2016-06-01 Nr. AB-11738-3-65-3-00027-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS-518-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00027-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1; 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 23SD-9778-(14.23.104) ir įpareigoti instituciją pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, t. y. nurodyti teisės aktus, kurie leidžia atsakovui NŽT, atstovaujamam Panevėžio skyriaus, neinicijuoti neteisėtai užimto valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), susigrąžinimo procedūrų iki ginčas, kuriame žemės grąžinimo klausimas iš viso nebuvo keliamas, bus išspręstas bendrosios kompetencijos teisme; 2) įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT rašto Nr. 23SD-9778-(14.23.104) panaikinimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, priėmė bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); nurodė administracinę bylą Nr. I-2568-644/2016 pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismingumą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas suformuluotas ne visai tiksliai, tačiau jo esmė yra aiški – panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 23SD-9778-(14.23.104) ir įpareigoti instituciją pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį. Kadangi ši pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, šią skundo dalį priėmė.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad skundų reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, nepripažįstami ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atitinkamai pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti vykdomąjį raštą konkrečioje byloje, negali būti pripažintas ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, todėl nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-04-347-04). Teismas konstatavo, kad aptartų aplinkybių pagrindu toks pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir atsisakytinas priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 97 straipsnio 2 dalį, jei per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas prašymu turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą atsakovui Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėmus pareiškėjo skundo dalį dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, spręstinas klausimas dėl administracinės bylos perdavimo pagal teismingumą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi priimti reikalavimai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, kurio buveinė yra Panevėžio apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Paaiškėjus, kad byla buvo priimta Kauno apygardos administracinio teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, ji perduodama nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas G. E. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį ir administracinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo išvada, jog administracinio teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjusioje byloje negali būti skundžiamas. Mano, kad tokia išvada prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Tvirtina, kad vykdomųjų raštų išdavimas yra teismų viešojo administravimo funkcija. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokią instituciją kreiptis dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi administracinė byla perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nusprendęs bylą pagal teismingumą perduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikino minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas – dėl 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT rašto Nr. 23SD-9778-(14.23.104) panaikinimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, yra priimtinas nagrinėti teisme. Antrasis reikalavimas – įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – nenagrinėtinas teismų. Atsižvelgęs į tai, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti, pirmosios instancijos teismas perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjo atskirojo skundo, šiuo atveju kilo ginčas, ar pagrįstai Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo įpareigojimo išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimtą skundo dalį – dėl 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT rašto Nr. 23SD-9778-(14.23.104) panaikinimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą – pagal teismingumą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Vertinant Kauno apygardos administracinio teismo motyvus dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo įpareigojimo išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmiausia akcentuotina, jog teisė į teisminę pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą būtų fiktyvi, jei teismas negalėtų realiai ir veiksmingai apginti asmens teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik priimant, bet ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, taigi teisingumo principo realizavimas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Tačiau nors ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje yra skelbiamas priimto teismo sprendimo privalomumas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma pati savaime negarantuoja, kad priimti teismo sprendimai bus vykdomi. Atitinkamai, teisių ir (ar) teisėtų interesų gynimo mechanizmas yra veiksmingas tik tuo atveju, jeigu įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra numatytos procedūros, užtikrinančios priimtų teismo sprendimų priverstinį įvykdymą, tais atvejais, jeigu teismų sprendimai nėra įvykdomi geruoju. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) šiuo aspektu taip pat yra pastebėjęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam asmeniui garantuojama teisė pateikti ieškinį dėl teisių pažeidimo, tačiau ši teisė būtų iliuzinė, jeigu susitariančių valstybių vidaus teisinė sistema leistų, kad galutinis, privalomas teismo sprendimas liktų neveiksmingas ir vienai šaliai būtų padaryta žala (žr. EŽTT 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Hornsby prieš Graikiją).

Priimtų administracinių teismų sprendimų vykdymo institutas yra įtvirtintas ABTĮ 97 straipsnyje. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas ABTĮ nuostatas ir atsižvelgdamas į tai, kad, išdavus vykdomąjį raštą, teismo antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, kad atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-598/2013, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1053-858/2015).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 5 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti G. E. E. 2014 m. spalio 12 d. pareiškimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjas.

Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės Irenos Varžinskienės 2016 m. sausio 5 d. rašto pareiškėjui (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjas raštiško prašymo išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteikė. Teismo pirmininkė taip pat nurodė, kad atsakovas NŽT įvykdė teismo sprendimą geruoju, į pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. skundą atsakydamas 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 23Sd-9778-(14.83.10), todėl išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrindo.

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas patikslintame skunde, teisme gautame 2016 m. kovo 16 d. (b. l. 21–25), nurodo, kad jo netenkina naujai pateiktas NŽT atsakymas, šis administracinis aktas, pareiškėjo vertinimu, inter alia neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau pareiškėjas, teigdamas, kad jam nebuvo išsamiai, motyvuotai atsakyta į pateiktą skundą, jo nurodytą esminę aplinkybę, iš esmės inicijuoja naują administracinį ginčą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išvadavimo, nauji administraciniai ginčai negali būti sprendžiami ar nagrinėjami. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 97 straipsnį ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo.

Tai, jog pareiškėjo netenkina priimtas naujas administracinis sprendimas, savaime nereiškia, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoti įpareigojimai atsakovui), yra neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas. Šiuo atveju NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 23Sd-9778-(14.83.10) teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas ne išduodant pareiškėjui vykdomąjį raštą, o skundu kreipiantis į teismą ir apskundžiant jį kaip atskirą administracinį aktą laikantis teisės aktų numatytų reikalavimų.

Apibendrinant nurodytus motyvus, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstatavus šią aplinkybę bei kitą pareiškėjo skundo dalį – dėl 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT rašto Nr. 23SD-9778-(14.23.104) panaikinimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą – priėmus nagrinėti, iškilo klausimas dėl pareiškėjo skundo teismingumo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Pagal teritorinio bylų teismingumo taisykles, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (ABTĮ 35 str.).

Kaip matyti, Kauno apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui. Vadovaujantis anksčiau pacituotomis teritorinio bylų teismingumo taisyklėmis, pareiškėjo skundas dėl 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT rašto Nr. 23SD-9778-(14.23.104) panaikinimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą turėtų būti nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, iš esmės panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį, kuria byla iš Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo perduota Kauno apygardos administraciniam teismui.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad byla Kauno apygardos administraciniam teismui buvo perduota dar nepriėmus pareiškėjo skundo nagrinėti teisme ir nustačius, kad be kitų reikalavimų, pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Nesprendžiant dėl šio pareiškėjo reikalavimo priimtinumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimas bylos nagrinėjimas atsakovui Panevėžio apygardos administraciniam teismui gali būti nesuderinamas su teismų nešališkumo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi byla, įskaitant ir skundo priėmimo klausimo išsprendimą, buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administraciniam teismui dalį pareiškėjo skundo priėmus ir atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo reiškiamas reikalavimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kilo pareiga išspręsti bylos teritorinio priskirtinumo klausimą, ką nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas atliko tinkamai vadovaudamasis ABTĮ įtvirtintomis taisyklėmis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė