5f48c45a-5017-4fba-8926-e31967b333ee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1492-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01765-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria patikslintas antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės mėsinė“ bankroto byloje Nr. B2-1161-232/2020.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sostinės mėsinė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas patikslinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sostinės mėsinė“ antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) finansinį reikalavimÄ , jį padidinant 3 692,98 Eur suma iki 314 687,67 Eur.

3. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. Garantinio fondo lėšomis buvo iÅ¡ dalies patenkinti BUAB „Sostinės mėsinė“ darbuotojų finansiniai reikalavimai, todėl 2020 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as, į jį įtraukiant Garantinio fondo lėšas administruojantį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) bei patikslinti pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai.

Garantiniam fondui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokas darbuotojams, susidarė 3 692,98 Eur mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) į Valstybės biudžetÄ , mokestis yra deklaruotas 2020 m. birželio 15 d. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Tiek iki 2019 m. gruodžio 3 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), tiek nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANÄ®) analogiÅ¡kai reguliuoja GPM klausimÄ , pripažįstant jį antros eilės finansiniu reikalavimu.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020. Nepatikslinus VMI finansinio reikalavimo ir dėl Garantinio fondo iÅ¡mokų susidariusį GPM laikant einamÄ ja mokestine prievole, bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių interesai bei sukurta galimybė VMI iÅ¡skirtine tvarka patenkinti savo finansinius reikalavimus.

4. VMI su praÅ¡ymu nesutiko ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įtraukti į finansinį reikalavimÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos deklaruotÄ GPM. IÅ¡mokos – Garantinio fondo lėšos, bendrovės darbuotojams buvo iÅ¡mokėtos po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl BUAB „Sostinės mėsinė“ GPM nepriemoka atsirado po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vien tai, kad GPM nepriemoka atsirado iÅ¡ iki bankroto bendrovei iÅ¡kėlimo buvusių sutartinių darbo santykių tarp bendrovės ir jos darbuotojų, nesudaro pagrindo jos laikyti atsiradusia iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

GPM, kuris atsirado patenkinus pirmos eilės (darbuotojų) kreditorių finansinius reikalavimus iÅ¡ gautų Garantinio fondo lėšų, įtraukimas į finansinį reikalavimÄ bÅ«tų prieÅ¡taraujantis imperatyvioms Ä®BÄ®, JANÄ® nuostatoms. Patenkinus nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ , susidarytų situacija, kad bÅ«tų apeinamos Ä®BÄ®, JANÄ® nustatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo proporcijos, kuomet patenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, kurio jis iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino BUAB „Sostinės mėsinė“ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ , padidino BUAB „Sostinės mėsinė“ antros eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimÄ 3 692,98 Eur suma iki 314 687,67 Eur bei patvirtino patikslintÄ BUAB „Sostinės mėsinė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

6. Teismas, remdamasis Ä®BÄ® 35 straipsnio 5 dalimi bei JANÄ® 95 straipsnio 2, 5 dalimis, sprendė, kad pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) iÅ¡mokėjus lėšas iÅ¡ Garantinio fondo, su darbo užmokesčiu susijęs GPM turėtų bÅ«ti tenkinamas antrÄ ja eile.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 8 d. Garantinio fondo lėšomis buvo iÅ¡ dalies patenkinti BUAB „Sostinės mėsinė“ pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansiniai reikalavimai, todėl atsirado 3 692,98 Eur mokėtinas GPM, kuris turėtų bÅ«ti tenkinamas antrÄ ja eile.

8. Teismas sutiko su VMI, kad GPM nepriemoka atsirado po bankroto bylos BUAB „Sostinės mėsinė“ iÅ¡kėlimo, tačiau pažymėjo, jog tai nesudaro pagrindo vertinti, kad su darbo užmokesčiu susijęs GPM neturėtų bÅ«ti tenkinamas antrÄ ja eile. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantė VMI praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1.

JANÄ® nenumato galimybės tvirtinti kreditoriaus reikalavimus be kreditoriaus praÅ¡ymo. Nagrinėjamu atveju VMI nebuvo pateikusi reikalavimo patvirtinti patikslintÄ finansinį reikalavimÄ , padidinant jį 3 692,98 Eur suma, todėl toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti tvirtinamas. 9.2. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020 buvo priimta byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl VMI teisės įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, tačiau byloje pateikta įstatymų analizė ir iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje, nes, vadovaujantis JANÄ® 41 ir 42 straipsniais, juridinio asmens nemokumo byloje tvirtinami tik iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo susidarę kreditorių reikalavimai.

Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas jau po bankroto bylos susidaręs reikalavimas. 9.3. Ä®statymų leidėjo valia, uždraudžiant bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, kurios neįvykdytos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ieÅ¡koti iki bankroto bylos atsiradusias skolas, akcentuojant prievolių atsiradimo laikotarpį, reiÅ¡kia, kad tokia pati taisyklė (laiko aspektu) taikytina ir bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisių atsiradimui, t. y. tokios teisės, lemiančios galimÄ mokesčių permokos įskaitymÄ Ä¯ skolÄ , atsiradimo laikotarpiui. 9.4.

Vienu atveju draudžiant įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, atsiradusius iki ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kitu atveju patvirtinus reikalavimus, atsiradusius po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, susidarytų situacija, kad bÅ«tų apeinamos Ä®BÄ®, JANÄ® nustatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo proporcijos, kuomet patenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, kurio jis iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ neturėjo. 9.5. Reikalavimai, kylantys iÅ¡ GPM sumokėjimo, pasižymi specifika ir svarba, nes atsižvelgiant į 2020 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama Å¡io įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kuriÄ VMI faktiÅ¡kai įplaukusias lėšas iÅ¡ gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei. Todėl bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai negali nuspręsti, kad nemokės GPM.

10. Atsakovė BUAB „Sostinės mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. G., atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 10.1. Ginčas yra kilęs dėl specifinio kreditoriaus – VMI reikalavimo, kylančio iÅ¡ mokestinių teisinių santykių (nesumokėtų mokesčių) patikslinimo pagrįstumo, todėl administratorius turi pareigÄ siekti, kad kaip ir darbuotojų, taip ir valstybės institucijų (Å¡iuo atveju – VMI) finansiniai reikalavimai bankroto byloje bÅ«tų patvirtinti ir bÅ«tų patvirtinti teisingo dydžio, todėl administratorius turi teisę, be kita ko, veikdamas kaip kreditorių atstovas (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas, JANÄ® 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pateikti teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti ir (ar) patikslinti aptariamų kreditorių finansinius reikalavimus. 10.2.

Tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Ä®BÄ® (35 straipsnis), tiek nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANÄ® (95 straipsnio 2 dalis) analogiÅ¡kai sprendžia GPM, kuris apskaičiuotas nuo su darbo užmokesčiu susijusių gyventojų pajamų, klausimÄ . Å is GPM yra pripažįstamas antros eilės finansiniu reikalavimu ir tenkinamas JANÄ® nustatyta tvarka. 10.3. Teisinis reguliavimas nuo 2020 m. sausio 1 d. nėra pasikeitęs, atitinkamai nėra pasikeitusi ir teisminė praktika dėl tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo.

Kreditorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020 taip pat nėra paneigiama aplinkybė, kad iÅ¡ Garantinio fondo iÅ¡mokėjus lėšas darbuotojams, susidaręs GPM, kaip VMI finansinis reikalavimas, yra tvirtinamas antrÄ ja eile. 10.4. 2020 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos niekaip neįtakoja Ä®BÄ® 35 straipsnio ir JANÄ® 95 straipsnio nuostatų.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad patvirtinus bankroto byloje reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ mokėtino GPM, susidarytų situacija, jog bÅ«tent kreditoriai ar bankrutuojanti įmonė tokiu atveju bÅ«tų apsprendusi, kad nemokės GPM. 10.5. Nepatikslinus VMI finansinio reikalavimo ir dėl Garantinio fondo iÅ¡mokų susidariusį GPM laikant einamosiomis mokestinėmis prievolėmis, bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių interesai bei sukurta galimybė VMI iÅ¡skirtine tvarka pasitenkinti savo finansinius reikalavimus, nors VMI finansinio reikalavimo patenkinimas negali bÅ«ti pripažintas prioritetiniu.

GPM nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų laikant einamosiomis bankrutavusios įmonės mokestinėmis prievolėmis, jos bÅ«tų vykdomos (mokamos) iÅ¡ visų įmonės lėšų, kas reikÅ¡tų, tad VMI įgytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kreditorius. Perkėlus GPM nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų mokėjimo naÅ¡tÄ bankrutavusiai įmonei, mokėjimai gali vėluoti arba jų apskritai gali nebÅ«ti, nes įmonės turto vertė gali bÅ«ti mažesnė nei mokėtinas GPM mokestis. Mokestinių pareigų nevykdymas yra vieÅ¡osios teisės pažeidimas, tad pripažinus, kad VMI neturi teisinio pagrindo įtraukti į finansinį reikalavimÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo deklaruotÄ GPM, apskaičiuotÄ nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų, ir nemokumo administratoriui neturint lėšų mokestinei prievolei įvykdyti, administratorius gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn už mokestinių įstatymų pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju BUAB „Sostinės mėsa“ bankroto procesas pradėtas galiojant Ä®BÄ®, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANÄ®, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo iÅ¡imtį, todėl Å¡iuo atveju taikytos Ä®BÄ® nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas VMI finansinis reikalavimas, padidinant jį 3 692,98 Eur GPM suma, susidariusia išmokėjus pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) Garantinio fondo lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra iÅ¡aiÅ¡kintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ , įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , ekonomines ir laiko sÄ naudas, todėl bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis bÅ«tų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai Å¡ioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo.

Tai padėtų užtikrinti bankroto procedÅ«rų sklandumÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumÄ , iÅ¡vengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

16. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba iÅ¡braukti kreditorių iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, o Ä®BÄ® 26 straipsnyje nurodytų galimų finansinių reikalavimų patikslinimų sÄ raÅ¡as, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. VSDFV Alytaus skyrius iÅ¡mokėjo 11 080,54 Eur Garantinio fondo iÅ¡mokų buvusių BUAB „Sostinės mėsa“ darbuotojų reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi patikslino BUAB „Sostinės mėsa“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , į jį įtraukdamas Garantinio fondo lėšas administruojantį VSDFV Alytaus skyrių su 11 080,54 Eur suma bei iÅ¡braukdamas dalį pirmos eilės kreditorių (darbuotojų), o likusios dalies pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansinius reikalavimus sumažindamas Garantinio fondo iÅ¡mokėtų lėšų suma.

Nemokumo administratorius VMI elektroninio deklaravimo sistemoje 2020 m. birželio 15 d. pateikė BUAB „Sostinės mėsa“ 2020 m. gegužės mėn. mokestinio laikotarpio mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM313), kurioje deklaravo 3 692,98 Eur GPM, apskaičiuoto nuo darbuotojams iÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Nemokumo administratorius 2020 m. birželio 22 d. raÅ¡tu kreipėsi į VMI, praÅ¡ydamas patikslinti VMI finansinį reikalavimÄ 3 692,98 Eur suma. 2020 m. liepos 9 d. raÅ¡tu VMI informavo nemokumo administratorių, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti po bankroto bylos iÅ¡kėlimo deklaruotÄ GPM į VMI finansinio reikalavimo sumÄ , nes tai yra einamasis mokėjimas, kuris turi bÅ«ti mokamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) nustatyta tvarka.

Nemokumo administratorius, nesutikdamas su tokia kreditorės pozicija, kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ , praÅ¡ydamas patikslinti BUAB „Sostinės mėsinė“ antros eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimÄ , jį padidinant 3 692,98 Eur suma iki 314 687,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė nemokumo administratoriaus pozicijai, kad pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) iÅ¡mokėjus lėšas iÅ¡ Garantinio fondo, su darbo užmokesčiu susijęs GPM turėtų bÅ«ti tenkinamas antrÄ ja eile, todėl VMI finansinį reikalavimÄ padidino 3 692,98 Eur suma iki 314 687,67 Eur.

Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

18. Ä®BÄ® 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog antrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iÅ¡ valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymÄ garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų.

Minėta norma rodo, kad antrÄ ja eile tenkinami su mokestinėmis prievolėmis susiję kreditorių reikalavimai, t. y. reikalavimai tų subjektų, kurie turi administracinius įgaliojimus rinkti mokesčius bei įmokas į valstybės biudžetÄ . MAÄ® 2 straipsnio 25 punktas mokestį apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatytÄ piniginę prievolę valstybei. Prievolė mokėti mokesčius ir įmokas mokesčių mokėtojui kyla įstatymo pagrindu. MAÄ® 13 straipsnis numato baigtinį mokesčių sÄ raÅ¡Ä , kurio pagrindu sumokėti mokesčiai gali bÅ«ti laikomi mokesčiais, sumokėtais į biudžetÄ â€“ tai, be kita ko, ir gyventojų pajamų mokestis (MAÄ® 13 straipsnio 3 punktas).

19. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios iÅ¡mokos už atitinkamÄ mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡mokant paskutinę Å¡ios iÅ¡mokos dalį (nuo bendros už tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos), iÅ¡skyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias iÅ¡mokas, iÅ¡mokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi bÅ«ti apskaičiuotas nuo per tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė iÅ¡mokos dalis bus iÅ¡mokėta vėliau nei to mėnesio paskutinę dienÄ . Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi iÅ¡mokos už atitinkamÄ mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neiÅ¡mokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi bÅ«ti apskaičiuotas nuo per tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos.

20. GPMÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens pareiga, iÅ¡mokant iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ gyventojų pajamų mokestį. GPMÄ® 23 straipsnio 4–6 dalyse detalizuojami Å¡ios pareigos vykdymo terminai, kai mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios iÅ¡mokos. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas, matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas yra neatsiejamas nuo iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo, t. y. mokant iÅ¡mokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, turi bÅ«ti vykdomos ir GPMÄ® 23 straipsnyje nustatytos pareigos, o jų nevykdymas yra vieÅ¡osios teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-915/2019, 27 punktas).

Taigi darbdavys, mokėdamas darbo užmokestį, privalo mokesčių įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuoti ir sumokėti GPM. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams gali sukurti darbdaviui įstatymais nustatytus padarinius, tačiau pagal GPMĮ nuostatas nesukuria jam pareigos, kol neišmokamas darbo užmokestis, skaičiuoti ir sumokėti GPM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020, 22 punktas). 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 17 punkte nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasi nutarties 19 punkte nurodytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika (nutarties 20 punktas), sprendžia, kad VMI pagrįstai teigia, jog ginčo GPM mokestinė nepriemoka, apskaičiuota nuo išmokų darbuotojams iš Garantinio fondo, atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

22. Kita vertus, nepaisant GPM prievolės atsiradimo ir jos deklaravimo mokesčių administratoriui momento laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į ginčo reikalavimo teisinį pagrindÄ . Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymu (toliau – ir GDDTNIDIÄ®) Lietuvos valstybė prisiėmė subsidiariÄ jÄ pareigÄ užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam (1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis), t. y. iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo darbuotojams mokamos, kai darbdavys privalėjo, bet neiÅ¡mokėjo darbuotojams darbo užmokesčio.

Tokiu atveju, iÅ¡mokėjus darbuotojams Garantinio fondo iÅ¡mokas, darbuotojo patvirtinti reikalavimai mažinami iÅ¡ nurodyto fondo sumokėtos sumos dydžiu (Ä®BÄ® 35 straipsnio 7 dalis), o Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ darbdavio. Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka (GDDTNIDIÄ® 8 straipsnio 6 dalis). Taigi, Garantinio fondo administratoriui, iÅ¡mokėjus darbuotojams lėšas iÅ¡ Garantinio fondo, susiformuoja pastarojo regresinė prievolė, kurios ypatybė ta, kad ji yra iÅ¡vestinė iÅ¡ pagrindinės prievolės, kuri egzistavo iki regresinės prievolės atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo GPM buvo apskaičiuotas ir sumokėtas už tÄ iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuriÄ valstybė iÅ¡mokėjo nemokios įmonės darbuotojams už Å¡ios pareigos, egzistavusios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nevykdantį darbdavį. Jeigu BUAB „Sostinės mėsa“ bÅ«tų laiku mokėjusi darbo užmokestį savo darbuotojams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atitinkamai nuo tokių iÅ¡mokų bÅ«tų buvę apskaičiuoti mokesčiai, tame tarpe ir GPM, mokėtini į valstybės biudžetÄ .

23. Minėta, kad Ä®BÄ® 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog antrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ . Aptariamoje normoje antrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių į biudžetÄ mokėjimo neskirstomi pagal tai, ar jie sumokėti iki bankroto bylos, ar po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nutarties 20 punkte cituota kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas yra neatsiejamas nuo iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo, t. y. mokant iÅ¡mokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, turi bÅ«ti vykdomos ir GPMÄ® 23 straipsnyje nustatytos pareigos, o jų nevykdymas yra vieÅ¡osios teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-915/2019, 27 punktas).

Todėl Ä®BÄ® 35 straipsnio 3 dalies norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad reikalavimas dėl su darbo užmokesčiu susijusio GPM, apskaičiuoto po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nuo kreditoriams (darbuotojams) iÅ¡mokėtų lėšų iÅ¡ Garantinio fondo, nepatektų į Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, vien dėl to, kad darbdaviui tinkamai nevykdant savo pareigos mokėti darbuotojams darbo užmokestį, GPM buvo apskaičiuotas ir deklaruotas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nustačius, kad ginčo GPM, kuris į valstybės biudžetÄ yra mokamas darbuotojo naudai, yra apskaičiuotas ir sumokėtas už iÅ¡mokas, kurias turėjo prievolę iÅ¡mokėti darbdavys, tačiau nustatytu laiku neįvykdė savo pareigos iÅ¡mokėti darbo užmokestį bendrovėje dirbusiems darbuotojam, ko pasėkoje Å¡iÄ prievolę įvykdė Garantinio fondo administratorius, įgydamas iÅ¡vestinę prievolę į darbdavį, spręstina, kad ginčo reikalavimas patenka į Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

Taigi su darbo užmokesčiu susijęs GPM, apskaičiuotas nuo kreditoriams (darbuotojams) iÅ¡mokėtų lėšų iÅ¡ Garantinio fondo, nepaisant jo apskaičiavimo ir sumokėjimo momento, negali bÅ«ti prilyginamas einamiesiems bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės mokesčiams, mokamiems pagal MAÄ® nustatytÄ tvarkÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų tai, kad VMI, kaip kreditorė, atsidurtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais kreditoriais.

24. Apeliantė, tvirtindama, kad vienu atveju draudžiant įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, atsiradusius iki ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kitu atveju patvirtinus reikalavimus, atsiradusius po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, susidarytų situacija, kad bÅ«tų apeinamos kreditorių reikalavimo tenkinimo proporcijos, kuomet patenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, kurio jis iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ neturėjo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019, 45 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad darbdavys, mokėdamas darbo užmokestį, privalo mokesčių įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuoti ir sumokėti GPM. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams gali sukurti darbdaviui įstatymais nustatytus padarinius, tačiau pagal GPMĮ nuostatas nesukuria jam pareigos, kol neišmokamas darbo užmokestis, skaičiuoti ir sumokėti GPM, todėl sprendė, kad mokesčių mokėtojo permoka, atsiradusi iki jam bankroto bylos iškėlimo, ir GPM nepriemoka, atsiradusi po bankroto bylos šiam asmeniui iškėlimo, negali būti įskaitytos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neatsižvelgė į minėtos kasacinės bylos nagrinėjimo dalykÄ â€“ materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ Ä¯monės bankroto byloje (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , todėl netinkamai interpretuoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorius, aptariamoje nutartyje nėra paneigiama aplinkybė, kad iÅ¡ Garantinio fondo iÅ¡mokėjus lėšas darbuotojams, susidaręs GPM, kaip VMI finansinis reikalavimas, yra tvirtinamas antrÄ ja eile.

Kaip jau minėta, šioje nutartyje pasisakyta dėl draudimo įskaityti priepriešinius reikalavimus įmonės bankroto byloje, atsiradusius skirtingu laikotarpiu, t. y. iki ir po bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne dėl GPM, apskaičiuoto po bankroto bylos iškėlimo nuo kreditoriams (darbuotojams) išmokėtų lėšų iš Garantinio fondo, pripažinimo antros eilės finansiniu reikalavimu.

27. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-219/2020 konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiÅ¡kino bei taikė nagrinėtam ginčui aktualias teisės normas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, nagrinėdamas ginÄÄ dėl įskaitymo teisėtumo, VMI atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažino neteisėtu bei padidino VMI finansinį reikalavimÄ 37 970,53 Eur GPM nepriemokos suma, apskaičiuota po bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡mokėjus lėšas iÅ¡ Garantinio fondo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinant nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , Nr. 18390/91, par. 29; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , Nr.16034/90, par. 61).

29. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Asta Radzevičienė Vytautas Zelianka