5f44e958-9f48-4c83-b59e-4e9bb192768f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1149-930/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24817-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.6; 3.2.7.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. I. (V. I.) praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ ir 6791 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ Å¡alių nepilnametei dukrai. IeÅ¡kinyje savo gyvnamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė nurodė (duomenys neskelbtini), atsakovo – (duomenys neskelbtini). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovui ieÅ¡kinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, paskelbta jo paieÅ¡ka, nustatyta, kad atsakovas yra iÅ¡vykęs į VokietijÄ . Procesiniai dokumentai iÅ¡siųsti ir įteikti nurodytu adresu Vokietijoje.

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad ne tik jis, bet ir ieÅ¡kovė su vaiku Lietuvoje jau ilgÄ laikÄ negyvena. Atsižvelgdamas į nurodytÄ aplinkybę, teismas, remdamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo 8 straipsniu, 2019-01-28 nutartimi atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismui. 2019-01-28 teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Prašyme nurodoma, kad ieškovė su nepilnamečiu šalių vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas gyvena Vokietijoje, todėl, remiantis 2008-12-18 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas), Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ir ieškovės ieškinio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Nustačius, kad Gyventojų registro tarnybos duomenis ieÅ¡kovė yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovės ir vaiko gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, 2019-02-08 nutartimi ieÅ¡kovė įpareigota pateikti teismui duomenis apie tai kada ji su vaiku iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Pateikus nurodytus duomenis, jurisdikcijos klausimas nagrinėtas parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas R. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Laikotarpiu nuo 2018-05-07 iki 2018-05-28 jis Lietuvoje dirbo. Vokietijoje atsakovas realiai negyvena ir nedirba, tik formaliai susitvarkė dokumentus taip, kad gautų ten paÅ¡alpas. Jis pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, aktyviai dalyvauja bylos nagrinėjime, sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje. Byla gali bÅ«ti nagrinėjama Lietuvos teisme atsižvelgiant ir į abiejų Å¡alių pilietybę. Abi Å¡alis su Lietuva sieja tvirtas ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ji tik dirba, vaikas ugdymo įstaigÄ Jungtinėje Karalystėje pradėjo lankyti tik Å¡iemet. IÅ¡vykimas į užsienį deklaruotas, kad nereikėtų mokėti mokesčių. IeÅ¡kovė turi turto Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje jokio turto neturi. Teismas neturėtų apsunkinti ieÅ¡kovės padėties ir sudaryti dirbtines kliÅ«tis bylos nagrinėjimui. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovės atstovo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija nesutiko, nurodė, kad atsiliepimas pateiktas tik todėl, kad atsisakyta priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Bylos nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teisme atsakovas neprieÅ¡tarautų tik tuo atveju, jei ginčas bÅ«tų sprendžiamas kompleksiÅ¡kai, kartu su ieÅ¡kinio reikalavimais nagrinėjant klausimÄ dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vokietijoje atsakovas gyvena 8 metus, tuo tarpu Lietuvoje dirbo tik 21 dienÄ , yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo atsakovo atstovę pateikti įrodymus, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nustatyti nuo kada atsakovas gyvena Vokietijoje, kada deklaravo iÅ¡vykimÄ , kitus įrodymus, patvirtinančius, kad jo gyvenamoji vieta - Vokietijoje.

IeÅ¡kovei pasiÅ«lyta teikti įrodymus, pagrindžiančius atstovo nurodytas aplinkybes dėl jos ir dukters gyvenamosios vietos. 2019-03-05 teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame nurodoma, kad Didžioji Britanija yra laikina jos gyvenamoji vieta, kurioje ji neketina įsikurti nuolat. Ji dažnai grįžta į LietuvÄ , turi turto Lietuvoje, kurį prižiÅ«ri, juo rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko. RyÅ¡io su Lietuva nei ji, nei dukra nėra praradusios. Teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė neturėjo jokių žinių apie tai, kad atsakovas negyvena Lietuvoje.

IeÅ¡kovei nėra žinoma kita nei ieÅ¡kinyje nurodyta atsakovo nurodyta gyvenamoji vieta. Jis Lietuvoje dirbo, nėra praradęs ryÅ¡io su Lietuva. Atsakovas teikė į bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ , nurodė, kad yra suinteresuotas aktyviai dalyvauti teismo procese. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusiose su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, įtvirtintos reglamente Briuselis IIa dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.

Nacionalinis teismas negali pakeisti Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ Briuselis IIa, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus ir dėl iÅ¡laikymo pareigų ir turi spręsti iÅ¡laikymo klausimÄ , jei Å¡is klausimas yra susijęs su tėvų pareigų klausimu. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo neabejotinai susijęs su tėvų pareigomis. Pagal Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 4/2009 jurisdikcija nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas nustatoma pagal atsakovo įprastinę, o ne deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IÅ¡vykimo deklaravimas nėra pakankamas, nes iÅ¡vykimas gali bÅ«ti laikinas. Reglamentuose nuolatinė gyvenamoji vieta nėra apibrėžta. Asmuo gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose, asmens pareiÅ¡kimus apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kitÄ . Viena iÅ¡ reikÅ¡mingiausių aplinkybių gyvenamajai vietai nustatyti – asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vieta.

Procesas byloje yra pažengęs, formalus teisingumo vykdymas neginant nepilnamečio vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, interesų, ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota iÅ¡ naujo rinkti dokumentus, versti juos į užsienio kalbÄ , kreiptis į užsienio valstybės teismÄ . IeÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad byloje bÅ«tų sprendžiamas ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame nurodė, kad gyveno Vokietijoje, į LietuvÄ buvo grįžęs tvarkyti dokumentų - pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ .

Dėl to turėjo 6 mėnesius bÅ«ti Lietuvoje, tuo pačiu tikslu buvo čia įsidarbinęs, tačiau darbo santykiai truko tik 20 dienų. Deklaravo grįžimÄ , nors realiai buvo ir dirbo Vokietijoje. Grįžimas į LietuvÄ ir įsidarbinimas buvo formalus, atsakovas negyvena Lietuvoje jau nuo 2011 metų, turi Å¡eimÄ â€“ sugyventinę ir du vaikus, su kuriais gyvena Vokietijoje, Å¡eimai skiriamos lėšos iÅ¡ Vokietijos darbo biržos. Å ios iÅ¡mokos atsakovui buvo mokamos nuo 2015 metų. IeÅ¡kovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas realiai gyvena Lietuvoje paremtos prielaidomis.

Atsakovas palaiko pozicijÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečiÄ bylÄ patikrinimÄ sudaro du elementai: teisės akto, pagal kurį turi bÅ«ti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas ir jurisdikcijos klausimo pagal nustatytÄ teisės aktÄ nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar byloje yra tarptautinis elementas. Tarptautinis elementas gali pasireikÅ¡ti skirtinga tėvų ir vaikų gyvenamÄ jÄ vieta.

IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį nurodė, kad abiejų Å¡alių gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau priėmus ieÅ¡kinį paaiÅ¡kėjo, kad galimybės įteikti procesinius dokumentus Lietuvoje atsakovui nėra, kadangi jis yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ . Ä®teikus procesinius dokumentus atsakovui Vokietijoje ir jam pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatyta, kad ieÅ¡kovė su vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje. Kai Å¡alių ar vienos iÅ¡ jų ir (ar) vaiko gyvenamoji vieta yra skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, taikos ES teisinis reguliavimas.

Jurisdikcija nagrinėti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo, kuomet Å¡alių ar vienos iÅ¡ jų ir (ar) vaiko gyvenamoji vieta yra skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, nustatoma pagal 2008-12-18 Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta jurisdikcijos teisė nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas.

Jurisdikcijos teisę nagrinėti tokias bylas turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas;

b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas;

c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe;

d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe. IeÅ¡kiniu nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl asmenų statuso ar tėvų pareigų, todėl Lietuvos Respublikos teismas turėtų jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinį, jei atsakovo ar Å¡alių vaiko (kreditorius iÅ¡laikymo prievolėje yra ne ieÅ¡kovė, o Å¡alių nepilnametė dukra) įprastinė gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvoje.

IeÅ¡kovė nurodo, kad reikalavimas dėl iÅ¡laikymo ar iÅ¡laikymo įsiskolinimo neabejotinai susijęs su tėvų pareigomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 3 straipsnio d punktas numato, kad jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo turi teismas, kuris turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl vaiko iÅ¡laikymo. Argumentuodama savo pozicijÄ dėl jurisdikcijos ieÅ¡kovė nurodo, kad jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusiose su tėvų pareigų skyrimu, įtvirtintos Reglamente Briuselis IIa dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, o teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal šį reglamentÄ paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus ir dėl iÅ¡laikymo pareigų.

Pažymėtina, kad Å¡io reglamento 1 straipsnis reglamentuoja jo taikymo sritį, o Å¡io straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad reglamentas netaikomas iÅ¡laikymo pareigoms. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia tik reikalavimus dėl vaiko iÅ¡laikymo, todėl sprendžiant teismo jurisdikcijos klausimÄ , Reglamento Briuselis IIa nuostatos netaikomos. Juolab byloje netaikytinos Civilinio proceso kodekso 784 ir 785 straipsnių nuostatos, kriterijumi sprendžiant dėl jurisdikcijos numatančios pilietybę. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesÄ , taikomos tik tuo atveju kai teisės kolizijos klausimo nereguliuoja Europos SÄ jungos ar kitas tarptautinis teisės aktas.

JurisdikcijÄ bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo nustatant pagal 18 Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje, teismas negali taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse įtvirtintų nacionalinio teismingumo taisyklių ar nesivadovauti Reglamente įtvirtintais jurisdikcijos nustatymo pagrindais, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse numatytais ieÅ¡kovės nurodytais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai.

Pažymėtina, kad Reglamentas priimtas, be kita ko, siekiant užtikrinti iÅ¡laikymo kreditorių interesų gynimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, taikydamas Reglamento nuostatas, negina nepilnamečio vaiko interesų. Tai, kad ieÅ¡kovei kreipiantis į kitos Å¡alies teismus, tektų iÅ¡ naujo rinkti dokumentus, versti juos į užsienio kalbÄ ir kreiptis dėl to paties klausimo į užsienio teismÄ , negali bÅ«ti laikoma priežastimi nesilaikyti Reglamente nustatytu jurisdikcijos taisyklių.

Nustačius, kad dėl jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus spręstina remiantis 2008-12-18 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje, atsižvelgiant į Å¡io reglamento normas dėl jurisdikcijos, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teismas turėtų jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus tik tuo atveju jei Lietuvoje bÅ«tų vaiko arba atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta.

Reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sÄ vokos, tačiau jos nustatymo kriterijus yra aptaręs ES Teisingumo teismas. Ä®prastinė gyvenamoji vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo turi nuolatinį ar įprastinį savo interesų centrÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo teismo sprendimai Nr. C-523/07 ir C-497/10). Minėta, kad kreditorius iÅ¡laikymo prievolėje yra vaikas, todėl nagrinėjamu atveju spręstina ne dėl ieÅ¡kovės, o dėl Å¡alių nepilnametės dukters įprastinės gyvenamosios vietos, nėra aktualus ieÅ¡kovės jos ryÅ¡io su Lietuva, jos turto buvimo vietos, jo priežiÅ«ros klausimas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad Å¡alių dukra tik Å¡iemet pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ , mokosi Jungtinėje Karalystėje tais laikotarpiais, kai ieÅ¡kovė dirba. Laikotarpių, kuriais vaikas bÅ«na Lietuvoje atstovas nurodyti negalėjo, pasiÅ«lius pateikti teismui įrodymus apie vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, pateikė pažymÄ apie tai, kad vaikas iki 2012-10-30 lankė Vilniaus lopÅ¡elį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad Gyventojų Registro tarnybos duomenimis, vaiko iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaruotas 2013-07-25.

Vaikas gimęs 2007-07-29. Å iuo metu mergaitei yra 11 metų, todėl ji privalo lankyti ugdymo įstaigÄ , tačiau ugdymo įstaigos lankymas dviejose valstybėse vienu metu nėra įmanomas. Ä® bylÄ pateiktais duomenimis ugdymo įstaigÄ Lietuvoje vaikas lankė tik iki 2012-10-30, kuomet mergaitei buvo 5 metai. Ä® Jungtinę Karalystę ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡vyko 2013 metų vasarÄ , Å¡ioje Å¡alyje dirba. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnametė dukra nuo 2013 metų gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje.

Visuotinai žinoma, kad vaikų atostogos Å¡ioje Å¡alyje yra trumpos, o ugdymo įstaigos nelankymas negali bÅ«ti pateisinamas iÅ¡vykomis, todėl mažai tikėtina, kad vaikas daug laiko praleidžia Lietuvoje ir palaiko su Lietuva tamprius ryÅ¡ius. Tokių aplinkybių įrodymų į bylÄ nepateikta. Beveik penkių metų gyvenimo Jungtinėje Karalystėje terminas vienuolikos metų vaikui yra pakankamai ilgas, kad galima bÅ«tų teigti, jog Å¡ioje Å¡alyje yra vaiko socialinių interesų centras, todėl akivaizdu, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pateikė Gyventojų registro tarnybos pažymÄ , kurioje nurodoma, kad jis gyveno Vokietijoje nuo 2014-08-07 iki 2017-11-29 ir vėl deklaravo iÅ¡vykimÄ 2018-09-04. Ä® bylÄ taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad nuo 2018-09-01 atsakovo sugyventinei Y. E. Vokietijoje mokamos iÅ¡mokos, skiriamos jai ir kartu su ja gyvenantiems asmenims, tarp jų – atsakovui. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas į bylÄ teikė įrodymus apie tai, kad su sugyventine turi du vaikus – M.

I., gim. 2013-06-06, ir F. I., gim. 2016-09-15. Pažymėtina, kad abi atsakovo dukros gimusios Vokietijoje. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra pakankami nustatyti, kad atsakovas nuo 2014-08-07 iki 2017-11-29 gyveno ir nuo 2018-09-01 gyvena Vokietijoje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad gyvenimÄ Vokietijoje atsakovas deklaruoja tik dėl paÅ¡alpų, tuo tarpu realiai gyvena Lietuvoje. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinį ji pateikė pagal paskutinę žinomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors ieÅ¡kinyje to nenurodo.

IeÅ¡kovė remiasi tuo, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu atsakovas gyveno Lietuvoje, byloje esančiais duomenimis buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau vien tai, kad atsakovas ieÅ¡kinio pateikimo momentu buvo ar gyveno Lietuvoje, nereiÅ¡kia, kad čia buvo įprastinė jo gyvenamoji vieta. ES Teisingumo teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais kai asmuo pakeičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas turi tirti objektyvius (buvimo vienoje valstybėje trukmė, reguliarumas, Å¡eiminiai ir kiti socialiniai ryÅ¡iai, bÅ«stas ir pan.) ir subjektyvius (ketinimas įsikurti, laikymas kurios nors vietos savo interesų centru) veiksnius (Europos SÄ jungos Teisingumo teismo sprendimai Nr. C-523/07 ir C-497/10).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki grįžimo į LietuvÄ atsakovas Vokietijoje gyveno daugiau nei tris metus, ten susilaukė dviejų vaikų, turi Å¡eimÄ . Nors į bylÄ nepateikta atsakovo nurodytų jo grįžimo į LietuvÄ priežasčių įrodymų, pastebėtina, kad Lietuvoje atsakovas gyveno devynis mėnesius, po ko vėl grįžo pas Å¡eimÄ Ä¯ VokietijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo socialinių interesų centras yra Vokietijoje, grįžęs į LietuvÄ jis neturėjo ketinimo čia įsikurti.

Teismo vertinimu atsakovo įsidarbinimas Lietuvoje negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu teigti prieÅ¡ingai, kadangi darbo santykiai buvo trumpalaikiai (truko tik 3 savaites). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek vaiko, tiek atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, todėl Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Reglamento 5 straipsnyje numatyta, jog be jurisdikcijos, kylančios iÅ¡ kitų Reglamento nuostatų, jurisdikcijÄ turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas, tačiau Å¡i taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikcijÄ .

IeÅ¡kovė Lietuvos teismų jurisdikcijÄ argumentuoja ir tuo, kad atsakovas, pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, aktyviai dalyvauja procese ir iÅ¡ esmės sutiko, kad byla nagrinėtina Lietuvos teisme. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios aplinkybės, atkreipia dėmesį į tai, kad 2019-01-28 nutartimi prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, o atsakovas, ginčydamas Lietuvos teismo jurisdikcijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Atsiliepimas į ieÅ¡kinį pateiktas teismui dar neiÅ¡sprendus Å¡io praÅ¡ymo, atsakovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas palaiko praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas procese dalyvauja tik siekdamas užginčyti teismo jurisdikcijÄ . Be to, skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovė, procesas nagrinėjamoje byloje nėra pažengęs, kadangi įvyko tik parengiamasis posėdis, kuriame nagrinėtas jurisdikcijos klausimas. Pažymėtina, kad asmens, kuriam reikalinga iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Reglamento 15 straipsniu, iÅ¡laikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d.

Hagos protokolÄ dėl iÅ¡laikymo prievolėms taikytinos teisės, o remiantis Å¡iuo taikytinu teisės aktu (3 str. 1 d.), iÅ¡laikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, todėl byloje taikytina Jungtinės Karalystės teisė. Be to, ieÅ¡kovei su vaiku gyvenant Jungtinėje Karalystėje dokumentų rinkimas kreipiantis į Å¡ios Å¡alies teismÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, nebÅ«tų apsunkintas, nes įrodymai bÅ«tų renkami ieÅ¡kovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, jų nereikėtų versti.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendžia neturintis jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, todėl, remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta norma, palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant teisę ieÅ¡kovei kreiptis į Jungtinės Karalystės ar Vokietijos teismus. Paliekant ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , panaikinamos 2018-08-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 296, 297, 298, 290, 334, 335, straipsniais, n u t a r i a : palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Panaikinti 2018-08-14 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ramunė Makelienė