5f4dce7a-5e33-4d36-8872-c0eb68f52dbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3482-860/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01593-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5; 12.15.5.3; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Bofora“ pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti:

1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno apskrities VMI) 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ Nr. (7.45) FR0682-278 (toliau – ir Kauno apskrities VMI Sprendimas);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 69-12 (toliau – ir VMI Sprendimas);

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2021 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. S-55 (7-40/2021) (toliau – ir MGK Sprendimas). Nurodo, kad Kauno apskrities VMI pateikė BUAB „Bofora“ 2020 m. gegužės 20 d. patikrinimo aktÄ Nr. (7.45) FR0680-240 (toliau – Patikrinimo aktas). Kauno apskrities VMI Sprendimu minėtas Patikrinimo aktas buvo patvirtintas. PareiÅ¡kėja 2020 m. liepos 9 d. pateikė skundÄ VMI. Tačiau pastarosios 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 69-91 pareiÅ¡kėjos skundas buvo atmestas.

PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ MGK, kuri 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. S221(7-180/2020) panaikino minėtÄ VMI sprendimÄ ir perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. VMI priėmė SprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos skundas buvo atmestas ir Kauno VMI Sprendimas buvo pakartotinai patvirtintas. MGK Sprendimu patvirtino VMI SprendimÄ . Dėl bankrutuojančios bendrovės teisės į PVM atskaitÄ nurodo, kad PVM atskaita nėra ir negali bÅ«ti formaliai siejama nei su PVM apmokestinamųjų pardavimų faktu, nei su jų apimtimi.

Tačiau mokesčių administratorius turi PVM direktyvos, PVM sistemos ir ESTT praktikos neatitinkantį formalų požiÅ«rį, kuriuo yra neigiama teisė į PVM atskaitÄ vien dėl to, kad nebuvo gauti ekonominės veiklos rezultatai. PareiÅ¡kėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-294-556/2016, kurioje nurodyta, kad įmonės sudaryti sandoriai, kai jie yra nukreipti į įmonės ekonominės veiklos pabaigÄ , įmonės likvidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tie sandoriai patenka į sukčiavimo ir piktnaudžiavimo sritis, laikantis verslo apmokestinimo neutralumo principo, suponuoja teisę į PVM atskaitÄ .

ESTT yra išaiškinęs, kad teisė atskaityti PVM nebūtinai yra sietina su tiesiogiai atliekamais PVM apmokestinamais pardavimais, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti PVM direktyvoje įtvirtinti tikslai ir iškreipta PVM atskaitos esmė. Taigi PVM atskaitai yra ieškoma ne tik ryšio su vienu ar keletu sandorių, bet ir su visa vykdoma veikla. ESTT laikosi nuoseklios pozicijos, kad PVM atskaita yra siejama su įsigyjamų paslaugų būtinumu vykdomai veiklai. Tai yra esminis kriterijus, kuris pagrindžia ir kartu apriboja teisę atskaityti PVM.

Jeigu formaliai sekti mokesčių administratoriaus pozicija, kurios jis laikosi Å¡iame mokestiniame ginče, mokesčių mokėtojai negalėtų atskaityti labai plataus spektro paslaugų pirkimo, dėl kurių atskaitos Å¡iuo metu niekam nekyla net menkiausių abejonių – pavyzdžiui įmonės pradžios (įsteigimo) paslaugos, teisinės ir auditorių paslaugos ir t. t. PVM atskaitos esmė yra pirkimo PVM bÅ«tinumas / reikalingumas įmonės veikloje ir PVM apmokestinamųjų pajamų gavimas nėra kriterijus, be kurio teisė į PVM atskaitÄ automatiÅ¡kai iÅ¡nyksta.

Pažymėjo, kad analogiÅ¡kus principus pripažįsta ir pats mokesčių administratorius. Jeigu mokesčių administratorius pripažįsta PVM atskaitÄ dėl paslaugų, kurios yra bÅ«tinos įsteigiant įmonę, jis objektyviai negali nepripažinti PVM atskaitos dėl paslaugų, kurios yra bÅ«tinos uždarant įmonę. MGK Sprendime nurodo, kad jos nuomone, byloje nagrinėjama situacija skiriasi nuo tos, kuri buvo suformuota teismų praktikoje, nes mokesčių mokėtojas tariamai neįrodė ketinimo vykdyti PVM apmokestinamÄ jÄ veiklÄ , įvykdė PVM neapmokestinamuosius sandorius ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo registruotas PVM mokėtoju.

Ketinimas vykdyti veiklÄ yra mokesčių mokėtojo deklaracija, kuriÄ pareiÅ¡kėjas tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė. T. y. mokesčių mokėtojas deklaruoja savo atitinkamÄ ketinimÄ ir tokios deklaracijos neturėtų bÅ«ti papildomai įrodinėjamos. MGK Sprendime pripažįsta, kad bankroto procedÅ«ra, kuri yra nukreipta į įmonės veiklos užbaigimÄ , yra prilyginama ekonominei veiklai. Atitinkamai nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas vykdė ekonominę veiklÄ . PareiÅ¡kėjas neginčija, kad nekilnojamasis turtas buvo nuomotas ir vėliau perleistas neapmokestinant PVM, tačiau tai buvo sÄ lygota ne piktnaudžiavimo, o objektyvių priežasčių – tiek nuomininkas, tiek pirkėjas buvo ne PVM mokėtojai, todėl pareiÅ¡kėjas pagal įstatymo nuostatas negalėjo Å¡ių sandorių apmokestinti PVM.

Dėl pareiÅ¡kėjo pripažinimo PVM apmokestinamuoju asmeniu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja PVM apmokestinamuoju asmeniu buvo pripažinta 2019 m. rugsėjo 18 d. (registruota PVM mokėtoja), o pirkimo PVM buvo atskaitytas 2019 m. rugsėjo – 2019 m. gruodžio mėnesių laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad nėra jokio skirtumo ar PVM apmokestinamuoju asmuo yra pripažįstamas iki bankroto procedÅ«ros ar bankroto procedÅ«ros metu. Tokio skirtumo, kaip naikinančio teisę į PVM atskaitÄ , nenumato nei teisės aktai, nei ESTT ar LVAT jurisprudencija.

VienÄ kartÄ Ä¯monei pripažinta apmokestinamojo asmens savybė negali bÅ«ti panaikinta, net jei nusprendžiama toliau neplėtoti įmonės veiklos, o jÄ likviduoti, dėl ko planuota ekonominė veikla nelemia apmokestinamųjų sandorių vykdymo. Nagrinėjamu atveju visas pirkimo PVM buvo skirtas didinti įmonės pajamas, atsiskaityti su kreditoriais ir uždaryti įmonę, kas pagal ESTT ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus prilyginama ekonominei veiklai ir suponuoja teisę į PVM atskaitÄ .

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad mokestinis ginčas vyksta dėl 43 319 Eur PVM, 202 Eur baudos ir 116,72 Eur PVM delspinigių, kurie apskaičiuoti Kauno apskrities VMI konstatavus, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - Ä®statymas) 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn. PVM deklaracijose nepagrįstai deklaravo atskaitomÄ 43 319 Eur pirkimo PVM, kuris nebuvo skirtas pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Kauno apskrities VMI atliko pareiÅ¡kėjos PVM mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame nustatė, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 58 straipsnio nuostatas, nevykdydama PVM apmokestinamos veiklos, pateiktose PVM deklaracijose už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn. nepagrįstai deklaravo atskaitomÄ pirkimo PVM sumÄ â€“ 43 319 Eur. Atsižvelgiant į nustatytus Ä®statymo pažeidimus pareiÅ¡kėjai patikrinimo metu apskaičiuota mokėtina 43 319 Eur PVM suma.

Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju ir iki tikrinamojo laikotarpio PVM apmokestinamos veiklos nevykdė, PVM deklaracijoje už 2019 m. spalio mėn. deklaravo tik vienÄ PVM neapmokestinamÄ sandorį, todėl PVM atskaitai nepagrįstai priskyrė įsigytų prekių (paslaugų), kurios negali bÅ«ti priskiriamos PVM apmokestinamam prekių tiekimui, 43 319 Eur pirkimo PVM. Nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pareiÅ¡kėjos statusas – bankrutuojanti, nuo 2018 m. kovo 30 d. bankrutavusi įmonė.

PareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo įsteigimo (2013 m. vasario 13 d.) iki 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM mokėtoju įsiregistravusi nebuvo. Pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015 - 2018 m. pareiÅ¡kėja deklaravo nuostolingÄ veiklÄ , deklaruota pelno mokesčio bazė už 2015 - 2017 m. - 0 Eur. Pradėjus mokestinį patikrinimÄ , 2020 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ pelno mokesčio deklaracijÄ (forma PLN204) už 2017 m., kurioje deklaravo pelno mokesčio bazę 15 322 Eur, mokėtinÄ pelno mokestį – 2 071 Eur.

Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 43 318,60 Eur pirkimo PVM pagal paslaugų teikėjų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, PVM deklaracijose už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn. deklaravo 43 319 Eur pirkimo ir grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ , 2006/112/EB Direktyvos nuostatas, mokesčių mokėtojų teisė atskaityti iÅ¡ jų mokėtino PVM sumokėtÄ prekių ir paslaugų pirkimo PVM yra pagrindinis Bendrijos teisės nustatytos bendros PVM sistemos principas.

Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. Ä®statymas (58 straipsnio 1 dalis). Teisės į PVM atskaitÄ pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga yra priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp mokesčio mokėtojo įgyjamų prekių ar paslaugų ir vykdomo PVM apmokestinamo pardavimo, t. y. teisė į atskaitÄ atsiranda tuomet, kai kaÅ¡tai susiję su įgyjamomis prekėmis ar paslaugomis sudaro dalį bendrų mokesčių mokėtojo kaÅ¡tų ir todėl yra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalimi.

Minėti kaÅ¡tai yra susiję su bendra mokesčių mokėtojo ekonomine veikla. Pagal ESTT praktikÄ apmokestinamojo asmens vykdomÄ PVM apmokestinamos ekonominės veiklos procesÄ apima tiek paruoÅ¡iamieji darbai, skirti ekonominės veiklos pradžiai, tiek Å¡ios veiklos vykdymas, tiek ekonominės veiklos užbaigimo (likvidavimo) darbai. Todėl minėtiems darbams vykdyti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM gali bÅ«ti įtrauktas į PVM atskaitÄ , kaip PVM apmokestinamai veiklai vykdyti skirtų prekių bei paslaugų pirkimo PVM.

AnalogiÅ¡kos nuostatos dėl PVM atskaitos taikytinos ir PVM mokėtojui priklausiančio konkretaus turto vieneto naudojimo jo ekonominėje PVM apmokestinamoje veikloje procesui (Å¡io turto vieneto sukÅ«rimo darbams, naudojimui ekonominėje veikloje ir naudojimo Å¡ioje veikloje užbaigimo darbams). PareiÅ¡kėjos teiginys, kad Å¡io mokestinio ginčo pagrindas yra tai, kad mokesčių administratorius teisę į PVM atskaitÄ iÅ¡ esmės sieja tik su pareiÅ¡kėjos veikla iki bankroto procedÅ«ros, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Mokesčių administratorius neabejotinai pripažįsta teisę į PVM atskaitÄ kai egzistuoja aukščiau nurodytos sÄ lygos, t. y. tiek su įmonės veikla iki bankroto procedÅ«ros, tiek su veikla, kuri yra skirta užbaigti tokiÄ bankroto procedÅ«rÄ . Jeigu tiek bankroto administratorius, tiek pareiÅ¡kėja pateiktų praÅ¡ymus registruotis PVM mokėtojais bankroto pradžioje ar viduryje, tokiu atveju, nuo pat PVM mokėtojais įregistravimo pradžios abu Å¡ie ekonominę veiklÄ vykdantys Å«kio subjektai privalėtų vadovautis Ä®statymo nuostatomis.

Kai ekonominę veiklÄ vykdantis Å«kio subjektas teikia bankroto administravimo paslaugas, kurios priskirtinos prie ilgalaikių paslaugų, tai PVM sÄ skaita faktÅ«ra tokioms paslaugoms įforminti turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį paslaugos buvo suteiktos, 10 dienos. (t. y. tokiai paslaugai įforminti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras turi raÅ¡yti kiekvienÄ mėnesį). Pagal byloje esančiÄ informacijÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose deklaravo 43 319 Eur atskaitytinÄ pirkimo PVM, kurį sudarė 41 666,10 Eur už bankroto administravimo paslaugas, 739,34 Eur kompensacija už atliktus statybos darbus, 865,20 Eur už teisines paslaugas ir kt.

Matyti, kad 96 proc. susidariusio pareiÅ¡kėjos pirkimo PVM sudaro PVM už bankroto administratoriaus teiktas paslaugas. Pažymėjo, kad MGK savo Sprendime taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais nevykdė jokio PVM apmokestinamojo prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo, o faktiÅ¡kai gavo tik PVM neapmokestinamųjų pajamų iÅ¡ nekilnojamųjų daiktų pardavimo, kuris, pagal nurodytÄ Ä¯statyminį reguliavimÄ nėra ir faktiÅ¡kai nebuvo apmokestintas PVM.

Taigi, ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. faktiÅ¡kai negavo jokių PVM apmokestinamųjų pajamų, tarp Å¡alių nėra. Labai svarbus faktas, kad PVM apmokestinamų pajamų pareiÅ¡kėja negavo ne tik tikrinamuoju laikotarpiu, bet nuo pat bankroto paskelbimo dienos, t. y. faktiÅ¡kai visÄ laikÄ vykdė tik PVM neapmokestinamÄ veiklÄ . Teigia, kad iÅ¡ bankroto administratoriaus 2020 m. kovo 5 d. VMI pateikto paaiÅ¡kinimo matyti, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie pasirinkimo teisę skaičiuoti nuo seno nekilnojamojo turto pardavimo PVM, tačiau paaiÅ¡kinime bankroto administratorius S. P. nurodė, kad pareiÅ¡kėja nusprendė senÄ pastatÄ parduoti be PVM.

Nekilnojamasis turtas parduotas PVM mokėtojai MB „Antus” už 1 710 000 Eur, PVM sÄ skaita faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, PVM neiÅ¡skirtas. Taip pat prieÅ¡ parduodant, minėtas turtas buvo nuomotas taip pat be PVM. Minėti faktai dar kartÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nesukÅ«rė PVM apmokestinamos pridėtinės vertės, kas galėtų suponuoti teisės į PVM atskaitÄ atsiradimÄ . IÅ¡ PVM deklaracijų duomenų nustatyta, kad tik 2020 rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje pareiÅ¡kėja deklaravo 3 500 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę, 735 Eur pardavimo ir tiek pat mokėtino PVM, sausio ir vasario mėnesių deklaracijose deklaravo tik atskaitomÄ ir grÄ Å¾intinÄ PVM, o kitų mėnesių deklaracijose nedeklaravo jokių duomenų.

PareiÅ¡kėjas pats atkreipia dėmesį, kad jis 2020 rugpjūčio mėnesį visgi gavo PVM apmokestinamųjų pajamų. Prie skundo MGK pareiÅ¡kėja pateikė dokumentus (2019 m. sausio 30 d. projektavimo darbų sutarties priedÄ Nr. 1 ir projektavimo darbų priėmimo – perdavimo aktÄ , pareiÅ¡kėjos mokėjimo pavedimus V. D. projektavimo firmai ir UAB „Mitnas“ mokėjimo pavedimÄ , įrodantis apmokėjimÄ už įsigytus projektinius pasiÅ«lymus), kurie įrodo mokesčių mokėtojo sudarytų sandorių realumÄ ir atitinkamai pagrindžia pareiÅ¡kėjos teisę į PVM atskaitÄ .

Taigi, VMI iÅ¡ esmės pripažįsta įvykusi paslaugų teikimo faktÄ , bet tuo pačiu daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pradėjo vykdyti PVM apmokestinamÄ veiklÄ tik nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., t. y. nuo minėto sandorio sudarymo dienos. Konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja galėtų įtraukti į PVM atskaitÄ tik tÄ pirkimo PVM dalį, kuris bÅ«tų tiesiogiai susijusi su jau minėtu PVM apmokestinamu paslaugų teikimu, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų, kad atskirai Å¡iam tiekimui pareiÅ¡kėja gavo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ bankroto administratoriaus neturi, todėl visi pareiÅ¡kėjos sudaryti sandoriai, susiję su PVM neapmokestinamomis veiklomis, nelaikomi apmokestinamaisiais sandoriais, o sumokėtas PVM ryÅ¡yje su Å¡iais sandoriais negali bÅ«ti atskaitytas.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jos ketinimu pradėti vykdyti ekonominę veiklÄ , taip pat faktinių duomenų, įrodančių Å¡iÄ veiklÄ vykdant nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (taip pat bankroto metu, iki įregistravimo PVM mokėtoja ir 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn., t. y. laikotarpiu, kuriuo į PVM atskaitÄ buvo įtraukta paslaugų pirkimo PVM). Taigi, pareiÅ¡kėja iki bankroto paskelbimo dienos neįgijo teisės į PVM atskaitÄ ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja jau kartÄ buvo pripažinta apmokestinamuoju asmeniu ir jos ekonominė veikla dėl bankroto iÅ¡kėlimo buvo nutraukta (užbaigta).

Atitinkamai po bankroto iÅ¡kėlimo patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡laidos užbaigiant ekonominę veiklÄ . PareiÅ¡kėja iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto metu vykdė PVM neapmokestinamÄ veiklÄ , konstatuoja, kad bankroto metu jos sudaryti sandoriai (įgytos teisinės paslaugos, statybų darbai, bankroto administravimo paslaugos ir kt.) yra neatsiejami nuo pareiÅ¡kėjos vykdytos PVM neapmokestinamos veiklos pabaigos ir nėra susiję su PVM apmokestinama veikla. Nors Kauno apskrities VMI pripažino įvykusiu pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugpjūčio mėn. paslaugų teikimo faktÄ , pareiÅ¡kėja neįrodė tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io tarp paslaugų pirkimo sandorių ir minėto 2020 m. rugpjūčio mėn. PVM apmokestinamojo pardavimo sandorio, egzistavimo.

Todėl MGK vertino, kad Kauno apskrities VMI pagrįstai į PVM atskaitÄ neįskaitė 43 318,60 Eur paslaugų (įskaitant ir bankroto paslaugų administratoriaus) pirkimo PVM.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Kauno apskrities VMI Sprendimo, VMI Sprendimo ir MGK Sprendimo, kai pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuotas 43 319 Eur PVM, 202 Eur baudos ir 116,27 Eur delspinigių, konstatavus, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais PVM deklaracijose nepagrįstai deklaravo atskaitomÄ 43 319 Eur pirkimo PVM, kuris nebuvo skirtas pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. gegužės 13 d. surašė Patikrinimo aktas, kuriame buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 58 straipsnio nuostatas, nevykdydama PVM apmokestinamos veiklos, pateiktose PVM deklaracijose už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn. nepagrįstai deklaravo atskaitomÄ pirkimo PVM sumÄ â€“ 43 319 Eur. Atsižvelgiant į nustatytus Ä®statymo pažeidimus pareiÅ¡kėjai patikrinimo metu apskaičiuota mokėtina 43 319 Eur suma.

6. Kauno apskrities VMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ , t. y. patvirtino apskaičiuotÄ 43 319 Eur PVM; apskaičiavo 116,72 Eur PVM delspinigių, paskyrė skyrė 10 proc. PVM dydžio baudÄ â€“ 4 331,90 Eur, bei atleido nuo 4 129,90 Eur PVM baudos.

7. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Kauno apskrities VMI Sprendimu pateikė skundÄ VMI. Pastaroji iÅ¡nagrinėjusi skundÄ 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 69-91 nusprendė Kauno apskrities VMI SprendimÄ patvirtinti. PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ MGK. Pastaroji, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. S-221(7-180/2020) nusprendė panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. 69-91 ir perduoti pareiÅ¡kėjos skundÄ VMI nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. VMI vykdydama MGK sprendimÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ ir Sprendimu dar kartÄ patvirtino Kauno apskrities VMI SprendimÄ .

9. PareiÅ¡kėja 2021 m. kovo 13 d. pateikė skundÄ MGK. MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , Sprendimu patvirtino VMI SprendimÄ .

10. Pareiškėja nesutinka su Kauno apskrities VMI Sprendimu, VMI Sprendimu ir MGK Sprendimu ir juos skundžia teismui.

11. Ä®statymo 57 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teisę į PVM atskaitÄ turi PVM mokėtojai. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į PVM atskaitÄ laikantis Å¡io skyriaus nuostatų gali bÅ«ti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktÄ sÄ vokų apibrėžimÄ PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, iÅ¡skyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Ä®statymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai Å¡io PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už Å¡alies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nebÅ«tų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų Å¡alies teritorijoje. Å i sÄ lyga netaikoma, jeigu už Europos SÄ jungos teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos. Ä®statymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, iÅ¡skyrus:

1) viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos;

2) Å¡ios dalies 1 punkte nenurodytÄ gyvenamųjų patalpų nuomÄ , kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Ä®statymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, iÅ¡skyrus:

1) bet kokių transporto priemonių (įskaitant orlaivius, laivus, geležinkelio riedmenis) stovėjimo, saugojimo aikÅ¡telių, garažų ar kitų panaÅ¡ios paskirties nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomÄ ;

2) bet kokių įrenginių ar įrangos (įskaitant seifo kameras), atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sÄ vokÄ , nuomÄ . Ä®statymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomÄ , kuri pagal Å¡io straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM Å¡iame Ä®statyme nustatyta tvarka, jeigu daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, taip pat Å¡io Ä®statymo 47 straipsnyje nurodytiems asmenims (iÅ¡skyrus fizinius asmenis), ir Å¡is pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams.

Savo pasirinkimÄ apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Ä®statymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Ä®statymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamÄ jį pagal prigimtį daiktÄ , kuris PVM neapmokestinamas pagal Å¡io straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, taip pat Å¡io Ä®statymo 47 straipsnyje nurodytiems asmenims (iÅ¡skyrus fizinius asmenis), ir Å¡is pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams.

Savo pasirinkimÄ apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Direktyvos 2006/112/EB 1 straipsnyje nustatyta, kad direktyva nustatoma bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Pagal bendros PVM sistemos principÄ prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra proporcingas prekių bei paslaugų kainai, nors daugelis sandorių vykdomi gamybos ir paskirstymo metu iki to etapo, kai skaičiuojamas mokestis. Už kiekvienÄ sandorį PVM apskaičiuojamas taip – iÅ¡ PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytÄ PVM tarifÄ , atimama įvairioms sÄ naudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtino PVM suma.

Bendra PVM sistema taikoma visuose etapuose, įskaitant ir mažmeninę prekybÄ . Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnyje nustatyta, kad teisė į atskaitÄ atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytinÄ PVM. Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnyje nustatyta, kad jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo Å¡iuos sandorius, teisę iÅ¡ PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti:

a) mokėtinÄ ar sumokėtÄ PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ , kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo. Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina Ä®statymo 58 straipsnio 1 dalis.

12. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonė, net jei jai iÅ¡kelta bankroto byla, turi visas mokestines pareigas, tokiu bÅ«du ir mokestines teises. Tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė, teisės į PVM atskaitÄ pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga yra priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp mokesčio mokėtojo įgyjamų prekių ar paslaugų ir vykdomo PVM apmokestinamo pardavimo, tai yra teisė į atskaitÄ atsiranda tuomet kai kaÅ¡tai, susiję su įgyjamomis prekėmis ar paslaugomis, sudaro dalį bendrų mokesčio mokėtojo kaÅ¡tų ir todėl yra tiekiamų prekių ar paslaugų kainos dalimi. Minėti kaÅ¡tai yra susiję su bendra mokesčių mokėtojo ekonomine veikla. Apmokestinamojo asmens vykdomÄ PVM apmokestinamos ekonominės veiklos procesÄ apima tiek paruoÅ¡iamieji darbai, skirti ekonominės veiklos pradžiai, tiek Å¡ios veiklos vykdymas, tiek ekonominės veiklos užbaigimo (likvidavimo) darbai.

13. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (byloje Nr. eB2-2384-264/2017) pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. P.. Pareiškėjos statusas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. kovo 30 d. – bankrutuojanti. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nuo 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjos statusas – bankrutavusi.

14. PareiÅ¡kėjos turtÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu sudarė vieÅ¡butis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiÅ¡kėjai priklausė turtinė teisė – nuomos teisė į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas 2017 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartimi Nr. 2017/12/15-01 buvo išnuomotas UAB „Damicina“. Sutartyje nurodyta, kad nuomos kaina nurodyta be PVM. Sutarties sudarymo metu nuomotojas yra ne PVM mokėtojas. 2019 m spalio 8 d. susitarimu šalys susitarė, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. nuomos sutartis nutraukiama. 2019 m. spalio 16 d. varžytinių aktu Nr. 1 pareiškėjai priklausantis turtas (pastatas – viešbutis, pastatas – garažas, kiti inžineriniai kiemo statiniai – kiemo statiniai, pastatas - kavinė) buvo parduoti ir perduoti MB „Antus“, viso turto pardavimo kaina – 1 710 000 Eur.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra už turto pardavimÄ nebuvo iÅ¡raÅ¡yta.

15. PareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo įsteigimo (2013 m. vasario 13 d.) iki 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM mokėtoju įsiregistravusi nebuvo. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jÄ PVM mokėtoja. VMI 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (17.26-40)RES-146592 nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ Ä¯registruoti PVM mokėtoja. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjos bankroto administratorius S. P. praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjÄ Ä¯registruoti PVM mokėtoju pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai elektroninėse varžytinėse buvo parduotas nekilnojamasis turtas ir buvo aiÅ¡ku, jog Å¡io turto nuoma nebegalės bÅ«ti vykdoma, t. y. ekonominė veikla negalės bÅ«ti tęsiama.

16. Bylos duomenys leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėja nuo jos įsteigimo iki bankroto jai paskelbimo ir iki įregistravimo PVM mokėtoja PVM apmokestinamos veiklos nevykdė, PVM apmokestinamų pajamų negavo ir nepateikė jokių įrodymų, jog PVM apmokestinamÄ jÄ veiklÄ ketino vykdyti. PVM apmokestinama veikla nebuvo vykdoma ir PVM apmokestinamos pajamos nebuvo gautos iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad pareiÅ¡kėja nuomojo jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu (2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn.) pardavė šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau Å¡i veikla vertinama kaip PVM neapmokestinami sandoriai. Daugiau pardavimų pareiÅ¡kėjos pateiktose PVM deklaracijose nedeklaruota.

17. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja neginčija, jog nekilnojamasis turtas buvo nuomotas ir vėliau perleistas neapmokestinant PVM, tačiau tai, pasak pareiÅ¡kėjos, buvo sÄ lygota ne piktnaudžiavimo, o objektyvių priežasčių – tiek nuomininkas, tiek pirkėjas buvo ne PVM mokėtojai, todėl pareiÅ¡kėja pagal Ä®statymo nuostatas negalėjo Å¡ių sandorių apmokestinti PVM. PareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad nėra jokio skirtumo ar PVM apmokestinamuoju asmuo yra pripažįstamas iki bankroto procedÅ«ros ar bankroto procedÅ«ros metu.

18. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti MGK padarytas iÅ¡vadas bei teisminę praktikÄ . LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-294-556/2016, konstatavo, kad asmens sudaryti sandoriai (įgytos prekės ar paslaugos), kai jie nukreipti į įmonės ekonominės veiklos pabaigÄ , įmonės likvidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tie sandoriai patenka į sukčiavimo ir piktnaudžiavimo sritis, suponuoja ir teisę į PVM atskaitÄ tik nustačius, kad mokesčių mokėtojas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė ekonominę veiklÄ ir turėjo teisę į PVM atskaitÄ , o tai reiÅ¡kia, jau kartÄ buvo pripažintas apmokestinamuoju asmeniu.

Taip pat LVAT pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo likvidavimo laikotarpiu buvo imtasi veiksmų (sudarytos įvairaus pobūdžio sutartys, mokėti komunaliniai mokesčiai ir kt.) patenkinti kreditorių reikalavimus ir interesus, kas yra neatsiejama nuo visiškos ekonominės veiklos nutraukimo ir bendrovės pripažinimo likviduota. Akcentuotina ir tai, kad tuo atveju, kuomet PVM mokėtojas dėl objektyvių priežasčių iš karto ekonominės veiklos vykdyti nepradėjo, jis turi objektyviais įrodymais pagrįsti, kad PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

19. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 43 318,60 Eur pirkimo PVM pagal paslaugų teikėjų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, PVM deklaracijose už 2019 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. deklaravo 43 319 Eur pirkimo ir grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM. Šį pirkimo PVM sudaro kompensacija už atliktus darbus (UAB „Damicina“) 739,34 Eur; teisinės paslaugos (APB „Iustum“) 865,20 Eur; laikinosios apsaugos priemonės (antstolis Irmantas Gaidelis) 5,41 Eur; paieÅ¡ka NTR duomenų bazėje, juridinio fakto iÅ¡registravimas, praÅ¡ymo užpildymas (VÄ® Registrų centras) 0,05 Eur; bÅ«tinos vykdymo iÅ¡laidos (antstolis A. S.) 42,50 Eur; bankroto administravimo paslaugos (S. P.) 41 666,10 Eur. DidžiausiÄ Ä¯sigyjamų prekių / paslaugų dalį – net 96 procentus sudarė iÅ¡ S. P. įsigytos bankroto administravimo paslaugos.

20. Minėta, kad buvo pareiÅ¡kėjos nekilnojamo turto pardavimas, jo nuoma, kuris nebuvo apmokestintas PVM. BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu bankroto administratorius S. P. ir teikė pareiÅ¡kėjai bankroto administravimo paslaugas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ bankroto administratoriaus įsigytas jo teiktas paslaugas iÅ¡ esmės naudojo PVM neapmokestinamoje veikloje. Tai yra, kaip minėta, vykdė patalpų nuomÄ , jų pardavimÄ , kuris nebuvo apmokestintas PVM.

21. Taip pat dar kartÄ paminėtina, kad nors bankroto administratoriaus veikla ir indėlis didinat bankrutuojančio juridinio asmens pajamas buvo ženklus, tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į laikotarpį, kuriuo tam tikri veiksmai buvo atlikti. Å iuo atveju yra akivaizdu, kad bankroto administratoriaus paslaugos, kurių dalis tiesiogiai susijusi su nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu, nuo jo paskyrimo bankroto administratoriumi iki jo paslaugų suteikimo (paslaugos buvo suteiktos pagal 2019 m. spalio 17 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SP201910-1 ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SP20192-1) siejasi tik su PVM neapmokestinamų pajamų gavimu, o ne su ketinimu vykdyti ekonominę veiklÄ ar su jos vykdymu.

22. Be to, teismas sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad pareiÅ¡kėja PVM apmokestinamų pajamų negavo ne tik tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), bet nuo pat bankroto paskelbimo dienos, tai yra faktiÅ¡kai visÄ laikÄ vykdė tik PVM neapmokestinamÄ veiklÄ . PareiÅ¡kėja PVM apmokestinamos veiklos nevykdė, o PVM mokėtoju įsiregistravo tik 2019 m. rugsėjo 24 d., tai yra jau baigus vykdyti ekonominę veiklÄ ir žinant, kad nekilnojamasis turtas parduotas elektroninėse varžytinėse ir dėl to nekilnojamojo turto nuoma jau yra nebegalima.

23. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2020 metų rugpjūčio mėnesį vis gi gavo PVM apmokestinamų pajamų. Å ios aplinkybės Å¡alių nėra ginčijamos. PareiÅ¡kėja pagal 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM deklaracijÄ deklaravo PVM apmokestinamus sandorius 3 500 Eur sumai, standartinio tarifinio pardavimo PVM – 735 Eur, mokėtino PVM – 735 Eur. Tačiau dar kartÄ pabrėžtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja nevykdė nei vieno PVM apmokestinamojo sandorio, todėl negalima teigti, kad jos įsigytos prekės ar paslaugos sukuria pridėtinę vertę ir skirtos naudoti PVM apmokestinamoje veikloje.

24. Be to, kyla abejonių dėl pareiÅ¡kėjos tikslų, kai ji pateikė praÅ¡ymÄ registruotis PVM mokėtoja. Ji jokios ekonominės veiklos nevykdė ir tikėtina neketino vykdyti. Minėta, kad pareiÅ¡kėjos veikla buvo apribota bankroto procedÅ«romis, todėl akivaizdu, jog įmonės tikslai turėjo bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimus, operatyviai užbaigti bankroto procedÅ«rÄ . PraÅ¡yme įregistruoti PVM mokėtoja pareiÅ¡kėja nurodė informacijÄ â€“ nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimas, tačiau PVM apmokestinamųjų pajamų iÅ¡ turto nuomos ir nekilnojamojo turto tiekimo ji nėra gavusi, PVM apmokestinama veikla nebuvo vykdoma ir PVM apmokestinamos pajamos nebuvo gautos iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos (2019 m. gruodžio 31 d.). Be to, pareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų.

25. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jos ketinimu pradėti vykdyti ekonominę veiklÄ , taip pat faktinių duomenų, įrodančių Å¡iÄ veiklÄ vykdant nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat bankroto metu, iki įregistravimo PVM mokėtoja ir pan. Taigi, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į PVM atskaitÄ .

26. PareiÅ¡kėja skunde vadovaujasi ESTT praktika ir nurodo, jog vienÄ kartÄ Ä¯monei pripažinta apmokestinamojo asmens savybė negali bÅ«ti panaikinta, net jei nusprendžiama toliau neplėtoti įmonės veiklos, o jÄ likviduoti, dėl ko planuota ekonominė veikla nelemia apmokestinamųjų sandorių vykdymo. Tačiau MGK savo Sprendime pažymėjo (su tokia iÅ¡vada teismas pilnai sutinka), kad pareiÅ¡kėja iki bankroto paskelbimo dienos neįgijo teisės į PVM atskaitÄ ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja jau kartÄ buvo pripažinta apmokestinamuoju asmeniu ir jos ekonominė veikla dėl bankroto iÅ¡kėlimo buvo nutraukta (užbaigta). Atitinkamai po bankroto iÅ¡kėlimo patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡laidos užbaigiant ekonominę veiklÄ .

27. Teismas dar kartÄ pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto metu vykdė PVM neapmokestinamÄ veiklÄ . PareiÅ¡kėja įgijo teisinių paslaugų, statybų darbų, bankroto administravimo paslaugų, antstolių suteiktų paslaugų ir kt., tačiau visi Å¡ie sandoriai nėra susiję su PVM apmokestinama veikla. Be to, kaip pažymėjo tiek MGK Sprendime, tiek atsakovė savo atsiliepime, pareiÅ¡kėja neįrodė tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io tarp paslaugų pirkimo sandorių ir minėto 2020 m. rugpjūčio mėnesio sandorio, kuris apmokestinamas PVM, egzistavimo. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjai skundžiamais sprendimais priskaičiuotos mokėtinos sumos yra pagrįstos, VMI pagrįstai į PVM atskaitÄ neįskaitė 43 316,60 Eur paslaugų pirkimo PVM ir kt.

28. Kiti pareiškėjos argumentai yra neesminiai, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad ginčijami Kauno apskrities VMI Sprendimas, VMI Sprendimas ir MGK Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, tad jų naikinti nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis