2021-12-22 Nr. AB-27715-4-39-3-00249-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4390-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00249-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Yama Mangal, Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. prisistačiusiam užsieniečiui (toliau – ir užsienietis) iki 2022 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, jog užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2021 m. lapkričio 19 d. VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 21 d. sulaikė užsienietį Ignalinos rajono savivaldybėje, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, Kajotų kaime, kai šis, veikdamas neteisėtų migrantų grupėje, neteisėtai kirto Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sieną. Sulaikymo metu užsienietis neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) jį nagrinėja skubos tvarka.

3. Centras pabrėžė, kad užsienietis 2021 m. rugpjūčio 12 d. savavališkai pasišalino iš jam skirtos apgyvendinimo vietos ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. kartu su kitais trimis užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, Počkūnų (Poćkuny) vietovėje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką. Užsienietis Lenkijos Respublikos pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau dokumentų, suteikiančių teisę būti Europos Sąjungoje bei vykti per Lenkijos Respubliką, neturėjo. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 19 d. užsienietį perdavė VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, tą pačią dieną VSAT Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas užsienietį sulaikė ne ilgiau kaip 48 valandoms. Užsienietis buvo supažindintas su jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje.

4. Centro vertinimu, užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką be asmens dokumento traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o bendrininkų grupėje neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nesilaikydamas nelegalių migrantų laikino apgyvendinimo stovyklos taisyklių savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš nelegalių migrantų laikino apgyvendinimo stovyklos tvarkos, todėl tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas keltų riziką, kad asmuo bandys išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Centras akcentavo, kad užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

5. Teismo posėdyje užsienietis su teikimu nesutiko, paaiškino, kad pasišalino iš migrantų stovyklos, nes galvojo, kad gali laisvai keliauti po Europą.

6. Teismo posėdyje užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centrą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

8. Teismas nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, laikytina, kad užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, jo bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos suponuoja, kad yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti.

9. Teismas nenustatė, kad užsienietis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio įtvirtintas sąlygas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Minėta priemonė gali būti skiriama tik užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į kilmės valstybę.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas manytas, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas kompetentingoms institucijoms išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą ir jį įvykdyti.

11. Teismas pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

14. Užsieniečio vertinimu, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad įstatymų numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas tinkamai nemotyvavo kodėl minėta priemonė negali būti taikoma bei neteisingai aiškino Įstatymo 115 straipsnio 5 dalį – alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama ir prieglobsčio prašytojams. Pareiškėjas atitinka visas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (jo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje).

15. Apelianto vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis. Užsienietis pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją. Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasišalino iš migrantų stovyklos, nes galvojo, kad Europoje gali laisvai keliauti iš šalies į šalį. Šiuo metu jis suvokia savo padėtį ir įsipareigoja laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų.

16. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės.

17. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

18. Centras nurodo, jog atvykimas į užsienio valstybę be asmens dokumento negali būti vertintinas kaip bendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Nagrinėjamu atveju užsienietis buvo savavališkai pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik aktyvių Lenkijos Respublikos pareigūnų veiksmų dėka nepasiekė savo kelionės tikslo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai indikuoja, kad užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų.

19. Centro vertinimu, apeliantas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu apeliantui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika jog, siekdamas pakartotinai nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis pasišalins iš Centro, tokiais savo veiksmais sukeldamas ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sutrukdys įvykdyti priimto sprendimo jį sugrąžinti į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo netaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės jo atžvilgiu.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

26. Sprendžiant dėl užsieniečiui taikomos alternatyvios priemonės termino pratęsimo, svarbu nustatyti, ar neišnyko įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu konstatuoti sulaikymo taikymo pagrindai. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad būtų pasikeitusios faktinės aplinkybės (iki šiol nėra nustatyta užsieniečio tapatybė, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas).

27. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

28. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neteisėtai pirmą kartą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2021 m. rugpjūčio 12 d. savavališkai pasišalino iš jam skirtos apgyvendinimo vietos ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. kartu su kitais trimis užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, taip pat įvertinus aplinkybes, nurodytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose, yra pagrindas spręsti, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus konstatuoja, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

30. Įvertinusi klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad užsieniečiui negali būti taikoma prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymėtina, kad Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (dokumento kopija nelaikytina pakankamu įrodymu), pažeidė išvykimo iš VSAT tvarką ir buvo neteisėtai išvykęs į Lenkijos Respubliką. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti ir jo atžvilgiu taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė