su Tarnybos ir vertintojos (pareiškėjos) pateikta medžiaga, išklausius pastarosios paaiškinimų dėl parengtos Vertinimo ataskaitos, nustatyta, kad vertintoja rengdama ataskaitą padarė Tarnybos konstatuotus pažeidimus.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertintoja vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis, nepateikė įrodymų ar pagrįstų argumentų, kuriais paneigtų šias išvadas, t. y. kurie pagrįstų pasirinktų lyginamųjų sandorių sudarymą rinkos sąlygomis. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad NŽT 2019 m. sausio 7 d. rašte Nr. 48SD nurodyta, jog NŽT dėl lyginamųjų objektų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4 informacijos neturi, tokios aplinkybės niekaip nepatvirtina. Pareiškėja, veikdama kaip savo srities profesionalė, turėjo išmanyti visas su vertinamu turtu susijusias aplinkybes, bei įvertinti, ar nustatant turto rinkos vertę palyginamieji sandoriai buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir ar tokie sandoriai yra tinkami taikant lyginamąjį metodą, nes tiek sandorių verčių skirtumai patys savaime, tiek atsižvelgiant į galimus vertinamo žemės sklypo naudojimo būdus turėjo kelti pagrįstas abejones. Pareiškėjos veiklai keliami maksimalūs profesinio atidumo ir rūpestingumo standartai, tai reiškia, kad jai tenka pareiga pagrįsti savo pasirinkto turto vertinimo metodo tinkamą panaudojimą, o kilus dėl to ginčui – įrodyti tai patvirtinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo – netinkamai pritaikyto lyginamojo turto vertinimo metodo, jo esmės nesilaikymo – pagrįstomis, pažymi, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo esmę sudaro aplinkybės dėl netinkamo lyginamojo turto vertinimo metodo taikymo, netinkamo lyginamųjų objektų parinkimo, todėl sprendžiant dėl pažeidimo padarymo patys turto rinkos vertės skaičiavimai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir argumentai dėl to neaptarinėtini.

29. Vadovaujantis Garbės teismo Nuostatų 30 punktu, Garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, reikšmingumą, pakartojamumą, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Remiantis Nuostatais, Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms (Nuostatų 4.5 p.). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas – netinkamas lyginamojo turto vertinimo metodo taikymas, lemia, kad turto vertinimo tikslas tampa nepasiekiamu, todėl pareiškėjai paskirta švelniausia nuobauda – pastaba – laikytina adekvačia padarytam pažeidimui ir proporcinga priemone.

30. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjos argumentų, kad Garbės teismo sprendimo priėmimas ir išdėstymas protokolu pažeidžia pareiškėjos teises, nes išdėstytos skirtingos narių pozicijos neleidžia suprasti padarytų išvadų ir įvertinti jų pagrįstumo. Minėta, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros (Įstatymo 28 str. 4 d.). Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad Garbės teismo sprendimai priimami posėdyje arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po nagrinėjimo posėdžio vykstančiame posėdyje, kuriame priimamas sprendimas vertintojo drausmės byloje (tais atvejais, kai sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimas buvo atidėtas). Nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių. Nuostatų 31 punktas numato, kad nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantis vertintojas ir (arba) jo atstovas informuojami žodžiu, kad Garbės teismo posėdžio protokolo išrašas, kuriame pateikiamas Garbės teismo sprendimas vertintojo drausmės byloje, vertintojui bus išsiųstas per 13 darbo dienų nuo Garbės teismo sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimo. Taigi teisinis reglamentavimas nenumato atskiro dokumento – sprendimo išnagrinėjus vertintojo drausmės bylą priėmimo, jis įforminamas Garbės teismo posėdžio protokolu, kuris (arba jo išrašas) pateikiamas vertintojui susipažinti. Tai suponuoja išvadą, kad protokole turi būti nurodyti visi esminiai teisiniai ir faktiniai sprendimo priėmimo pagrindai, nurodytos konkrečios drausminės nuobaudos taikymą lemiančios aplinkybės, tačiau sprendimo įforminimas protokolu savaime nėra jo trūkumas.

31. Nagrinėjamu atveju protokole buvo nurodyti sprendimo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai: nagrinėtos patikrinimo akte (pareiškėja buvo su juo susipažinusi) nustatytos aplinkybės, vertinti pareiškėjos paaiškinimai, konstatuoti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai (Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 61 p., TVS 102 ir 104), aptartas atsakomybės taikymas ir nuobaudos parinkimas (Nuostatų 30 p.). Ta aplinkybė, kad ne visi Garbės teismo nariai vienodai vertino aplinkybes drausmės bylos nagrinėjimo metu, negali būti laikoma sprendimo trūkumu, nes jo priėmimą nulemia balsavimo rezultatai; atitinkamai protokole užfiksuoti duomenys, nulėmę balsavimo rezultatus, ir sudaro sprendimo priėmimo pagrindą. Teisėjų kolegija, įvertinusi protokolo turinį, jame nurodytus duomenis pripažįsta pakankamais, kad drausminėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų to priežastis ir konkretaus sprendimo priėmimo argumentus.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Nuostatų 24 punkto 6 dalyje, kuriuo numatyta, kad Garbės teismo posėdžio eiga fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame nurodoma Garbės teismo priimtas (-i) sprendimas (-ai) ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai, pareiškėja nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų abejones dėl jo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Įstatymo 29 straipsnio 7, 8, 9 dalyse nėra nustatyti reikalavimai Garbės teismo sprendimo formai, remiantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, tai numatyta reglamentuoti Nuostatuose. Pareiškėjos nurodomų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 109 straipsnio reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų įgyvendinimas nepriklauso nuo sprendimo formos, tai materialiniai teisiniai reikalavimai sprendimo turiniui, kuris gali būti išdėstytas ir protokolu. Šių reikalavimų tinkamas įgyvendinimas iš esmės yra ginčo dalyku ir įvertinamas administracinėje byloje priimant sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl Nuostatų 24 punkto 6 dalies atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekyla, pareiškėjos prašymas dėl norminės bylos iškėlimo netenkinamas.

33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė