2024-01-17 Nr. AB-1333-3-62-3-00129-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-125-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00129-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. raštą Nr. (7.37Mr)R3-100 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo butui priklausančias rinkliavas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra renovuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), savininkas. Prieš sudarant notarinę sutartį Buto pardavėja atliko kadastrinius matavimus, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo įrašyti nauji Buto plotai: bendras plotas – 52,27 kv. m, naudingasis plotas – 49,48 kv. m, gyvenamasis plotas – 30,33 kv. m.

3. Pareiškėjas teigė, kad uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus RATC, Administratorius, trečiasis suinteresuotas asmuo), kaip vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Prienų rajone administratorius, surašė pareiškėjui, kaip Buto savininkui, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 20004771, kuriame nurodė mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir už du mėnesius rinkliavą paskaičiavo pagal 49,77 kv. m plotą, o už 10 mėnesių – pagal 52,27 kv. m plotą, t. y. pridedant nešildomo balkono plotą.

4. Pareiškėjas nesutinka, kad Buto įstiklinto balkono plotas yra įskaičiuojamas į Buto bendrą plotą, nuo kurio skaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis. Pareiškėjas mano, kad jis yra diskriminuojamas kitų gyventojų atžvilgiu, nes visame name yra atlikta renovacija, tačiau tik jo Bute atlikti kadastriniai matavimai ir šių matavimų rezultatas nurodytas Nekilnojamojo turto registre, įskaitant ir įstiklinto balkono plotą. Alytaus RATC kitiems būtų savininkams, kurie po renovacijos neatliko kadastrinių matavimų, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuoja neįskaitydamas įstiklintų balkonų ploto.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2021 m. gruodžio 12 d. pateikė Administracijai prašymą „Dėl diskriminacijos skaičiuojant rinkliavą už komunalines atliekas“, kuriame pateikė tokius klausimus: „Ar privalėjo Administratorius išsiaiškinti, kokį plotą reikia imti skaičiuojant rinkliavą, kad pareiškėjo nediskriminuotų, kaip nurodo Atliekų tvarkymo įstatymo 30 (2) straipsnio 1 dalies 3 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas bei Vyriausybės nutarimo Nr. 711 27 punktas; Ar yra kas tai trukdė? Jau anksčiau pareiškėjas Alytaus RATC aiškino ir grindė, kad 2,79 kv. m. balkono plotas neturi būti įskaičiuojamas į bendrąjį plotą. Kokiu CK straipsniu ir kokiais įstatymais ar kitais aukštesnės galios teisės aktais vadovaujasi Savivaldybės administracija dėl komunalinių atliekų rinkliavos? Ką pareiškėjas ne taip supranta šios rinkliavos nustatymo gyventojams procese?“. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas ginčijamu Raštu į jo prašymą ir jame iškeltus klausimus tinkamai neatsakė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nustatytus išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo, proporcingumo principus. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, netenkindamas jo reikalavimų, turėjo juos perduoti nagrinėti Alytaus RATC.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad teismui skundžiamame 2022 m. sausio 7 d. rašte Nr. (7.37Mr)R3-100 „Dėl prašymo“ buvo nurodyti teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis remiantis skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Taip pat buvo nurodyta, kad vienodas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokestis yra taikomas visiems nekilnojamojo turto objektų savininkams, todėl Savivaldybės taryba, atskiriems mokesčio mokėtojams nustatydama mokesčio skaičiavimo būdą pagal bendrą naudingąjį nekilnojamojo turto plotą, pažeistų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punktą, kuriame nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys yra lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų, turi būti laikomasi lygiateisiškumo principo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog Alytaus RATC vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį visiems rinkliavos mokėtojams skaičiuoja kaip tai nurodyta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtintuose Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai): pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenyse nurodytą bendrą nekilnojamojo turto plotą. Kiti pareiškėjo keliami klausimai buvo neaiškūs, menamo pobūdžio, pateikti kaip teiginiai, todėl negalėjo būti objektyviai išnagrinėti.

9. Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą pareiškėjui buvo apskaičiuota pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, Administracija negalėjo abejoti jų teisingumu, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų kokiu nors būdu ginčijęs galimai neteisingai apskaičiuotą jo Buto plotą po naujų kadastrinių matavimų.

10. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašyme keliami klausimai buvo išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai. Ginčijamas Raštas yra pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus RATC atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti tokie Buto 2020 m. rugpjūčio 3 d. kadastro duomenų nustatymo metu suformuoti plotai: bendras plotas – 52,27 kv. m, naudingasis plotas – 49,48 kv. m, gyvenamasis plotas – 30,33 kv. m. Pažymėjo, kad teisės aktai nesieja Administratoriaus pareigos, apskaičiuojant pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį, remtis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytu kriterijumi „naudingasis plotas – 49,48 kv. m“. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tinkamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias apskaičiuodamas mokestį turi tiksliai nustatyti Administratorius, todėl pastarasis, vadovaudamasis Nuostatuose nustatytais kriterijais, skaičiuodamas rinkliavos dydį visiems daugiabučio namo butų savininkams (valdytojams) taikė tapatų kriterijų – „bendras plotas“. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Administratoriaus apskaičiuotą mokestį (rinkliavą), turi pateikti įrodymus dėl kitokio dydžio įmokos.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nei Savivaldybė, nei Administratorius neturi teisinės galios priversti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus (valdytojus) atlikti butų kadastrinius matavimus ir patikslinti savo butų bendro ploto dydžius. Todėl Administratorius vadovaujasi oficialiais VĮ Registrų centro nurodytais visų namo butų bendro ploto dydžiais.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. P. skundą.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymas „Dėl diskriminacijos skaičiuojant rinkliavą už komunalines atliekas“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą, todėl yra vertintinas kaip prašymas suteikti konsultaciją asmeniui aktualiu klausimu, į kurį atsakoma pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tai padaryti.

16. Tikrindamas, ar Administracija tinkamai reagavo į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą, teismas atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose nustatytus reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darė išvadą, kad ginčijamas Raštas, įvertinus jo turinį teisinio ir faktinio pagrindimo aspektu, yra tinkamai motyvuotas, nes jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas suprantamas pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi. Nenustatyta Rašto trūkumų, kurie būtų esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti Rašto turinį ir faktines aplinkybes, lėmusias pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, t. y. Raštas nėra formalus ir deklaratyvus, jame iš esmės atsakyta į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašyme keltus klausimus.

17. Teismas nesutiko su skunde nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjo 2022 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodyti reikalavimai turėjo būti perduoti nagrinėti Alytaus RATC, nes pareiškėjas minėtu prašymu siekė Administratoriaus, t. y. Alytaus RATC, veiklos įvertinimo. Pareiškėjo 2022 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodyti klausimai nėra priskirti kitų institucijų kompetencijai, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo perduoti klausimus nagrinėti Alytaus RATC.

18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Raštą remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Administracijos direktorių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą.

19. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybę perskaičiuoti pareiškėjo Buto rinkliavas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., teismas nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti; prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Taigi pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, prie skundo būtina pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina atlikti tokius veiksmus. Tokių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo Prienų rajono savivaldybę perskaičiuoti pareiškėjo Buto rinkliavas.

III. 20. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aptaria atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į jo skundą, taip pat pareiškėjo atsikirtimuose į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus nurodytus argumentus, cituoja teisės aktų normas, skundžiamo teismo sprendimo ištraukas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde neteigė, jog yra diskriminuojamas kitų namo gyventojų atžvilgiu, nes jis rašė apie visus Prienuose renovuotus butus, apie diskriminaciją taikant senos ir naujos redakcijos kadastrinių matavimų metodikas. Pareiškėjas teigia, kad Administratorius turi pareigą išsiaiškinti ir teisingai apskaičiuoti pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytu „naudinguoju plotu“, o ne pagal „bendrąjį plotą“.

23. Pareiškėjas mano, kad teismas nevertino jo procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų, teisės aktų nuostatų, neišsprendė ginčo, neatsakė į klausimą, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje po neseniai atliktų kadastrinių matavimų įrašytas plotas – „bendras plotas“ ar „naudingasis plotas“ turėtų būti taikomas, apskaičiuojant pareiškėjui rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą nuo 2021 m. sausio 1 d.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Prienų rajono savivaldybės administracija 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. (7.37Mr)R3-100 tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymu iškeltus klausimus. Teismas taip pat pagrįstai pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą „Dėl diskriminacijos skaičiuojant rinkliavą už komunalines atliekas“ vertino kaip atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą, t. y. pareiškėjo prašymą vertino kaip prašymą suteikti konsultaciją jam aktualiu klausimu. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad ginčijamas Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

26. Atsakovas pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė apie skundo esmę ir dalyką, jį tinkamai įvertino, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ne tuos bylos aspektus ir aplinkybes, kurie buvo nagrinėjami. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra bendro pobūdžio, teisės normų analizė tiesiogiai nesusijusi su skundžiamo Rašto turiniu.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė atsikirtimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. (7.37Mr)R3-100 teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą bei perskaičiuoti pareiškėjo Butui priklausančias rinkliavas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčijamas Administracijos Raštas atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra priimtas Administracijos kompetencijos ribose, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo, kad teismas išspręstų ginčą, atsakydamas į klausimą, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje po naujai atliktų kadastrinių matavimų įrašytas plotas – „bendras plotas“ ar „naudingasis plotas“ turėtų būti taikomas, apskaičiuojant pareiškėjui rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą nuo 2021 m. sausio 1 d. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją.

31. Vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, nutaria nevertinti pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes jie neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, t. y. nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. (7.37Mr)R3-100, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą, pagrįstumu ir teisėtumu.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

36. Pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas su 2021 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas jam suteikti informaciją ir atsakyti į prašyme pateiktus klausimus. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 12 d. prašyme neprašė Administracijos perskaičiuoti jo Butui priklausančias vietines rinkliavas, pareiškėjas prašė jam paaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaujamasi apskaičiuojant jam rinkliavą, pagal kokį plotą „bendrąjį plotą“ ar „naudingąjį plotą“ yra skaičiuojama vietinė rinkliava, kur pareiškėjas galėtų kreiptis, siekdamas išsiaiškinti dėl vietinės rinkliavos Prienų mieste skaičiavimo. Pareiškėjas, ginčydamas Administracijos Raštą, kuriuo jam atsakyta į jo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą, skunde tvirtino, jog Administracija Raštu tinkamai neatsakė į jo prašymą ir jame iškeltus klausimus. Taigi byloje pagrįstai konstatuota, kad ginčas iš esmės kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. (7.37Mr)R3-100 atitikimo individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 12 d. prašymą pagal jame išdėstytus argumentus ir iškeltus klausimus, priėmė administracinį sprendimą, atitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Raštas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiame administraciniame akte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų nuostatas.

40. Pažymėtina, kad Administracija Rašte paaiškino pareiškėjui, jog vietinė rinkliava jam skaičiuojama, vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 „Dėl Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurių 8 punkte nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras) kuria, atnaujina ir administruoja Rinkliavos administratorius – UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad Administratorius Registrą tvarko, naudodamasis VĮ Registrų centro, Savivaldybės duomenimis ir rinkliavos mokėtojų pateiktais duomenimis bei deklaracijomis dėl nekilnojamojo turto ploto / paskirties tikslinimo. Pagal Nuostatų 16.1 punktą pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotą, neskirstant jo pagal paskirtis. <...>. Taigi, iš nustatyto reglamentavimo matyti, kad vadovaujantis Nuostatais rinkliavos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro duomenis ir Nuostatuose nurodytą parametrą „eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotą“, t. y. pagal VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą bendrą nekilnojamojo turto plotą.

41. Administracija Rašte taip pat pareiškėjui nurodė, kad Savivaldybė neturi teisės vertinti privataus objekto atliktų kadastrinių matavimų teisingumo. Akcentavo, kad Savivaldybės taryba rinkliavą nekilnojamojo turto objektams yra nustačiusi pagal bendro nekilnojamojo turto plotą, todėl Administratorius, skaičiuodamas rinkliavą pagal pareiškėjo prašyme siūlomą bendrą naudingąjį nekilnojamojo turto plotą, diskriminuotų kitus rinkliavos mokėtojus.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad į ginčo nagrinėjimo ribas nepatenka ir nagrinėjamos bylos ginčo dalyku nėra pareiškėjui paskaičiuotos vietinės rinkliavos teisingumas ar VĮ Registrų centro duomenų apie įrašytus pareiškėjo Buto duomenis teisėtumas, todėl nevertinami pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti su tuo susiję argumentai.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto Rašto (skundo dalyko) pagrįstumą ir teisėtumą pagal pareiškėjo skunde nurodytą faktinį pagrindą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R.P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius