2017-11-28 Nr. AB-22074 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-975-822/2017

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. (I. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 2 d. teikimą sulaikyti Pakistano Islamo Respublikos pilietį I. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT) Sienos kontrolės skyrius 2017 m. birželio 2 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti Pakistano Islamo Respublikos pilietį I. A. (toliau – ir Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, t. y. iki 2017 m. gruodžio 2 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu dėl užsieniečio sulaikymo VSAT teikimas buvo iš dalies tenkintas – Užsienietis sulaikytas vienam mėnesiui, t. y. iki 2017 m. liepos 2 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. I. A., nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

II. I. A., atstovaujamas advokatės E. L., 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš VSAT.

Prašyme nurodė, kad patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro advokatės pasirengimas atstovavimas 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdyje, kuris truko 3.5 val. Maksimali priteistina suma už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra 1 389,92 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jas patvirtina pateikti įrodymai. Pažymėjo, kad procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, neatliko jokių perteklinių ar kitų veiksmų, kuriais sąmoningai būtų didinęs patirtas išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė I. A. prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikino tik dėl to, kad byloje nebuvo garso įrašo, kitų esminių bylos aplinkybių nevertino. Pažymėjo, kad Užsieniečiui nuo jo sulaikymo momento buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau jis šios pagalbos atsisakė ir pasitelkė savo pasirinkto advokato pagalbą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi tenkino I. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį ir priteisė I. A. iš VSAT 163,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pat teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, I. A. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos skaičiuojamos nuo tada, kai buvo apmokėta už suteiktas teisines paslaugas, t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos. Nagrinėjamu atveju aktualus yra 2017 m. I ketvirtis, kadangi advokatės išrašytas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad I. A. 400 Eur advokatei sumokėjo 2017 m. liepos 13 d. Teismo posėdis, kuriame advokatė atstovavo I. A., skirtingai nei prašyme nurodo advokatė, truko 2.05 val., kadangi posėdžio protokole posėdžio pradžia fiksuota 13.35 val., o pabaiga – 15.40 val. Advokatės išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad atstovavimas 2017 m. birželio 2 d. posėdyje nagrinėjant teikimą truko iš viso 4 val. Atstovė nenurodė pasirengimo atstovauti teismo posėdyje laiko, todėl teismas sprendė, kad 400 Eur sumą sudaro tik išlaidos už atstovavimą teisme. Remdamasis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, kad vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,60 Eur, advokatė atstovavo teismo posėdyje 2 valandas, teismas nurodė, kad maksimali priteistina suma už advokatės suteiktas teisines paslaugas yra 163,52 Eur, todėl šią sumą priteisė I. A. iš VSAT.

III. I. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priteisti visą 400 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė 2017 m. birželio 2 d. posėdžio trukmę, kadangi posėdis prasidėjo 13.35 val., tačiau teismo posėdyje buvo paskelbta pertrauka dėl teismo sprendimo parengimo ir paskelbimo (nėra aišku koks pertraukos laikas ir nuo kada vėl buvo skaičiuojamas pratęstas teismo posėdžio laikas), todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo posėdis baigėsi 15.40 val. Aplinkybę, kad teismo posėdis teismo nurodytu laiku nepasibaigė, patvirtina SMS žinutė, kuria kitas advokatas, atstovaujantis I. A. interesus, teiravosi atstovės apie šios bylos išnagrinėjimą.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už atstovės pasirengimą teismo posėdžiui. Prašyme už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą yra nurodytas subendrintas laikas – 4 val., atstovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atkreipė į tai teismo dėmesį paryškindama šią informaciją. Teismas taip pat nevertino bylos sudėtingumo (dokumentų pateikimas teismo posėdžio metu ir apribotos teisės gintis dėl informacijos, kuri jam nepateikta susipažinti ir kuri lemia teismo sprendimo esmę), taip pat patirtų išlaidų pagrįstumo. Patirtos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos yra protingos ir racionalios, todėl nebuvo jokio pagrindo jas mažinti.

Pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą VSAT su juo nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdis, kuriame I. A. atstovavo advokatė E. L., skirtingai nei atskirajame skunde nurodo advokatė, truko 2 val. 5 min., tai pagal Rekomendacijų 9 punktą suapvalinama ir laikoma 2 val., kadangi 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokole posėdžio pradžia fiksuota 13.35 val., o pabaiga - 15.40 val. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo posėdyje klaidingai nurodytas teismo posėdžio pabaigos laikas. Pažymi, kad teismo posėdžio protokolą pasirašo teisėjas ir teismo posėdžio sekretorius, dėl to neturi pagrindo abejoti posėdžio protokole užfiksuota teismo posėdžio pabaiga. Be to, atstovė E. L., nesutikdama su posėdžio protokole užfiksuota jo pabaiga, galėjo kreiptis į teismą su prašymu patikslinti jame nurodytą posėdžio pabaigą. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo ją panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria I. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

I. A. prašyme prašė priteisti iš viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas I. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino iš dalies ir konstatavęs, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tik atstovavimas teismo posėdyje, kuris truko 2 val., priteisė I. A. 163,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

I. A. nesutinka su teismo nutartimi dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio ir teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro tik atstovavimas teismo posėdyje, kadangi prašyme buvo apibendrintai nurodytas pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje laikas, be to, teismas neteisingai nurodė teismo posėdžio trukmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, proceso šalys yra pareiškėjas (pareiškimą padavęs subjektas), atsakovas (subjektas, kurio aktai arba veiksmai skundžiami) ir tretieji suinteresuoti asmenys (asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Užsienietis prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodo, kad yra pareiškėjas (apeliantas). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla dėl Užsieniečio sulaikymo buvo inicijuota VSAT teikimu, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra VSAT. Teismo buvo prašoma Užsienietį sulaikyti 6 mėnesiams, todėl bylos išsprendimas neabejotinai turėjo įtakos Užsieniečiui.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio teisės buvo apgintos, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Užsienietis turėjo galimybę byloje pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau nemokamų teisinių paslaugų atsisakė.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas I. A. naudai, todėl jis įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatė E. L. pagal 2017 m. birželio 1 d. sutartį dėl teisinių paslaugų. Byloje pateiktame teisinių paslaugų perdavimo akte nurodytos advokatės suteiktos teisinės paslaugos – atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. nagrinėjant teikimą Nr. 533-992-2017 (II tomas, b. l. 51), 2017 m. liepos 13 d. advokatės išrašytoje sąskaitoje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos pagal paslaugų perdavimo aktą (II tomas, b. l. 50), 2017 m. liepos 13 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 861451 taip pat nurodyta, kad 400 Eur I. A. sumokėjo už atstovavimą (II tomas, b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su I. A. atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik atstovavimas teismo posėdyje, bet ir pasirengimas teismo posėdžiui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad I. A. nepateikė detalios advokatės suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, kurioje būtų detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, laikas ir konkreti jų vertė, iš kurios būtų galima spręsti, kad buvo suteiktas teisines paslaugas sudaro ir pasirengimas teismo posėdžiui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (žr., pvz., 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS62–521/2011).

Nagrinėjamu atveju I. A., prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašyme nurodė, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro advokatės atstovavimas teismo posėdyje, kuris truko daugiau nei 3.5 val., byloje pateikti minėti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai taip pat nepatvirtina, kad į prašomą priteisti sumą yra įtrauktos ir išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog I. A. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tik atstovavimas teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama I. A. atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su 2017 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio trukme, pažymi, kad, kaip matyti iš 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo, teismo posėdis prasidėjo 13.35 val. ir truko iki 15.40 val., įskaitant ir sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti teismo posėdžio protokole užfiksuota teismo posėdžio trukme, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl teismo posėdžio protokole užfiksuoto posėdžio laiko buvo reiškiamos pastabos ar jame neteisingai užfiksuota posėdžio trukmė. Atsižvelgiant į tai, I. A. atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl teismo posėdžio trukmės atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo posėdis byloje truko 2.05 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma 2 val.

Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 koeficiento. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad advokatė I. A. atstovavo 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atstovavimo išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal atsiskaitymo už suteiktas konkrečias paslaugas datą, kadangi patirtos išlaidos apskaičiuojamas paslaugų suteikimo metu. Teismas, apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, neteisingai pasirinko 2017 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), šiuo atveju turėjo pasirinkti 2016 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi apskaičiuojant Rekomendacijose nustatytą maksimalų galimą priteisti dydį už atstovavimą 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdyje, pagrindu turėtų būti imamas 2016 m. IV ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 822,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo I. A. priteista bylinėjimosi išlaidų suma tikslinama, I. A. už atstovavimą teismo posėdyje priteisiama 164,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus dėl bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad byla buvo itin sudėtinga, teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo požiūriu didelės apimties, todėl nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl I. A. atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti patikslinant skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad I. A. priteisiama 164,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

I. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 d. rugsėjo 22 d. nutarties rezilicinę dalį, nurodant, kad I. A. priteista 164,56 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 56 euro centų) bylinėjimosi išlaidų suma.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė