5f4903ce-a096-4839-86f9-e1cf94d5ddd2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-555-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00290-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 2.6.10.1; 3.3.1.18.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. e2-2208-805/2022, pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovei J. V. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė E. G. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. V. 7 882,13 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra mirusio A. G. dukra, kuriam 2020 m. birželio 15 d. buvo diagnozuotas galvos smegenų piktybinis navikas. 2020 m. birželio 26 d. naktį greitosios medicinos pagalbos automobiliu A. G. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, o (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. A. G. kurį laikÄ gyveno su atsakove J. V., prieÅ¡ mirtį testamento nebuvo sudaręs, todėl turtÄ po jo mirties pagal įstatymÄ paveldėjo vienintelė dukra – ieÅ¡kovė. 2020 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog paveldimÄ turtÄ sudaro piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su banko iÅ¡raÅ¡u už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1d. iki 2020 m. liepos 5 d., paaiÅ¡kėjo, kad A. G. esant ligoninėje atsakovė nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos iÅ¡grynino beveik visas pinigines lėšas – 7 882,13 Eur. Å ioje banko sÄ skaitoje buvo likę tik 239,14 Eur. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė, neteisėtai pasinaudodama A. G. iÅ¡duota banko mokėjimo kortele, save identifikuodavo kaip teisėtÄ banko sÄ skaitos savininkÄ , nors jis tuo metu kritinės sveikatos bÅ«klės buvo gydomas ligoninėje.

3. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nuo 2012 m. ji su A. G. gyveno kartu atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, ketino įteisinti tarpusavio santykius ir sudaryti santuokÄ . Jie rÅ«pinosi vienas kitu, bendrai naudojosi vienas kito gaunamomis lėšomis, žinojo vienas kito kreditinių kortelių slaptažodžius bei kodus. Todėl ieÅ¡kovės tėvo banko sÄ skaita ji naudojosi turėdama A. G. leidimÄ . Dalį pinigų ji iÅ¡leido A. G. slaugai ir kelionės į Vilnių iÅ¡laidoms padengti, taip pat norėjo turėti grynų pinigų sumokėti už ligonių kasų nekompensuojamÄ gydymÄ . Pinigų suma, kuri nebuvo iÅ¡leista A. G. slaugymui, buvo panaudota jo laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui bei priežiÅ«rai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei E. G. iÅ¡ atsakovės J. V. 7 882,13 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3 559,66 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 117,00 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 185,00 Eur iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bei 6,73 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, o jos atstovė – ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovė naudojosi A. G. banko kortele su jo žinia ir sutikimu, tačiau Å¡ias aplinkybės patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė, Å¡ių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovės iniciatyva į teismo posėdį pakviesti liudytojai, kadangi jiems tokios aplinkybės nėra žinomos.

6. IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų teismas sprendė, kad atsakovė ir ieÅ¡kovės tėvas per kartu nugyventÄ laikÄ neturėjo bendros banko sÄ skaitos, atsakovė, grįžusi iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ faktiÅ¡kai niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų iÅ¡ darbinės veiklos negavo, gyveno iÅ¡ užsienyje sukauptų santaupų. Atsakovė turėjo atskirÄ savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Swedbank, AB. IÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. jai buvo mokama VSDFV iÅ¡moka, atliekami mokėjimai atsiskaitant už prekes, kurÄ , komunalines paslaugas ir kt., buvo vykdomas grynųjų pinigų išėmimas. Tuo tarpu A. G. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) Alytuje, gaudavo pastovias pajams iÅ¡ darbinės veiklos, jomis disponavo savarankiÅ¡kai, pildavo kurÄ pakeliui į darbÄ , už kurį atsiskaitydavo BalbieriÅ¡kio degalinėje turima banko kortele.

7. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad A. G., gyvendamas pas atsakovę duodavo jai iÅ¡ algos kas mėnesį po 500 eurų elementariesiems poreikiams tenkinti (maistui, buto komunalinėms paslaugoms apmokėti), ar kad padėdavo atsakovei tvarkytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, niekaip nepagrindžia bendrosios jungtinės veiklos rezultato CK 6.969 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nenustatyta, kad atsakovė ir A. G. kÅ«rė bendrÄ turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, kas bÅ«tų pagrindas pripažinti tarp Å¡alių buvus susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos.

8. Be to, kaip nurodė teismas, įrodinėdama bendrÄ jungtinę veiklÄ , atsakovė savarankiÅ¡ko reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) byloje nepareiÅ¡kė, laidojimo ar kitų turėtų iÅ¡laidų, susijusių su A. G. gydymu, slauga ar sveikatinimo procedÅ«romis ji taip pat neįrodinėjo, jokių kompensacijų, kaip iÅ¡vestinių reikalavimų, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neprašė, pažymėdamas, kad teismas minėtos kategorijos bylose nėra iniciatyvus ir pareigos rinkti už atsakovę, atstovaujamÄ kvalifikuoto teisininko, įrodymus neturi. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės patirta žala pasireiÅ¡kė jai priklausiusio palikimo, t. y. piniginių lėšų, buvusių tėvo sÄ skaitoje, netekimu.

9. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nebuvo pateikta ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. G. pagal savo sveikatos bÅ«klę bei tuometinę epidemiologinę situacijÄ ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigose taikomus apribojimus bÅ«tų gebėjęs ir turėjęs galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl jo asmeninėje sÄ skaitoje buvusių lėšų panaudojimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus (kelionės ir laidojimo iÅ¡laidas patvirtinančius kvitus), bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir teismo sprendimu priteistÄ sumÄ sumažinti iki 1 120,06 (atsakovei priklausančia lėšų dalimi – 3 941,07 Eur, patirtų 2 568,99 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 252,02 Eur slaugymo iÅ¡laidų suma) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantės ir A. G. gyvenimas kartu bei jų susitarimas dėl jungtinės veiklos pasireiÅ¡kė lėšų bendrumu, buities darbų pasidalijimu, rÅ«pesčiu vienas kitu ir kitais elementais, kurie yra bÅ«dingi susituokusiems asmenims, gyvenantiems santuokoje. Pradėjus gyventi su A. G. kartu, ji gaudavo neįgalumo iÅ¡mokas ir turėjo pakankamai daug santaupų, kurias sukaupė dirbdama Norvegijoje, vėliau sulaukė pensinio amžiaus ir gaudavo senatvės pensijÄ . A. G. tuo metu dirbo marÅ¡rutinio autobuso vairuotoju, vėliau 2015 metais įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini), jis 2015 metais atsidarė banko sÄ skaitÄ ir iÅ¡siėmė banko kortelę. 2015 m. sausio 1 d. buvo įneÅ¡ta 4 797,92 Eur grynųjų pinigų, iÅ¡ Å¡ios sumos 4 000 Eur pervesta į indėlio sÄ skaitÄ . Å ios lėšos buvo jų bendros santaupos.

10.2. Vedamas bendras Å«kis pasižymėjo lėšų bendrumu, nes jie bendrai pirkdavo ir mokėdavo ne tik už kasdienio naudojimo daiktus, bet turėjo ir kitų bendrų iÅ¡laidų, pavyzdžiui, susijusių su A. G. tėvų kapų sutvarkymu. A. G. susirgus, iÅ¡laidos, susijusios su jo gydymu, reabilitacija, vaistų įsigijimui, buvo dengiamos tiek iÅ¡ A. G. uždirbtų lėšų, tiek iÅ¡ atsakovės lėšų. IeÅ¡kovė pati pripažino, kad apeliantė ir jos tėvas nuo 2012 metų buvo sugyventiniai, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp jų buvo susitarimas ir dėl jungtinės veiklos. Todėl atsakovei priklausė pusė nuo mirusiojo sÄ skaitos nuimtų lėšų, t. y. 3 941,07 Eur.

10.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pinigines lėšas iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos apeliantė nusiėmė be teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė žinojo A. G. banko kortelės slaptažodį leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis leido atsakovei laisvai naudotis jo banko kortele ir disponuoti banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Kaip nuosekliai nurodė atsakovė, jai lėšas buvo nurodęs nuimti ir pats A. G., be to, dėl blogos A. G. sveikatos apeliantė nežinojo, ar lėšos bus reikalingos A. G. slaugymui ir gydymui, ar laidotuvėms.

10.4. IeÅ¡kovė viso proceso metu siekė sumenkinti atsakovę, nurodydama, kad apeliantė neleido lankyti tėvo ligoninėje, nesitarė dėl laidojimo ir laidotuvių organizavimo. Liudytojais apklausti artimiausi asmenys, t. y. A. G. sesuo (ieÅ¡kovės teta) J. P. ir jo brolis A. G. (ieÅ¡kovės dėdė), kategoriÅ¡kai paneigė ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad A. G. santykiai su dukra buvo Å¡alti, ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo tėvÄ , ir bÅ«tent atsakovė labai rÅ«pinosi savo sugyventiniu, jo sveikata, savijauta, o jam mirus, iÅ¡ esmės vienintelė rÅ«pinosi laidotuvėmis ir dengė visas su laidojimu susijusias iÅ¡laidas. Atsakovė kiekvienÄ dienÄ važinėdavo iÅ¡ Prienų į Vilnių pas sugyventinį, domėjosi jo bÅ«kle, bendraudavo su medikais, dėl to patyrė 252,05 Eur dydžio kelionės iÅ¡laidas.

10.5. A. G. kūnas buvo kremuotas, atsakovė mokėjo už gedulingus pietus, aukojo bažnyčiai, organizavo ketvirtines ir už jas mokėjo. Iš viso atsakovė patyrė 2 568,99 Eur laidojimo išlaidų. Patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai teikiami kartu su apeliaciniu skundu.

10.6. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovę atstovaujanti advokatė nurodė jai neiti į posėdžių salę, nedalyvauti teismo posėdžiuose, atsakovė teismo posėdyje nebuvo apklausta, dėl to byla buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, nebuvo nustatytos visos faktinės bylos aplinkybės.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. G. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

11.1. Ä®rodinėdama bendrÄ jungtinę veiklÄ , atsakovė nepareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl jos argumentai dėl vykdytos su A. G. jungtinės veiklos vertintini kaip siekis iÅ¡vengti piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei.

11.2. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ir A. G. bÅ«tų susitarę, kad mirusiojo banko sÄ skaitoje laikytos lėšos bÅ«tų bendroji dalinė nuosavybė. PrieÅ¡ingai, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai ir joje nustatytos faktinė aplinkybės patvirtina, kad A. G. banko sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos buvo jo asmeninės lėšos, kuriomis ieÅ¡kovės tėvas disponavo savo nuožiÅ«ra. Atsakovė neįrodė, jog ji turėjo A. G. leidimÄ iÅ¡ jo asmeninės banko sÄ skaitos nusiimti pinigines lėšas.

11.3. Atsakovė ir jos atstovė viso proceso metu derino gynybinę pozicijÄ byloje, buvo teikiami papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai, teikiami procesiniai dokumentai, atsakovės praÅ¡ymu į bylÄ buvo kviečiami liudyti atsakovės liudytojai, atsakovę byloje atstovavo profesionali teisininkė, praÅ¡omi prijungti prie bylos nauji raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmos instancijos teismui, todėl prijungti Å¡iuos įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

11.4. PraÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso neturėtų bÅ«ti tenkinamas, kadangi vien tai, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdžiuose nereiÅ¡kia, jog byla nebuvo iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai. Pasirengimas bylai vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«tų, atsakovė turėjo galimybę suformuoti savo pozicijÄ , pateikti raÅ¡ytinius įrodymus kartu su procesiniais dokumentais (atsiliepimu ar tripliku), viso proceso metu atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina apeliacinio skundo argumentus apie patirtas A. G. laidojimo iÅ¡laidas ir kuro sÄ naudas lankant A. G. ligoninėje Vilniuje.

13. Ieškovė nesutinka dėl naujų įrodymų prijungimo, nurodo, kad tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra Å¡io teismo diskrecija, kuriÄ Ä¯gyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sÄ lygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali bÅ«ti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ).

16. Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau sprendžiant šį klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo ir bylÄ vedė per savo atstovę, savo procesiniuose dokumentuose (triplike) nurodė, jog ginčijamų lėšų (ieÅ¡kovės paveldimo turto) panaudojimo aplinkybes ji įrodinės liudytojų parodymais. Byloje apklaustos liudytojomis J. P. ir P. B. patvirtino atsakovės atsikirtimuose į ieÅ¡kinį įrodinėjamas aplinkybes, kad apeliantė organizavo palikėjo laidotuves ir prižiÅ«rėjo jį ligoninėje. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojas ir nustatęs, kad jų liudijimų nepakanka atsakovės įrodinėjamų iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, nepasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nepasiÅ«lė atsakovei (jos atstovei) pateikti į bylÄ papildomus įrodymus. Apeliantės praÅ¡omi prijungti prie bylos nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, ieÅ¡kovė (jos atstovai) su Å¡iais įrodymais susipažino ir turėjo galimybę pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, minėtų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė piktnaudžiauja įrodymų pateikimo teise, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodyta Å¡io įstatymo taikymo iÅ¡imtis ir nutaria apeliantės pateiktus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

17. Apeliantės atstovė 2023 m. gegužės 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«muose, kurioje apeliantė J. V. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei E. G., praÅ¡ydama teismo pripažinti, kad ieÅ¡kovė J. V. su A. G. vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu bei sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; pripažinti, kad ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų; priteisti iÅ¡ atsakovės 2 392,34 Eur dydžio laidojimo iÅ¡laidas.

18. Prašyme nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje teismui nusprendus patenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinus, kad J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ santaupų partnerių sukauptų santaupų, šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka apskritai taps netikslingas, kadangi kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas galutinis procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes ir nagrinėjamai bylai.

19. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«muose 2023 m. gegužės 12 d. yra priimtas nagrinėti ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinys atsakovei E. G., kuriuo praÅ¡oma: 1) pripažinti, kad ieÅ¡kovė J. V. su A. G. vedė bendrÄ Å«kį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų); 2) pripažinti, kad ieÅ¡kovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės E. G. 2 392,34 Eur A. G. laidojimo iÅ¡laidų; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (civ. byla Nr. e2-4430-1060/2023).

20. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas buvo grindžiamas teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , t y. atsakovei be teisėto pagrindo nuėmus nuo palikėjo banko sÄ skaitos pinigines lėšas, sudarančias ieÅ¡kovės, kaip įstatyminės įpėdinės, palikimo pagrindÄ . Atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad ginčijamos piniginės lėšos buvo jos ir mirusio ieÅ¡kovės tėvo bendroji dalinė nuosavybė, įgyta sugyventinių jungtinės veiklos pagrindu, todėl jai priklauso pusė ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti pinigų sumos.

22. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas pripažinti tarp sugyventinių buvus jungtinę veiklÄ (partnerystę) yra materialinis reikalavimas, kurį reglamentuoja CK LI skyrius (CPK 6.969 – 6.982 straipsniai), todėl atsakovė, siekdama įrodinėti buvus jungtinę veiklÄ su A. G., turėjo pareikÅ¡ti Å¡ioje byloje savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinį), tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.

23. Kaip jau minėta, apeliantė tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡oma pripažinti, kad J. V. su A. G. vedė bendrÄ Å«kį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ dalis partnerių sukauptų santaupų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-4430-1060/2023) teismui nustačius, kad J. V. su A. G. vedė bendrÄ Å«kį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, apeliantė turės reikalavimo teisę į E. G. nurodytai sumai. Tokiu atveju jai nebus užkirsta galimybė minėtoje byloje tikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat naudotis kitais savo teisių gynimo bÅ«dais. Kita vertus, kitoje byloje savo reikalavimÄ dėl turėtų laidojimo iÅ¡laidų ir kitų su mirusiojo sveikata turėtų iÅ¡laidų priteisimo apeliantė įrodinėja tais pačiais įrodymais, kuriuos ji pateikė Å¡ioje civilinėje byloje ir kuriuos teisėjų kolegija nutarė prijungti prie bylos. Tai reiÅ¡kia, kad dėl Å¡ių įrodymų teisėjų kolegija pasisakys ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę įvertins nagrinėjamoje byloje.

25. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , todėl atsakovės J. V. praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 163 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tokio proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė jÄ konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).

28. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023).

29. Apeliantė praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir nebuvo apklausta.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, atsakovė teismui teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , jos interesus teikiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose atstovavo profesionali teisininkė (advokatė).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje, kai jos teisės buvo užtikrintos profesionalaus atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, nepriskirtina prie iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kitų iÅ¡imtinių aplinkybių apeliantė nenurodė, Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta Å¡alių aiÅ¡ki pozicija nagrinėjamais ginčo klausimais, todėl tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ ir nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo esmės

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. G. yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. IeÅ¡kovei 2020 m. lapkričio 26 d. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodytas ir paveldimas turtas – piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, kuris pateiktas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d., matyti, kad palikimo atsiradimo dienÄ nurodytoje turto palikėjo banko sÄ skaitoje buvo likę 239,14 Eur.

34. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 882,13 Eur, kuriuos apeliantė pasisavino per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 26 d., kai ieškovės tėvas buvo paguldytas į ligoninę, iki jo mirties – (duomenys neskelbtini).

35. Atsikirsdama į ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ji su ieÅ¡kovės tėvu nuo 2012 m. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, tarp jų buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, ji turėjo A. G. leidimÄ disponuoti jo banko kortele bei banko sÄ skaitoje esančiais pinigais, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jos žinojimas apie prisijungimo prie banko sÄ skaitos kodÄ ir slaptažodį. Be to, iÅ¡ ginčijamos pinigų sumos apeliantė organizavo ieÅ¡kovės tėvo laidotuves ir padengė su tuo susijusias iÅ¡laidas, kiekvienÄ dienÄ važinėjo iÅ¡ Prienų į Vilnių slaugyti ligonį, patirdama dėl to papildomas iÅ¡laidas.

36. Skundžiamu sprendimu teismas ieÅ¡kinį tenkino, sprendime, be kita ko, nurodydamas, kad atsakovė, įrodinėdama bendrÄ jungtinę veiklÄ , byloje savarankiÅ¡ko reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) nepareiÅ¡kė, aplinkybių, susijusių su A. G. gydymu, slauga ar sveikatinimo procedÅ«romis, taip pat neįrodinėjo ir jokių kompensacijų priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neprašė. Be to, teismas minėtos kategorijos bylose nėra iniciatyvus ir neturi pareigos rinkti už atsakovę, atstovaujamÄ kvalifikuoto teisininko, įrodymus.

37. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame, kaip ir savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, dar kartÄ nurodė, jog tarp jos ir sugyventinio A. G. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, ji turėjo teisę disponuoti mirusiojo pinigais ir pusė sÄ skaitoje buvusių lėšų, t. y. 3 941,07 Eur priklausė jai. Be to, atsakovė patyrė 2 568,99 Eur palikėjo laidojimo iÅ¡laidų, 252 Eur iÅ¡laidų kurui važinėdama į Vilnių slaugyti A. G.. Dėl to apeliantė praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir priteistÄ sumÄ sumažinant iki 1 120,06 Eur (7 882,13 Eur – 3 941,07 Eur – 2 568,99 Eur – 252,02 Eur).

38. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

39. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų, remdamasis Å¡alių pateiktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymÄ (įskaitant Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimÄ ). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje).

40. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi pirmosios instancijos teismui savarankiÅ¡ko materialaus reikalavimo dėl pripažinimo buvus tarp jos ir A. G. jungtinei veiklai, neprašė teismo sumažinti praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ Â½ dalimi, kadangi tokia pinigų suma jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimai dėl pripažinimo (jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės) apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti nagrinėjami ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku apeliacijos dalyku. Be to, kaip jau minėta, apeliantė pirmosios instancijos teisme yra pateikusi ieÅ¡kinį dėl jungtinės veiklos pripažinimo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡io apeliacinio skundo reikalavimo plačiau nepasisakys.

41. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad piniginių lėšų iÅ¡gryninimas nuimti iÅ¡ mirusiojo palikėjo A. G. banko sÄ skaitos buvo vykdomas su jo žinia ir pritarimu.

42. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2020 m. birželio 26 d. dėl sunkios sveikatos bÅ«klės (iÅ¡tiko koma) buvo paguldytas į Prienų ligoninę, po to iÅ¡vežtas į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kuriose (duomenys neskelbtini) mirė.

43. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. Prienuose iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos grynais buvo iÅ¡imta 700 Eur (500 Eur ir 200 Eur), birželio 27 d. – 2 000 Eur (600 Eur, 200 Eur, 500 Eur, 700 Eur), birželio 28 d. – 2 000 Eur (600 Eur, 700 Eur, 700 Eur), birželio 29 d. – 1 400 Eur (du kartus po 700 Eur), 1 400 Eur (du kartus po 700 Eur), liepos 2 d. – 200 Eur. Dėl pinigų iÅ¡gryninimo bankas nusirašė 136 Eur komisinių mokesčių. 2020 m. birželio 30 d. A. G. kortele buvo pasinaudota apsiperkant parduotuvėje Maxima – 4,50 Eur. 2020 m. liepos 1 d. Prienuose už 41,63 Eur buvo užpiltas kuras.

44. Taigi, per itin trumpÄ laikÄ (per 7 dienas) iÅ¡ A. G. banko kortelės buvo iÅ¡gryninta iÅ¡ viso 7 882,13 Eur (7 700 Eur iÅ¡imta grynais ir 182,13 Eur komisiniai mokesčiai, kitos prekės, kuras). Byloje nėra ginčo, kad bÅ«tent apeliantė disponavo A. G. banko kortele ir ja pasinaudojo pinigų iÅ¡gryninimui bei prekių įsigijimui, tačiau į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad Å¡iuos pinigus aptartu laikotarpiu atsakovė panaudojo A. G. interesais ir su jo pritarimu.

45. IÅ¡ pateiktų į bylÄ A. G. medicininių dokumentų nustatyta, kad jis 2020 m. birželio 26 d. buvo hospitalizuotas sunkios bÅ«klės (koma, smegenų edema, kvėpavimo nepakankamumas, gydomas reanimacijoje, bÅ«klė be esminės dinamikos iÅ¡liekanti labai sunki, kontakto nėra). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, kad A. G. pagal savo sveikatos bÅ«klę bÅ«tų gebėjęs ir turėjęs galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl jo asmeninėje sÄ skaitoje buvusių lėšų panaudojimo. Todėl daugiau tikėtina, kad aptariamu laikotarpiu A. G. negalėjo duoti atsakovei jokių nurodymų dėl naudojimosi jo banko kortele ir sÄ skaita (CPK 285 straipsnis).

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti įrodymai, jos apklaustų liudytojų parodymai bylai reikšmingų aplinkybių buvus atsakovės ir A. G. susitarimui dėl ginčijamos pinigų sumos dalinės nuosavybės nepatvirtino, todėl teismas pagrįstai minėtus atsakovės argumentus atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

47. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

48. Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktÄ ).

49. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos: 1) turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų; 2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita); 3) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį; 6) Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktÄ ). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti bÅ«tina nustatyti visų iÅ¡vardytų sÄ lygų buvimÄ . Å ios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad buvo nustatytos visos atsakovės neteisėto praturtėjimo sÄ lygos, t. y. aptariamu pinigų iÅ¡gryninimo laikotarpiu (2020 m. birželio 26 d. – 2020 m. liepos 3 d.) atsakovė neturėjo teisinio pagrindo (sutarties ar įstatymo) Å¡iuos pinigus nuimti nuo palikėjo sÄ skaitos; atsakovei nuėmus pinigus, ieÅ¡kovė negalėjo realizuoti savo teisės į atsiradusį palikimÄ ir nebuvo prisiėmusi prieÅ¡ ieÅ¡kovę jokios nuostolių atsiradimo rizikos; tarp ieÅ¡kovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys; ieÅ¡kovė pasirinko tinkamÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

51. Apeliantė nurodė, kad iÅ¡ ginčijamos pinigų sumos ji apmokėjo A. G. laidojimo iÅ¡laidas ir Å¡iems argumentams pagrįsti teikė apeliacinės instancijos teismui tai pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovė apeliantės įrodinėjamų aplinkybių neginčijo. Anot apeliantės, laidojimo iÅ¡laidos susideda iÅ¡: 2020 m. liepos 3 d. laidojimo paslaugų firmai (duomenys neskelbtini) sumokėtų 900 Eur; iÅ¡ 2020 m. liepos 4 d. Kauno savivaldybės kapinių priežiÅ«ros įmonei sumokėtų 92,08 Eur; iÅ¡ 2020 m. liepos 4 d. pirkinių kvito 7,91 Eur sumai; iÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. sumokėtų 554 Eur kavinėje (duomenys neskelbtini); iÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. paaukotų bažnyčiai 100 Eur miÅ¡ioms už velionį; iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 3 d. paaukotų bažnyčiai 100 Eur ketvirtinių miÅ¡ioms už velionį; iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 4d. sumokėtų 305 Eur kavinėje per ketvirtinių paminėjimÄ ; iÅ¡ 2021 m. liepos 4 d. metinių minėjimui skirtų 360 Eur; iÅ¡ 150 Eur iÅ¡laidų už velionio antkapio raidžių iÅ¡kalimÄ . IÅ¡ viso – 2 568,99 Eur.

52. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Kremacijos Sertifikatas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo kremuotas mirusiojo A. G. kÅ«nas. Laidojimo paslaugas teikusios (duomenys neskelbtini) kainoraÅ¡tyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) už suteiktas mirusiojo A. G. laidojimo paslaugas priskaičiuota 1 924 Eur. Sumokėtas avansas 900 Eur, kita dalis paslaugų buvo apmokėta iÅ¡ laidojimo paÅ¡alpos (312 Eur), pensijos (528,35 Eur) ir priemokos (183,35 Eur). Teismui pateiktas kvitas patvirtina, kad minėtai laidojimo firmai 2020 m. liepos 3 d. buvo sumokėta 900 Eur. Minėtas 2020 m. liepos 4 d. parduotuvės Maxima kvitas patvirtina, kad tÄ dienÄ už 7,91 Eur buvo įsigyta 50 vienetų vienkartinių lėkščių ir stiklinių, 2 buteliai natÅ«ralaus gazuoto vandens, 2 vienetai sulčių.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai patvirtina apeliantės nurodytÄ aplinkybę, kad dalį laidojimo iÅ¡laidų ji padengė. Nors į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad apeliantė paaukojo bažnyčiai 100 Eur, tačiau visuotinai žinoma, jog tokiais gyvenimo atvejais yra aukojama bažnyčiai už mirusį asmenį užsakant miÅ¡ias, Å¡i suma atitinka ir protingumo kriterijus, dėl to yra pagrindas pripažinti Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tinomis laidojimo iÅ¡laidos. Be to, visuotinai žinoma, kad pagal susiklosčiusias tradicijas po laidotuvių visi mirusįjį asmenį palydėję laidotuvių dalyviai yra kviečiami gedulingų pietų, todėl (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) sumokėta 354 Eur suma (ne 554 Eur, kaip nurodo apeliantė) taip pat priskirtina prie bÅ«tinųjų laidojimo iÅ¡laidų.

54. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė leistinais įrodymais pagrindė, kad iš viso A. G. laidotuvėms ji išleido 1 453,91 Eur (900 Eur + 7,91 Eur + 92 Eur + 100 Eur + 354 Eur). Kitos vėliau patirtos apeliantės išlaidos (velionio ketvirtinių ir metinių organizavimas), teisėjų kolegijos nuomone, negali būti priskirtos būtinoms laidojimo išlaidoms, nes tokių mirusio asmens paminėjimų organizavimas yra susijęs su asmens (paminėjimo organizatoriaus) pasirinkimo teise ir galimybėmis. Be to, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jos išlaidas ir dydį dėl antkapio raidžių iškalimo, todėl pripažinti šias išlaidas būtinomis taip pat nėra pagrindo.

55. Vertinant apeliantės pateiktus įrodymus apie patirtas kuro iÅ¡laidas, matyti, kad kuras buvo pilamas 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. birželio 4 d., 10 ir 23 dienomis, t. y. tuo metu, kai A. G. dar nebuvo ligoninėje. Ant kitų pateiktų kvitų nematyti jų iÅ¡raÅ¡ymo datų, 2020 m. liepos 4 d. buvo pilama kuro už 29,99 Eur. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų, kuro įsigijimo datos yra iki A. G. iÅ¡vežimo į ligoninę ir po jo mirties. Tai reiÅ¡kia, kad minėti įrodymai paneigia apeliantės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad 252 Eur ji iÅ¡leido kurui kelionėms į ligoninę slaugyti A. G..

56. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta tik jau minėtas 1453,91 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su A. G. laidotuvėmis, todėl yra pagrindas Å¡ia suma sumažinti ieÅ¡kovei priteistÄ pinigų sumÄ (CPK 285 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir sumažinti teismo sprendimu priteistÄ sumÄ iki 6 428,22 Eur (7 882,13 Eur – 1 453,91 Eur; CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Teisėjų kolegijai nusprendus skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti ir patenkinti 81,55 proc. (6 428,22 Eur × 100 proc. / 7 882,13 Eur) ieÅ¡kinio reikalavimų, atmesti 18,45 proc. (100 proc. – 81,55 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų, atitinkamai perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme ir paskirstytinos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

61. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pagrįstomis pirmosios instancijos teisme patirtomis iÅ¡laidomis pripažino 3 676,66 Eur. Teismo sprendimÄ pakeitus, atitinkamai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 998,32 Eur (3 676,66 × 81,55 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

62. Atsakovei J. V. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 24 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-8067 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 370,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistina 68,27 Eur (370 × 18,45 proc. / 100 proc.).

63. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 13,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 5,48 Eur (13,46 Eur / 2 × 81,55 proc. / 100 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

64. Apeliacinės instancijos teisme apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos siekia 755 Eur, iÅ¡ kurių 155 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas. IeÅ¡kovės E. G. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos siekia 1 016,40 Eur.

65. Apeliacinio skundo suma yra 6 762,07 Eur. Teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti 21,5 proc. (1 453,91 Eur × 100 proc. / 6 762,07 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesti 78,5 proc. (100 proc. – 21,5 proc.), atitinkamai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 797,87 Eur (1016,40 Eur × 78,5 proc. / 100 proc.), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 162,33 Eur (755 Eur × 21,5 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 635,54 Eur (797,87 Eur – 162,33 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

66. Susumavus abejose instancijose ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 633,86 Eur (635,54 Eur + 2 998,32 Eur) teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieÅ¡kovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 428,22 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 22 centus) nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 998,32 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 32 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 68,27 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 27 ct) iÅ¡laidas už J. V. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: „Swedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5,48 Eur (penkis eurus 48 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.“

Priteisti ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 635,54 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

Diana Labokaitė