Legislator Case Law & Legislation
5f40dbf8-4b2d-43d8-bd5d-47e17419951f AI generated

5f40dbf8-4b2d-43d8-bd5d-47e17419951f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5f40dbf8-4b2d-43d8-bd5d-47e17419951f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

Legislator headnote

AI generated

5f40dbf8-4b2d-43d8-bd5d-47e17419951f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: G. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 15 d. vairuodamas automobilį nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje ir važiuodamas Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su Å¡iuo susidÅ«rė, įvykio metu apgadino abu automobilius. Protokole pažymėta, jog A. G. Å¡iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimÄ , už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

  Administracinė byla Nr. N63-5136/2010

                                                    Â

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 52.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio

12 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 15 d. vairuodamas automobilį nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje ir važiuodamas Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su Å¡iuo susidÅ«rė, įvykio metu apgadino abu automobilius. Protokole pažymėta, jog A. G. Å¡iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimÄ , už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

II.

2008 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos komisaras inspektorius, priėmė nutarimÄ Nr. E 861643, kuriuo A. G. pripažino kaltu, padarius ATPK 127 straipsnio

2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir skyrė jam 150 litų baudÄ . Tos pačios dienos nutarimu Nr. E 820075 A. Å . bylÄ vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė.

Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, iÅ¡nagrinėjęs A. G. skundÄ dėl Institucijos nutarimo Nr. E 861643, jį panaikino

ir bylÄ nutraukė, nurodęs, jog yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, o nutarimÄ Nr. E 820075 paliko nepakeistÄ . Â

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. G. apeliacinį skundÄ , 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti teismui iÅ¡ naujo, nustatęs, kad teismas teismo posėdyje netyrė raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais remdamasis priėmė ginčijamÄ nutarimÄ .

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo, 2010 m. balandžio 12 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos komisaro

inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimÄ Nr. E 861643, kuriuo A. G. paskirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje

numatyto pažeidimo padarymÄ , nutraukė, o nutarimÄ Nr. E 820075, kuriuo A. Å . atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla

nutraukta, paliko nepakeistu.

Teismas pažymėjo, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos, taip pat atkreipė dėmesį, jog to paties straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali bÅ«ti pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo dienos. Nustatė, jog 2007 m. rugsėjo 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 8200075 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymo, buvo suraÅ¡ytas A. Å ., t. y. bÅ«tent jis buvo

kaltinamas eismo įvykio, kurio metu susidūrė A. G. ir A. Š. automobiliai, padarymu, tačiau jo atžvilgiu iškelta

administracinio teisės pažeidimo byla 2008 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Institucija 2008 m. kovo 14 d. nutarimu pratęsė terminÄ skirti administracinę nuobaudÄ A. Å . administracinio teisės pažeidimo byloje, o netinkamai nurodytÄ administracinio teisės pažeidimo bylos numerį laikė technine klaida. Konstatavo, jog Eismo priežiÅ«ros tarnybai atlikus faktinių bylos aplinkybių tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tent A.

G. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, todėl jam 2008 m. gegužės 21 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2007 m. rugsėjo 15 d. įvykusio eismo įvykio, o 2008 m. birželio 4 d. nutarimu skirta administracinė nuobauda. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimÄ praneÅ¡ama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi Å¡is sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas nenustatė, jog bÅ«tų procesinių dokumentų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas A.

G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje buvo pratęstas, juolab, kad nutarimas bÅ«tų iÅ¡siųstas A. G.. Nesant byloje duomenų, kad A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuobauda jam paskirta praleidus įstatyme nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuobaudai skirti, todėl vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė.

Dėl

Institucijos 2008 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta,

teismas pažymėjo, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-3441(07) konstatuota iÅ¡vada, kad automobilio „MB 190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai (t. y. A. G.) - iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio ir sudarė kliÅ«tį - buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad A. Å . kaltė dėl 2007 m. rugsėjo 15 d. eismo įvykio nenustatyta, todėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos

komisaro inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla

nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareigÅ«nas, nagrinėdamas A. Å . administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ekspertizės aktÄ vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl A. G. skundo teiginys, kad pareigÅ«nas, priimdamas nutarimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu, yra nepagrįstas.

IV.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-141-624/2010 dalį, kuria nutarta Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos

komisaro inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimÄ Nr. E 820075, kuriuo A. Å . atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo

byla ir paskirti A. Å . administracinę nuobaudÄ remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla A. Å . atžvilgiu nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi teismas padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atlikus faktinių aplinkybių tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tent

A. G. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog realiai abu automobiliai važiavo pagrindiniu keliu, o į priekyje pagrindiniu keliu važiuojantį jo automobilį atsitrenkė A. Š. vairuotas automobilis. Pažymi, jog abu 2008 m. birželio 4 d. nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 861643 ir Nr. E 820075 yra visiškai be motyvų. Mano, jog nebuvo ir nėra jokio pagrindo pakeisti vairuotojų teisinės padėties, kadangi, kaip nustatyta iš pat pradžių, jis buvo nukentėjęs asmuo, o administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu tapo neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliantas

atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole A. Š. pripažino kaltę dėl eismo įvykio. Apelianto nuomone,

eismo įvykį sukėlė per dideliu greičiu važiavęs A. Å ., o šį faktÄ patvirtina automobilio sužalojimas: stipriai sužalotas galinis lonžeronas. A. G. teigia, jog A. Å . galėjo bÅ«ti ir neatidus, o Å¡iai aplinkybei nustatyti teismas turėtų pareikalauti, kad bÅ«tų pateiktos jo 2007 m. rugsėjo 15 d. 12-14 val. mobiliojo telefono pokalbių iÅ¡klotinės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas šį jo praÅ¡ymÄ atmetė be pagrindo, kaip ir praÅ¡ymÄ nurodyti įvykdyti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos komisaro inspektoriaus V. B. 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ kuriuo jis nutarė „skirti autotechninę ekspertizę“. Apelianto nuomone, iÅ¡ esmės teismui pateikta ne ekspertizė, o tik konsultacija, kuria teismas turėtų visiÅ¡kai nesivadovauti. Teigia, jog eksperto iÅ¡vada nėra objektyvi, svari, ji nepagrįsta visapusiÅ¡ko objektų iÅ¡tyrimo rezultatais, mokslinėmis, techninėmis žiniomis, yra Å¡aliÅ¡ka, akte padarytos neteisėtos ir nepagrįstos iÅ¡vados, kurios pagrįstos tik prielaidomis. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad apie 2008 m. rugsėjo 18 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdį jam nebuvo praneÅ¡ta, jam nebuvo atsiųstas ir priimtas nutarimas. Apeliantas taip pat nurodo dokumentų pildymo, taisymo, tvarkymo bei rengimo taisyklių pažeidimus, kurie, jo manymu, turėjo įtakos priimant nepagrįstÄ sprendimÄ .

A. Å ., nesutikdamas su pateiktu apeliaciniu skundu, teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o A. G. skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliantas versijÄ dėl virÅ¡yto leistino greičio iÅ¡kėlė jau nagrinėjant bylÄ , tačiau tokia įvykio versija yra paneigta remiantis

rašytiniais bylos įrodymais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada. A. Š. nuomone, akivaizdu, kad šalutiniu keliu važiuojantis

vairuotojas, prieÅ¡ įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jis privalo įvertinti ne tik pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės greitį, bet ir atstumÄ iki jos, kad galėtų saugiai įvažiuoti į pagrindinį keliÄ . Atkreipia dėmesį, jog apeliantas pats painiojasi

teiginiuose, apeliaciniame skunde pamiršta, jog byloje nustatyta, kad A. G., išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę, sustojo

apsidairyti ir matė jam iš dešinės pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį. A. Š. nuomone, neteisinga, jog techninio pobūdžio klaida

leidžia apeliantui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A.

G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė nustatęs, kad skiriant nuobaudÄ buvo praleisti jos skyrimo terminai. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo A. Å . atžvilgiu, kuomet byla buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi, jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas bÅ«tent A. Å ..

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra iÅ¡samiai apibrėžtas, tačiau niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimÄ kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti Å¡ios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi bÅ«ti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu bÅ«tų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimÄ galėtų bÅ«ti taikoma ilgesnį laiko tarpÄ nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Eismo įvykis įvyko 2007 m. rugsėjo

15 d. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nei A. G., nei A. Å . nėra pritaikyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog nuo pažeidimo padarymo nei

A. G., nei A. Å . nepaskyrus administracinės nuobaudos, praėjo daugiau nei dveji su puse metų, ir nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas bÅ«tų sustojęs (Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3, 4 dalys), sprendžia, kad, atsižvelgiant į ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytÄ pagrindÄ (pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta. Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės

pažeidimo byla A. G. atžvilgiu buvo nutraukta, o A. Š. atžvilgiu buvo paliktas galioti Institucijos nutarimas,

kuriuo jo atžvilgiu byla taip pat buvo nutraukta, nei A. G., nei A. Š. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama, todėl teismas nevertins apelianto argumentų pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

           A. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio

12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

           Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Roma Sabina Alimienė

                                                                                                                            Artūras Drigotas

                                                                                                                            Ričardas Piličiauskas