5f3df204-6136-4e72-b4fa-6898d21aa36d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-658-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02788-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.1.5.2; 2.4.2.13; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 3 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus;

2) pripažinti negaliojančiais AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus;

3) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Ginčas dėl nuosavybės teisės į šiuos Pastatus išspręstas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-46-804/2013) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-797-653/2014).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius (toliau – NŽT Trakų skyrius) 2011 m. spalio 13 d. rašte Nr. 46SS-1098 nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Be to, tame pačiame rašte nurodyta, jog tam, kad būtų suprojektuotas ir skirtas 0,15 ha žemės sklypas, būtina įteisinti ieškovui skirtame žemės sklype esančius Pastatus.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į Pastatus 2011 m. spalio 21 d. pažymos ir 2011 m. lapkričio 17 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Å«kinių knygų pagrindu vieÅ¡ajame registre įregistruotos 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. buvo įvykdytos NŽT 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡te nurodytos sÄ lygos 0,15 ha namų valdos žemės sklypui gauti. IeÅ¡kovo teigimu, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovui priklausantys Pastatai ir kuris turėjo bÅ«ti jam suteiktas, įregistruota atsakovės V.

G. vardu. NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡te Nr. 46SD-4112-(14.46.104.) nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 atkÅ«rė nuosavybės teises ir parengė laikinÄ Å¾emės sklypo (ant jo ir stovi ieÅ¡kovui priklausantys Pastatai) planÄ . Plane buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi namų valda ir per sklypÄ eina bendro naudojimo kelias. RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir ieÅ¡kovui priklausantys Pastatai pateko į žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ieškinyje pažymėta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 13674-(79) – 1.1 punkte vietoje atsakovei nuosavybės teise priklausančio 4653 kv. m žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) ploto įrašytas 5941 kv. m plotas. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž-46-37 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d.

įsakymÄ Nr. 13674-(79) – 1 punkte vietoje atsakovei nuosavybės teise priklausančio 23 097 kv. m ploto įrašė 24 385 kv. m. IeÅ¡kovo teigimu, atlikus naujus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jos žemės sklypo plotas padidėjo net 1288 kv. m, t. y. beveik tokio paties dydžio žemės plotu, koks turėjo bÅ«ti suteiktas ieÅ¡kovui, ir dėl to ieÅ¡kovo Pastatai pateko į žemės sklypÄ , priklausantį atsakovei. Naujai atliktais 2008 m. gruodžio 18 d. kadastriniais matavimais ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) bei NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž-46-37, kuriais patvirtinti 2008 m. gruodžio 18 d. kadastriniai matavimai, ieÅ¡kovas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo prarado teisę į žemės sklypÄ , kuris jam privalėjo bÅ«ti suteiktas pagal teisės aktus ir teisės taikymo administracinius aktus. IeÅ¡kinyje teigiama, kad ginčijami kadastriniai matavimai ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko bei NŽT administraciniai aktai, be kita ko, neatitinka tuo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522, 11, 14 punktų nuostatų.

4. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos.

J. M. 2011 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Nr. 46FP-1322 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, praÅ¡ydama suprojektuoti namų valdos žemės sklypÄ po Pastatais. Skyrius 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡tu Nr. 46SS-1098 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad negali tenkinti praÅ¡ymo, nes Pastatai nėra teisiÅ¡kai įregistruoti. IeÅ¡kovo pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d. J. M. 2011 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į Skyrių, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kodėl pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus Pastatai pateko į V.

G. žemės sklypo planÄ . Skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 46SS-1724 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad A. M. įtrauktas į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto žemės reformos projekto sÄ raÅ¡Ä bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintÄ Å¾emės reformos tęstinumo projektÄ , tačiau sklypas nebuvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys Pastatai.

Taip pat paaiškinta, kad V. G. sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 m. lapkričio 30 d., tikslinti 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d., t. y., kol A. M. priklausantys Pastatai dar nebuvo įregistruoti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 10,90 ha žemės. Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 15 d. įregistruotas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandoris, kurio pagrindu šio žemės sklypo savininke tapo atsakovė V.

G.. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo informavo, kad, atliekant geodezinius matavimus, nustatytas 20 arų ploto skirtumas (atsakovė įsigijo 2,5 ha, o atlikus sklypų matavimus buvo nustatyta, kad sklypų plotas – 2,3097 ha), prašė šį plotÄ kompensuoti. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-13674-(79), tenkinant atsakovės praÅ¡ymus, patikslinti kadastro duomenys, žemės sklypas padalytas į du, nustatant, kad vieno žemės sklypo plotas – 4653 kv. m (0,4653 ha) (patvirtintas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas), kito – 18 444 kv. m (1,8444 ha) (patvirtintas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas).

Atsiliepime pabrėžta, kad po Å¡ių Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu patvirtintų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1.1 punktÄ pakeistas, padidinant atsakovės žemės sklypo plotÄ iki 5941 kv. m (0,5941 ha). Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įraÅ¡yti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d.

įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ pakeistas 1 punkto įraÅ¡as vietoje 23 097 kv. m įraÅ¡ant 24 385 kv. m. Po Å¡io įsakymo patikslinimo atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha), ir į šį žemės sklypÄ pateko ieÅ¡kovo Pastatai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti, tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-653/2014 pripažinta, kad nurodyti Pastatai įregistruoti teisėtai.

Atsiliepime pažymėta, kad NŽT Trakų skyriaus turimoje archyvinėje byloje yra laikinas žemės sklypo planas, patvirtintas 1998 m. vasario 16 d. Trakų žemėtvarkos tarnybos, kuriuo vadovaujantis S. K. buvo suprojektuotas žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Būtent šiuo teritorijų planavimo dokumentu (planu) turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius kadastrinių matavimų tikslinimus. Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame laikiname žemės sklypo plane yra aiškiai pažymėtas ir nurodytas su išnaša „Įsiterpusi N.V.“, t. y. ieškovui priklausantis žemės plotas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė pabrėžė, kad atsakovės V. G. žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių, todėl naikintini. Taip pat pripažintina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos.

5. Atsakovė V. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovės teigimu, žemės sklypas į kurio dalį pretenduoja ieÅ¡kovas, buvo įgytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79, kuriuo S. K. atkurta nuosavybės teisė į 10,90 ha žemės sklypÄ ir parengtas laikinas žemės sklypo planas. Ä®registruojant žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Å io žemės sklypo dalį (2,5 ha) iÅ¡ S. K. atsakovė įsigijo 1999 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-7256. Atsižvelgiant į tai, kad per žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eina bendro naudojimo kelias (nustatytas kelio servitutas), atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du žemės sklypai: 1,8444 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,5941 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovės teigimu, nors ji įsigijo 2,5 ha žemės, tačiau jos vardu buvo užregistruoti su žemės sklypai – 1,8444 ha ir 0,5941 ha ploto, taigi iÅ¡ viso – 2,4385 ha. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai patenka į atsakovės 0,5941 ha žemės sklypÄ . Atsakovė pažymėjo, kad tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 4007-79 priėmimo metu, tiek 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė įsigijo žemės dalį, sudarymo metu ieÅ¡kovas Pastatų neturėjo, t. y.

šis nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas ieškovo vardu, teisinė pastatų registracija atlikta tik 2011 m. lapkričio 23 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktiems žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniams matavimams ginčyti yra suėjęs senaties terminas. Be to, atsakovės teigimu, nenuginčijus 1999 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 2-7256 ir UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriems ginčyti yra suėjęs senaties terminas, negali būti tenkinami išvestiniai reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d.

įsakymo Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. Ž46-37 pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ reikalavimui dėl UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais taikyti ieÅ¡kinio senatį ir šį reikalavimÄ atmesti. Atsakovės nuomone, net tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas praÅ¡ytų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡is negalėtų bÅ«ti atnaujintas, nes pats ieÅ¡kovas nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte A.

M. yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte A. M. taip pat suteiktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, o tam, jog būtų suprojektuotas ir skirtas 0,15 ha žemės sklypas, būtina įteisinti Pastatus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino:

1) pripažino negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus;

2) pripažino negaliojančiais AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus;

3) panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės V. G. 75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. papildomus sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės V. G. priteisė 3 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.

7. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. rašte Nr. 46A-1098 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat yra suteiktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas.

Tačiau Å¡is sklypas nebuvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys Pastatai. IeÅ¡kovo nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotos 2011 m. lapkričio 23 d. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,9 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir parengtas laikinas žemės sklypo planas.

Ä®registruojant žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Å io žemės sklypo dalį, t. y. 2,5 ha, atsakovė įsigijo nuosavybėn 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. NŽT 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ vietoje atsakovės nuosavybe esančio žemės sklypo 23 097 kv. m ploto įraÅ¡ytas 24 385 kv. m plotas.

Po Å¡io įsakymo patikslinimo atsakovės V. G. žemės sklypo plotas padidėjo 1 288 kv. m (0,1288 ha). Atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į jame esantį bendro naudojimo keliÄ , buvo suformuoti du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai pateko į 0,5941 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. ir UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37, motyvuodamas tuo, kad nurodytų kadastrinių matavimų ir administracinių aktų pagrindu įregistruota atsakovės V.

G. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovo nuosavybe esantys Pastatai. Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl 2008 m. gruodžio 18 d. naujai atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovas prarado teisę į žemės sklypÄ , esantį po Pastatais, nes tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 4008-79 atkurti nuosavybės teises priėmimo metu, tiek 1999 m. gruodžio 15 d., kai atsakovė įsigijo žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovas neturėjo Pastatų, jie ieÅ¡kovo verdu registruoti tik 2011 m. lapkričio 23 d.

TokiÄ atsakovės pozicijÄ teismas pripažino nepagrįsta.

9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieÅ¡kovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas; Å¡io įsakymo 3 priede „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡as“ įraÅ¡yta, jog A.

M. skiriama (duomenys neskelbtini) 0,15 ha žemės sklypas nuomai iš valstybės. Toks namų valdos sklypas ieškovui nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos. Iš Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtinto Laikino žemės sklypo plano matyti, kad 2,5 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėta įsiterpusi namų valda. Šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013.

IÅ¡ nurodytoje byloje esančios Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1984 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini); 1995 m. vasario 24 d. sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį dėl elektros tiekimo (duomenys neskelbtini) ir mokėjo sÄ skaitas iki 2011 m. rugsėjo 14 d. NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovÄ informavo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte Nr. 3238-79 jam skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau Å¡is sklypas nėra suprojektuotas, nes neįteisinti žemės sklype esantys Pastatai. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nija 2011 m. spalio 21 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. 09, kad ieÅ¡kovo vardu įregistruoti ginčo namas su Å«kio pastatais, registracijos pagrindas – 1998-2002 m. Å«kio knyga Nr. 18, asmens sÄ skaita Nr. 573. Å ios pažymos pagrindu ieÅ¡kovas ginčo statinius įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

10. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registras atlieka nekilnojamojo daikto iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas Pastatų nebuvo registravęs vieÅ¡ajame registre, nepaneigia fakto, kad Pastatai egzistavo ir jie priklausė ieÅ¡kovui. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis dėl nustatyto 20 arų ploto skirtumo. UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – Ribų aktas) nurodyta, kad sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas (1A1m), Å«kiniai pastatai (2I1m, 3I1m, 4I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1ž, 9I1m, 11I1ž, 12I1ž, 13I1ž, 14I1ž), viralinė (5I1m), kiemo rÅ«sys (10Ib), pirtis (15I1m), kiemo statiniai.

Ribų akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams. Šį aktÄ pasirašė ir pati atsakovė, nors ji žinojo aplinkybę, kad žemės sklype esantys Pastatai priklauso ne jai, kaip sklypo savininkei (kaip nurodyta Ribų akte). Atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji žinojo, jog ieÅ¡kovas name gyvena apie 40 metų, t. y. nuo jos vaikystės. Nors teigė, kad nežinojo, kam konkrečiai priklauso Pastatai, faktas, jog Pastatai nėra ir niekada nebuvo atsakovės asmeninė nuosavybė, yra neginčytinas.

UAB „Geodeziniai matavimai“ Ribų akto pagrindu 2008 m. gruodžio 18 d. parengė žemės sklypo planÄ , NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo iki 5941 kv. m (0,5941 ha). Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įraÅ¡yti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , motyvuodama tuo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8285- (79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2,3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ atitinkamai nepakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) 1 punktas. NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas pirmo punkto įrašas vietoje 23 097 kv. m įrašant 24 385 kv. m.

Taigi po Å¡io įsakymo priėmimo atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha), ir į šį žemės sklypÄ pateko ieÅ¡kovo statiniai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti.

11. Teismas nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.1 punktus (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.), nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys); kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Taisyklių 11 punkte imperatyviai nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Teismas pabrėžė, kad Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane suprojektuotame žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės S. K., buvo pažymėta įsiterpusi namų valda, ir Å¡iuo teritorijų planavimo dokumentu turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius kadastrinius matavimus.

Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.4 punkte nustatyta, jog žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Å iuo Nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

12. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių, todėl naikintini. Kartu pripažino, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl taip pat naikintini.

13. Dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas iÅ¡ daiktinių teisinių santykių dėl teisės įsigyti žemės sklypÄ praradimo, todėl taikytinas CK nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte bei 2003 m. sausio 14 d. patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas.

IeÅ¡kovas 2011 m. spalio 13 d. buvo informuotas, kad, norint suformuoti jam skirtÄ 0,15 ha žemės sklypÄ , turi bÅ«ti įteisinti ieÅ¡kovui priklausantys Pastatai, esantys žemės sklype. Apie tai, kad atlikus 2008 m. gruodžio 18 d. kadastrinius matavimus buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir ieÅ¡kovui priklausantys Pastatai pateko į atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ NŽT 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡to Nr. 46SD-4112-(14.46.104) ir 2018 m. lapkričio 16 d. iÅ¡ NŽT elektroniniu paÅ¡tu gavęs skundžiamus įsakymus, kuriais patvirtinti keičiami kadastriniai matavimai.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ , 2019 m. spalio 3 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, ieÅ¡kovo naudai.

Iš byloje esančių įrodymų negalima daryto išvados, kad ieškovui buvo paskirtas žemės sklypas naudojimuisi. 14.2. Teismas, be kita ko, rėmėsi tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 buvo patvirtintas žemės reformos tęstinumo projektas, iš kurio matyti, jog A. M. buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Tačiau šioje byloje nebuvo pateiktas nurodytas įsakymas, taip pat nėra įrodymų, kad namų valdos sklypas ieškovui nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos. 14.3.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybę, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieÅ¡kovui buvo paliktas 0,15 ha žemės sklypas, patvirtina Å¡io įsakymo 3 priedas „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡as“. Å is įrodymas nepatvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas nuomai iÅ¡ valstybės, tik įrodo, jog jis pageidavo nuomotis iÅ¡ valstybės 0,15 ha žemės sklypÄ .

Be to, svarbu tai, kad ieÅ¡kovo pageidavimas nebuvo tenkintas ir negalėjo bÅ«ti tenkintas, nes valstybė negalėjo jam iÅ¡nuomoti pageidaujamos žemės sklypo dalies, kadangi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 į visÄ Å¾emės sklypÄ atkurtos nuosavybės teisės S. K., iÅ¡ kurios šį žemės sklypÄ 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė. 14.4. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieÅ¡kovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Tačiau NŽT nepateikė nurodytų projektų, įvardytų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymų. Kad tokių įrodymų nėra ir dėl to jų negalima pateikti, matyti iÅ¡ NŽT 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡to. 14.5. NŽT 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡te ir 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡te nurodyta skirtinga informacija: 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡to teiginys, kad ieÅ¡kovui suteiktas ir paliktas žemės sklypas, bei 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡to teiginys, kad ieÅ¡kovas įtrauktas į sÄ raÅ¡us piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas, yra skirtingi ir skirtingÄ teisinę reikÅ¡mę turintys teiginiai. 14.6.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013, nustatyta, jog A. M. buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas. Nurodytame sprendime teismas rėmėsi NŽT 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡tu, kurio turinio dalį apie sklypo suteikimÄ pati NTŽ paneigė 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡te. Taigi nurodyto teismo sprendimo teiginys apie ieÅ¡kovui suteiktÄ ar paliktÄ 0,15 ha žemės sklypÄ , neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje. 14.7.

Teismas rėmėsi tuo, kad Trakų rajono žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane 2,50 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėta įsiterpusi namų valda. Tačiau teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡iame plane pažymėta įsiterpusi namų valda nenurodyta kaip priklausanti ieÅ¡kovui. Tuo tarpu byloje esantys duomenys įrodo, kad nurodyta valda yra ne ieÅ¡kovo žemė, bet S. K. natÅ«ra grÄ Å¾inama žemė:

1) visa valda pažymėta geltona spalva, kuria pažymėta S. K. grÄ Å¾inama žemė, namų valda iÅ¡ grÄ Å¾inamos žemės neiÅ¡skirta;

2) iÅ¡ byloje esančio S. K. grÄ Å¾inamos žemės plotų kontÅ«rų skaičiavimo žemėlapio aiÅ¡kiai matyti, kad 0,25 ha ploto namų valda įeina į grÄ Å¾inamÄ 2,50 ha plotÄ ;

3) Žemės sklypų, skiriamų privačiam Å«kiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje Akto grafoje dėl sklypo 8-3 įraÅ¡yta 2,50 ha natÅ«ra grÄ Å¾inama žemė, pastabose pažymėta – namų valdai, lauko žemė;

4) S. K. praÅ¡ymo 6 punkte nurodyta: turiu namÄ , tvartÄ , kluonÄ 1, kluonÄ 2, garaÅ¾Ä , pirtį;

5) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko A. K. žemę; 6) Nekilnojamojo turto registre, įregistravus atsakovės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , įsigytÄ iÅ¡ S. K. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nurodyta, kad disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimų nėra, valstybinės žemės nuomotojų, naudotojų, valdytojų – nėra. 14.8. Ä® žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovo Pastatai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 buvo atkurta nuosavybės teisė S. K..

GrÄ Å¾inus žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , jis tapo S. K. asmenine nuosavybe, ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas negalėjo Å¡io sklypo dalies patvirtinti žemės reformos tęstinumo projekte kaip ieÅ¡kovo namų valdos žemės. Be to, minėta, į bylÄ ir nepateikta tokio Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo. 14.9. S. K. pateikus praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę, ginčo žemė nebuvo laisva valstybinio žemės fondo žemė, kol nebuvo iÅ¡spręsti pretendentų praÅ¡ymai.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ginčo žemė negalėjo bÅ«ti skirta kitiems asmenims. 14.10. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant asmeninio Å«kio žemės skyrimo klausimus, vertinant asmeninio Å«kio žemės suteikimo teisėtumÄ , turi bÅ«ti patikrinama, ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ; ar teisės aktų nustatytu laiku yra priimtas įgaliotos institucijos sprendimas suteikti asmeninio Å«kio žemę; jeigu žemė suteikta po 1993 m. liepos 1 d., ar ji skirta plote, naudotame asmeninio Å«kio poreikiams arba žemės rezervo asmeniniam Å«kiui plote.

Kita asmeninio Å«kio žemės priskyrimo prie valstybės iÅ¡perkamos žemės sÄ lyga, minėta, yra jos naudojimas asmeniniam Å«kiui, todėl tai taip pat turi bÅ«ti patikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netikrino, ar yra duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas nustatyta tvarka teikė praÅ¡ymus, kitus dokumentus, kad bÅ«tų parengta asmeninio Å«kio žemės skyrimo byla, ar ieÅ¡kovo nurodomas kaip jam suteiktas žemės sklypas buvo pamatuotas ir paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka. 14.11.

Byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovui žemės sklypas buvo suteiktas pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ , teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) skirtas 0,15 ha žemės sklypas nuomai iÅ¡ valstybės, yra nepagrįsta. Nei iki S. K. praÅ¡ymo atkurti jai nuosavybės teisę į 2,50 ha žemės (duomenys neskelbtini), nei nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę atkÅ«rimo metu, nei 1999 m. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ginčo žemės savininke tapo atsakovė, sudarymo metu ieÅ¡kovas nebuvo kreipęsis dėl žemės sklypo jam skyrimo, toks sklypas jam nebuvo pamatuotas ir paženklintas, nesuteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo teisės, nei atkuriant nuosavybės teisę į ginčo žemę S. K., nei atsakovei įsigyjant Å¡iÄ Å¾emę, nepažeistos. 14.12.

Atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę į 2,5 ha ploto žemės sklypÄ . Nei po UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d., nei po AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų, nei priėmus ginčijamus 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymus, atsakovės žemės sklypo dydis nepadidėjo. Priėmus ginčijamus įsakymus, atsakovės žemės sklypo plotas tapo 2,4385 ha, nors pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė yra įsigijusi 2,50 ha ploto žemės sklypÄ . 14.13.

Kadangi Vilniaus apskrities administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu S. K. nuosavybės teisė į žemę atkurta teisėtai, atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat teisėtai įsigijo žemės sklypÄ , teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų, nes, nenuginčijus 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 1999 m. gruodžio 15 d. sutarties atitinkamų dalių, ieÅ¡kovo naudai priimtas teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių – žemė, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, yra atsakovės nuosavybė ir ji neliečiama. 14.14.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 punktų, taip pat Taisyklių 11 punkto reikalavimų, yra nepagrįsti. Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, į kurį S. K. atkurta nuosavybės teisė, pažymėta S. K. namų valda. Nei Laikinajame plane, nei kitame dokumente nėra įrodymų, kad ši valda priklauso ieškovui.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl namų valdos suformavimo, kad tokia namų valda jam buvo skirta, pamatuota, paženklinta, t. y. suteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Vien tai, kad Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda, nėra pagrindas pripažinti, kad 2008 m. gruodžio 8 d., tikslinant kadastrinius matavimus, nesilaikyta Taisyklių reikalavimų, nes S. K. suprojektuotame grÄ Å¾intiname žemės sklype pažymėta namų valda neiÅ¡skirta iÅ¡ grÄ Å¾inamos žemės sklypo. 14.15.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, yra nepagrįsta. Jeigu 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte bei 2003 m. sausio 14 d. patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieÅ¡kovui buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, ieÅ¡kovas, tai žinodamas ir bÅ«damas apdairus bei rÅ«pestingas asmuo, privalėjo tuo metu spręsti su žemės sklypu susijusiÄ situacijÄ , tačiau ilgÄ laikÄ nesiėmė juokių veiksmų ir praleido terminÄ teisei įsigyti žemės sklypÄ Ä¯gyvendinti. 14.16.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui turėjo priteisti iÅ¡ abiejų atsakovių. Tai, kad atsakovė NŽT pripažino ieÅ¡kinį, nėra pagrindas atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovui. Å ioje byloje svarbu įvertinti, dėl kieno kaltės kilo ginčas. Pripažįstant, kad ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, tai jo teisių pažeidimÄ lėmė ne atsakovės V.

G., bet atsakovės NŽT darbuotojų veiksmai, patvirtinant kadastrinius matavimus, atliktus nesilaikant nustatytos tvarkos. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ atsakovės NŽT. 14.17. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovui atlygintinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio klausimÄ (CPK 98 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti 3 600 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra protingos, pagrįstos ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas neanalizavo ieškovo patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už kurio paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Be to, vien ta aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija pagal Rekomendacija apskaičiuoto maksimalaus atlygintino tokių išlaidų dydžio, savaime nėra pagrindas atlyginti visas faktiškai patirtas išlaidas.

Privalo bÅ«ti atsižvelgta į bylos sudėtingumÄ , paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio vertinimo pagal teisės normų nustatytus kriterijus, todėl ieÅ¡kovui priteisė nepagrįstai didelę Å¡ių iÅ¡laidų sumÄ .

15. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas apgynė grubiai pažeistas ieÅ¡kovo teises ir sudarė prielaidas iÅ¡taisyti dėl atsakovės V. G. nesÄ Å¾iningų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise padarytas institucijų, priėmusių skundžiamus įsakymus, klaidas.

Ginčo žemės sklype daug metų stovi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, kuriuos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis galės naudoti, iÅ¡vengdamas ginčų su atsakove dėl žemės sklypo naudojimo teisėtumo (pvz., dėl servituto nustatymo). Ginčo žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovas naudojosi ir naudojasi daug metų, todėl atsakovės interesai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo pažeisti. Atsakovės siekis gauti kuo daugiau žemės, kai jai teko didesnis kaip 2 ha žemės sklypas, niekaip nepateisinamas ir prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. 15.2.

Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, ieÅ¡kovui nebus padaryta žalos, kuri galėtų atsirasti neatkÅ«rus teisinės padėties, buvusios iki ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo ir iki ginčijamų įsakymų priėmimo. NŽT, elgdamasi teisėtai ir sÄ Å¾iningai, yra pripažinusi, kad ginčijamus įsakymus priėmė dėl klaidų, kuria lėmė nesÄ Å¾iningi atsakovės veiksmai, kad ieÅ¡kovui administraciniais aktais buvo įtvirtinta teisė įgyti nuosavybės teisę į 0,15 ha žemės sklypÄ , kurį NŽT ketino perleisti ieÅ¡kovui.

Be to, skundžiamu sprendimu užkirstas kelias atsakovės piktnaudžiavimui teise – ji, turėdama itin didelį žemės sklypÄ , kuris atsakovei buvo formaliai perleistas jos tetos 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ketino šį sklypÄ dar labiau padidinti ieÅ¡kovo sÄ skaita, pažeisdama jo teises ir teisėtus interesus. 15.3. IeÅ¡kinio senatis 2008 m. gruodžio 18 d. atliktiems kadastriniams matavimams nuginčyti nepraleista. IeÅ¡kinys teismui paduotas 2018 m. gruodžio 5 d., tad net tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio senatis bÅ«tų skaičiuojama nuo kadastrinių matavimų atlikimo dienos (2008 m. gruodžio 18 d.), deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Kita vertus, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nežinojo apie atsakovės 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus, apie juos buvo informuotas tik atstovo. Atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį vieÅ¡ajame registre įregistravo ir savo nuosavybės teisę į nurodyta sutartimi įsigytÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡vieÅ¡ino tik 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kadastriniai matavimai įregistruoti tik po nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡inimo. Be to, ieÅ¡kovas yra neraÅ¡tingas, silpnos sveikatos, todėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymas formaliais pagrindais bÅ«tų nepagrįstas ir neteisėtas. 15.4.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstÄ , protingÄ , sÄ Å¾iningÄ , teisingÄ sprendimÄ . 15.5. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡skirtas 0,15 ha žemės sklypas, nors pirmosios instancijos teisme to neginčijo. Atsakovė, apeliacinėje instancijoje keisdama savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, elgiasi nesÄ Å¾iningai. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

Pati NŽT visiÅ¡kai sutiko su ieÅ¡kiniu ir pripažino, kad 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž-46-37 priimti dėl institucijų padarytos klaidos. NŽT visuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡skirtas 0,15 ha žemės sklypas ir kad šį sklypÄ jis turi galimybę įsigyti nuosavybės teise. 15.6. Atsakovė žinojo, kad ginčijamais kadastriniais matavimais pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, t. y. kad jų pagrindu ieÅ¡kovas praranda galimybę įsigyti žemės sklypÄ , kurį jis turėjo teisę įsigyti administracinių aktų pagrindu.

Tai patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningi ir valstybės institucijas klaidinantys veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, žinodama, kad jai nepriklauso Pastatai, kurie yra ieÅ¡kovo nuosavybė, kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims melagingai nurodė, jog žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų, o gyvenamÄ jį namÄ net nurodė kaip priklausantį jai. 15.7. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktÄ Å¾emė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, kai ji užimta namų valdų (sodybų) sklypų.

Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Bet kokiu atveju jokiam asmeniui negalėjo bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , ant kurio stovi kitam asmeniui priklausantys pastatai, o turėjo bÅ«ti ginama pastatų savininko teisė į jo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypÄ , net ir nesant jo praÅ¡ymo parduoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ namų valdai (sodybai). Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos bÅ«tent taip elgėsi žemės sklypo, reikalingo ieÅ¡kovo nuosavybe esantiems pastatams eksploatuoti, atžvilgiu, įvairiuose raÅ¡tuose užtikrindamos, kad ieÅ¡kovui bus suteiktas namų valdos žemės sklypas.

NŽT pateiktuose dokumentuose pažymėta „įsiterpusi namų valda“ yra bÅ«tent toje vietoje, kurioje yra ieÅ¡kovo Pastatai. 15.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos bÅ«tent iÅ¡ atsakovės V. G., nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik dėl to, kad ji nesutiko geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti žemėtvarkos institucijų padarytų klaidų, kurias nulėmė ir pačios atsakovės itin nesÄ Å¾iningi veiksmai.

Be to, ieÅ¡kovo atstovas viso teismo proceso metu siÅ«lė atsakovei spręsti ginÄÄ taikiai, pažymėdamas, kad taikos sutarties atveju Å¡alys paprastai neatlygina viena kitai bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė bÅ«tent atsakovės V. G. veiksmai. 15.9. Teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir pagrįsto dydžio. PraÅ¡ytos priteisti iÅ¡laidos patirtos bÅ«tent dėl Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovo atstovas siekė pasipelnyti, yra samprotavimai asmens, kuris teismo proceso metu pats elgėsi nesÄ Å¾iningai.

16. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte imperatyviai nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

NŽT Trakų skyriaus turimoje archyvinėje byloje yra Laikinas žemės sklypo planas, patvirtintas Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. Būtent šiuo teritorijų planavimo dokumentu turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimus. Nurodytame Laikinajame žemės sklypo plane yra aiškiai pažymėtas ir nurodytas su išnaša „įsiterpusi n. v.“ ieškovui priklausantis žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantės (atsakovės) žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Taisyklių, todėl naikintini.

Atitinkamai pripažintini negaliojančiais ir ginčijami įsakymai, priimti patikslintų kadastrinių matavimų pagrindu. 16.2. Apeliantė (atsakovė) teigia, jog, atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad jos valdomas sklypas mažesnio ploto, nei įsigyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014, yra pažymėta, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, ar nėra žemės ploto trūkumo.

Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė), įsigydama žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galėjo ir privalėjo įsitikinti, kokios yra įsigyjamo žemės sklypo ribos, koks tikslus žemės sklypo plotas. Ä®sigijusi žemės sklypÄ be tikslių kadastrinių matavimų ir ribų, apeliantė (atsakovė) prisiėmė atsakomybę ir rizikÄ . Dėl to jos argumentai apie žemės sklypo sumažėjimÄ yra nepagrįsti. 16.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo yra nepagrįsti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo panaikinti administraciniai aktai buvo priimti dėl to, jog apeliantė (atsakovė), sÄ moningai, nuslėpdama jai žinomas faktines aplinkybes, suklaidino NŽT. Be to, apeliantė (atsakovė) nesutiko spręsti kilusio ginčo neteisminiu bÅ«du, nors taip bÅ«tų iÅ¡vengta ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagrįstai ir teisingai priteisė bÅ«tent iÅ¡ atsakovės V.

G.. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 19. Atsakovė su apeliacini skundu pateikė naujų įrodymų – 2017 m. rugsėjo 10 d. ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui su priedais, 2017 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui su priedais, 2017 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui su priedais. Å iais dokumentais atsakovė (apeliantė) siekia pagrįsti savo argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.

20. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

21. Kartu pažymėtina, kad nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) argumentavo, kodėl jos praÅ¡omų priimti naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, rengdami atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , turėjo galimybę susipažinti su apeliantės (atsakovės) pridėtais naujais įrodymais ir iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl Å¡ių įrodymų reikÅ¡mės, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo. Tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, apeliantės (atsakovės) pateikti nauji įrodymai priimami ir apeliacinės instancijos teismo bus vertinami kitų byloje esančių duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kontekste (CPK 314 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės 23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas A.

M. yra 28,02 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinio – rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas (t.1, b. l. 14-25). Šiame name ieškovas gyvena daugiau kaip 40 metų. Jame iki 1980 m. gegužės 6 d. gyveno ieškovo sugyventinė – atsakovės V. G. motina – ir pati atsakovė. Atsakovė po motinos mirties (duomenys neskelbtini) išsikėlė iš nurodyto gyvenamojo namo (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-46-804/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Aptariami Pastatai ir ieškovo nuosavybės teisė į juos viešajame registre įregistruota 2011 m. lapkričio 23 d. įrašų ūkinėse knygose pagrindu (t. 1, b. l. 14-15, 21, 133).

24. V. G. 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 17 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 1998–2002 m. Å«kinės knygos Nr. 18 (asmens sÄ skaita Nr. 573) apie A. M. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. pažymÄ Nr. 09; panaikinti Nekilnojamojo turto registre A. M. vardu atliktÄ gyvenamojo namo ir kiemo rÅ«sio teisinę registracijÄ ; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė savo motinos A. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ ; pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo rÅ«sį (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-46-804/2013).

25. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013 V. G. ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-653/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015, atmetė V. G. kasacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

26. Bylos duomenimis, ieškovo nuosavybės esantys Pastatai yra atsakovei V. G. nuosavybės teise priklausančiame 0,5941 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) (t. 1, b. l. 14-15, 21).

27. Dėl atsakovės nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypÄ nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra į 10,90 ha žemės (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39-40). FaktiÅ¡kai Å¡is žemės sklypas susidėjo iÅ¡ dviejų sklypų – 2,50 ha (83-1) ir 8,40 ha (83-2) ploto (t. 2, b. l. 7, 8). Nuosavybės teisė į 2,50 ha žemės sklypÄ (83-1) atkurta pagal Trakų žemėtvarkos tarnybos 1996 m. vasario 6 d. patvirtintÄ LaikinÄ Å¾emės sklypo planÄ ; jame pažymėta įsiterpusi namų valda, nenurodant jos ploto, kitų identifikuojančių duomenų; plane nurodyta, kad jis galioja iki geodezinių matavimų (t. 2, b. l. 7).

Ä®registruojant 2,50 ha žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41-42). S. K. grÄ Å¾inamos žemės plotų kontÅ«rų skaičiavimo 1996 m. spalio 30 d. žiniaraÅ¡tyje nurodytas namų valdos plotas – 0,25 ha, po pastatais – 0,20 ha (t. 2, b. l. 10-11). Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. spalio 30 d. akte dėl 2,50 ha žemės sklypo nurodyta, kad jo paskirtis – namų valdai ir lauko žemė; taip pat kad Å¡iame žemės sklype yra įsiterpusi namų valda – 0,25 ha ploto (t. 2, b. l. 18-19).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. 1994 m. spalio 16 d. praÅ¡yme suteikti jai 10,90 ha žemės privačiam Å«kiui steigti įraÅ¡yta, kad ji turi namÄ , tvartÄ , kluonÄ 1, kluonÄ 2, garaÅ¾Ä , pirtį (t. 2, b. l. 24). Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, Ginčo žemės sklype užfiksuoti tokie statiniai: gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, garažas, pirtis, kluonas; iÅ¡ viso Å¡io žemės sklypo plotas – 2,23 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,20 ha (t. 2, b. l. 29-30). 28. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. K. (atsakovės teta) atsakovei V.

G. pardavė 2,5 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 33).

29. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akte Nr. 1443, Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo akte Nr.1443 ginčo žemės sklypo plotas nurodytas 4653 kv. m, užstatyta teritorija – 0,1000 ha, sklype esantys statiniai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodyta, kad kitiems savininkams priklausančių statinių žemės sklype nėra (t. 2, b. l. 103-104; 107-108; 111-112).

30. Atsakovė 2008 m. vasario 4 d. pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ patikslinti kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ (4653 kv. m ploto) (t. 2, b. l. 49, 111-112).

31. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas 20 arų ploto trÅ«kumas (atsakovė nusipirko 2,5 ha, o atlikus kadastrinius matavimus nustatytas 2,3097 ha plotas), ir prašė šį plotÄ kompensuoti iÅ¡ laisvos valstybinės žemės Žaizdrių kadastrinėje vietovėje (t. 2, b. l. 53).

32. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-13674-(79) patikslinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad iki kadastrinių matavimų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas buvo 25 000 kv. m, po atliktų kadastrinių matavimų – 23 097 kv. m ir šis sklypas padalintas į du: 4653 kv. m (0,4653 ha) ir 18 444 kv. m (1,8444 ha) ploto. NŽT Trakų skyriaus teigimu, pagal šiuos kadastrinius matavimus ieškovo statiniai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas (t. 2, b. l. 113-114).

33. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė NŽT Trakų skyriui praÅ¡ymÄ patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. parengtÄ Å¾emės sklypų planÄ ir kitus dokumentus (popierinio bylos priedo b. l. 34-35; t. 2, b. l. 178-179, 183).

34. Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo 2008 m. gruodžio 18 d. akte, be kita ko, nurodyta, kad Å¡iame 5941 kv. m ploto žemės sklype yra gyvenamasis namas ir 14 Å«kio pastatų, priklausančių nuosavybės teise žemės sklypo savininkui; pastatų, priklausančių kitiems savininkams, nenurodyta (t. 2, b. l. 57-58). UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastro duomenų, nustatytų 2008 m. gruodžio 18 d., akte nurodyta, kad užstatyta teritorija – 0,1850 ha (t. 2, b. l. 61-62; 178-179). NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylÄ (t. 2, b. l. 183).

35. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1.1 punkte vietoje Ginčo žemės sklypo buvusio 4653 kv. m (0,4653 ha) ploto įrašytas 5941 kv. m (0,5941 ha) šio žemės sklypo plotas (t. 2, b. l. 119).

36. Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įraÅ¡yti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ dėl to, kad atitinkamai nepakeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) 1 punktas (t. 2, b. l. 130).

37. NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1 punkte vietoje Ginčo žemės sklypo 23 097 kv. m ploto įrašytas 24 385 kv. m plotas (t. 2, b. l. 120).

38. Po UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų (t. 2, b. l. 183), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ patikslinus atsakovės V. G. žemės sklypo plotÄ , jis padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha). NŽT teigimu, atlikus 2008 m. gruodžio 18 d. kadastrinius matavimus ir ginčijamais įsakymais patikslinus atsakovės žemės sklypo plotÄ , ieÅ¡kovo statiniai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pateko į atsakovės 0,5941 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

39. UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikslinus Ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, įrašyti ir ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurie pažymėti UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengtame Žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 124-125; 128-129).

40. NŽT Trakų skyrius pateikė į bylÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas, kad Å¡iuo įsakymu patvirtintame žemės reformos projekte ieÅ¡kovui A. M. buvo numatyta suformuoti 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (t. 2, b. l. 137).

41. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 89-79 3 priede „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini)“ 74 punkte įraÅ¡ytas A. M., pageidaujantis nuomotis iÅ¡ valstybės 0,15 ha plotÄ (t. 2, b. l. 135-136).

42. IeÅ¡kovo dukra J. M. 2011 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Nr. 46FP-1322 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, praÅ¡ydama suprojektuoti namų valdos žemės sklypÄ po ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais Pastatais. NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡tu Nr. 46SS-1098 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieÅ¡kovui yra skirtas (suteiktas) 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau Å¡is sklypas nėra suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nėra įteisinti sklype esantys Pastatai (t. 1, b. l. 57).

43. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 14-15, 21).

44. IeÅ¡kovo dukra J. M. 2011 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kodėl pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovo statiniai, kurių unikalÅ«s Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į atsakovės V. G. žemės sklypÄ (t. 1, b. l. 134).

45. NŽT Trakų skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 46SS-1724 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ieÅ¡kovas įtrauktas į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintÄ Å¾emės reformos projektÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintÄ Å¾emės reformos tęstinumo projektÄ , tačiau žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuotas žemės sklypas, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys statiniai. Taip pat nurodė, kad, tvirtinant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, atliktus 2007 m. lapkričio 30 d., ir patikslinus sklypo ribas 2008 m. gruodžio 18 d., ieÅ¡kovo Pastatai, įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d., patenka į atsakovės sklypÄ .

Å iame raÅ¡te pažymėta, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ galima iÅ¡spręsti administracine tvarka pertvarkant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, iÅ¡skiriant ieÅ¡kovui namų valdos žemės sklypÄ tokio ploto, kokio reikia Pastatams eksploatuoti (t. 2, b. l. 141-142).

46. NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡te Nr. 46SD-4112-(14.46.104), atsakydamas į ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos žemės sklypÄ po jo nuosavybe esančiais Pastatais, paaiÅ¡kino kitai paskirčiai naudojamų valstybinės žemės sklypų suformavimo, jų iÅ¡nuomojimo, pardavimo tvarkÄ . Taip pat nurodė, kad, atlikus atsakovės žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus 2008 m. gruodžio 18 d. ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotÄ , padidinant jį iki 0,5941 ha, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, pateko į atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. RaÅ¡te pažymėta, kad, matininkas, 2008 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakeitė žemės sklypo ribas ir plotÄ (t. 1, b. l. 76-78).

47. NŽT Trakų skyriuje 2018 m. lapkričio 13 d. vyko susitikimas su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke – atsakove, kuriame buvo svarstomos galimybės suformuoti ir įteisinti namų valdos žemės sklypÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti. NŽT Trakų skyriaus vedėjas pažymėjo, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. naujai atliktus atsakovės žemės sklypo matavimus, kuriais patikslintas sklypo plotas ir suformuotos ribos, ieÅ¡kovo Pastatai pateko į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutarta, kad žemės sklypo savininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. pateiks savo apsisprendimÄ dėl žemės sklypo kadastro duomenų ir ribų tikslinimo administracine tvarka (t. 2, b. l. 161-162).

48. NŽT Trakų skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 46SD-4569-(14.46.104) pranešė ieÅ¡kovui, kad žemės sklypo, kuriame yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, savininkė 2018 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu informavo, jog nesutinka iÅ¡ savo teisėtai įsigyto žemės sklypo skirti žemės dalį ieÅ¡kovui, tikslinant žemės sklypo kadastrinius duomenis administracine tvarka, kartu nurodė, kad sutinka suteikti atlygintinai servitutÄ tokio dydžio, kokio reikia Pastatams eksploatuoti (t. 1, b. l. 58).

49. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kovas 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Nr. 4007-79; pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d.

įsakymÄ Nr. 13674-(79), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3920-231/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

50. IeÅ¡kovas 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Nr. 4007-79, 2008 m. spalio 24 d. įsakymÄ Nr. 13674-(79), 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79), 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37, pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakė priimti dėl praleisto naikinamojo 10 metų termino, įtvirtinto Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (administracinė byla Nr. eAS-1029-1062/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

51. IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl pirmiau nurodytų administracinių aktų ir 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundÄ atsisakyta priimti dėl praleisto naikinamojo 10 metų termino, įtvirtinto Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (administracinė byla Nr. eI-6244-189/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistÄ terminÄ atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties paduoti (administracinė byla Nr. eAS-206-525/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

52. IeÅ¡kovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. ir AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. Ž-46-37.

53. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, priėjęs prie išvados, kad atsakovės žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkto reikalavimų, todėl naikintini. Kartu pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl taip pat naikintini.

54. Atsakovė V. G. (apeliantė) apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovui teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypas; Laikinajame žemės sklypo plane, pagal kurį atkurta nuosavybės teisė į žemę S. K., iÅ¡ kurios šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo atsakovė, pažymėta įsiterpusi namų valda yra ne ieÅ¡kovui skirta žemė, bet S. K. natÅ«ra grÄ Å¾inta žemė;

Å¡i įsiterpusi namų valda neiÅ¡skirta iÅ¡ natÅ«ra grÄ Å¾inamo 2,50 ha žemės sklypo; ieÅ¡kovui namų valda negali bÅ«ti suformuota atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Dėl ieÅ¡kovo teisės į žemės sklypÄ , reikalingÄ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, gynimo 55. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kuriuo ginčijami atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu priimti administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo ploto tikslinimo, ieÅ¡kovas siekia įgyvendinti savo teisę, kad bÅ«tų suformuotas namų valdos žemės sklypas jam nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti, kurį jis galėtų įsigyti nuosavybės teise.

56. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, visų pirma, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar Å¡ių reikalavimų tenkinimas sukels norimas teisines pasekmes, t. y. sudarys galimybę suformuoti ir įsigyti nuosavybėn žemės sklypÄ , reikalingÄ ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomiems Pastatams eksploatuoti.

57. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) nurodo, kad iki nuosavybės teisių į Ginčo žemės sklypÄ atkÅ«rimo 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. ir iki 1999 m. gruodžio 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė (apeliantė) įsigijo nuosavybėn 2,50 ha ploto Ginčo žemės sklypÄ , sudarymo ieÅ¡kovui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas jo nurodomas 0,15 ha žemės sklypas namų valdai. Atsakovės (apeliantės) teigimu, 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 atkÅ«rus nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypÄ natÅ«ra, jis tapo S. K. asmenine nuosavybe, o 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – atsakovės (apeliantės) asmenine nuosavybe, todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas nei 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, nei 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte negalėjo Å¡ios žemės dalies skirti ieÅ¡kovui kaip namų valdos žemės. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, nenuginčijus 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo atkurti nuosavybės teisę ir 1999 m. gruodžio 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties atitinkamų dalių, ieÅ¡kovo naudai priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių, nes žemė, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas yra atsakovės (apeliantės) nuosavybė ir ji – neliečiama.

58. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas teigia, kad administraciniais aktais (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. ir 2003 m. sausio 14 d. įsakymais) įtvirtinta jo teisė įsigyti nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypÄ , kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys Pastatai ir kuriuo jis naudojosi bei naudojasi daug metų, tačiau dėl atsakovės (apeliantės) nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekiant gauti kuo daugiau žemės, Å¡i jo teisė buvo pažeista. Atsakovo teigimu, skundžiamu sprendimu panaikinęs atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus ir administracinius aktus, priimtus Å¡ių kadastrinių matavimų pagrindu, pirmosios instancijos teismas apgynė dėl atsakovės (apeliantės) nesÄ Å¾iningų veiksmų pažeistas ieÅ¡kovo teises ir sudarė prielaidas jam įgyti nuosavybės teisę į 0,15 ha žemės sklypÄ , reikalingÄ Pastatams eksploatuoti, iÅ¡vengiant ginčų su atsakove (apeliante) dėl žemės sklypo naudojimo (pvz., dėl servituto nustatymo).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas, remdamasis tuo, jog administraciniais aktais yra įtvirtinta jo teisė įsigyti nuosavybėn 0,15 ha namų valdos žemės sklypÄ , siekia, kad, suformavus žemės sklypÄ , reikalingÄ nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti, jis galėtų šį sklypÄ Ä¯sigyti nuosavybėn iÅ¡ valstybės. TokiÄ galimybę ieÅ¡kovas turėtų, jeigu žemė, kurioje yra ieÅ¡kovo Pastatai, bÅ«tų valstybės, o ne atsakovės privati nuosavybė.

Dėl to nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar, atkuriant nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypÄ , kurį 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė (apeliantė), ieÅ¡kovo Pastatai ir jų užimama žemė nepateko į grÄ Å¾inamos žemės ribas. Jeigu ieÅ¡kovo Pastatų užimama žemė pateko į 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu grÄ Å¾intos natÅ«ra žemės plotÄ ir 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės (apeliantės) įsigyto 2,50 ha žemės sklypo ribas, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai, nenuginčijus atitinkamų sprendimo atkurti nuosavybės teisę ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių, negalėtų bÅ«ti tenkinami, nes nesukeltų ieÅ¡kovo siekiamų teisinių padarinių.

Tokiu atveju ieÅ¡kovas dėl žemės sklypo, reikalingo Pastatams eksploatuoti, turėtų tartis su atsakove (apeliante): arba praÅ¡ydamas parduoti jam atitinkamÄ Ginčo žemės sklypo dalį, arba praÅ¡ydamas nustatyti servitutÄ tam tikrai atsakovės žemės sklypo daliai.

60. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų), fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar iki nuosavybės teisių į 2,50 ha žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atkÅ«rimo buvo ieÅ¡kovui suteiktas žemės sklypas namų valdai. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui žemėtvarkos projektuose buvo numatyta skirti 0,15 ha žemės sklypÄ prie jo turimų Pastatų, rėmėsi tuo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieÅ¡kovui buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Pažymėtina, kad nurodyti įsakymai priimti jau po to, kai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurios dalyje, kaip teigia atsakovė (apeliantė), yra ieÅ¡kovo Pastatai, ir po to, kai Å¡iÄ Å¾emę įsigijo atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Be to, byloje nėra pirmiau nurodytų apskrities virÅ¡ininko įsakymų. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu, kokiais duomenimis vadovaujantis jie priimti, kaip nustatytas skirtinas namų valdos žemės plotas.

Taip pat byloje nėra Å¡iais įsakymais patvirtintų žemės reformos ir žemės reformos tęstinumo projektų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kokioje vietoje paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. NeiÅ¡siaiÅ¡kinus, kada ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovui buvo numatyta skirti 0,15 ha žemės sklypÄ , apie kurį nurodyta 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. 3238-79 ir 2003 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 89-79, kokioje vietoje šį sklypÄ numatyta skirti, pirmosios instancijos teisme nenustatytos Å¡ioje byloje iÅ¡keltam ginčui iÅ¡spręsti esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės.

62. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ apie ginčijamais kadastriniais matavimais pažeistÄ ieÅ¡kovo teisę į namų valdos žemės sklypÄ , rėmėsi tuo, kad Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane, pagal kurį 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 buvo atkurta nuosavybės teisė S. K., iÅ¡ kurios Ginčo žemės sklypÄ 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė, pažymėta įsiterpusi namų valda. Teismas vertino, kad nurodytame plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra bÅ«tent ieÅ¡kovo Pastatų užimta ir jiems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis.

63. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi atsakovės NŽT su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktus nuosavybės teisių į Ginčo žemės sklypÄ atkÅ«rimo dokumentus, pažymi, kad iÅ¡ juose esančių duomenų nėra pakankamo pagrindo daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra bÅ«tent ieÅ¡kovo Pastatų užimama žemė, t. y. ieÅ¡kovui numatytas skirti 0,15 ha namų valdos žemės sklypas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Å iame plane nenurodytas įsiterpusios namų valdos plotas, nėra kitų identifikuojančių duomenų (t. 2, b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar Å¡i pažymėta įsiterpusi namų valda patenka į grÄ Å¾inamos natÅ«rÄ Å¾emės plotÄ , ar iÅ¡skirta iÅ¡ jo.

64. Pažymėtina tai, kad grÄ Å¾inamos žemės plotų kontÅ«rų skaičiavimo žiniaraÅ¡tyje nurodytas namų valdos plotas – 0,25 ha, po pastatais – 0,20 ha (t. 2, b. l. 10-11). Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad jo Pastatams eksploatuoti reikalinga ir buvo skirta 0,15 ha ploto namų valda, t. y. 0,10 ha mažesnio ploto, nei Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda.

65. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo medžiagoje esančiame Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. spalio 30 d. akte dėl 2,50 ha žemės sklypo nurodyta, kad jo paskirtis – namų valdai ir lauko žemė; taip pat kad Å¡iame žemės sklype yra įsiterpusi namų valda – 0,25 ha ploto (t. 2, b. l. 18-19). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. 1994 m. spalio 16 d. praÅ¡yme suteikti jai 10,90 ha žemės privačiam Å«kiui steigti nurodyta, jog turi namÄ , tvartÄ , kluonÄ 1, kluonÄ 2, garaÅ¾Ä , pirtį (t. 2, b. l. 24). Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, žemės sklype 83-1 (2,50 ha ploto Ginčo žemės sklype) užfiksuoti tokie statiniai: gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, garažas, pirtis, kluonas; iÅ¡ viso Å¡io žemės sklypo plotas – 2,23 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,20 ha (t. 2, b. l. 29-30).

66. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡ie bylos duomenų prieÅ¡taravimai nebuvo analizuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ aptartų bylos duomenų neaiÅ¡ku, kokia namų valda pateko į S. K. grÄ Å¾intÄ Å¾emę – pačios K., ar ieÅ¡kovo; jeigu ieÅ¡kovo – kodėl skiriasi jo nurodomas 0,15 ha namų valdos žemės plotas ir plotų skaičiavimo žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas 0,25 ha plotas. Be to, Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, ginčo žemės sklypo realus plotas nustatytas ne 2,50 ha, kaip dokumentuose, bet 2,23 ha.

IÅ¡ aptartų bylos duomenų, nepaÅ¡alinus jų prieÅ¡taravimų papildomais duomenimis (papildomais įrodymais), nėra galimybės nuspręsti, ar Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra bÅ«tent ieÅ¡kovo Pastatų užimama žemė. Kadangi nebuvo tirta aplinkybė dėl žemės sklypo, į kurį atkurta nuosavybė teisė faktinio ploto (2,50 ha ar 2,23 ha), nėra galimybės nustatyti, pateko ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai į grÄ Å¾intÄ Å¾emę ar ne.

67. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visiÅ¡kai netirtos aplinkybės, susijusios su tuo, kokiomis ribomis atkurta nuosavybės teisė S. K., ar, atkuriant nuosavybės teisę, buvo paženklintos žemės sklypo ribos vietoje, ar ieÅ¡kovo nuosavybe esantys Pastatai, kurie, nors nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, bet apie jų faktinį buvimÄ buvo žinoma nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusiai institucijai, pateko į žemės sklypo ribas pagal LaikinÄ jį žemės sklypo planÄ .

68. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokių ribų žemės sklypÄ Ä¯sigijo nuosavybėn atsakovė (apeliantė) 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje nėra Å¡ios sutarties, taip pat nepateiktas nurodytos sutarties sudėtine dalimi esantis atsakovės (apeliantės) įsigyto žemės sklypo planas. Å alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡minga įvertinti 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės įsigyto žemės sklypo plano duomenis.

69. Nors 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo atkurti nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypÄ ir Å¡io žemės sklypo 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo Pastatai nebuvo įteisinti, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad tiek valstybės institucijai, vykdžiusiai žemės reformÄ , nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , tiek atsakovei (apeliantei), buvo žinoma, jog realiai Å¡ie Pastatai yra ir jiems eksploatuoti reikalingas atitinkamas žemės sklypas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovės V. G. paaiÅ¡kinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje – ji nurodė, kad ieÅ¡kovas name, esančiame ginčo žemės sklype, apsigyveno tuomet, kai atsakovė dar buvo vaikas, maždaug prieÅ¡ 40 metų; jis buvo mamos sugyventinis. Aplinkybę, kad valstybės institucijai, vykdžiusiai žemės reformÄ , buvo žinoma apie ieÅ¡kovo Pastatų, nors ir teisiÅ¡kai neįregistruotų, buvimÄ , patvirtina tai, jog 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, 2003 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 89-79, tvirtinant žemės reformos projektus buvo numatytas ieškovui skirtinas 0,15 ha ploto namų valdos sklypas.

70. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad NŽT nuo 2011 metų laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai į atsakovės (apeliantės) žemės sklypo ribas pateko tik 2008 m. gruodžio 18 d. atlikus atsakovės žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, po kurių Ginčo žemės sklypo ribos pasikeitė ir plotas padidėjo nuo 0,4653 iki 0,5941 ha. NŽT tvirtinimu, po pirmÄ kartÄ â€“ 2008 m. sausio 15 d. – atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas.

71. Bylos duomenimis, atsakovės V. G. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslieji kadastriniai matavimai pirmÄ kartÄ atlikti 2008 m. sausio 15 d., kartu suformuojant iÅ¡ Å¡io sklypo du žemės sklypus: 0,4653 ha ploto ((duomenys neskelbtini)) ir 1,8444 ha ploto ((duomenys neskelbtini)). IÅ¡ byloje esančio UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akto Nr. 1443, Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo akto Nr.1443, Å¡io žemės sklypo 2008 m. sausio 15 d. plano matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 4653 kv. m ginčo žemės sklypo plotas, užstatyta teritorija – 0,1000 ha, sklype esantys statiniai – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodyta, kad kitiems savininkams priklausančių statinių žemės sklype nėra (t. 2, b. l. 103-104; 107-108; 111-112).

72. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nesiaiÅ¡kinta, kaip nustatytas bÅ«tent 4653 kv. m žemės sklypo plotas, netirta, ar, ženklinant ginčo žemės sklypo ribas 2008 m. sausio 15 d., ieÅ¡kovo Pastatų užimama žemė buvo matuota. Nenustatinėta, kam priklausantys statiniai (Å«kinis pastatas ir pirtis) užfiksuoti nurodytuose kadastro duomenyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovo Pastatai (gyvenamasis namas ir kiemo rÅ«sys) 2008 m. sausio 15 d. dar nebuvo registruoti. Minėta, NŽT teigia, kad pagal Å¡iuos kadastrinius matavimus ieÅ¡kovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas.

Pažymėtina tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. 2.3-13674-(79), atsižvelgiant į 2008 m. sausio 15 d. atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodyta, jog iki kadastrinių matavimų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas buvo 25 000 kv. m, po atliktų kadastrinių matavimų nustatytas 23 097 kv. m ploto sklypas, kuris padalintas į du: 4653 kv. m (0,4653 ha) ir 18 444 kv. m (1,8444 ha) ploto sklypus. Netirta ir aplinkybė, kad, atlikus 2008 m. sausio 15 d. kadastrinius matavimus ir nustačius 4653 kv. m plotÄ , atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. praÅ¡ymu 20 arų žemės trÅ«kumÄ prašė kompensuoti laisva valstybinio žemės fondo žeme (t. 2, b. l. 53).

73. Taigi pirmosios instancijos teismas netyrė, pagal 2008 m. sausio 15 d. atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus ieškovo Pastatai pateko į Ginčo žemės sklypo ribas ar ne; jeigu, kaip tvirtina NŽT, nepateko, tai kokiu pagrindu buvo matuota, kodėl 2008 m. gruodžio 18 d. atliekant patikslintus kadastrinius matavimus šie Pastatai jau pateko į atsakovės sklypo ribas.

74. Pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atlikus patikslintus kadastrinius matavimus nustatytas 5941 kv. m ginčo žemės sklypo plotas (t. 2, b. l. 178-179, 183). Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo 2008 m. gruodžio 18 d. akte, be kita ko, nurodyta, kad Å¡iame 5941 kv. m ploto žemės sklype yra gyvenamasis namas ir 14 Å«kio pastatų, priklausančių nuosavybės teise žemės sklypo savininkui; pastatų, priklausančių kitiems savininkams, nenurodyta (t. 2, b. l. 57-58). Kadastro duomenų, nustatytų 2008 m. gruodžio 18 d., akte nurodyta, kad užstatyta teritorija – 0,1850 ha (t. 2, b. l. 61-62; 178-179). Å ios aplinkybės, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, neiÅ¡tirtos, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu ir kokiose sklypo dalyse buvo pakoreguotos Ginčo žemės sklypo ribos taip, kad Å¡io sklypo plotas po ginčijamų kadastrinių matavimų padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha).

75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡te Nr. 46SD-4112-(14.46.104), atsakydamas į ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos žemės sklypÄ po jo nuosavybe esančiais Pastatais, be kita ko, nurodė, jog matininkas, 2008 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakeitė žemės sklypo ribas ir plotÄ (t. 1, b. l. 76-78). Bylos nagrinėjimo metu, minėta, nesiaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu ir kokiose sklypo dalyse buvo pakoreguotos ginčo žemės sklypo ribos, tikslinant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2008 m. gruodžio 18 d. Dėl termino administraciniams aktams apskųsti ir ieÅ¡kinio senaties termino 76. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, kurie pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

77. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d., yra pareikÅ¡ti ir reikalavimai dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo bei NŽT 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymų, kurie yra administraciniai aktai, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad Å¡alių ginčas kilęs iÅ¡ daiktinių teisinių santykių (dėl teisės įsigyti žemės sklypÄ praradimo), sprendė, jog visiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ir konstatavo, kad Å¡is terminas nepraleistas.

78. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktÄ ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

79. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTÄ®) nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas).

80. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad ABTÄ® įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019, 35, 36, 38 punktai).

81. Taigi nagrinėjamu atveju, spręsdamas 2018 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar reikalavimai dėl 2010 m. birželio 14 d. įsakymo bei 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo nuginčijimo reiÅ¡kiami nepažeidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Teismas neatskyrė procesinio teisės kreiptis į teismÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminų, nenustatinėjo, kada prasidėjo ABTÄ® įtvirtintas terminas ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti. Kartu pažymėtina, kad teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog skundžiamus įsakymus, kuriais patvirtinti ginčijami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad atsakovas gavo iÅ¡ NŽT 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paÅ¡tu. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, neįvardyta įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad skundžiamų administracinių aktų turinys ieÅ¡kovui tapo ar turėjo tapti žinomas anksčiau.

Dėl to yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo administracinių aktų turinys ieÅ¡kovui tapo žinomas gavus juos 2018 m. lapkričio 16 d. Su ieÅ¡kiniu dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2018 m. gruodžio 5 d., taigi nepažeidęs ABTÄ® įtvirtinto procesinio teisės kreiptis į teismÄ termino.

82. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl 2008 m. gruodžio 15 d. kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais pareikÅ¡ti pradžiÄ .

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, remdamasis bylos duomenimis, vertino, jog apie 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir tai, jog pagal juos Pastatai pateko į atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ NŽT 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡to Nr. 46SD-4112-(14.46.104). Byloje nėra duomenų, kad apie atsakovės (apeliantės) iniciatyva 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus patikslintus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovas bÅ«tų informuotas anksčiau, negu gautu NŽT 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 46SD-4112-(14.46.104).

Apeliaciniame skunde neįvardyta aplinkybių, konkrečių bylos duomenų, kurie teiktų pagrindÄ spręsti, kad apie Å¡iuos matavimus, jų pagrindu parengtÄ atsakovės žemės sklypo planÄ ir Å¡io sklypo ribas ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma anksčiau kitais pagrindais. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai skaičiuoto ieÅ¡kinio senaties termino pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl procesinės bylos baigties 84. IÅ¡analizavus apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus, apibendrinant Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminę reikÅ¡mę kilusiam ginčui dėl ieÅ¡kovo teisės į namų valdos žemės sklypÄ pažeidimo iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nepasiÅ«lė ginčo Å¡alims pateikti papildomų įrodymų byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, dėl to liko neatskleista bylos esmė.

Ä®vardytos aplinkybės pirmÄ kartÄ visa apimtimi bÅ«tų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo Å¡alies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliacijÄ . IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmÄ ja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 85. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas tik iš vienos atsakovės, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, taip pat kvestionuojamas ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas.

86. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, nepasisakytina. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas bus iÅ¡ naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, atsakovė turės galimybę iÅ¡dėstyti savo argumentus Å¡iuo klausimu.

87. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir 2019 m. spalio 3 d. papildomÄ sprendimÄ bei perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Asta Pikelienė Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė