2016-04-05 Nr. AB-7694-3-61-3-04310-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-609-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04310-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Sky Star Catering“, „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, UAB dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 30-2164 „Dėl licencijos UAB „Sky Star Catering“ išdavimo“ (toliau – ir Įsakymas). Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino prašymo reikalavimą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-2164 dalį, kuria išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kavinė).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu įsakymu trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Sky Star Catering“ išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje. Ši kavinė yra ugdymo įstaigos – aukštosios mokyklos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (toliau – ir Universitetas) teritorijoje. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ugdymo įstaigos teritorijoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ugdymo įstaigos teritorijoje neišduodama. Kita vertus, kavinė neabejotinai yra prie Universiteto. Net jeigu kavinė būtų ne Universiteto teritorijoje, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje negalėtų būti išduodama, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra nustačiusi su Universiteto vadovu suderinto atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais prie Universiteto, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Universiteto vadovas 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. 01-19S-47 Vilniaus miesto savivaldybei pareiškė neigiamą nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje, t. y. tokiu atstumu, koks yra nuo Universiteto iki kavinės. Atsakovas Įsakymą priėmė, nepaisydamas prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdžio, Universiteto, Senamiesčio seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičių, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, Senamiesčio bendruomenės asociacijos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos ir asociacijos „LT Campus“ raštu pareikštos neigiamos nuomonės dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje išdavimo, todėl pažeidė visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kavinė nėra ugdymo įstaigoje ir ginčo dėl to nėra. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Kavinė ir Universitetas veiklą vykdo skirtinguose pastatuose. Kavinė yra įsikūrusi pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o Universitetas – pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Visi paminėti pastatai nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijai, kuri nagrinėjamu atveju dėl licencijos išdavimo jokių pretenzijų nereiškė, ir naudojami nuomos sutarčių pagrindais.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir Vilniaus arkivyskupijai. Nei Kavinė, nei Universitetas žemės sklypo nuomos sutarčių nėra sudarę. Dėl to neteisinga būtų teigti, kad visas žemės sklypas, kuriame yra Universiteto nuomojami pastatai, laikytinas ugdymo įstaigos teritorija. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra net 2,0852 ha ploto ir nėra skirtas vien universiteto naudojamiems statiniams eksploatuoti.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba privalėjo būti nustačiusi atstumą, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo ugdymo įstaigų. Atsakovo nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas savivaldybių taryboms suteikia diskrecijos teisę nustatyti atstumą, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nuo tam tikrų įstaigų ar nenustatyti. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu Vilniaus miesto savivaldybės taryba paminėto atstumo nebuvo nustačiusi, todėl atsakovas neturėjo teisės licencijos neišduoti.

Teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės atsižvelgti į asmenų / institucijų neigiamą nuomonę dėl licencijos konkrečiu atveju išdavimo ar neišdavimo ir tuo pagrindu licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduoti. Tokią teisę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia tik savivaldybių taryboms. Nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. licencijos išdavimo klausimas buvo svarstomas Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, kuriame nutarta rengti savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) UAB „Sky Star Catering“ neišdavimo“.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. liepos 23 d. posėdyje nusprendė nepritarti sprendimo projektui „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) „Sky Star Catering“ neišdavimo“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sky Star Catering“ atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir priteisti visas patirtas išlaidas.

UAB „Sky Star Catering“ nurodė, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas, o teisės aktai teisės pareiškėjui kvestionuoti individualaus administracinio akto teisėtumo apskritai nenumato. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia atsakovui įgaliojimus riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų. Šiuo atveju buvo sudarytos tinkamos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savo nuomonę dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo UAB „Sky Star Catering“, tačiau įstatymas numato atsakovui teisę, bet ne pareigą įvertinti surinktą informaciją. Todėl tai yra išimtinė atsakovo diskrecija pačiam spręsti, ar remiantis surinkta informacija yra pagrindas riboti alkoholinių gėrimų mažmeninę prekybą, ir nei pareiškėjas, nei kitas subjektas negali varžyti šios atsakovui įstatymo suteiktos diskrecijos teisės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikto prašymo prieduose esanti informacija tik patvirtina, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, elgėsi griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir stengėsi suderinti asmenų, prieštaraujančių alkoholinių gėrimų prekybai Kavinėje, interesus bei ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimą, nustatydamas pareiškėjo prašyme sąmoningai nutylimas aplinkybes, jog licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje buvo išduota su griežtais apribojimais, numatant, jog galima prekyba tik silpnaisiais, t. y. 22 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos neviršijančiais, alkoholiniais gėrimais ir tik nuo 17 val. iki 22 val. darbo dienomis bei nuo 11 val. iki 22 val. ne darbo dienomis. Be to, priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo nustatyta jokių objektyvių kliūčių, kurios leistų atsakovui vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 181 ir 182 straipsnių nuostatomis ir atsisakyti išduoti UAB „Sky Star Catering“ licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. UAB „Sky Star Catering“ valdoma Kavinė neveikia ugdymo įstaigų teritorijoje, kaip tai numato Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o kaimynystėje esantis Universitetas nelaikomas švietimo ir ugdymo įstaiga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, UAB prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

Universitetas nurodė, kad UAB „Sky Star Catering“ veikia ne Universiteto nuomojamose patalpose ir todėl neturi galimybių komentuoti aplinkybių, susijusių su UAB „Sky Star Catering“, veikiančios ne universitetui priklausančiose ir jo nenuomojamose patalpose, licencijos klausimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13, 14 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalimis. Nustatė, kad šiuo atveju ginčijamas įsakymas yra skirtas UAB „Sky Star Catering“, ginčo dėl to, jog tai – individualus teisės aktas, byloje nėra. Nurodytų teisės normų analizė suponavo teismo išvadą, kad Vyriausybės atstovas yra įgaliotas kreiptis į tam tikrą savivaldybės administravimo subjektą, nustatęs, jog šio priimtas teisės aktas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra individualus, ar norminis, neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų. Siaurinamai aiškinant Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir teigiant, jog jis neturi teisės kreiptis į savivaldybės administravimo subjektą dėl individualių teisės aktų atitikimo įstatymams, nebūtų pasiekta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo paskirtis: įgyvendinti Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyto savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto tikslus – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, jog ginčo įsakymas neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 9 dalies nuostatų, teikimu galėjo kreiptis į atsakovą, o, jam atsisakius patenkinti teikimą, įsakymą skųsti teismui. Tuo remdamasis teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, jog teisės aktai nenumato pareiškėjui teisės kvestionuoti individualaus administracinio akto teisėtumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą argumentavo jo neatitikimu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 9 dalimi, 182 straipsnio 3 dalies 5 punktu, taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, Švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog šiuo atveju Universitetas vykdo formalų švietimą, vadinasi, yra priskirtinas prie ugdymo įstaigų, kaip jos apibrėžtos Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.

Teismas taip pat nustatė, kad Kavinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ugdymo įstaigoje. Vertindamas, ar kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra Universitete ir jo teritorijose, taip pat ar prie šios įstaigos, teismas sutiko su atsakovo atsiliepime pateikta pozicija, kad žemės sklypas, kuriame yra Universiteto pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), negali būti laikomas Universiteto teritorija. Pažymėjo, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai ir Vilniaus arkivyskupijai, plotas yra net 2,0852 ha ploto. Šiame žemės sklype yra ne tik Universitetas, Kavinė, tačiau ir gyvenamasis namas, administracinis pastatas, bažnyčia, varpinė, ūkiniai pastatai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas argumentavo, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje negalėtų būti išduota, nes savivaldybės taryba nėra nustačiusi su Universiteto vadovu suderinto atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais prie Universiteto. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo savivaldybių taryboms suderinti atstumus su ugdymo įstaigų vadovais, kuriuo būtų įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ginčo atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Universiteto vadovas tokio atstumo nebuvo suderinę, todėl negalima teigti, kad Kavinė yra prie ugdymo įstaigos, kaip tai yra apibrėžta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Be to, Universitetas atsiliepime teismui paaiškino, kad UAB „Sky Star Catering“ veikia ne Universiteto nuomojamose patalpose ir todėl neturi galimybių komentuoti aplinkybių, susijusių su UAB „Sky Star Catering“, veikiančios ne Universitetui priklausančiose ir jo nenuomojamose patalpose, licencijos klausimais. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog ginčo įsakymas neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų.

Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata neįpareigoja savivaldybių tarybų, gavus gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, visais atvejais riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ar neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybių tarybos analizuoja pateiktus skundus, vertina vietą, kurioje pageidaujama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir, išnagrinėjus šių aplinkybių visetą, turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, priimti tam tikrą sprendimą.

Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant, ar Įsakymas atitinka teisingumo ir teisėtumo kriterijus, vertintinos ir jo priėmimo procedūros. Paminėjo, jog asociacija „LT Campus“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas V. B., tarybos narė R. B., Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės asociacijos prezidentas A. V., Universiteto rektorius V. K., grupės Senamiesčio seniūnaičiai, Senamiesčio seniūnijos Pylimo seniūnaitė A. M. B. Vilniaus miesto savivaldybei 2014 m. gegužės 30 d.–2014 m. birželio 3 d. pateikė prašymus neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 6 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-1417 patvirtinto Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2, 14.8, 35 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-506 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių (toliau – ir Ribojimo taisyklės) 3, 4.2, 6, 9, 10, 11, 14.2, 14.5, 14.7 punktais.

Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas laikėsi Ribojimo taisyklių nuostatų, kreipėsi į nurodytas institucijas (Ribojimo taisyklių 6, 9 p.). Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Verslo licencijavimo ir leidimų skyrių informavo, jog UAB „Sky Star Catering“ nėra skirtos baudos už tabako ir alkoholio licencijuojamos veiklos pažeidimus; skundų dėl galbūt neteisėtos ar netinkamos veiklos negauta; pasiūlymo pateikti negali. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius neturi duomenų apie įmonės padarytus pažeidimus, nusikalstamas veikas, gautus skundus dėl neteisėtos veiklos, pasiūlymo dėl licencijos išdavimo neteikė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastabų dėl kavinės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo neturėjo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informacijos apie nusikalstamas veikas ir padarytus administracinius teisės pažeidimus (duomenys neskelbtini) neturėjo, manė, kad neišduoti licencijos nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informavo, kad 2014 m. birželio 12 d. kavinėje atliko operatyvinį priešgaisrinį patikrinimą, pažeidimų nenustatė, nurodė, jog nėra įgaliota spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo.

Senamiesčio seniūnija (senamiesčio seniūnaičiai) ir Senamiesčio bendruomenės asociacija prašė neišduoti licencijos. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Lietuvos barų ir kavinių asociacija į Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus kreipimąsi neatsakė (Licencijavimo skyriaus vedėjos 2014 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) „UAB Sky Star Catering“ neišdavimo).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija priėmė Ribojimo taisyklių 14.5 punkte numatytą sprendimą – 2014 m. liepos 1 d. posėdyje nutarė rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Sky Star Catering“ neišdavimo kavinėje (duomenys neskelbtini) (2014 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. A16-566/14(2.1.33-SM3)), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė nepritarti sprendimo projektui.

Esant tokiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui ir nenustatęs Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų atvejų, atsakovas Įsakymu pagrįstai išdavė licenciją.

Teismas vadovavosi Konstitucijos 28 straipsniu, 46 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. spalio 8 d., 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimais. Pažymėjo, jog mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra licencijuojama veikla, todėl jai taikomi tam tikri privalomi nurodymai ir apribojimai. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad, išdavus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Sky Star Catering“, buvo pažeista visuomenės ir verslo interesų pusiausvyra, kaip teigė pareiškėjas. Priešingai, teismo įsitikinimu, licencijos neišdavimas nepagrįstai suvaržytų UAB „Sky Star Catering“ teises ir teisėtus interesus, sudarytų nelygias galimybes konkuruoti su kitais šioje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais. Nors pagal valstybės alkoholio kontrolės politikos principus valstybė turi siekti riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 str.), vis dėlto prekyba alkoholiniais gėrimais nėra draudžiama komercinė veikla, tik valstybė yra nustačiusi griežtus šios veiklos reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus ir ištirtus faktinius duomenis, padarė išvadą, kad licencija UAB „Sky Star Catering“ išduota taikant griežtus apribojimus – Kavinėje leista prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, pirmadieniais–penktadieniais nuo 17 val. iki 22 val., šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 val. iki 22 val. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog Kavinėje ketinama vykdyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla skatintų Universiteto studentus vartoti alkoholinius gėrimus, ribotų asmenų, pateikusių prašymus neišduoti licenciją, ar kitų asmenų teisę į ramią gyvenamąją aplinką. UAB „Sky Star Catering“ teisės vykdyti pageidaujamą komercinę veiklą paneigimas nebūtų proporcingas Alkoholio kontrolės įstatymu siekiamam tikslui. Pažymėjo, kad prašymai dėl licencijos neišdavimo savivaldybėje buvo gauti po to, kai UAB „Sky Star Catering“ pateikė prašymą vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą. Vėliau įmonė, atsižvelgdama į tokius prašymus, savo prašymą papildė ir prašė išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ne daugiau nei 22 proc. etilo alkoholio turinčių gėrimų darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 22.00 val., savaitgaliais nuo 11.00 val. iki 22.00 val.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ginčijamas įsakymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingas ir teisingas, nėra teisinio pagrindo jo panaikinti prašyme išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sky Star Catering“ nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nenagrinėjo. Nurodė, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas ištyrė ne visas aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant, ar Įsakyme nurodyta prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra ugdymo įstaigos teritorijoje. Įrodymai patvirtina, kad Kavinės pastatas yra visiškai šalia vieno iš Universiteto pastatų, kad šiuos pastatus jungia aikštė, kad į teritoriją prie šių pastatų galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Universiteto pagrindinis pastatas yra (duomenys neskelbtini) (šis adresas yra Universiteto buveinės adresas), ir jis yra žymiai arčiau Kavinės pastato nei kiti Universiteto pastatai. Universiteto ir Kavinės pastatams eksploatuoti naudojamas tas pats žemės sklypas. Universitetas veiklą nurodytuose pastatuose pradėjo vykdyti žymiai anksčiau nei Kavinė.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Alkoholio kontrolės įstatymas savivaldybės tarybai nenustato pareigos nustatyti atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais prie ugdymo įstaigų. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais ne tik ugdymo įstaigų teritorijose, bet ir prie ugdymo įstaigų savivaldybės tarybos nustatytu atstumu. Nesant nustatyto tokio atstumo, negalima tinkamai įvertinti, ar prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimas neturės neigiamos įtakos ugdymo įstaigoms ir jų bendruomenėms. Išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prie ugdymo įstaigų, svarbi šių įstaigų rašytinė nuomonė. Atstumas, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais prie ugdymo įstaigų, turi būti suderintas su šių įstaigų vadovais. Universiteto vadovas 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. 01-19S-47 Vilniaus miesto savivaldybei pareiškė neigiamą nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje, t. y. tokiu atstumu, koks yra nuo Universiteto iki Kavinės.

3. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato ne tik draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikrose vietose, bet ir atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais atvejus. Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tose vietose, kuriose šis įstatymas draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais, negali būti išduodama. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje, savaime nereiškia, kad tokia licencija privalėjo būti išduota. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo nepaisyti Kavinės vietos, Universiteto vadovo, taip pat šalia kavinės gyvenančių gyventojų, bendruomenių atstovų, jaunimo ir blaivybės organizacijų pareikštos nuomonės.

4. Teismas išvadą, kad, išdavus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, nebuvo pažeista visuomenės ir verslo interesų pusiausvyra, grindė ir tuo, jog buvo atsižvelgta į suinteresuotų asmenų pareikštą neigiamą nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje ir nustatyti griežti laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais kavinėje, ribojimai. Suinteresuoti asmenys siekė, jog Kavinėje apskritai nebūtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais, o ne prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje laiko ribojimo. Atsižvelgiant į kavinės vietą, suinteresuotų asmenų pareikštą nuomonę, visuomenės ir verslo interesų pusiausvyra būtų nepažeista tik tuo atveju, jeigu licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje apskritai nebūtų buvusi išduota.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas ištyrė visas aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant, ar Įsakyme nurodyta prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra ugdymo įstaigos teritorijoje. Teismas, vertindamas, ar Kavinė yra Universitete ir jo teritorijose, taip pat ar prie šios įstaigos, sprendimo motyvuojamojoje dalyje sutiko su atsakovo atsiliepime pateikta pozicija. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei skundžiamame sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais ir teisės aktais grindžiamos teismo išvados. Proceso dalyvių nesutikimas su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis negali būti traktuojamas, jog sprendimas be motyvų. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Ugdymo įstaigos teritorijos apibrėžimo teisės aktai nepateikė. Kavinė ir Universitetas veiklą vykdo skirtinguose pastatuose. Nei Kavinė, nei Universitetas žemės sklypo nuomos sutarčių nėra sudarę. Neteisinga būtų teigti, kad visas žemės sklypas, kuriame yra Universiteto nuomojami pastatai, laikytinas ugdymo įstaigos teritorija. Žemės sklypas yra net 2,0852 ha ploto ir nėra skirtas vien Universiteto naudojamiems statiniams eksploatuoti.

2. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas savivaldybių taryboms suteikia diskrecijos teisę (o ne pareigą) nustatyti atstumą, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nuo tam tikrų įstaigų ar nenustatyti. Apeliacinio skundo argumentai, kad, išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prie ugdymo įstaigų, svarbi šių įstaigų rašytinė nuomonė, o atstumas, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais prie ugdymo įstaigų, turi būti suderintas su šių įstaigų vadovais, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais teisės aktais. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija. Teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės atsižvelgti į asmenų / institucijų neigiamą nuomonę dėl licencijos konkrečiu atveju išdavimo ar neišdavimo ir tuo pagrindu neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokią teisę Alkoholio kontrolės įstatymas (182 str. 3 d. 5 p., 18 str. 9 d.) suteikia tik savivaldybių taryboms. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 23 d. posėdyje priimtas sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) UAB „Sky Star Catering“ neišdavimo“ nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Licencijų išdavimo savivaldybėse veiksmus koordinuojantis ir jų stebėseną atliekantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nenurodė, kad Kavinė būtų ugdymo įstaigos teritorijoje ir dėl to licencija negalėtų būti išduota.

3. Licencija UAB „Sky Star Catering“ išduota taikant griežtus apribojimus – Kavinėje leista prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, pirmadieniais–penktadieniais nuo 17 val. iki 22 val., šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 val. iki 22 val. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog Kavinėje ketinama vykdyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla skatintų Universiteto studentus vartoti alkoholinius gėrimus, ribotų asmenų, pateikusių prašymus neišduoti licencijos, ar kitų asmenų teisę į ramią gyvenamąją aplinką, nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sky Star Catering“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur už atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), nėra nustatytos jokios teritorijos. UAB „Sky Star Catering“ valdoma Kavinė neveikia ugdymo įstaigų teritorijoje, kaip tai numato Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o kaimynystėje esantis Universitetas nelaikomas švietimo ir ugdymo įstaiga (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 28 d., Švietimo įstatymo 2 str. 2, 29 d.). Apeliantas nepagrįstai apeliuoja sąvokomis ir klaidina teismą.

2. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia atsakovui įgaliojimus riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų. Šiuo atveju buvo sudarytos tinkamos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savo nuomonę dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo UAB „Sky Star Catering“. Įstatymas numato atsakovui teisę, bet ne pareigą įvertinti surinktą informaciją. Todėl tai yra išimtinė atsakovo diskrecija pačiam spręsti, ar remiantis surinkta informacija yra pagrindas riboti alkoholinių gėrimų mažmeninę prekybą, ir nei pareiškėjas, nei kitas subjektas negali varžyti šios atsakovui Alkoholio kontrolės įstatymo suteiktos diskrecijos teisės. Teismas vertino ir teisės principuose įtvirtintų vertybių kompromiso klausimą. Atsakovas elgėsi griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir stengėsi suderinti asmenų, prieštaraujančių alkoholinių gėrimų prekybai Kavinėje, interesus bei ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimą, nustatydamas, jog licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Kavinėje UAB „Sky Star Catering“ išduota su griežtais apribojimais. Nebuvo nustatyta jokių objektyvių kliūčių, kurios leistų atsakovui vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 181 ir 182 straipsnių nuostatomis ir atsisakyti išduoti licenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindu pareikšto reikalavimo (prašymo) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-2164 dalį, kuria išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais Kavinėje (adresu: (duomenys neskelbtini)). Šioje apeliacinėje byloje nėra kvestionuojama pareiškėjo teisė pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą (prašymą). Todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo (pareiškėjo kompetencijos) klausimu nurodytiems argumentams, jų nekartodama, sutinka su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas, laikydamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatytos tvarkos, turi teisę pareikšti administraciniam teismui prašymą dėl paminėtos atsakovo įsakymo (kuris yra priskirtinas individualių teisės aktų kategorijai) dalies panaikinimo tuo pagrindu, kad ji (pareiškėjo kvestionuojama Įsakymo dalis) galbūt prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktui.

Taigi nagrinėjamos bylos esmė yra klausimo dėl pareiškėjo nurodyto prieštaravimo išsprendimas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Pareiškėjas kvestionuoja skundžiamą Įsakymo dalį dviems alternatyviu būdu jo nurodytiems aspektais: 1) tuo, kad Kavinė yra ugdymo įstaigos statusą turinčio Universiteto teritorijoje; 2) tuo, kad Vilniaus savivaldybės taryba nebuvo ir nėra nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto atstumo (atstumo tarp Universiteto ir leistinos prekybos alkoholiniais gėrimais vietos).

Pasisakydama pirmuoju iš pareiškėjo nurodytų neatitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktui aspektu, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad (kaip neginčijamai nustatyta šioje administracinėje byloje) Kavinė, Universitetas ir kiti statiniai (gyvenamasis namas, administracinis pastatas, bažnyčia su varpine bei ūkiniai pastatai) yra viename Nekilnojamojo turto registre atskirai registruotame 2,0852 ha dydžio valstybei priklausančiame žemės sklype, taip pat į tai, kad jame esančių statinių (tarp jų ir Universiteto pastatų) teritorijos (žemės sklypai) atskirai neidentifikuoti Nekilnojamojo turto registre, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Kavinė negali būti pripažinta veikiančia Universiteto teritorijoje, kaip tai draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Todėl pareiškėjo šiuo aspektu pareikštas reikalavimas pirmosios instancijos teismo teisingai pripažintas nepagrįstu.

Pasisakydama antruoju iš kolegijos įvardytų pareiškėjo prašymo aspektu, kolegija pripažįsta būtina pateikti jam reikšmingos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto dalies aiškinimą. Tai darydama, kolegija pažymi, kad šioje aptariamo punkto dalyje nurodytas draudimas prekiauti alkoholiniai gėrimais tiesiogiai yra siejamas su šioje punkto dalyje nurodyto atstumo nustatymo faktu. Tai leidžia daryti išvadą, kad toks draudimas tiesiogiai yra taikytinas tik tuo atveju, kai paminėtas atstumas tarp ugdymo įstaigos ir leistinos prekiauti alkoholiniais gėrimais vietos jau yra nustatytas, tačiau jo nėra paisoma. Nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo dėl to, kad aptariamas atstumas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nebuvo ir nėra nustatytas.

Iš aptariamos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto dalies matyti, kad nustatant joje nurodytą atstumą dalyvauja keli subjektai: savivaldybės taryba, kuri priima sprendimą nustatyti tam tikrą atstumą tarp ugdymo įstaigos ir leistinos prekiauti alkoholiniais gėrimais vietos, ir šių įstaigų (bei maldos namų) vadovai, su kuriais tokie sprendimai yra derinami. Tačiau aptariamame (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) punkte, skirtingai nuo šio punkto redakcijos, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1740 redakcijos, pagal kurią savivaldybės taryba, gavusi ugdymo įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais), nėra nustatyta, kieno iniciatyva ir kokia tvarka turi būti nustatomas paminėtas atstumas. Tai, viena vertus, aiškinant aptariamą teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje numatyto atstumo nustatymas yra pačios savivaldybės tarybos diskrecija, kuriai gali turėti įtakos įvairūs, savivaldybės tarybos manymu, reikšmingi, faktoriai. Kita vertus, aiškinant aptariamą teisės normą teleologiniu (įstatymo tikslo) bei įstatymų leidėjo ketinimo teisės aiškinimo būdais, tai leidžia daryti išvadą, kad tokios savivaldybės tarybos diskrecijos pasireiškimo laukas buvo susiaurintas ir konkretizuotas tik įstatymų leidėjui priėmus paminėtą aptariamo punkto 2015 m. gegužės 21 d. redakciją, kurioje buvo akcentuotas būtinumas savivaldybės tarybai apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir viešąją tvarką, tačiau tik tuo atveju, kai to pagrįstai prašo tam tikrų suinteresuotų įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybė.

Kolegija, apibendrindama nurodytas teisės aiškinimo išvadas, pažymi, kad aptartas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nustatytas reglamentavimas teismo turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į viešojo ir verslo interesų pusiausvyrą, ta prasme, kad, ginant viešąjį interesą, negali būti paneigtas arba esmingai pažeistas verslo interesas, kurio galima būtų nepaisyti arba riboti tik tuo atveju, kai tam tikri teisės aktai aiškiai ir vienareikšmiškai tai numato. Šiame kontekste pažymėtina, kad (kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p., bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) situacija, kai leidimas (licencija) prekiauti alkoholiniais gėrimais negalėtų būti išduotas vien dėl to, kad tarp šių gėrimų prekybos vietos ir tam tikros ugdymo (ir maldos namų) įstaigos nėra nustatytas tam tikras atstumas, iš esmės reikštų dar vieno, įstatymo tiesiogiai nenumatyto, draudimo verslo interesui nustatymą. Tai, kolegijos manymu, akivaizdžiai pažeistų paminėtą viešojo ir verslo interesų pusiausvyrą. Todėl pareiškėjo siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė