5f3ac0bd-bc89-4703-99e4-c718a3f2af5b · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-3687-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00331-2019-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 22 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. C. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos.
Legislator headnote
AI generated5f3ac0bd-bc89-4703-99e4-c718a3f2af5b · Regionų administracinis teismas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-3687-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00331-2019-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 22 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. C. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos.
Teismas n u s t a t Ä : Å¡alys teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisÄs aktų nustatyta tvarka, byla nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kÄjas V. C. (toliau â ir V. C., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu (b. l. 2-34) kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, priteisti 24 700 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 7 d.
PareiÅ¡kÄjas V. C. skunde nurodÄ, kad atliekant bausmÄ 1-ame sektoriuje pareiÅ¡kÄjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisÄs aktuose minimali norma, didžiÄ jÄ dalį ploto užÄmÄ baldai. Neužtikrinama nuteistųjų socialinÄ reabilitacija. Gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus. Patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drÄgna, tamsu, veisÄsi pelÄsis, vasara bÅ«davo per karÅ¡ta, žiemÄ Å¡altÄ . TeigÄ, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
ParduotuvÄje labai dideli prekių antkainiai. Nebuvo galimybÄs susigrÄ Å¾inti sumokÄto depozito už plastikinÄ bei stiklinÄ tarÄ . Tokios kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinÄs, kankinanÄios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžianÄios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 21 straipsnį. DÄl minÄtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniais skausmais, kanÄia, pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 43-50) nurodÄ, jog su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. PabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, pabloginusios jo laisvÄs atlikimo bausmÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.
AtkreipÄ dÄmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nÄra kalÄjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kÄlimosi iki gulimo laiko. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonÄmis, kitu inventoriumi ir Å¡varos priemonÄmis aprÅ«pintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonÄmis, kitu inventoriumi ir Å¡varos priemonÄmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprÅ«pintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ, nuo 2017 m. birželio 7 d., vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 âDÄl laisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimoâ.
NurodÄ, kad patalpos buvo vÄdinamos per langus, jose įrengta centrinÄ Å¡ildymo sistema, užtikrinanti tinkamÄ gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų periodu. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas, perdegusios lemputÄs nedelsiant keiÄiamos naujomis. Sanitariniuose mazguose yra įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnÄmis nei 1,5 m. aukÅ¡Äio sienelÄmis. PravieniÅ¡kių PN maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolÄ nuteistiesiems įrengtose parduotuvÄse atlieka vadovaujantis tardymo izoliatorių parduotuvÄms privalomų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolÄs taisyklÄmis.
Sudaryta komisija du kartus per mÄnesį tikrina įstaigoje nuteistiesiems įrengtas parduotuves ir jose esantį prekių asortimentÄ bei kainas. NustaÄius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvÄse maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos yra didesnÄs, kaip 10 procentų nei Å¡ių prekių kaina PravieniÅ¡kių kaimo esanÄioje parduotuvÄje, įstaiga apie tai raÅ¡tu informuoja paslaugos tiekÄjÄ su reikalavimu sumažinti kainas. Bylose dÄl valstybÄs neteisÄtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kÄjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, iÅ¡ ko konkreÄiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindÄ savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinÄs žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais neteisÄtais valstybÄs institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ir teisÄti interesai. AtsakovÄs atstovas laikosi teisÄs aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisÄs aktuose.
PareiÅ¡kÄjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. PraÅ¡Ä taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 7 d. AtsakovÄs atstovas pareiÅ¡kÄjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali sprÄsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2013 m. rugsÄjo 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1090/2013). TeisÄs normose, reglamentuojanÄiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.
Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkreÄios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1037/2009).
Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kÄjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžianÄių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kÄjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrÄ atlikdamas bausmÄ PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl kalinimo sÄ lygų jautÄ jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kanÄias, diskriminacijÄ , akivaizdu, jog jis turÄjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , taÄiau skundÄ teismui parengÄ ir iÅ¡siuntÄ tik 2019 m. vasario 13 d. (b. l. 35). PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinÄs pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatÄ, atsakovÄs atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todÄl, sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. vasario 13 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Atitinkamai pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. vasario 13 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kÄjo nurodyti galimi teisÄs aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 7 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis).
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo dÄl jo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.
CK 6.246 straipsnis numato, kad žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad jam tekÄs minimalus plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau â ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaiÄių į bylÄ nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias bendrabuÄio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. kovo 13 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 10-o bÅ«rio 7-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,10 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,51 kv. m (35,10/10) ploto; nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužÄs 23 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 2-o bÅ«rio 2-Ä brigadÄ , kurios plotas 22,04 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,67 kv. m (22,04/6) ploto; nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 21 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 2-o bÅ«rio 5-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 31,88 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,54 kv. m (31,88/9) ploto; nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. rugsÄjo 12 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 2-o bÅ«rio 6-Ä jÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 22,08 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,68 kv. m (22,08/6) ploto; nuo 2016 m. rugsÄjo 13 d. iki 2017 m. rugsÄjo 27 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 10-o bÅ«rio 7-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,10 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,51 kv. m (35,10/10) ploto; nuo 2017 m. rugsÄjo 28 d. iki 2018 m. sausio 29 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 2-o bÅ«rio 7-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 30,65 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,40 kv. m (30,65/9) ploto; nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. kovo 5 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 10-o bÅ«rio 7-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,10 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,51 kv. m (35,10/10) ploto; nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 9-o bÅ«rio 7-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,40 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,54 kv. m (35,40/10) ploto; nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d. - į 1-o lokalinio sektoriaus 4-o bÅ«rio 2-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 58,08 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,58 kv. m (58,08/10) ploto (b. l. 44, 54, 55, 77).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog ginÄo laikotarpiu buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kurios yra nuo 12 kv. m. iki 21 kv. m. ir jose buvo laikoma po 6 - 12 asmenų, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nekonkretizavo savo nurodytų aplinkybių, tiksliai nenurodÄ, kada, koks asmenų skaiÄius buvo laikomas konkreÄiose patalpose, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl gyvenamųjų patalpų plotų bei asmenų skaiÄiaus juose, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų teisÄs aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginÄo laikotarpiu nebuvo pažeista.
DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esanÄio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).
Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2466-502/2018). NagrinÄjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nÄra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esanÄių baldų užimamÄ plotÄ , ypaÄ atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo judÄjimo laisvÄ už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisÄs aktų suteiktomis teisÄmis: eiti pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, naudotis kitomis teisÄmis, jis nebuvo kalinamas blogesnÄmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.
Atsižvelgus į tai, nÄra pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtus veiksmus dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, susijusių su ploto pažeidimu. PareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimu baldais. GinÄo laikotarpiu LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatÄ Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos LaisvÄs vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau â ir 2004 m.
AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau â ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos, galiojanÄios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 43-50), bei 2019 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 77-409 (b. l. 55-57) nurodÄ, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1-o sektoriaus patalpos inventoriumi aprÅ«pintos vadovaujantis LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. V-245. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateiktu oficialiu dokumentu. PareiÅ¡kÄjas skunde nekonkretizavo, kiek ir kokių baldų trÅ«ko, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl baldų gyvenamojoje patalpoje trÅ«kumo laikytini deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kÄjas žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybÄs, kad buvo nepakankamai socialinÄs reabilitacijos programų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 136 straipsnio nuostatas, laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų socialinÄ reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija.
Nuteistųjų socialinÄs reabilitacijos metu įgyvendinamos KalÄjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonÄs, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinÄ pagalba, atliekama individuali ar grupinÄ psichologinÄ terapija, taikomos paskatinimo priemonÄs ir nuobaudos, taip pat kitos priemonÄs, kurių įgyvendinimas padÄtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).
SocialinÄ reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ , kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmÄ nuteistasis, režimÄ (BVK 173 1 str. 1 d. ir 2 d.). AtsakovÄs atstovo pateiktoje 2019 m. kovo 13 d. pažymoje dÄl nuteistojo V. C. Nr. 61-1086 (b. l. 54-57) nurodyta, kad nuteistajam V. C. atvykus į pataisos namus vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsniu buvo sudarytas individualus socialinÄs reabilitacijos planas, kuriame numatyta, kad socialinÄ reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ .
PažymÄjo, kad V. C. atvykus į pataisos namus buvo pradÄta vykdyti nuteistojo adaptacijos programa, bei nuteistojo pataisos programa. Likus mÄnesiui iki galimo lygtinio paleidimo nuteistajam buvo pradÄta taikyti Integracijos į visuomenÄ programa. Pataisos namuose nuolat organizuojamos pozityvaus užimtumo priemonÄs, t. y. įvairÅ«s konkursai, koncertai, viktorinos, varžytuvÄs. GalimybÄ nutiestiesiems dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonÄse yra užtikrinama informuojant nuteistuosius apie organizuojamus renginius, informacijÄ skelbiant bÅ«rio informaciniame stende.
Kita vertus, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinÄs reabilitacijos priemonÄse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. PareiÅ¡kÄjas skunde abstrakÄiai nurodo, kad socialinÄs reabilitacijos priemonÄs neteikiamos, taÄiau konkreÄiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonÄs jam nebuvo teikiamos. PareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl minÄtų aplinkybių iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo. Tvirtino, jog negalÄjo skaityti ir raÅ¡yti, nes dÄl netinkamos apÅ¡vietos jam skaudÄjo akis, teigÄ, jog natÅ«rali Å¡viesa visai nepateko į gyvenamÄ sias patalpas.
GinÄo laikotarpiu laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma 134:2015). Higienos normos 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx.
Higienos norma 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklÄs) 16.9 nuostata numato, kad langai turi bÅ«ti tokie, kad užtikrintų gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ bei 2019 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 77-409 (b. l. 55-57) nurodÄ, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinÄ apÅ¡vietÄ , atitinkanÄiÄ Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keiÄiamos naujomis.
Kamerose įrengti ne mažesni, kaip 80 x 80 langai, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todÄl jais remiasi. Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavÄs įstaigos administracijÄ .
Å iuo metu patikrinti anksÄiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nÄra objektyvios galimybÄs. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nepakankamo apÅ¡vietimo iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad kamerų tipo patalpose nebuvo jokios ventiliacijos, drÄgna, veisÄsi pelÄsis, buvo Å¡alta. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (HN 134:2015 39 punktas). AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2019 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 77-409 (b. l. 55-57) nurodÄ, kad kamerų tipo patalpose įrengta mechaninÄ vÄdinimo sistema, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.
Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelÄsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budÄjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 74-75). Taigi, pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybÄ, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo tinkamai neatliko savo pareigų.
Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dÄl pelÄsio ir grybelio patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipÄsis į pataisos namų administracijÄ . Byloje nÄra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninÄ bÅ«klÄ neatitinka teisÄs aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl ventiliacijos, drÄgmÄs ir pelÄsio atmetami kaip nepagrįsti.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C. AtsakovÄs atstovas nepateikÄ duomenų apie ginÄo laikotarpiu bendrabuÄio tipo patalpose buvusiÄ temperatÅ«rÄ . Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkreÄiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kÄjas, pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015).
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu bÅ«tų kreipÄsis į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dÄl netinkamos temperatÅ«ros, ar Å¡ildytuvo neiÅ¡davimo, ar į VisuomenÄs sveikatos centrÄ , kitÄ valstybÄs institucijÄ ar visuomeninÄ organizacijÄ dÄl netinkamos temperatÅ«ros. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl buvusios netinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose yra deklaratyvÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, nustatanÄios pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalÄjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esanÄioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. TaÄiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu konstatuota, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nustatyta, kad nagrinÄtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1177-556/2018;
EŽTT bylÄ G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimas; bylÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas). Kita vertus, LVAT formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodÄs, kad aplinkybÄs, kai pareiÅ¡kÄjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nÄra tapaÄios aplinkybÄms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-886-662/2018).
Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjo argumentus, kad privatumas naudojantis tualetu buvo neužtikrintas tik dÄl to, kad naudojantis tualetu kiti nuteistieji kartais atidarydavo duris, pareiÅ¡kÄjui nekonkretizavus ar privatumas galÄjo bÅ«ti pažeistas naudojantis tualetu kameroje ar ne kameroje, atsižvelgiant į vÄliausiÄ LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikianÄios sÄ lygos, dÄl kurių nÄra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.
Å¡iuo aspektu kankinanÄioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminanÄioms sÄ lygoms, pripažinti. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog į gyvenamÄ sias patalpas nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo. Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkte numatyta, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. MinÄtuose teisÄs aktuose nÄra reglamentuota, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl karÅ¡to vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, jog PravieniÅ¡kių PN-AK prekių antkainiai yra labai dideli. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistųjų aprÅ«pinimo maisto produktais bei bÅ«tiniausiais reikmenimis įrengtose parduotuvÄse veiklÄ vykdo patalpų nuomos vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du laimÄtojai. PravieniÅ¡kių PN-AK maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolÄ nuteistiesiems įrengtose parduotuvÄse atlieka vadovaujantis tardymo izoliatorių parduotuvÄms privalomų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolÄs taisyklÄmis.
Sudaryta komisija du kartus per mÄnesį tikrina įstaigoje nuteistiesiems įrengtas parduotuves ir jose esantį prekių asortimentÄ bei kainas. NustaÄius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvÄse maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos yra didesnÄs, kaip 10 procentų nei Å¡ių prekių kaina PravieniÅ¡kių kaimo esanÄioje parduotuvÄje, įstaiga apie tai raÅ¡tu informuoja paslaugos tiekÄjÄ su reikalavimu sumažinti kainas. PareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, esanÄioje parduotuvÄje dideli prekių antkainiai, taÄiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dÄl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, todÄl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinÄs žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.
PareiÅ¡kÄjas skundÄsi, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nÄra galimybÄs susigrÄ Å¾inti sumokÄto depozito už stiklinÄ bei plastikinÄ tarÄ . AtsakovÄs atstovas nurodÄ (b. l. 48), kad parduotuvÄje nuteistieji neturi galimybÄs susigrÄ Å¾inti depozito, taÄiau tokia galimybÄ ateityje bus realizuota. Teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo galimybÄs susigrÄ Å¾inti depozitÄ neužtikrinimÄ , deklaratyviai nurodÄ, jog minÄtos faktinÄs aplinkybÄs pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis.
Kaip jau buvo paminÄta, sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
PažymÄtina, jog neturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus bei teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nesusigrÄ Å¾into depozito yra atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). GinÄo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl jo orumÄ Å¾eminanÄių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lÄmÄ neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PareiÅ¡kÄjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikÄ, todÄl teismas neturi pagrindo sprÄsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinÄms arba psichinÄms pareiÅ¡kÄjo savybÄms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų â pareiÅ¡kÄjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.
Byloje nÄra jokių duomenų, jog atsakovÄs atstovas atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrÄtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). NenustaÄius atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo V.
C. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja Irena VaržinskienÄ