5f38cb25-374f-4c6b-a1eb-e0ae90266d2e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7106-790/2015 Proceso Nr. 3-61-3-01016-2015-9         Procesinio sprendimo kategorija: 29 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui adv. pad. Tomui Juoniui, atsakovo atstovui Ruslanui Zadorinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

P. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. P. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2015-01-27 sprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ klausimÄ dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡davimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad 1995-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu baudžiamosiose bylose Nr. 94-1-00601-94 ir Nr. 17-1-00758-94 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 3 m.

Pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 58 straipsnio 2 punktÄ lygtinai nuteisti asmenys, jeigu jie per bandomÄ jį laikÄ nepadaro naujo nusikaltimo, laikomi neturinčiais teistumo. PareiÅ¡kėjas teistumÄ turėjo laikotarpiu nuo 1995-11-09 iki 1998-11-09, tačiau visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį elgėsi pavyzdingai, realios laisvės atėmimo bausmės jam atlikti nereikėjo, todėl nuo 1998-11-10 yra laikytinas neteistu. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2014-10-09 duomenimis pareiÅ¡kėjas laikomas neteistu.

Vadovaujantis 1996-07-02 redakcijos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsniu, pareiÅ¡kėjas nuo teistumo iÅ¡nykimo dienos turėjo teisę įsigyti tiek ribotos, tiek neribotos civilinės apyvartos ginklus, todėl atsakovas, vadovaudamasis nauja Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjo nuomone, sprendimas neleisti pareiÅ¡kėjui įsigyti ginklo ar Å¡audmenų, konstatuojant, kad jis neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sÄ lygos dėl buvusio teistumo, yra neadekvatus, įteisina įstatymų atgalinį galiojimÄ ir taip pažeidžia esminius teisės principus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2014-11-27 gavo medžiotojo bilietÄ , ginklas jam reikalingas medžioklei.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti, pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis bei Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei 49 straipsnio 1 daliai (pagal praÅ¡ymo esmę matyti, kad pareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o iÅ¡tirti atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai).

PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi nauja Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija, kai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teismo sprendimas buvo priimtas 1995-11-09, remiantis tuo metu galiojusiu 1961 m. BK. PareiÅ¡kėjas, remiantis 1996-07-02 Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcijos 18 straipsniu, nepriklausomai nuo savo teistumo, turėjo teisę įsigyti ir naudotis neribotos civilinės apyvartos ginklais ir Å¡audmenimis, o ribotos civilinės apyvartos ginklus įsigyti, valdyti, disponuoti ir jais naudotis galėjo nuo 1998-11-10, kuomet iÅ¡nyko teistumas.

Griežtesnį teisinių santykių reglamentavimÄ nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis numato, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi, pareiÅ¡kėjo manymu, Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡iÄ nuostatÄ , nes įteisina įstatymo galiojimÄ atgal, sukurdamas neadekvačias pasekmes asmenims, norintiems įsigyti ginklÄ . Ä®statymo nuostata dėl nepriekaiÅ¡tingos reputacijos užkerta galimybę asmeniui, teistam už atitinkamÄ nusikaltimÄ , tačiau neturinčiam teistumo, kada nors įsigyti ginklÄ , tai suponuoja ir Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalies (turėtų bÅ«ti 29 straipsnio 1 dalies) pažeidimÄ .

Å i Konstitucijos nuostata numato, kad valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos, pareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, yra diskriminacinės, pažeidžiančios asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ . Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatanti kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni, negu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimÄ laikyti ginklus ar leidimÄ neÅ¡iotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių taikomi apribojimai atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, taip pat yra diskriminacinė ir prieÅ¡taraujanti Konstitucijos 49 straipsnio 1 daliai (turėtų bÅ«ti 29 straipsnio 1 daliai), nes tokios normos pagrindu sukuriamas skirtingas asmenų vertinimas.

Teistas, bet neturintis teistumo, asmuo iki naujojo įstatymo gali teisėtai turėti ginklÄ , o asmuo teistas, bet neturintis teistumo ir norintis įsigyti ginklÄ po naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo tokios teisės nebeturi. Konstitucinis Teismas 2013-01-25 nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir Å¡audmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau tai darydamas turi paisyti proporcingumo principo.

      Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b. l. 24–26) praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad 1995-11-09 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendžiu J. P. baudžiamosiose bylose Nr. 94-1-00601-94 ir Nr. 17-1-00758-94 buvo pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 6 dalį. Jam paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., teismo konstatuota, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , už kurį BK numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 5 m., o pagal BK 147 straipsnio 3 dalį didžiausia laisvės atėmimo bausmė – 8 m. Pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010-11-18 įstatymo redakcija) nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimÄ laikyti ginklus ar leidimų neÅ¡iotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali bÅ«ti taikomi apribojimai, atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti, laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pateikė 2014-12-29, tokių leidimų iki 2011-02-28 neturėjo, todėl jo atžvilgiu teisingai taikytos 2011-03-01 įsigaliojusios Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nuostatos. SÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ yra iÅ¡ esmės skirtingos, kadangi teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

PareiÅ¡kėjo statusas neatitinka galiojančio Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sÄ lygų, todėl, atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkintas pagrįstai.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti, neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Skundas atmestinas. 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146, įsigaliojusiu 2011 m. kovo 1 d.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas buvo iÅ¡dėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Å io įstatymo 2 straipsnio 30-31 dalys apibrėžia, kad leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus, o leidimas neÅ¡ioti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir neÅ¡iotis jame nurodytus ginklus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 10 straipsnis numato, kad ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, o įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, be kita ko, medžioklei. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnis numato, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos (1 dalis).

Leidimai laikyti ar leidimai neÅ¡iotis A, B, C kategorijų ginklus iÅ¡duodami asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus (2 dalies 1 punktas). Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų Å¡audmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietÄ .  Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , už kurį BK numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. PareiÅ¡kėjas 2014-12-29 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti Å¡aunamieji ginklai) (b. l. 30).

Atsakovo VieÅ¡osios tvarkos valdyba 2015-01-27 priėmė skundžiamÄ sprendimÄ neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (b. l. 29), šį sprendimÄ grindė Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 9 d. nuosprendis (b. l. 59-72) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje (vagystė, padariusi nukentėjusiajam žymiÄ Å¾alÄ , taip pat padaryta grupės iÅ¡ anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai) (įstatymo redakcija iki 1995-01-01), BK 147 straipsnio 3 dalyje (atviroji vagystė įsibraunant į butÄ ) ir BK 18 straipsnio 6 dalyje (padėjimas daryti nusikaltimÄ ).

Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Minėtuose BK straipsniuose numatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo. Taigi atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, atitinkamai, jam negali būti išduodami leidimai laikyti ar nešiotis ginklus.Aplinkybė, kad pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui.

Pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas sprendžiant dėl nepriekaiÅ¡tingos reputacijos svarbus pats nusikaltimo padarymo faktas, o ne teistumo buvimas. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.Lyginant Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ su įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu matyti, kad naujos redakcijos įstatyme nustatyti griežtesni reikalavimai nepriekaiÅ¡tingai reputacijai.

Pagal Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas asmuo praėjus 3 metams po teistumo iÅ¡nykimo buvo laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu. Tuo tarpu pagal Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , jei asmuo apsvaigęs padarė nusikaltimÄ , už kurį BK numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo, jis negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos net ir po teistumo iÅ¡nykimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A662–1233/2012 buvo nagrinėjamas klausimas, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl naujos redakcijos Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 18 straipsnio tiek, kiek jis nenustato nepriekaiÅ¡tingos reputacijos netekimo termino, atitikties Konstitucijai, inter alia, Konstitucijos 30 straipsniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio konstitucingumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokiÄ pozicijÄ grindė tuo, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iÅ¡ vienos pusės ir visuomenės interesų – iÅ¡ kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieÅ¡taravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieÅ¡taravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas.

Beje, tokiÄ galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir susiformavusiÄ Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Tiek, kiek bÅ«tina visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali bÅ«ti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, įstatymų leidėjas sugriežtindamas sÄ lygas, kuomet asmuo laikytinas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, siekia užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ . Tokiu įstatyme numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teismas į Konstitucinį TeismÄ dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai kreipiasi tik tada, jeigu yra pagrindas manyti, įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, kad jam nekyla abejonė dėl Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto tiek, kiek jis sugriežtina iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusius nepriekaiÅ¡tingos reputacijos atvejus ir nenustato nepriekaiÅ¡tingos reputacijos netekimo termino, atitikties Konstitucijai.  Teisėjų kolegijai nekyla abejonė dėl Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio bei Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai, todėl pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit). 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-1146 nustatyti griežtesni nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai yra vieÅ¡ai paskelbti ir taikomi visiems asmenims, kurie kreipiasi dėl leidimų laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡davimo po Å¡io įstatymo įsigaliojimo (iÅ¡skyrus asmenis, turėjusius leidimus iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo). 2010 m. lapkričio 18 d.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) nustato, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimÄ laikyti ginklus ar leidimÄ neÅ¡iotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali bÅ«ti taikomi apribojimai, atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

Akivaizdu, kad tokia nuostata siekiama apsaugoti asmenų, kurie galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai realizavo teisę laikyti ir neÅ¡iotis ginklus, teisėtus lÅ«kesčius. Todėl ta aplinkybė, kad leidimus 2011 m. vasario 28 d. turėjusių asmenų atžvilgiu griežtesni apribojimai netaikomi, tačiau jie taikomi asmenims, jeigu jie kreipėsi dėl leidimų iÅ¡davimo po 2011 m. kovo 1 d., nereiÅ¡kia asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo. Kaip ne kartÄ konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, Å¡is principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ .

PareiÅ¡kėjas 2011 m. vasario 28 d. leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neturėjo, dėl leidimo iÅ¡davimo kreipėsi po 2011 m. kovo 1 d., todėl jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyti apribojimai, įsigalioję nuo 2011 m. kovo 1 d.Pastebėtina, kad teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas ir kt.).

Galiojant ankstesnei Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcijai nesikreipęs dėl leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklÄ iÅ¡davimo asmuo konkrečių teisių, kurios valstybės turi bÅ«ti saugomos, neįgijo. Todėl valstybė, sugriežtindama ginklų laikymo (neÅ¡iojimo) reikalavimus ir tuo siekdama konstituciÅ¡kai pagrįstų tikslų sustiprinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ , asmenų, kurie pagal anksčiau galiojusius reikalavimus teisės laikyti (neÅ¡ioti) ginklÄ nerealizavo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad itin panaÅ¡ioje į nagrinėjamÄ bylÄ jau minėtoje Lietuvos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662–1233/2012 apeliacinės instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, nepažeidžiant procedÅ«rinių taisyklių, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo normas, todėl pagrindo jo naikinimui nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).

Atsakovas klausimÄ dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡nagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo atsakovÄ Ä¯pareigoti klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo J.

P. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                     Marius Bajoras                                                                                                                                                                                                                         Ina Kirkutienė      Jolita Rasiukevičienė