2023-10-25 Nr. AB-18900-3-61-3-01799-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-667-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01799-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 30 d. išvados „Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. (68.2Mr)1B-1475 (toliau – ir Išvada) dalį, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 m. teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu;

2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Registrų centro kreipimosi dalį dėl kompensavimo už 2020 m. neatlygintinai suteiktas paslaugas bei priimti naują sprendimą dėl Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio pagrįstumo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. gegužės 3 d. gavo Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 m. teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas pagrįstas dydis yra 11 212 484,78 Eur, o Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai nėra pagrįstas. Išvados dalis, kuria pareiškėjo 1 684 856,07 Eur prašomas kompensuoti už 2020 m. sąnaudų dydis pripažintas nepagrįstu, prieštarauja teisės aktams.

3. Pareiškėjas nurodė paslaugas asmenims teikiantis atlygintinai, išskyrus teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatytas išimtis. Neatlygintinai teikdamas asmenims paslaugas, Registrų centras patiria atitinkamas sąnaudas, o neatlygintinai suteiktų paslaugų sąnaudų kompensavimo mechanizmas numatytas Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje ir Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 (toliau – ir Nutarimas) .

4. Pareiškėjas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl Registrų centro neatlygintinai suteiktų paslaugų kiekio, tačiau ginčas kyla dėl to, ar Registrų centrui gali būti kompensuojamos patirtos sąnaudos už paslaugas, suteiktas Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nenurodytiems subjektams už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus, tačiau ne pagal Aprašo reikalavimus apskaičiuotus paslaugų įkainius.

5. Pareiškėjas nurodė, jog jis privalo tam tikriems asmenims neatlygintinai teikti registro objektų registravimo / duomenų / dokumentų teikimo paslaugas, kai tokia teisė asmenims numatyta kituose teisės aktuose, nors juose ir nėra tiesiogiai reglamentuotas tokių Registrų centro patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Siekdamas kompensuoti patirtas sąnaudas už 2020 m. neatlygintinai suteiktas paslaugas (12 901 677,69 Eur), Registrų centras atliko viešojo pirkimo procedūras, su audito įmone uždarąja akcine bendrove Moore Mackonis (toliau – ir Audito įmonė) 2021 m. sausio 14 d. sudarė Kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų viešojo pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Audito įmonė atliko patikrinimą ir 2021 m. vasario 12 d. parengė Registrų centro patikrinimo ataskaitą dėl kompensuojamų paslaugų už 2020 metus (toliau – ir Ataskaita)

6. Pareiškėjas akcentavo, jog Sutarties 1 priede Audito įmonei kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninė užduotis buvo suformuluota taip, kaip buvo numatyta Tipinėje kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninėje užduotyje, patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1V-1255 (toliau – ir Techninė užduotis). Remiantis Techninės užduoties 7 punktu, Audito įmonė Atskaitoje privalėjo įvertinti, ar į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos ne tik tos sąnaudos, kurios gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ir tos sąnaudos, kurias Registrų centras patyrė teikdamas neatlygintinas registro objekto registravimo ir (arba) dokumentų teikimo paslaugas pagal kitus teisės aktus.

7. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomą principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), Tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (1.9E)1V-102 pakeistos Techninės užduoties nuostatos taikomos tik po jo įsigaliojimo pradedamiems kompensuojamų sąnaudų patikrinimo paslaugų pirkimams, todėl Registrų centrui nereikėjo keisti su Audito įmone pasirašytos Sutarties. Ataskaitoje vienareikšmiškai nustatyta, jog visi Registrų centro paslaugų gavėjai, kurie gavo kompensuotinas paslaugas iš biudžeto, yra pagal norminius aktus įtraukti į nemokamai gaunančių informaciją gavėjų sąrašą, į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos tik tos paslaugos, už kurias iš kitų subjektų imamas nustatyta tvarka patvirtintas atlyginimas. Ataskaita nėra nuginčyta ar paneigta Aprašo 35.4 punkto nustatyta tvarka, o gavęs Ataskaitą, vadovaudamasis Aprašo 33.4 punktu, Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. S-20475(1.4E) (toliau – ir Raštas) pareiškėjas pateikė Tarnybai informaciją apie apskaičiuotą 2020 m. 12 901 677,69 Eur kompensuojamųjų sąnaudų, kurias patyrė teikdamas įstatymuose nustatytas neatlygintinas paslaugas, išvadai dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo gauti bei Ataskaitą.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2020 m. Registrų centras objektų registravimo ir registrų duomenų teikimo paslaugas antstoliams, žiniasklaidos atstovams, notarams, fiziniams asmenims tais atvejais, kai tai numato teisės aktai, privalėjo teikti neatlygintinai ir tokias paslaugas neatlygintinai teikė ne savo iniciatyva ar savarankišku sprendimu, nes tokią prievolę Registrų centrui numatė teisės aktai, todėl jis neturėjo teisės nesivadovauti teisės aktų nuostatomis ir atsisakyti neatlygintinai teikti paslaugas tuo pagrindu, kad teisės aktuose, nustačiusiuose neatlygintinas registravimo / duomenų teikimo paslaugas, nebuvo tuo pačiu numatyto kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmo. Pareiškėjas nurodė patyręs sąnaudas dėl neatlygintino paslaugų teikimo, kurioms kompensuoti turi būti taikoma Įstatymo ir Aprašu nustatyta tvarka, kurios Tarnyba Išvadoje nepagrįstai netaikė. Tarnybai nevertinant sąnaudų, kurias Registrų centras patyrė dėl neatlygintino registrų objektų registravimo / duomenų teikimo paslaugų kitiems subjektams (ne valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms), šias sąnaudas Registrų centras privalės įtraukti apskaičiuodamas naujus atlyginimo dydžius, kurie turėtų įsigalioti nuo 2022 m. sausio mėn., dėl to atitinkamai brangtų paslaugos absoliučiai visiems asmenims.

9. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojus Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašui, patvirtintam Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 (toliau – ir Sąrašas), juo patvirtintiems atlyginimo už atitinkamų registrų objektų registravimą ir registrų duomenų teikimą dydžiams bei atitinkamų registrų nuostatų pakeitimams, notarams, antstoliams atitinkamos paslaugos nebėra teikiamos neatlygintinai (išskyrus atvejus, kai antstoliai teikia pranešimus dėl sąlyginės hipotekos pakeitimo arba išregistravimo). Pagal iki 2020 m. spalio 1 d. galiojusių Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 65 punktą, šio registro objektai buvo įregistruojami ir išregistruojami, duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, iki Sąrašo įsigaliojimo Registrų centras, vykdydamas jam priskirtą pareigą, notarų teikiamus registruoti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro objektus registravo neatlygintinai (neatlygintina paslauga notarams).

10. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba tas pačias sąnaudas, susidariusias už 2019 m. suteiktas paslaugas (registro objektų registravimo) notarams ir antstoliams pripažino pagrįstomis, tačiau praėjus pusei metų šią savo poziciją pakeitė, nors teisinis reglamentavimas pasikeitė tik 2020 m. spalio 1 d. Pareiškėjas privalėjęs neatlygintinai teikti jo tvarkomų registro duomenis antstoliams bei iki 2020 m. spalio 1 d. notarams, taip pat neatlygintinai buvo teikiami duomenys žurnalistams. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju Išvados dalis priimta formaliai, neįsigilinus į buvusį / esamą ir nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą, susijusį su registro tvarkytojo neatlygintinai teikiamomis paslaugomis (registro objektų registravimas, duomenų ar dokumentų teikimas). Tai, kad Registrų centras tam tikru laikotarpiu 2019–2020 m. neatlygintinai dalį paslaugų teikė ne tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams, tačiau ir pagal kitus teisės aktus juose nurodytiems subjektas, nepaneigia fakto, kad teikdamas paslaugas, Registrų centras patyrė ženklias sąnaudas, kurios Išvados dalimi nepagrįstai buvo nepripažintos pagrįstomis.

11. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad gali būti kompensuojamos tik tos pareiškėjo sąnaudos, kurių kompensavimą numato įstatymai ir kurios buvo teiktos tik ribotam subjektų ratui, sąnaudos gali būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų tik išpildžius visas iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodytas sąlygos: 1) paslaugos turi būti teikiamos susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms; 2) paslaugos nurodytiems subjektams turi būti teikiamos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 3) už tas pačias paslaugas iš kitų subjektų turi būti imamas atlyginimas.

13. Atsakovas akcentavo, jog Tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti ir nevertino, kam ir kokiais atvejais pareiškėjas privalo teikti paslaugas. Tarnyba yra įgaliota vertinti pareiškėjo sąnaudų, kurias jis patyrė teikdamas paslaugas pagrįstumą pagal galiojančiais teisės aktais reglamentuojamą kompensuojamųjų sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Tarnyba Išvadą dėl 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstumo pareiškėjui pateikusi vadovaudamasi galiojančiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas, kompensavimo mechanizmą.

14. Atsakovas neginčijo fakto, kad pareiškėjas neatlygintinai privalėjo teikti paslaugas ne tik iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusioje Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodytiems subjektams ir dėl to patyrė sąnaudas, tačiau pabrėžė, kad pagal iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą tik teikiant neatlygintinai paslaugas Įstatyme apibrėžtam konkrečiam subjektų ratui, t. y. susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareiškėjo patirtos sąnaudos galėjo būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

15. Atsakovas akcentavo, kad, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, patirtų sąnaudų neatlygintinai teikiant paslaugas kompensavimo tvarką nustato tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis ir Aprašas, o ne kiti teisės aktai, kuriuos nurodė pareiškėjas, ir kurie nustato pareiškėjo pareigą neatlygintinai teikti paslaugas. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato tik kompensuojamas sąnaudas ir Išvados priėmimo metu negalėjo būti aiškinama plečiamai remiantis kitais teisės aktais, kuriuose numatyta pareiškėjo pareiga teikti paslaugas neatlygintinai, kadangi kituose teisės aktuose nurodytų paslaugų teikimo sąnaudų kompensavimas apskritai nebuvo numatytas.

16. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde rėmėsi dar įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, nurodė neginčijantis ir nekvestionuojantis valstybės valios keisti teisinį reglamentavimą, kad pareiškėjui būtų kompensuojamos visos sąnaudos, kurias jis patiria / patirs, teikdamas neatlygintinai paslaugas asmenims, tačiau Išvadoje dėl pareiškėjo 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstumo vadovavosi tuo metu galiojusiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu. Tarnybos išvada už 2019 m. dėl pareiškėjui kompensuojamų patirtų sąnaudų už suteiktas paslaugas pagrįstumo ir Išvada yra du savarankiški dokumentai už skirtingus kalendorinius metus. Tarnyba, pateikdama išvadą dėl neatlygintino paslaugų teikimo sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, pagrįstumo, vadovaujasi Įstatymu, Aprašu, kitais teisės aktais, taip pat įvertina auditoriaus patikrinimo ataskaitą, tačiau nėra įpareigota ir neturi pagrindo remtis Tarnybos atitinkama praėjusių metų išvada, kadangi praėjusių metų išvada nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, už kurį teikiama Išvada.

17. Atsakovas teigė, kad vertindamas sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams, pagrįstumą, vadovavosi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusia 29 straipsnio 4 dalies redakcija ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, o pareiškėjo minėtos teisės aktų nuostatos teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams, nenumato. Nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas antstoliams, pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams. Tarnyba Išvadoje taip pat nustatė, jog dalis sąnaudų, patirtų teikiant paslaugas notarams (paslaugų kiekis 848 vnt., patirtų sąnaudų dydis – 9 620,25 Eur) yra kompensuotinos, nes, nors nekilnojamojo turto registro objektą registravo notarai, tačiau šiuo atveju registravimas buvo atliekamas valstybės ir savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos prašymu ir pačios šios institucijos ir (ar) įstaigos neturi galimybės tiesiogiai pareiškėjui pateikti prašymą registruoti nekilnojamojo turto registro objektą, t. y. paslauga laikytina suteikta ne notarams, o valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai

18. Atsakovas nurodė, kad iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija taip pat nenumatė duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, teikiant šias paslaugas žurnalistams (paslaugų kiekis 211 195 vnt., patirtų sąnaudų dydis 357 516,96 Eur). Dėl to vadovaujantis iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijos ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas žurnalistams. Be to, Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjo patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 112 vnt., patirtų sąnaudų dydis 1 169,08 Eur), o iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija – duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 4 376 vnt., patirtų sąnaudų dydis 15 708,89 Eur). Taigi nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas fiziniams asmenims.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas yra pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkytojas, o Teisingumo ministerija – šių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų valdytoja, turinti pareigą kai kuriems asmenims užtikrinti valstybės registrų paslaugų prieinamumą neatlygintinai, kadangi tai susiję su valstybei svarbių funkcijų atlikimu ar kitais viešojo intereso pagrindais. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 33.1–33.7 punktais, pareiškėjas privalo asmenims teikti neatlygintinai registro objektų registravimo / duomenų / dokumentų teikimo paslaugas, kai tokia asmenims teisė gauti šias paslaugas neatlygintinai yra numatyta kituose specialiuose teisės aktuose (pvz., valstybės įstaigoms, antstoliams, notarams, žiniasklaidos atstovams ir kt.), nors juose ir nėra tiesiogiai reglamentuotas tokių Registrų centro patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Tokiais atvejais Įstatymas ir taikytini specialieji teisės aktai nustato teisinį pagrindą, o Įstatymas nustato kompensavimo principus ir tvarką. Pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti neatlygintinai teikti paslaugas tuo pagrindu, kad specialiuose teisės aktuose, nustačiusiuose neatlygintinas registravimo / duomenų teikimo paslaugas, nebuvo tuo pačiu numatyto kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmo. Išvados dalis turėtų būti panaikinta ir visos pareiškėjos 2020 m. patirtos kompensuojamos sąnaudos turėtų būti pripažįstamos pagrįstomis.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į skundą prašė įvertinti skundo reikalavimų pagrįstumą ir priimti sprendimą kompleksiškai įvertinant visą sąnaudų kompensavimo teisinį reguliavimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pagal Registrų centro įstatų, patvirtintų Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-852, 3 punktą Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina pareiškėjo savininko teises ir pareigas. Kadangi priežiūros institucija, atsakovas, privalo išnagrinėti pareiškėjo patirtų sąnaudų pagrįstumą, įvertinti Ataskaitą ir pateikti išvadą dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo, ministerija iš esmės neturi galimybių ir pagrindo išspręsti šį klausimą ir priimti šiuo klausimu kitokį sprendimą.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog siekdamas kompensuoti patirtas sąnaudas už 2020 m. neatlygintinai suteiktas paslaugas, pareiškėjas sudarė̇ Sutartį, pagal kurią Audito įmonė atliko patikrinimą ir 2021 m. vasario 12 d. parengtoje Ataskaitoje nustatė̇, kad visi Registrų centro paslaugų gavėjai, kurie gavo kompensuotinas paslaugas iš biudžeto, yra pagal norminius aktus įtraukti į nemokamai gaunančių informaciją gavėjų sąrašą, į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos tik tos paslaugos, už kurias iš kitų subjektų imamas nustatyta tvarka patvirtintas atlyginimas, Registrų centro nurodytas neatlygintinai suteiktų paslaugų (registruotinų registro objektų ir / ar pateiktų dokumentų) kiekis yra teisingas ir kt. Pareiškėjas Ataskaitą bei informaciją apie apskaičiuotas 2020 m. 12 901 677,69 Eur kompensuojamąsias sąnaudas 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. S-20475(1.4E) pateikė̇ Tarnybai Išvadai gauti.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnyba 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (68.1Mr)1B-723 įpareigojo pareiškėją nurodyti, kokių teisės aktų nuostatomis jis vadovavosi, apskaičiuodamas kompensuojamąsias sąnaudas: 1) už notarams, antstoliams ir valstybės įmonėms suteiktas registro objekto registravimo paslaugas; 2) patirtas dėl neatlygintino registro objekto registravimo paslaugų teikimo fiziniams asmenims ir dėl neatlygintino dokumentų teikimo žurnalistams ir fiziniams asmenims, ir jas įtraukdama į 2020 m. patirtų kompensuojamųjų sąnaudų dydį. Tarnyba taip pat prašė̇ detalizuoti pateiktą informaciją apie 2020 m. kompensuojamąsias sąnaudas, patirtas dėl dokumentų teikimo, pagal paslaugų teikimo būdus ir kt. Pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-28011(1.31E) pateikė̇ paaiškinimus ir papildomą informaciją.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (68.2Mr)1B-113 pranešė pareiškėjui, kad, įvertinusi pareiškėjo pateiktus kompensuojamų sąnaudų dydžius ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 33 punkto nuostatomis, tekinanti išvadą, kad pareiškėjo nurodytas 12 901 677,69 Eur kompensuojamųjų sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, dydis yra nepagrįstas. Tuo pačiu, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 33.5 papunkčiu, Tarnyba įpareigojo pareiškėją per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos ištaisyti Tarnybos nustatytus trūkumus ir pakartotinai pateikti patikslintą informaciją apie kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumą Tarnybos išvadai gauti. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S-43521(1.4E) nurodė̇ 4 336,84 Eur sumažinęs kompensuojamų sąnaudų dydį ir nurodė̇ 12 897 340,85 Eur patikslintą kompensuojamųjų sąnaudų dydį.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, įvertinusi minėtais pareiškėjo raštais pateiktus duomenis bei informaciją, Tarnyba Išvadoje nustatė̇, kad pareiškėjas nepatikslino 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (68.2Mr)1B-1113 nurodytos informacijos dėl 1 684 856,07 Eur prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio, todėl Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo kompensuojamųjų sąnaudų už teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo paslaugas pagrįstas dydis yra 11 212 484,78 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Išvados dalies, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 m. teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu.

28. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, sprendė, kad pareiškėjas antstoliams, notarams ir žiniasklaidos atstovams tam tikras paslaugas privalėjo teikti neatlygintinai, tačiau iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija nurodė̇ sąlygas, būtinas tam, kad registro tvarkytojo sąnaudos, patirtos teikiant paslaugas, būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų – paslaugos turi būti teikiamos susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas. Aprašo 33 punktas nustato, kad tvarkytojo sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo, arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino registro objekto registravimo, įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

29. Teismas akcentavo, kad patirtų sąnaudų neatlygintinai teikiant paslaugas kompensavimo tvarką nustato tik Įstatymas ir Aprašas ir nors kiti teisės aktai numato, kokias paslaugas pareiškėjas turi teikti neatlygintinai, Tarnyba priimdama Išvadą privalėjo vadovautis Išvados priėmimo laikotarpiu galiojusiu Įstatymu ir Aprašu. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai nustatė̇, jog pareiškėjas neatitiko iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijos sąlygų, o Tarnyba privalo vadovautis imperatyviomis Įstatyme ir Aprašo nuostatomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.

30. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjo patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims. Taip pat iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumatė̇, kad galimas duomenų teikimo sąnaudų kompensavimas, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl vėliau įsigaliojusios Įstatymo redakcijos taikymo, kadangi Įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., o ginčijama Išvada priimta 2021 m. balandžio 30 d. Dėl to Tarnyba teisingai aiškino ir taikė̇ ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos Išvados priėmimo metu ir, teismo vertinimu, jos naikinti skundė išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat, atmetus reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

32. Pareiškėjas nurodo, jog Registrų centras, neatlygintinai teikdamas asmenims paslaugas (registro objektų registravimo / duomenų / dokumentų teikimo), patiria atitinkamas sąnaudas. Sąnaudų kompensavimo mechanizmas dėl neatlygintinai suteiktų paslaugų yra numatytas tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje ir Apraše. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Registrų centrui patirtos sąnaudos negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir kompensuojamomis, jei šios paslaugos buvo suteiktos subjektams, kurie nėra nurodyti Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, ir jei paslaugų įkainiai, nustatyti galiojančiais Vyriausybės nutarimais, nėra apskaičiuoti pagal Aprašo reikalavimus.

33. Pareiškėjo vertinimu, byloje susidarius situacijai, kai sąnaudų, kurias pareiškėjas patyrė dėl neatlygintino registro objektų registravimo, kompensavimą reglamentuoja tik Įstatymas ir detalizuoja Aprašas, o kiti teisės aktai nors ir numato neatlygintiną Registrų centro teikiamų paslaugų teikimą, tačiau sąnaudų dėl neatlygintino registro objektų registravimo kompensavimo nereglamentuoja, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, atlikdamas sisteminį teisės aktų vertinimą, sąnaudų, kurias Registrų centras pagrįstai patyrė dėl neatlygintino registro objektų registravimo, kompensavimui mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) turėjo pritaikyti Įstatymo ir Aprašu nustatytą tvarką, kurios Tarnyba, priimdama ginčijamos Išvados dalį, nepagrįstai netaikė. Registrų centras, neatlygintinai suteikęs registravimo / duomenų teikimo paslaugas, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad dėl šių suteiktų paslaugų patirtos sąnaudos jam bus kompensuotos, t. y. Tarnybos bus pripažintos pagrįstomis, todėl teismas nepagrįstai nepanaikino ginčijamos Išvados dalies.

34. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovo teigimu, patirtų sąnaudų teikiant paslaugas kompensavimo tvarką nustato tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis ir Aprašas. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato tik kompensuojamas sąnaudas ir Išvados priėmimo metu negalėjo būti aiškinama, kaip teigia pareiškėjas, plečiamai remiantis kitais teisės aktais, kuriuose numatyta pareiškėjo pareiga teikti paslaugas, kadangi šiuose aktuose nurodytų paslaugų teikimo sąnaudų kompensavimas nebuvo numatytas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog apeliaciniame skunde ne visiškai pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus Registrų centro pareigą teikti tam tikras paslaugas neatlygintinai antstoliams, notarams, žiniasklaidos atstovams ir fiziniams asmenims, buvo neteisingai nuspręsta remiantis tik Išvados priėmimo metu galiojusiais Įstatymu ir Aprašu. Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla turėtų būtų grindžiama įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, todėl Išvada privalėjo būti priimta pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Sistemiškai vertinant visą bendrą neatlygintino duomenų teikimo teisinio reglamentavimo kontekstą, nei Įstatymas, nei Aprašas nenumatė neatlygintino duomenų teikimo ar registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo tik apibrėžtam subjektų ratui, todėl esant tokio pobūdžio teisės spragai pirmosios instancijos teismas galėjo ją užpildyti taikant teisės aktus pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 2 d.), arba įvertinti klausimą dėl teisės aktų konstitucingumo (ABTĮ 4 str. 7 d.). Kaip įtvirtinta konstitucinėje jurisprudencijoje, įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. išvados „Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. (68.2Mr)1B-1475 dalies, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 m. teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė ir ginčo byloje dėl to nėra, jog pareiškėjas siekia kompensuoti patirtas sąnaudas už 2020 m. neatlygintinai suteiktas paslaugas 12 897 340,85 Eur sumai, iš kurių atsakovas ginčijamoje išvadoje prašomų kompensuoti sąnaudų dydį 1 684 856,07 Eur sumai pripažino nepagrįstomis.

43. Pareiškėjo patirtas ginčo sąnaudas (1 684 856,07 Eur sumai) sudaro sąnaudos, patirtos neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams, žurnalistams, fiziniams asmenims.

44. Ginčo santykius reglamentuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. redakcija).

45. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjui galiojančiais teisės aktais, be kita ko, ir Įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, buvo numatyta pareiga teikti nemokamas paslaugas antstoliams, žurnalistams, fiziniams asmenims. Tačiau kartu Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi buvo nustatyta, kokios pareiškėjo patirtos sąnaudos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, t. y. įstatymas nustatė, kad iš valstybės biudžeto lėšų registro tvarkytojui finansuojamos tos sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (2020 m.) galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis ar kitas galiojantis teisės aktas nenumatė galimybės pareiškėjui iš valstybės biudžeto finansuoti jo patirtas sąnaudas, teikiant atitinkamas nemokamas paslaugas antstoliams, žurnalistams, fiziniams asmenims.

47. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog atsakovas Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 m. teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra nepagrįstas.

48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo taikyti ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

49. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo remtis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi ir taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius teisnius santykius ar taikyti bendruosius įstatymų pradmenis ar teisės principus, nes aktualiu ginčui laikotarpiu galiojo įstatymas, kuris reglamentavo ginčo santykius, t. y. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, kuri konkrečiai apibrėžė, kokios pareiškėjo patirtos sąnaudos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.

50. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniams teismams nėra pavesta vertinti ginčijamų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o pavesta tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjo valia buvo numatytas ribotas pareiškėjo patirtų sąnaudų kompensavimas. Ši įstatymų leidėjo valia, kiek tai liečia pareiškėjo patirtas sąnaudas 2020 m., nebuvo pakeista ir priimant Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymą (2021 m. balandžio 15 d. Nr. XIV-250), nes jame nebuvo numatyta galimybė naujai priimtas įstatymo nuostatas taikyti pareiškėjo 2020 m. patirtoms sąnaudoms kompensuoti.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nepadarydamas proceso teisės normų pažeidimo. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė