2024-12-04 Nr. AB-17876-3-62-3-01589-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-94-502-2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01589-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 1000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu išgėręs patiektą šaltą pieną, pastebėjo, jog jis sugižęs. Po pusvalandžio pareiškėją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas išsikvietė pareigūną ir jam ši situacija buvo žinoma. Šeimos gydytojas pareiškėją apžiūrėjo ir skyrė gydymą. Sveikata pagerėjo po poros dienų, tačiau septynias dienas jautė diskomfortą, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumą, vartojo gydytojo paskirtus vaistus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 punkto ir priedo „Maitinimo paslaugos nuteistiesiems / suimtiesiems techninės specifikacijos“ 11 punkto nuostatas, viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ organizavo ir vykdė nuteistųjų maitinimą (maisto produktų pirkimą, kokybiško maisto gaminimą ir pristatymą nuteistiesiems, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą) ir prisiėmė visą atsakomybę už šių paslaugų teikimą. 2023 m. birželio 9 d. nuteistiesiems maitinimui teikiamo pieno realizacijos laikas buvo iki 2023 m. birželio 10 d., ir jis buvo tinkamas naudoti. Tarnybinių pranešimų dėl galimai pagižusio pieno gauta nebuvo.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini). Pacientui yra nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sukėlė apsinuodijimas maistu, todėl šiuo atveju neteisėtų atstovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta.

6. Atsakovo atstovas akcentavo, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą, neįrodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodė, kad maitinimo paslaugas teikia griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir yra kontroliuojamas tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus, matuoja patiekiamo maisto temperatūrą. Nėra jokių duomenų, kad menamas apsinuodijimas maistu įvyko būtent 2023 m. birželio 9 d. ir būtent pareiškėjo nurodytais maisto produktais, medicininiai dokumentai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Vienu metu tais pačiais patiekalais maitinamas 1 461 nuteistasis, kurie gėrė tą patį pieną iš tos pačios partijos, ir tik pareiškėjui neva pasireiškė apsinuodijimo simptomai. Nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad blogu pienu būtų apsinuodijusi didelė dalis nuteistųjų, tačiau tokios informacijos nebuvo gauta ir susirgimų nebuvo fiksuota.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos kokybės pienas dėl ko jam pablogėjo sveikata.

11. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (6.271 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas (92 str. 5 d., 10 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatas (311 p., 312 p.), Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065.

12. Teismas konstatavo, kad vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. blogai pasijuto ((duomenys neskelbtini)), savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jo nurodytus sveikatos sutrikimus sąlygojo būtent 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pateiktas netinkamos kokybės pienas. Teismas pažymi, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad 2023 m. birželio 9 d. nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu teikiamo pieno realizacijos laikas nebuvo pasibaigęs. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas dėl sugižusio pieno pusryčių metu būtų reiškęs pretenzijas maistą tiekiantiems asmenims, ar, kad būtų prašęs pakeisti sugižusį pieną kokybišku arba kitu gėrimu.

13. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu buvo maitinami 1461 nuteistieji, tačiau dėl netinkamos kokybės pieno 2023 m. birželio 9 d. skundus pataisos namų administracijai pateikė tik du nuteistieji, taip pat dar vienas skundas buvo pateiktas 2023 m. birželio 12 d. Pastebėtina ir tai, kad apie išgertą sugižusį pieną 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu gydytojui pareiškėjas neužsiminė. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo nurodyti ir šeimos gydytojo užfiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl, kaip nurodoma skunde, 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pateikto netinkamos kokybės pieno.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

III. 15. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pieno, kuris buvo pateiktas jam vartoti, galiojimas baigėsi kitą dieną po suvartojimo, yra tikimybė, kad pienas buvo sugižęs.

17. Pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023), be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiška byla Nr.el1-8614-780/2022.

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti (nepatikrino pieno kokybės prieš pateikiant jį nuteistiesiems), todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareigūnams buvo žinoma pieno kokybės problema, nes jie gavo daug skundų dėl pieno žodžiu.

20. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo ribotų galimybių pateikti įrodymus yra neteisinga kad būtu nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galbūt nulėmę veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, jog nors ir buvo užfiksuotas pareiškėjo sveikatos sutrikimas 2023 m. birželio 9 d. ir jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, bet neužfiksuota, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimą sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. jam tiektas pienas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, netoleruoja laktozės, ir, kad jam galbūt paskirti vaistai, vartojant kuriuos su pienu, galėjo jam sukelti užfiksuotą neigiamą reakciją. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam sveikatos sutrikimą 2023 m. birželio 9 sukėlė būtent sugižęs pienas, atmestini.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes taip pat konstatavo, kad nors 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo sveikata buvo sutrikusi, bet jokių įrodymų, jog tai sukėlė apsinuodijimas sugižusiu pienu ar, kad sugižęs pienas buvo teikiamas nuteistiesiems 2023 m. birželio 9 d., nėra pateikta.

25. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas, tik dar 3 nuteistieji skundėsi dėl pieno kokybės, pareiškėjo teiginys, jog būtent dėl jo 2023 m. birželio 9 d. išgerto sugižusio pieno buvo sutrikusi jo sveikata, laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

27. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo pakeisti.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl, jo nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikinamas. Vien nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertimo pareiškėjo skunde pateiktus faktus ir įrodymus, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai ir neobjektyviai bei neteisingai išnagrinėjo jo pateiktą skundą, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, apeliaciniu skundu tik pakartojamos skundo tezės, teikiamos teismo sprendimo citatos, tačiau nenurodomas skundo pagrindas, skundas nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, nepažeidė nei materialiųjų nei proceso tesės normų, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui priimtas nepalankus sprendimas, jog jam nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo naikinti. Sutinka, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir buvimas laisvės atėmimo vietoje sukelia neigiamų padarinių, nepatogumų, galbūt ir dvasinių išgyvenimų, kurie, tikėtina, gali turėti įtakos asmens fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau vien tai negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu patiekus jam netinkamą vartoti (sugižusį) pieną, dėl kurio sutriko pareiškėjo sveikata, atlyginimo priteisimo.

33. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme sąlygų.

34. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neteisingai ir šališkai, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo, nesivadovavo teismų praktika.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

37. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

39. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.).

40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra įrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

42. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo patiektas pienas, kurio galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl tą pačią dieną pusryčių metu patiekto neva sugižusio pieno buvo gauti dar trijų asmenų skundai, į kuriuos buvo atsakyta, jog pieno realizavimo terminas nebuvo pasibaigęs, pienas galiojo iki 2023 m. birželio 10 d., taigi skundai iš esmės nepasitvirtino. Be to, kaip teigia pareiškėjas, jis pieną išgėrė, o tik vėliau suprato, kad jis sugižęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad sugižęs pienas, kurį, kaip teigia pareiškėjas, jis 2023 m. birželio 9 d. išgėrė, savo skoniu ir kvapu akivaizdžiai turėjo skirtis nuo tinkamo vartoti pieno. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, jis jį vis tiek išgėrė, ir tik vėliau suprato, kad pienas yra sugižęs. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai, todėl įvertinus tai, kad iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas, tik dar 3 nuteistieji skundėsi dėl pieno kokybės, pareiškėjo teiginys, jog būtent dėl 2023 m. birželio 9 d. išgerto sugižusio pieno buvo sutrikusi jo sveikata, laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Nors pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra užfiksuota, kad pareiškėjas skundžiasi pilvo skausmu (teigė, kad išgėrė sugižusio pieno ir po kiek laiko pradėjo (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra nustatyta, kad sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė būtent per pusryčius suvartotas pienas. Duomenų, kad pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Taigi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad nurodytą sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. per pusryčius suvartotas pienas.

44. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitiktį teisės aktų reikalavimams.

45. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius CK nustatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

47. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023), taip pat nesivadovavo administracine byla Nr.el1-8614-780/2022, teisėjų kolegija pažymi, kad šios ir nurodytų bylų ratio decedenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė