2022-06-22 Nr. AB-18608-3-63-3-00320-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-443-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00320-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog skundžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neveikimą, bei prašydamas atšaukti nurodytą neveikimo aktą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jo 2021 m. sausio 7 d. prašymą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Nr. (1.31.)-TPD-80-14 dalies, kurioje reikalaujama sumokėti įsiskolinimą Tarnybai už advokato L. Z. suteiktą teisinę pagalbą – 2 755,50 Lt (798,05 Eur), panaikinimo, taip pat priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2021 m. vasario 4 d. įvykdė neveikimo aktą, kurį įformino 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. (8.3Mr) TPS-784 „Dėl Jūsų 2021-01-07 prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir kuriuo atsisakė išnagrinėti jo 2021 m. sausio 7 d. prašymą. Rašte išdėstyti motyvai yra formalūs, nesuderinami su sveiku protu, todėl laikytini akivaizdžiu Tarnybos šališkumo, tendencingumo įrodymu. Nurodytas atsakovo neveikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; suvestinė redakcija nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d.) reikalavimų, pažeidžiantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio (konkrečiai – nuostatos „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6, 13, 14 straipsnių bei kt., Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) kylančias pareiškėjo teises, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo (pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas) ir kitus principus.

Be to, Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tokiu būdu pažeidžiant VAĮ 3 ir 8 straipsnius. Pareiškėjas pabrėžė neskundžiantis Rašto, kadangi, atsižvelgiant į ankstesnį teismų atsisakymą priimti jo skundą, toks administracinis aktas gali būti laikomas informacinio pobūdžio aktu. Kita vertus, pareiškėjas tvirtino, jog Raštas negali būti laikomas informaciniu raštu, nes jis lemia pareiškėjui sunkias teisines pasekmes, šiurkščiai pažeidžia jo teises ir interesus. Pagrindinis pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą tikslas buvo paprašyti atšaukti turtinius reikalavimus pareiškėjui, nes jis negali jų įvykdyti, kadangi yra socialiai remiamas valstybės, gyvena iš menkos neįgalumo pensijos, iš kurios jau vykdo išieškojimą antstoliai.

Tarnybos nenoras atšaukti savo finansinius reikalavimus visam laikui atėmė iš pareiškėjo teisę kreiptis į ją dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo pamatinę teisę į teisminę gynybą, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl nepagrįsto reikalavimo sumokėti 798,05 Eur sumą. Tai, kad Tarnybos atsisakymai nepagrįsti, jau buvo pripažinta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje.

Be to, pareiškėjo nuomone, reikalavimas sumokėti minėtą sumą grindžiamas Tarnybos sufabrikuotais įrodymais. Pareiškėjas apžvelgė 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14 priėmimo aplinkybes, be kita ko, teigė, kad advokatas L. Z. buvo šališkas ir piktnaudžiavo teise apskųsti savo paskyrimą, bandė sabotuoti pareiškėjo iškeltą bylą prieš jo kolegą – advokatą J. L., o Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su advokatu ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Advokatas L.

Z. realiai nesuteikė pareiškėjui jokios teisinės pagalbos, sufabrikavo finansinės atskaitomybės dokumentus, o Tarnyba siekė pasipelnyti iš pareiškėjo. Remdamasis Tarnybos suklastotais duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 įpareigojo pareiškėją sumokėti Tarnybos Klaipėdos skyriui 798,05 Eur sumą, o pareiškėjui be teisinės pagalbos nepavyko nuginčyti minėto teismo sprendimo. Pareiškėjas kėlė abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo, teismo nešališkumo, akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus.

Pareiškėjas teigė, jog atsakovas, manydamas, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, galėjo iškart atsisakyti skirti jam advokatą, bet, vietoj to, skyrė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, po to ją atšaukė ir skyrė jam 798,05 Eur „baudą“, t. y. bausmę už tai, kad jis išdrįso bylinėtis su advokatu.

3. Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą aiškino tuo, kad jis, netekęs galimybės pasinaudoti antrine teisine pagalba, negalėjo apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, kurioje advokatui J. L. iš pareiškėjo priteista iš viso 3 000 Lt (870 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, dėl to antstoliai atskaito po pusę pareiškėjo pensijos. Taip pat Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 priteisė Tarnybai iš pareiškėjo sumokėti minėtą 798,05 Eur sumą. Pralaimėjęs civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, pareiškėjas turėjo sumokėti 71 Eur teismo mokestį. Dėl Tarnybos kaltės pareiškėjas nuo 2014 metų yra priverstas dalyvauti daugiau nei dešimtyje teismo procesų, patyrė dideles išlaidas dokumentų vertinimui, paštui ir pan., jos siekia ne mažiau nei 500 Eur. Be to, pareiškėjas patiria nuolatinį stresą, moralines traumas, nes jam reikia eikvoti laiką, materialinius išteklius ir pastangas bylinėjantis su patyrusius atsakovu (Tarnyba), žinant apie nurodytų asmenų korupcinius ryšius, ydingą teismų praktiką. Pareiškėjas pažymėjo, kad realiai jo patirta žala yra didesnė nei prašomos sumos, tačiau jis neturi teisinių žinių ir dokumentų, būtinų savo reikalavimams tinkamai pagrįsti.

4. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes. Manė, jog kadangi 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-80-14 nebuvo panaikintas teismo, Rašte teisingai nuspręsta, kad nėra pagrindo pakeisti minėtą sprendimą. Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ją pakartotinai išnagrinėti šį prašymą. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pavyzdžiui, reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nepagrindė jokiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.

7. Teismas nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas L. Z.. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui ir įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

8. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti Lietuvos valstybei iš pareiškėjo 798,05 Eur sumą, remiantis 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 tenkino Tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą ir priteisė iš pareiškėjo 798,05 Eur. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo nebuvo priimtas nagrinėti, teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 10 d.

9. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė peržiūrėti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo pareigos padengti minėtas išlaidas. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. rašte Nr. (8.3Mr) TPS-784 nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis, sprendimu įpareigota sumokėti 798,05 Eur suma yra priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. prašymu iš esmės prašė Tarnybos Klaipėdos skyriaus pasinaikinti savo paties priimtą sprendimą. Vadovaujantis teismų praktika, Tarnybos Klaipėdos skyrius turėtų teisę panaikinti savo paties priimtą individualų administracinį aktą tik tuo atveju, jei tokia galimybė būtų numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. VGTPĮ nėra numatyta, kad Tarnyba ar jos padaliniai turi teisę panaikinti savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, jos teikimo nutraukimo ir t. t. VGTPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Tarnyba ir jos padaliniai, esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kas ir buvo padaryta 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byla Nr. eA-4693-624/2018, nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių ginčo šalių ir vertindamas iš esmės analogišką teisinę situaciją, taip pat konstatavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas VGTPĮ nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti nutrauktas, kas nagrinėjamu atveju padaryta 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-8014 bei kas savo ruožtu suponuoja pareiškėjo prašymo panaikinti nebegaliojantį administracinį sprendimą tenkinimo negalimumą: teisinis santykis ir jam sureguliuoti priimtas individualus administracinis aktas – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 – pasibaigė, t. y. nustojo galioti, priėmus naują individualų administracinį aktą – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-8014. Kaip minėta, pastarojo sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, sprendimas yra įsiteisėjęs ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

12. Teismas padarė išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 yra teisėtas bei galiojantis, VGTPĮ normos nenustato teisės Tarnybai ar jos padaliniams savo iniciatyva panaikinti savo paties individualų administracinį aktą, todėl Raštu pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašyme keliamą reikalavimą. Akivaizdu, jog 2021 m. sausio 7 d. prašymas yra išnagrinėtas, priimtas sprendimas pareiškėjui įteiktas tinkamai, šis sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Raštas yra formalus ir juo Tarnyba vengė vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, akcentavo, kad konstatavus, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, Tarnybos Klaipėdos skyriaus neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nenustatytina. Akivaizdu, kad Tarnybos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Taigi, nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, skundas yra atmestinas.

III. 14. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendime išdėstyti motyvai yra formalūs, nesuderinami su sveiku protu, todėl laikytini akivaizdžiu teismo šališkumo, tendencingumo įrodymu. Pareiškėjas savo įsitikinimą dėl teismo šališkumo taip pat grindžia aplinkybe, jog panašūs skundai visada atmetami, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1047-1062/2017 išdėstyta pozicija, tvirtinimu, kad teismas pasirinktinai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika arba ignoravo nurodytus precedentus. Teigia, kad jis apskundė Raštą kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų ir kaip neveikimo aktą, šis reikalavimas buvo teisiškai pagrįstas. Tarnyba į skundus visada atsako abstrakčiai, formaliai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir žmogaus teises. Pareiškėjas iš dalies pakartoja savo argumentus apie Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintų jo teisių, teisės principų pažeidimą, diskriminaciją, patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Papildomai tvirtina, kad dėl Tarnybos veiksmų buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė depresiją ir t. t. Pareiškėjas išreiškia nepasitenkinimą dėl teismų veiklos.

16. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą peržiūrėti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir atleisti pareiškėją nuo pareigos padengti šias išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad teisės aktai nenustato teisės Tarnybai ar jos padaliniams panaikinti savo paties administracinį aktą, atsakovas Raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašyme keliamą reikalavimą ir tinkamai atsakė pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, buvo šališkas, neįvertino, kad Tarnybos Raštą pareiškėjas apskundė kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kaip neveikimo aktą ir jo reikalavimas buvo teisiškai pagrįstas. Pasak pareiškėjo, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais (neveikimu) teikiant atsakymą į pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas formaliai ir tendencingai išsprendė ginčą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, bylai aktualius įrodymus įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste.

25. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. prašymu Tarnybos Klaipėdos skyriui prašė peržiūrėti Tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas atlyginti teisinės pagalbos išlaidas ir atleisti nuo pareigos šias išlaidas padengti. Atsakovas šiuos pareiškėjo prašymus išnagrinėjo ir 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. (8.3Mr) TPS-784 „Dėl Jūsų 2021-01-07 prašymo“ nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis, o sprendimu įpareigota sumokėti 798,05 Eur suma yra priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą.

26. Įvertinusi Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, turinį 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, nustatančių, jog administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turi būti motyvuotas, kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Rašto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje nėra nustatyta, kad atsakymą į pareiškėjo prašymą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar kad atsakovo veiksmai pažeidė konkretaus įstatymo ar žemesnės galios teisės akto reikalavimus. Pasisakant dėl Rašte išdėstyto sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo teisėtumo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, nustatęs, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra teisėtas bei galiojantis (jo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015), o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo normos nesuteikia teisės Tarnybai ar jos padaliniams savo iniciatyva panaikinti savo paties individualų administracinį aktą.

27. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, taigi nėra nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė