2020-07-01 Nr. AB-13205-3-61-3-03323-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-332-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03323-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Telšių rajono savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-729 Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, skirtos Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037 vykdytojui Uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) ir pareiškėjas, veikdamas kartu su Telšių rajono savivaldybės administracija, 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšiuose ir Telšių rajone (Nevarėnuose, Ryškėnuose ir Degaičiuose)“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje numatyta Projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, finansavimo pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtinti stebėsenos rodikliai – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 1 765; gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) – 75. Vėliau 2015 m. spalio 9 d. susitarimu prie Sutarties Nr. 2, dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija, pakeistas Projekto biudžetas, 2015 m. lapkričio 13 d. susitarimu prie Sutarties Nr. 3 buvo pratęstas Projekto finansavimo pabaigos terminas iki 2015 m. gruodžio 15 d.

3. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo nutiesta 2,3 km vandentiekio ir 30,84 km nuotekų tinklų, pastatyta 1 nuotekų siurblinė. Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. raštu pranešė, kad iki ataskaitinio laikotarpio prie vandentiekio tinklų prisijungė 31 gyventojas, prie nuotekų tinklų – 889 gyventojas. Pareiškėjas 2016 m. sausio 24 d. raštu pranešė, kad iki ataskaitinio laikotarpio prie vandentiekio tinklų prisijungė 62 gyventojas, prie nuotekų tinklų – 1 179 gyventojas. 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. V3-1384 pareiškėjas informavo, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. prie nuotekų tinklų yra prijungti 526 būstai arba 1 315 gyventojai, o 260 gyventojų neprisijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio pasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Pareiškėjas prašė netaikyti finansinės korekcijos, nes 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuotekų tinklų prisijungimo rodiklis siekė 93 proc.

4. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Kartu pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, rodiklio nepasiekiamas sudaro 15 proc., todėl pareiškėjas pažeidė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Rekomendacijos), 263.2 punktu, taikytas finansinės korekcijos dydis yra 5 proc.

5. Pagrįsdamas Įsakymo neteisėtumą, pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, ir jo nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, o tai sudarė teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažinti pažeidimu. Pareiškėjo nuomone, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Būtent galiojantis teisinis reglamentavimas lėmė tai, kad dalis būstų neprisijungė / atsisakė prisijungti prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų naujų inžinierinių tinklų.

6. Pareiškėjas gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė Agentūrai papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Vadovaudamasis pateiktais duomenimis, pareiškėjas teigė, kad 93 gyventojai neprisijungė prie vandentiekio tinklų dėl to, kad būstas tapo negyvenamas, 58 gyventojai įsirengė nuosavus nuotekų valymo įrenginius, 28 gyventojų būstas neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, tokių kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas. Pareiškėjas prieštaravo dėl Agentūros sprendimo į pasiekto rodiklio skaičių neįtraukti gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio tinklų 2017 m. Iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. prie nuotekų tinklų prisijungė 1 315 gyventojų, tačiau Agentūra į tai neatsižvelgė. Pažeidimo tyrimo išvada buvo parengta tik 2017 m. rugpjūčio 23 d., todėl rodiklio skaičiai, pasiekti iki šios Išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio skaičių. Pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nebuvo pasiektas ir dėl tokių priežasčių, kaip sunki materialinė padėtis, nebaigta būsto statyba, gyventojai atsisakė jungtis prie naujų tinklų, nenurodydami priežasties, trumpas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti, tačiau visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas Projektui įvykdyti.

7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvadomis, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas Sutartyje numatytas rezultato stebėsenos rodiklis. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada nulemta išimtinai netinkamo teisės aktų (PAFT 1911 p. ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 p.) aiškinimo ir taikymo. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad teoriškai stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas, pažeidimas neturėjo būti konstatuotas taip pat ir todėl, kad tokio pažeidimo konstatavimas prieštarauja pažeidimo sampratai. Pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų pažeidimus bei Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų pažeidimų sukeltus nuostolius nacionaliniam ir ES biudžetui. Tyrimo metu nei viena iš minėtų sąlygų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas įvykdė Projekto tikslus ir uždavinius, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, taip pat užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros, todėl tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, o tai reiškia, kad ES struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Nenustačius, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas sukėlė žalą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas įvykdė pažeidimą, dėl kurio turėtų būti grąžintos išmokėtos paramos lėšos.

8. Pareiškėjas manė, kad pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, neatitinka proporcingumo principo. Finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo naujų nuotekų valymo įrenginių vertės, nes tai nėra susiję su Įsakyme konstatuotu pažeidimu. Be to, finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo vandentiekio tinklų plėtros vertės, neatsižvelgiant į tai, kad pažeidimas dėl prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas. Finansinė korekcija siekia net 7,6 proc. pareiškėjo praėjusių finansinių metų visų pardavimų pajamų, neatsižvelgta į finansinės korekcijos proporcingumo principą, todėl tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo ES ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos ES biudžetui kompensacinio pobūdžio.

9. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nenustatė papildomo termino stebėsenos rodikliui pasiekti ir pateikti rekomenduojamas priemones būstų prijungimui prie įrengtų nuotekų tinklų. Pareiškėjas po Įsakymo priėmimo pagerino stebėsenos rodiklių pasiekimo reikšmes ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis pareiškėjo prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius yra mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, o tai reiškia, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą.

10. Pareiškėjo teigimu, Išvada ir Įsakymas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų. Ministerija, priimdama Įsakymą, pažeidė procedūrines nuostatas, kadangi Įsakymas priimtas nesibaigus Išvados apskundimo Ministerijai terminui. Išvada pareiškėjui buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu, kuriame buvo nurodyta galimybė ją skųsti numatyta tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo teisę Išvadą skųsti Ministerijai per 10 dienų nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d., tačiau Įsakymas buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar nesuėjus Išvados apskundimo terminui.

11. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad, kaip teisingai pažymėjo ir pareiškėjas, rodiklių nepasiekimas savaime nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju Agentūros darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasieki iki nustatytos datos – 2016 m. gegužės 31 d. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas, atsižvelgiant į Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas. Šiais pagrindais atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog tyrimas iš esmės neturėjo būti pradėtas, vertintini kaip nepagrįsti.

13. Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, pareiškėjo teigimu, lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, nes Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

14. Dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūra nevertino, jog pasiektų rodiklių skaičius nuolat didėja, atsakovas nurodė, kad Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Aprašo nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teisės aktai nenumato galimybių Agentūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 m. ar vėliau. Atsakovas pažymėjo, kad tinklų tiesimas nėra savitikslis dalykas, svarbu, kad nutiestais tinklais naudotųsi gyventojai ir taip būtų užtikrinta tiek gyventojų sveikata, geriant vandenį, tiek aplinkos apsauga surenkant ir išvalant nuotekas. Tam yra įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimas yra svarbus Projekto indikatorius. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir nurodyti preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu priklausytų.

15. Atsakovas nurodė, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimą, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Įsakymo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

17. Agentūros teigimu, pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi PAFT 8 priedu „Finansinių korekcijų taikymo aprašas“ kadangi Išvadoje buvo konstatuotas ne viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, o Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo pažeidimas, todėl pagrįstai buvo taikytinas Rekomendacijų 263.2 punktas. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijomis dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kurios skirtos Europos Komisijos taryboms, o ne valstybių narių institucijoms.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad prie nuotekų tinklų prijungtų gyventojų skaičiaus ir pagrįstai neprijungtų gyventojų skaičiaus suma buvo mažesnė nei 90 proc. nuo Sutartyje nurodytos reikšmės, todėl taikyti Rekomendacijų 262.4 punkto nebuvo pagrindo. Projekto rodiklių nepasiekimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, o tokio pobūdžio pažeidimui konstatuoti užtenka ir teorinių, dar tik grėsusių nuostolių. Agentūra nesutiko su argumentais, kad dėl pažeidimo jokie neigiami padariniai nekilo. Pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma, nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų pareiškėjas neįvykdė, todėl žala nacionaliniam ir ES biudžetui yra atsiradusi.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo (I t. b. l. 662), kuriame nustatyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą 239 053,04 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pareiškėjas pateikė paraišką dėl vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtros Telšių rajone (Nevarėnuose, Ryškėnuose ir Degaičiuose) Projekto finansavimo (I t., b. l. 434). Paraiškoje nurodytas Projekto tikslas – kokybiško geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo gyventojams užtikrinimas; Projekto uždavinys – didinti viešai tiekiamo geriamo vandens bei centralizuoto nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą, pastatyti naujus įrenginius; fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai – nutiesti 2,6 km vandentiekio ir 31,4 km nuotekų tinklų; prijungiant prie viešojo vandens tiekimo tinklų 75 gyventojus (29 būstus), prie nuotekų tinklų – 1 765 gyventojus (679 būstus); pastatyti 1 naują nuotekų valymo įrenginį.

22. Agentūra ir pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Sutartį (I t. b. l. 36), kurioje nustatyta, kad Projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, Projekto finansavimo pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatyti Projekto stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 1 765; gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 75. Susitarimu prie Sutarties Nr. 1 dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija, pakeista Projekto finansavimo pabaiga – 2015 m. lapkričio 17 d. bei Projekto įgyvendinimo grafikas (I t. b. l. 63). Susitarimu prie Sutarties Nr. 2 buvo pakeistas Projekto biudžetas. Pareiškėjas 2015 m. spalio 20 d. raštu Agentūrą informavo, kad iki 2015 m. spalio 18 d. prie naujų vandentiekio tinklų prisijungė 26 gyventojai, o prie nuotekų tinklų – 517 gyventojų (I t. b. l. 524). Susitarimu prie Sutarties Nr. 3 buvo pratęstas Projekto finansavimo pabaigos terminas iki 2015 m. gruodžio 15 d. (I t. b. l. 719). Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. raštu Agentūrą informavo, kad iki ataskaitinio laikotarpio prie naujų vandentiekio tinklų prisijungė 31 gyventojas, o prie nuotekų tinklų – 889 gyventojai (I t. b. l. 602). 2017 m. sausio 24 d. raštu pareiškėjas Agentūrą informavo, kad iki ataskaitinio laikotarpio prie naujų vandentiekio tinklų prisijungė 62 gyventojai, o prie nuotekų tinklų – 1 179 gyventojai (I t. b. l. 539).

23. Agentūros 2017 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl įtariamų pažeidimų“ pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą pažeidimo tyrimą dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo bei kartu buvo paprašyta pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai (I t. b. l. 665). Pareiškėjas apie priežastis, kurios turėjo įtakos Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimui, Agentūrą informavo 2017 m. gegužės 26 d. raštu (I t. b. l. 585), vėliau 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu (I t. b. l. 669). Agentūra 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją apie atliekamo pažeidimo tyrimą bei pateikė susipažinti su pažeidimo tyrimo išvados projektu (I t. b. l. 614). Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 11 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo“ Agentūrai pranešė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. prie nuotekų tinklų yra prijungti 526 būstai arba 1 315 gyventojų, o 260 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. prie nuotekų tinklų prisijungimo rodiklis siekė 93 proc., todėl prašė netaikyti finansinės korekcijos (I t. b. l. 622).

24. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo pareiškėją apie Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties 1 priedo 7 punkto ir Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto pažeidimą. Rezultatus dėl nustatyto pažeidimo įformino Išvadoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, nepasiekimas – 15 proc. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, taikytas finansinės korekcijos dydis – 5 proc., netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos – 253 896,24 Eur (I t. b. l. 709). Aplinkos ministras 2017 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymu (1 t., b. l. 662), vadovaudamasis Išvada, nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 253 896,24 Eur.

25. Teismas vadovavosi PAFT 1911 punktu, Rekomendacijų 261.2, 262 punktais ir pažymėjo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, lėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

26. Agentūra, atlikusi tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas, nors ir nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“ (gyventojų prisijungimo rodiklis sudarė 93,33 proc.), tačiau rodiklio nepasiekimo mastas neviršijo Rekomendacijose nustatytos maksimalios ribos (10 proc.), kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Tyrimas buvo pradėtas tik dėl stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimo, net ir įvertinus aplinkybes, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tyrimo metu nustatyta, kad Projekto užbaigimo metu pasiektas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 179 iš planuotų 1 765.

27. Agentūra tyrimo metu rėmėsi pareiškėjo pateikta medžiaga (seniūnijų raštais, kuriuose nurodytos atskirų būstų neprisijungimo prie naujai įrengtų tinklų priežastys, I t. b. l. 669) ir įvertino, kad 11 būstų neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai tam neturi lėšų bei atsisako jį įsirengti. Atsižvelgiant į tai, Agentūra vertino, kad 28 gyventojų neprisijungimas prie nuotekų tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio, kurio įtakos pareiškėjas negalėjo sumažinti. Taip pat buvo įvertinta, kad 23 būstai (58 gyventojai) įsirengė nuosavus nuotekų valymo įrenginius, todėl ši aplinkybė taip pat buvo įvertinta, kaip svari, kurios pareiškėjas negalėjo sumažinti. 37 būstai (92,5 gyventojo) po Projekto inicijavimo tapo negyvenami. Agentūra įvertino faktą dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo bei nustatė, kad 81 gyventojas laikytinas neprisijungusiu prie nuotekų tinklų dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. 4 būstai prisijungė prie nuotekų, tačiau sutarčių nepasirašė. Nepateikus papildomų dokumentų, Agentūra šių būstų neturėjo pagrindo vertinti kaip prijungtų prie naujai nutiestų tinklų. Agentūra nustatė, kad 260 gyventojų neprisijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Apibendrindama Agentūra nurodė, kad stebėsenos rodiklio (įskaičiuojant 260 gyventojų) nepasiekimas „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ yra 15 proc.

28. Be nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas taip pat nurodė, kad dalis būstų prie tinklų nesijungė dėl prastos socialinės padėties, nebaigtų statybos darbų, atsisakymo jungtis be priežasties, dalis nespėjo prisijungti.

29. Teismas pažymėjo, kad Išvados turinys patvirtina, jog Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktas priežastis. Dalį priežasčių (sanitarinio mazgo neturėjimas, lėšų neturėjimas, nuosavų nuotekų valymo įrenginių įsirengimas, gyventojų skaičiaus sumažėjimas) Agentūra įvertino pareiškėjo naudai. Kitų priežasčių (dalis būstų prie tinklų nesijungė dėl prastos socialinės padėties, nebaigtų statybos darbų, atsisakymo jungtis be priežasties, dalis nespėjo prisijungti) nevertino kaip tokių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokią išvadą Agentūra darė įvertindama tai, kad šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos dar prieš sudarant Sutartį, be to, šios priežastys nėra įtrauktos į Ministerijos suderintą detalizuojantį aplinkybių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, sąrašą. Projekto pabaigos terminas – 2016 m. gruodžio 31 d., todėl tai, kad gyventojai prie tinklų jungėsi po šio termino, išimčių nesudaro. Agentūra tyrimo metu įvertino pareiškėjo nurodytas konkrečių būstų neprisijungimo prie naujai nutiestų tinklų priežastis bei pateikė skaičiavimais pagrįstus argumentus dėl būstų neįtraukimo į veiksnių, pateisinančių stebėsenos rodiklio nepasiekimą, sąrašą. Pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai nurodydamas, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimui įtakos turėjo nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, kad dalis būstų prie tinklų nesijungė dėl prastos socialinės padėties, nebaigtų statybos darbų, atsisakymo jungtis be priežasties, dalis nespėjo prisijungti, šių aplinkybių jokiais įrodymais, patvirtinančiais šių teiginių teisėtumą, ar įrodymais, kada šios aplinkybės atsirado (siekiant paneigti Agentūros išvadas, kas šios aplinkybės galėjo atsirasti dar iki Sutarties sudarymo), nepagrindė. Pareiškėjui teiginių nepagrindus jokiais įrodymais, išskyrus seniūnijų pateiktais 2017 m. liepos mėn. duomenimis, Agentūra negalėjo objektyviai įvertinti šių aplinkybių egzistavimo fakto ir jų įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui.

30. Teismas pažymėjo, kad tiek šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką bei riziką stebėsenos rodiklio pasiekimui.

31. Aplinkybė, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacija teikė siūlymus papildyti įstatymą, ginčo kontekste teisiškai nėra reikšminga. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškai sukūrusios pagrįstų lūkesčių, kad minėtas teisinis reguliavimas bus įgyvendintas.

32. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą.

33. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 2 punktu, ir pažymėjo, kad tam, jog galėtų būti konstatuotas pažeidimas, turi būti nustatomas ne tik teisės aktų pažeidimo faktas, bet ir aplinkybė, kad dėl šio pažeidimo atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Vadovaudamasis Finansavimo sąlygų aprašo 7, 8 ir 34 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.1.1 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Projekto dalyje „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių, vadinasi pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju buvo nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nustatyti pažeidimo elementai (teisės aktų pažeidimai ir žala), todėl Agentūra Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje nustatyto stebėsenos rodiklio, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

34. Nagrinėjamu atveju Projektas buvo vykdomas ir ES bei nacionalinio biudžeto lėšos buvo naudojamos siekiant konkrečių su pareiškėju (Projekto vykdytoju) Sutartimi aptartų tikslų, vienas iš kurių – stebėsenos rodiklių pasiekimas (t. y. atitinkamo kiekio gyventojų prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų). Nuo to priklausė ir iš šių biudžetų Projektui skirtų išmokų dydis. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas nepasiekė nustatyto stebėsenos rodiklio. Taigi pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Realių nuostolių ar žalos fakto nustatymas nėra būtinas (Lėšų administravimo taisyklių 2 p.).

35. Pažeidimo nustatymo atveju rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 263 punkte. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 263.2 punktu ir pastebėjo, kad pareiškėjo skundo prieštaravimai, jog finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo vandentiekio tinklų plėtros vertės, prieštarauja paminėtai teisės nuostatai. Agentūrai Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas Projekto dalyje „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekė stebėsenos rodiklių, pareiškėjui pagrįstai buvo taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

36. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdamas Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam tenka prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Įsakymu paskirta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, nes netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.

37. Dėl galimybių ištaisyti pažeidimą sudarymo teismas vadovavosi PAFT 196 punktu ir pažymėjo, kad terminas pažeidimui ištaisyti gali būti nustatytas tik tuomet, kai egzistuoja Rekomendacijų 5.1–5.4 papunkčiuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė, kad tokios sąlygos nėra išpildytos, todėl negalėjo būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti.

38. Nors pareiškėjas pateikė duomenis apie prisijungusių gyventojų skaičiaus padidėjimą, tačiau teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatyti rodikliai nebuvo pasiekti (Aprašo 34 p.). Agentūra, vertindama padarytą pažeidimą, pagrįstai vertino duomenis už tą laikotarpį (2016 m. gruodžio 31 d.), kurį vertinti ją įpareigoja teisės aktai.

39. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Nenustatyta, kad Įsakymas prieštarauja pareiškėjo teisei žinoti, kokį pažeidimą jis yra padaręs. Išvadoje, kuri yra Įsakymo dalis, aiškiai ir suprantamai išdėstytas padaryto pažeidimo turinys bei kokius konkrečius įstatymus pareiškėjas pažeidė.

40. Atsižvelgiant į tai, kad rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo tyrimo atmestas. Teismui nekilo poreikio aiškinti ES teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo taip pat netenkintas.

41. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 42. Pareiškėjas UAB „Telšių vandenys“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma stabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti Finansavimo sąlygų aprašo 30, 34, punktų ir Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą ir kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

42.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo visų pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų ir kaltės). Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir priežasčių, lėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką dėl gyventojų nesijungimo prie naujai įrengtų nuotekų tinklų, neįvertinęs, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, taip pat nepagrįstai nevertino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. neprijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius buvo tik 7 proc., t. y. mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės, kas reiškia jog nėra pagrindo pažeidimo konstatavimui, remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu. Tai, kad rodiklis nepasiektas (pavėluotai pasiektas) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus, pabaigti stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu.

42.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d., 80 str.). Atsakovas net neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo būtų padaryta žala biudžetams. Teismas neįvertino, kad skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams.

42.3. Pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų tikslui. Teismas neįvertino, kad pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin neigiamą poveikį pareiškėjo veiklai. Taigi teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją arba nuspręsti netaikyti atsakomybės, atsižvelgiant į proporcingumo principą (VAĮ 3 str.). Teismas turėjo įvertinti, kad rodiklio nepasiekimas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nežymiai (tik 5 proc.) yra didesnis už ribą, kada pažeidimas iš viso nėra nustatomas. Finansinė korekcija nuo vandentiekio tinklų apskaičiuota neteisėtai, nes dėl šio rodiklio nepasiekimo pažeidimas nekonstatuotas, be to, finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo nuotekų valymo įrenginių, kas nėra susiję su Įsakyme konstatuotu pažeidimu. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad iki Įsakymo priėmimo, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų tinklų, rodiklio nepasiekimas buvo mažiau nei 10 proc., kas pagal Rekomendacijų 262.2 punktą sudaro pagrindą neatlikti pažeidimo tyrimo. Pareiškėjas pažymi, kad jam nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodiklio pasiekimui.

42.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-535-764/2018, kuriuose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui.

43. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

44. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl esminių aplinkybių, t. y. kad Sutartis sudaryta ir jos 2.1.1 punktas nustatė, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja, siekdamas Sutarties 1 priede nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje, o Sutarties 1 priedo 7 punktas nustatė stebėsenos (rezultatų) rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 765. Nėra ginčo ir dėl to, kad stebėsenos rodikliai privalėjo būti pasiekti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas minėto stebėsenos rodiklio nepasiekė ne tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., bet ir iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. ir per papildomą vienerių metų terminą Sutartyje nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti, todėl apelianto teiginiai, jog nėra nustatyta pažeidimo objektyvioji pusė, nepagrįsti. Pareiškėjas nepasiekė nustatyto stebėsenos rodiklio ir taip pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas.

45. Atsakovas akcentuoja, jog šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Pareiškėjas įsipareigojo ne tik nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius, bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius. Sistemiškai vertinant Sutarties ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, matyti, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir išsamiai dėl jų pasisakė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltė dėl Sutarties įsipareigojimo pažeidimo perkeltina gyventojams, kurie atsisakė prisijungti prie nuotekų tinklų. Pareiškėjas, žinodamas vandentvarkos srities teisinį reglamentavimą, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Įstatyminiu lygmeniu ir Sutarties sudarymo metu nebuvo numatyta pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų.

46. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių, todėl pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Pažeidimo ištaisymo atveju turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, tačiau šiuo atveju sąlygų visumos nėra. Atsakovo vertinimu, finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose teismas konstatavo, kad lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

48. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir taip pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir 1 priedo 7 punktą. Taigi Agentūra Išvadoje nustatė vieną iš būtinųjų pažeidimo elementų – Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių pažeidimą veikimu ar neveikimu. Agentūra pažymi, kad teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, vadinasi, pareiškėjui nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių, galima daryti išvadą, jog Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma, nei priklauso, ir nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostoliai yra atsiradę.

49. Agentūra akcentuoja, kad dar prieš Projekto įgyvendinimą ir Sutarties pasirašymo metu pareiškėjas pats įvertino, kiek gyventojų, pasibaigus Projektui, bus prijungta prie naujai nutiestos infrastruktūros. Taigi pareiškėjas įvertino ir suprato, kad gyventojų prijungimas taip pat yra Projekto tikslas ir siektinas rezultatas. Agentūra sutinka, kad rodiklių nepasiekimas savaime nelemia pažeidimo tyrimo inicijavimo, tačiau nepasiekus rodiklių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Agentūra Išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai įtraukiami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių pasiekiamumui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie ne. Agentūra įvertino, kad dalis būstų tapo negyvenami, neturėjo sanitarinio mazgo, įsirengė savo nuosavus nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės. Agentūros vertinimu, sutartys, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturėjo būti vertinamos.

50. Agentūra pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu. Tokio pobūdžio pažeidimai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti, Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, tiek Ministerija turi vadovautis. Agentūra taip pat akcentuoja, jog panašių įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumas yra patvirtintas kitose bylose, nagrinėtose Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo teismo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Telšių vandenys“ reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-729 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, skirtos Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ grąžinimo“, kuriuo nustatyta, jog lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 239 056,04 Eur (Įsakymo 1.1 p.), bei pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.2 ir 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą, pagrįstumas ir teisėtumas.

53. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

57. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su partnere Telšių rajono savivaldybe ir Agentūra 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšiuose ir Telšių rajone (Nevarėnuose, Ryškėnuose ir Degaičiuose)“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037. Sutarties nuostatos ne kartą buvo keičiamos, įskaitant nuostatas dėl Projekto vykdymo terminų ir stebėsenos rodiklių.

58. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2013 m. gruodžio 23 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas, be kita ko, įtvirtino, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

59. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

60. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant Paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

61. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 patvirtintas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

62. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

63. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

64. Agentūra, atlikusi tyrimą nustatė, kad pareiškėjas, nors ir nepasiekė stebėsenos rodiklio „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“ (gyventojų prisijungimo rodiklis sudarė 93,33 proc.), tačiau rodiklio nepasiekimo mastas neviršijo Rekomendacijose nustatytą maksimalią ribą (10 proc.), kuriai esant pradedamas pažeidimo tyrimas. Tyrimas buvo pradėtas tik dėl stebėsenos rodiklio „Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Projekto užbaigimo nurodytas pasiektas stebėsenos rodiklis: „Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 179 iš planuotų 1 698.

65. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad 260 gyventojų neprijungimas prie nuotekų surinkimo tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 15 proc. ((1698-1179-260)/1698×100). Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinami šie: nesudaromos paslaugų teikimo sutartys, nes būstai tapo negyvenamais po Projekto inicijavimo pradžios, būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir neturi lėšų jam įsirengti, gyventojų emigracija, būstuose įrengti nuosavi nuotekų valymo įrenginiai. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

66. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

67. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

68. ESTT jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. Sprendimo Neamț 49 ir 50 p. bei juose nurodytą ESTT praktiką).

69. Sprendimo Neamț 51 punkte ESTT taip pat nurodė, kad Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

70. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

71. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

72. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

73. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

74. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, ESTT yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti ES patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą ESTT praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

75. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte ESTT nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

76. Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K 451 redakcija) numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

77. Vadovaujantis nuoseklia ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti ES teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (žr., pvz., ESTT 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

78. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos ES teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

79. Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms.

80. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

81. Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

82. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

83. Byloje yra gautas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai, 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros, 2020 m. kovo 24 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita bei banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. sausio 11 d. atliktus pareiškėjo mokėjimus atstovui (suma – 6292 Eur).

84. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl šis prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjo naudai 38 Eur atlyginti jo išlaidoms, patirtoms sumokant žyminį mokestį.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nagrinėtą ginčą, teismo akte konstatuotas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjo reikalavimai nebuvo tenkinti visiškai (žr. sprendimo 66 p), vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į ginčo santykiams aktualių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 2 punkto kriterijus bei 8 punkte nurodytus koeficientus, pareiškėjui taip pat priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: už skundą pirmosios instancijos teismui – 1 100 Eur; už 2017 m. spalio 10 d. atskirojo skundo parengimą – 342 Eur; už 2018 m. vasario 7 d. prašymo atidėti posėdį parengimą – 25 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (2018 m. vasario 7 d., 2018 m. balandžio 4 d.; įvertinus Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytą sumą ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytą vienos valandos įkainį, darytina išvada, kad prašoma priteisti už 2 val.) – 100 Eur; už 2018 m. birželio 1 d. prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą – 125 Eur; už pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto parengimą – 200 Eur; už pasirengimą 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovavimą šiame posėdyje – 280 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 750 Eur; už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 25 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su pareiškėjo (ir kitų vandentvarkos įmonių) atstovavimu Aplinkos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose.

87. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 2 985 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-729 Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, skirtos Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-037 vykdytojui Uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ naudai 2 985 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius