2026-05-27 Nr. BB-3395-1-01-2-00013-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1535/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00013-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo P. S. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius P. S. atžvilgiu ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, be to, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, 331 straipsnyje įtvirtintus nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo apeliacinio skundo ribų bei esmės ir neištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylos įrodymai vertinti selektyviai ir fragmentiškai, nevertinta jų visuma, vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl jų turinio, išskirtinė reikšmė suteikta kaltinantiems įrodymams, o teisinantys įrodymai (tarp jų ir V. J., P. S., A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai) iš viso nevertinti arba vertinti fragmentiškai. Dėl neteisingo, nesilaikant in dubio pro reo principo, įrodymų vertinimo buvo pažeista nekaltumo prezumpcija (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis) ir suvaržyta nuteistojo P. S. teisė žinoti, už ką yra nuteistas, ir teisė į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys). Nurodyti BPK pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Liudytojai nepatvirtino, kad maisto produktus ir alkoholinius gėrimus pirko ligoninės renginiams, taigi jie nepatvirtino ir fakto, kad pirkta produkcija buvo naudojama P. S. Kasatorius šiuo atveju įžvelgia galimą apeliacinės instancijos teismo šališkumą (klaidingų išvadų darymą), nes teismas kategoriškai atsisakė pripažinti įrodymais P. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir kaltę grindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, suteikdamas šiems prioritetinę reikšmę. Toks selektyvus P. S. kaltinančių įrodymų „rankiojimas“ ir jų vertinimas, nevertinant visų bylos įrodymų ir nesivadovaujant in dubio pro reo principu, nepateisinamas.

Kasatoriaus nuomone, idealiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju išteisinus P. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, laikytina, jog nėra ir piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai nuteisė P. S. už turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnyba, nes, visiškai neatskleisdamas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, akcentavo turto pasisavinimą, kaip vieną iš požymių. Taip P. S. yra nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba, tiesiogiai susijusį su ta pačia „pasisavinimo schema“. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ligoninės darbuotojams už papildomai atliktą darbą priedai ir priemokos buvo skirti ir išmokėti teisėtai ir didelės žalos padarymas ligoninei nepasitvirtino, o didelės turtinės žalos padarymas fiziniams asmenims nenustatytas, įvertinus tai, kad ligoninės darbuotojai su jiems priklausančiomis išmokėtomis lėšomis galėjo disponuoti savo nuožiūra, veiksmai su pinigais po jų išmokėjimo turėjo būti vertinami kaip civiliniai fizinių asmenų santykiai, o ne nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Kasatorius teigia, kad P. S. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų piktnaudžiavimo tarnyba, veikiant organizuotoje grupėje, požymių, todėl pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai. P. S. ligoninės darbuotojams įsakymais paskirdamas priedus prie atlyginimo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes jis turėjo tokią kompetenciją ir tam suteiktus įgaliojimus, todėl nėra padaryta pavojinga veika. Teisėtai paskirtų ir išmokėtų priedų, kuriais darbuotojai gali disponuoti savo nuožiūra, perdavimas negali sukelti didelę neturtinę žalą valstybei ir ligoninei. Neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp P. S. teisėtų veiksmų ir padarytos didelės neturtinės žalos. Visi šie požymiai nuosprendyje neatskleisti, kaip ir P. S. tyčia. Kartu kasatorius nesutinka, kad P. S. veikė organizuotoje grupėje. Liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp P. S., A. Š. ir V. J. buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas. Organizuotos grupės egzistavimas yra preziumuotas, siejamas tik su oficialiais darbo santykiais. Kolegiškas bendravimas nepagrįstai sutapatintas su organizuotos grupės buvimu. Objektyvieji ir subjektyvieji organizuotos grupės sudėties požymiai neatskleisti. Nėra tyčios (savo veiksmų bendrumo suvokimo).

Taip pat kasatorius nesutinka su P. S. nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Nesant teisėtais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktų įrodymų, P. S. kaltė grįsta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių pirmosios instancijos teisme jis atsisakė, ir nepatikimais kito nuteistojo R. J. J., kuris yra miręs, parodymais. R. J. J. dar būnant gyvam nebuvo paskirta psichiatrinė ekspertizė ir nebuvo įsitikinta jo parodymų patikimumu. Taigi, pažeidžiant in dubio pro reo principą, P. S. kaltė preziumuota, grįsta nepatikimais įrodymais.

Pasak kasatoriaus, P. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį yra išteisintas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu nuspręsta iš jo konfiskuoti 33 889,21 Eur, kaip iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą. Neįrodžius P. S. kaltės pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai konfiskuoti 11 047 Eur, kaip iš R. J. J. gautas kyšis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – jame nurodomi formaliai. Nuteistojo P. S. gynėjas S. Juzukonis, nesutikdamas su ginamojo nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina P. S. nekaltumą. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nuteistojo P. S. gynėjas S. Juzukonis kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo savaime nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimus, tiriant ir vertinant įrodymus, nuteistojo P. S. procesinių teisių pažeidimus grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Be to, kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pateikiami argumentai dėl neteisingai išspręsto turto konfiskavimo klausimo, tačiau nurodyti argumentai nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo, todėl nesudaro pagrindo juos nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius