2023-03-22 Nr. AB-6370-3-62-3-02948-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-248-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02948-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Marijampolės PN kamerose Nr. 2 ir Nr. 3 nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad kameroje trūko gyvenamojo ploto, kadangi su pareiškėju kalėjo dar dešimt asmenų. Klozetų ir pisuarų buvo įrengta per mažai, kamerose neveikė ventiliacija, langai nesandarūs, kameros sienoje išmušta skylė, per kurią iš koridoriaus sklido cigarečių dūmai. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo vietos džiovinti drabužius, todėl juos tekdavo džiauti tiesiog ant lovų. Nei vienoje kameroje nebuvo dūmų detektorių, todėl nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių. Skundėsi, jog prie lovos nėra kopėtėlių, todėl pareiškėjui buvo sunku užlipti į antrą lovos aukštą dėl kojos ligos. Pareiškėjo teigimu, patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Pataisos namuose netinkamai organizuojamas maitinimas. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kančiomis, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, fiziniais negalavimais.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo 7 būrio 2 patalpoje. Minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad sanitarinių įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje langai būtų nesandarūs, taip pat negauta nusiskundimų dėl netinkamos oro temperatūros ar vėdinimo. Patalpos vėdinamos per atvirus langus. Buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugas pataisos namams teikia UAB „Dezinfa“ pagal sudarytą sutartį. Gyvenamųjų patalpų sienų danga lygi, jose nesama skylių, patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Drabužiams džiovinti buvo skirta pastatoma džiovykla, be to, pareiškėjas galėjo naudotis skalbyklos paslaugomis (drabužiai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti). Teisės aktuose nenumatytas atskirų rūkymo patalpų įrengimas pataisos įstaigose. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Specialios rūkymo vietos įrengtos pasivaikščiojimo kiemuose. Dūmų detektoriai įrengti visose reikiamose patalpose. Tiekiamas maistas yra tinkamos kokybės, patikrinimus atliekantys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centras jokių pažeidimų nenustatė. Kopėtėlių įrengimas prie lovų nėra numatytas teisės aktuose, be to, pareiškėjo turimas kojos negalavimas negalėjo sudaryti jam esminių kliūčių užlipti į antrą lovos aukštą. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo D. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo apgyvendintas 7 būrio 2 bendrabučio tipo patalpoje. Padalijęs gyvenamosios patalpos plotą iš joje gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas nustatė, kad pareiškėjui teko 3,1 kv. m ploto. Vadovaudamasis ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogus, teismas konstatavo, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Teismas pažymėjo, kad analogiška nuostata dėl minimalaus ploto yra įtvirtinta ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

7. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktu, kuriame numatyta, kad vienas klozetas arba pisuaras įrengiamas penkiolikai asmenų ir iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų nustatęs, kad 7 būrio nuteistieji naudojosi dvejomis sanitarinių mazgų patalpomis, kuriose buvo įrengta 4 pisuarai ir 6 unitazai, šiais įrenginiais naudojosi ne daugiau kaip 171 nuteistasis, taigi, vienas įrenginys teko 17 asmenų, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys dėl per mažo tualetų kiekio yra pagrįstas.

8. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad nepaisant to, jog kalinimo įstaigoje buvo atliekami Graužikų ir nariuotakojų naikinimo darbai, kas kartą atlikus gyvenamųjų patalpų patikrinimą, buvo nustatomas kenkėjų buvimo faktas, periodiškai stebimas blakių veisimasis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas vertino, kad atliekami naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių (blakių įkandimų) (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Marijampolės pataisos namuose 2021-12-08 pažyma Nr. MPN-227).

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, jog pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir fotonuotraukų nustatė, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, o specialios rūkymo vietos yra įrengtos lauke. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams dėl to, jog kiti asmenys galimai rūko gyvenamosiose patalpose. Be to, nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismas vertino, kad atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laikė hipotetiniais ir neįrodytais.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu maitinimo organizavimu, teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo į bylą pateiktą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktą, kuris patvirtina, kad pataisos namų valgykloje ruošiamo maisto technologiniai procesai, gaminimo saugos ir higienos reikalavimai yra užtikrinami. Teismas vertino, kad pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro ginčo laikotarpiu atliktų tyrimų protokolai taip pat patvirtina, kad pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir energetinė vertė atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks maistas buvo tiekiamas netinkamai. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laikė abstrakčiais ir nepagrįstais.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam teko miegoti antrame lovos aukšte, o prie lovos nebuvo kopėtėlių, teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.1. punkte nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016 ir kt.). Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų), todėl atsakovo atstovas negalėjo apie tai žinoti ir jam nekilo pareiga tokią situaciją spręsti. Teismas iš byloje esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Marijampolės pataisos namuose 2021 m. gruodžio 8 d. pažymoje Nr. MPN-227 pateiktų pareiškėją gydžiusio gydytojo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjo nurodoma pakinklio cista judesių nevaržo, drėgmė ir šaltis įtakos jai neturi, be to, 2019 m. sausio 28 d. pareiškėjas gydytojui nurodė, kad cista yra išnykusi ir atsisakė tolesnių konsultacijų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo aplinkybes dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Šioje dalyje pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog patalpose nebuvo dūmų detektorių, tačiau nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl ko jam atsirado kokios nors neigiamos pasekmės. Teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nesuteikė. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

13. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos sienos ir lubos lygios, patalpa tvarkinga, skylių sienose nėra.

14. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl drabužių džiovinimo, teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija iki 2020 m. gruodžio 22 d.), patvirtintų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.9. punktą, kiekvienam būriui pataisos namuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (atskira patalpa). Atsakovo atstovas neneigė, kad tokios patalpos nėra, bet nurodė, kad pareiškėjui į gyvenamąją patalpą buvo išduota drabužių džiovykla. Teismo vertinimu, tai nepaneigia pareiškėjo nurodomo nusiskundimo, kad drabužius teko džiovinti gyvenamojoje patalpoje, nepaisant to, jog tam buvo skirtas atskiras įrenginys. Teismas skundą dėl šios aplinkybės laikė pagrįstu.

15. Teismas sutiko, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, tačiau vertino, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas neprivalo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtą neturtinę žalą, nes toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš asmenų, kurie patyrė neturtinę žalą, atima galimybę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

16.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas yra 3,1 kv. m. Pareiškėjo teigimu, minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje yra 3,6 kv. m.

16.3. Pareiškėjas nurodo dėl teismo nustatytų pažeidimų patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepasitikėjimo jausmu, kuri turi būti atlyginta pinigais.

16.4. Atsakovo atstovas neužtikrinimo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas vertina, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo argumentai nesuteiki pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui D. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktą, kuriame numatyta, kad vienas klozetas arba pisuaras įrengiamas penkiolikai asmenų, kadangi vienas įrenginys teko septyniolikai asmenų. Teismas taip pat konstatavo, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių teismas vertino, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo atstovas nesilaikė Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82, 5.9. punkte įtvirtinto reikalavimo, kad kiekvienam būriui pataisos namuose turi būti įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (atskira patalpa). Įvertinęs nustatytų pažeidimų, pobūdį, mastą, jų intensyvumą, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės gali būti apgintos konstatuojant pažeidimą ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti jam iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl gyvenamojo ploto, taip pat nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau šių argumentu nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu skundo nenagrinėjo. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su privatumo pažeidimu naudojantis sanitariniais įrenginiais.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu, nustatančiu, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas patalpoje, kurioje jam teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklėse ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (šios nutarties 19 p.) jis nepatyrė tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo įrengta džiovykla, vienu klozetu arba pisuaru naudojosi ne penkiolika asmenų, kaip numato teisės aktai, o – 17) pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023) pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys