5f37bdbe-7ccf-4cff-b4ea-c5e845be24be · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1155/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00552-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 30.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-923-657/2013 pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital ”, akcinei bendrovei SEB bankui, Z.

B., I. D. D., M. D. D., J. D. dėl administracinių aktų, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I., Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu vieÅ¡ajam interesui ginti, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d.

įsakymo Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, sklypo suteikimo natÅ«ra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę“ dalį dėl 0,20 ha sklypo dalies, kurioje nuosavybės teisių J. D. atkÅ«rimo metu buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas; panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 19/1681 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J. D.“ dalį, kuria J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas); pripažinti negaliojančiomis 2007 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-1376 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 1377 dalis dėl 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovėms I.

D. D. ir Z. B.; pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-3390 ir 2007 m. liepos 26 d. susitarimo Nr. G-3915 dalis dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kerida“; pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-11155 dalį dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui UAB „Zeuss Capital“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“; pripažinti negaliojančia hipotekos lakÅ¡to (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovė UAB „Zeuss Capital“ įkeitė atsakovui akcinei bendrovei (toliau - ir AB) SEB bankui 0,3296 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį 4,0847 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir panaikinti Å¡ios hipotekos registracijÄ ; taikyti dalinę restitucijÄ , įpareigojant atsakovÄ UAB „Zeuss Capital“ grÄ Å¾inti valstybei 0,3296 ha dydžio sklypo dalį, kurioje yra miesto miÅ¡kas, kompensuojant Å¡iam atsakovui iÅ¡ valstybės lėšų žemės sklypo 0,20 ha dalies įsigijimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad J.

D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,95 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, buvo ir Å¡iuo metu yra Kauno miesto teritorijoje. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu į 3,95 ha ploto žemės sklypÄ pateko 0,20 ha miÅ¡ko, o pagal 2013 metų duomenis 4,0827 ha žemės sklype (to paties žemės sklypo plotas pasikeitė patikslinus sklypo kadastrinius matavimus) yra 0,3296 ha miÅ¡ko. Ginčijami Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimas ir įsakymas buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir yra naikintini, nes miestų teritorijoje esantys miÅ¡kai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė.

Pripažinus negaliojančiomis administracinių aktų dalis dėl sklypo dalies, priskiriamos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta privati nuosavybė į Å¡iÄ sklypo dalį, todėl naikintinos ir tuo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Taikant restitucijÄ , turtÄ (žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas) reikia grÄ Å¾inti valstybei, o valstybė įpareigotina paskutiniajam Å¡io turto įgijėjui UAB „Zeuss Capital“ atlyginti patirtas to turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); taikė restitucijÄ natÅ«ra ir priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k.v., dalį, kuriÄ sudaro 0,0898 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kauno mieste;

įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenis; įpareigojo AB SEB bankÄ patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) įkeitimo AB SEB bankui 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡to (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis.Teismas nustatė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 19/1681 ir įsakymu Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo, sklypo suteikimo natÅ«ra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę“ atsakovei J.

D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 5,06 ha žemės, perduodant neatlygintinai 3,95 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o už likusiÄ 1,11 ha žemės dalį atlyginti iÅ¡mokant kompensacijÄ litais. Žemės sklypas buvo suteiktas teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. I-1276 priskirtoje Kauno miestui. Atsakovei J. D. suformuotame ir natÅ«ra grÄ Å¾intame 3,95 ha ploto žemės sklype buvo 0,20 ha miÅ¡ko žemės. Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 24269 nurodyta, jog 4,0847 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, yra 0,09 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Teismo sprendime nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje 2013 m. liepos 12 d. nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kinio senatis Å¡io ginčo nagrinėjimo atveju nėra praleista.Teismas iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos nustatė, kad ginčijamų Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu ginčo žemės sklype buvo 0,20 ha miÅ¡ko, kad pagal laikinÄ Å¾emės sklypo planÄ Å¡is žemės sklypas yra priskirtas privačiam miÅ¡kui. Teismas pažymėjo, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei J.

D. ir kuris buvo suderintas tiek su Kauno miesto ir rajono savivaldybių merais, tiek su Dubravos eksperimentine - mokomÄ ja miÅ¡kų urėdija, Kauno miesto ribų plane, parengtame 1997 metais, grÄ Å¾intino žemės sklypo vietoje iÅ¡ viso nebuvo nurodytas miÅ¡kas, parkas ar kiti želdiniai. Ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas ginčijamais Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu ir įsakymu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog Å¡ių administracinių sprendimų priėmimo metu, t. y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo J.

D. metu grÄ Å¾intame sklype buvo valstybinio miÅ¡ko, miesto miÅ¡ko ar miÅ¡ko parko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) (redakcija Nr. VIII-359, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m. birželio 2 d.) 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamais Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimus panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d.

įsakymo ir 1999 m. vasario 13 d. sprendimo dalis dėl J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha sklype (duomenys neskelbtini), atmetė. Atmetęs šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas sprendė, kad nėra pagrindo vėlesnius tarp atsakovų J. D., I. D. D., M. D. D., Z. B., UAB „Kerida“ ir UAB „Zeuss Capital“ sudarytus žemės sklypo perleidimo sandorius pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais.Teismas nustatė, kad po atliktų kadastrinių matavimų Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ buvo patikslintas UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas bei patikslinti registro duomenys. Atlikus žemės sklypo Nr. 502 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikrinimÄ nustatyta, kad Å¡iaurinėje sklypo dalyje į sklypÄ patenka 898 kv. m Kauno miesto miÅ¡ko. Teismas pažymėjo, kad Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktas grafinis 2011 m. sausio 24 d.

Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenų valstybinės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P1101-23760, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“, duomenys apie Kauno miesto miškų ir parkų želdinius sklypuose Nr. 29 ir Nr. 45, žemės sklypo ribų planas, Kauno miesto savivaldybės 2013 m. spalio 25 d. miškų plotų pokyčių schema Nr. 44594, taip pat liudytojo Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjo L.

D. parodymai teismo 2014 m. sausio 7 d. posėdyje. Teismas nustatė, kad patikslinus kadastrinius matavimus UAB „Zeuss Capital“ naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo iki 4,0847 ha (leistina paklaida – 0,1789 ha), iÅ¡ kurio miÅ¡ko žemės plotas padidėjo nuo 0,20 ha iki 0,3296 ha. IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos duomenų teismas nustatė, kad 0,1789 ha plotas buvo perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital” neatlygintinai. Teismas konstatavo, kad įrodymų, leidžiančių daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad už 0,0898 ha valstybės miÅ¡ko žemės sklypÄ buvo sumokėta, UAB „Zeuss Capital“ teismui nepateikė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. balandžio mėnesį buvo rengiamas kadastrinių duomenų patikslinimas, numatant 898 kv. m plotu sumažinti atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir atsakovas tam neprieÅ¡taravo, tačiau, tikėtinai dėl prasidėjusio ginčo nagrinėjimo teisme, administracinės procedÅ«ros nebuvo baigtos.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, sprendė, jog tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties, teismo įsitikinimu, tikslinant kadastrinius matavimus atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nepagrįstai buvo perduota 0,0898 ha valstybei priklausančio miÅ¡ko, todėl teismas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha miÅ¡ko žemės pripažino negaliojančia. Kadangi 2 125 000 Lt piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui UAB „Zeuss Capital“ įkeitė AB SEB bankui 3,95 ha žemės sklypÄ 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, o valstybės miÅ¡kas negali bÅ«ti hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnio 1 dalis), teismas, pripažinęs minėto Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymo dalį negaliojančia, nurodė patikslinti tiek hipotekos, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis. IeÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia hipotekos lakÅ¡to dalį, kuria atsakovas UAB „Zeuss Capital“ įkeitė kreditoriui AB SEB bankui 0,3296 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį 4,0847 ha ploto žemės sklype, teismas atmetė. Teismas, pripažinęs negaliojančia Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalį, kuria valstybės miÅ¡kui priskirtas 0,0898 ha žemės plotas įtrauktas į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , taikė restitucijÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kad byloje nepaneigtas UAB „Zeuss Capital” sÄ Å¾iningumas bei nepaneigtos aplinkybės, jog Å¡is atsakovas valdė ir naudojosi žeme nepažeisdamas įstatymų, nežinojęs ir neturėjęs žinoti, kad žemės sklypas, kurį papildomai neatlygintinai gavo iÅ¡ valstybės, padidėjus jo plotui po atliktų geodezinių matavimų (paklaidos ribose), negali bÅ«ti perleistas privačion nuosavybėn, iÅ¡ atsakovo UAB „Zeuss Capital” priteisė grÄ Å¾inti valstybei 898 kv. m miÅ¡ko žemės sklypo dalį, o iÅ¡ valstybės neatlygintinai gautos sklypo dalies vertės Å¡iam atsakovui nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ panaikinimo, o kitÄ teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , juo tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus.

IeÅ¡kovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas teisingai nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: ginčo sklypas nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu pateko ir Å¡iuo metu patenka į teritorijÄ , priskirtÄ Kauno miesto savivaldybei; Å¡iame sklype nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu buvo 0,20 ha, o Å¡iuo metu minėtame sklype yra 0,3296 ha miÅ¡ko; pagal teisinę reglamentacijÄ miesto teritorijoje esantis miÅ¡kas yra miesto miÅ¡kas ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – ir MiÅ¡kų įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 6 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsniu, 13 straipsniu yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas bei iÅ¡imtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti privatizuojama.

Nors teismas teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, taikė tinkamas teisės normas, tačiau padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčijamų Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu, t. y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo J. D. metu, jai suteiktame sklype buvo valstybinio miÅ¡ko, miesto miÅ¡ko ar miÅ¡ko parko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn (AtkÅ«rimo įstatymo (redakcija Nr. VIII-359, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m. birželio 2 d.) 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu ir įsakymu, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimo. Visgi pats teismas sprendime fiksavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) imperatyviai yra nurodęs, jog, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuo MiÅ¡kų įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y nuo 1995 m. sausio 1 d.

Teismas nepagrįstai savo sprendimÄ grindė faktu, kad ginčo sklype buvęs miÅ¡kas nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu nebuvo Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, miestui buvo priskirta 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. 1-1276, todėl sklype esantis miÅ¡kas įgijo miesto miÅ¡ko statusÄ nuo 1996 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. 1-1276 įsigaliojimo momentu, t. y. dar iki nuosavybės teisių J. D. atkÅ«rimo.Teismas, konstatuodamas, jog sklype esantis miÅ¡kas nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu neturėjo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statuso dėl to priežasties, kad jis Vyriausybės nutarimu nebuvo įtrauktas į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemas, prieÅ¡tarauja ne tik paties nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytai teisinei argumentacijai, taip pat Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, bet ir neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Byloje nustatytos aplinkybės ir skundžiamame sprendime iÅ¡dėstyta teisinė reglamentacija aiÅ¡kiai patvirtina, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojo aiÅ¡kios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Tokį reguliavimÄ pažeidžiantys Kauno apskrities virÅ¡ininko administraciniai aktai savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iÅ¡ esmės ir tai yra pagrindas ginčijamiems sprendimams (jų dalims) panaikinti bei vėliau sudarytiems sandoriams pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikė restitucijÄ natÅ«ra.

Atsakovas praÅ¡o priimti naujÄ teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovui UAB „Zeuss Capital“ buvo neatlygintinai perduotas 0,1789 ha žemės plotas, nes tokios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. 2008 metais patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo priimtas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas dėl sklypo ploto pasikeitimo 0,1347 ha dydžiu ir toks ploto pokytis atitinka leistinumo ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte.

Teismas sprendime nurodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį buvo rengiamas kadastrinių duomenų patikslinimas, numatant 898 kv. m plotu sumažinti atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Teismas Å¡iais kadastriniais matavimais neturėjo pagrindo remtis, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) nepriėmė sprendimo dėl kadastro duomenų patikslinimo ir Å¡ie kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas, visų pirma pripažindamas, kad 0,1789 ha žemės plotas buvo neatlygintinai perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital“, toliau nurodo, jog 0,0898 ha žemės plotas taip pat buvo perduotas tam pačiam atsakovui neatlygintinai. Nėra aišku, kodėl buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 dalis dėl 0,0898 ha žemės ploto, nes 2008 metais atliekant kadastrinius matavimus nebuvo minimas 0,0898 ha žemės plotas.

Šį plotÄ pats teismas nurodo kaip žemės sklypo ploto galimÄ sumažinimÄ pagal 2011 m. balandžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus. Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra tik 0,0898 ha žemės ploto, kuris priskiriamas valstybės miÅ¡kui, o teismas nemotyvavo, kodėl bÅ«tent 0,0898 ha žemės plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡ atsakovo UAB „Zeuss Capital“ grÄ Å¾intas valstybei.

Teismo įpareigojimas taikyti restitucijÄ natÅ«ra yra neteisėtas, nes tarp valstybės ir atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nebuvo sudarytas joks sandoris. Teismo pripažintu iÅ¡ dalies negaliojančiu apskrities virÅ¡ininko įsakymu Å¡iam atsakovui taip pat nebuvo perduotas 0,0898 ha žemės plotas. Ginčo žemės sklypo plotas padidėjo dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, toks ploto pasikeitimas nevirÅ¡ijo leistinos ribos, todėl taikyti restitucijÄ nėra pagrindo. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, tačiau tos ir čia nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Nagrinėjamu atveju teismas nepripažino, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo vykdyta netinkamai, jis nepanaikino administracinių aktų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad valstybės institucijos veiksmai esÄ lėmė, jog atsakovui buvo perduotas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Institucija veikė tinkamai, t. y. vadovaudamasi teisės aktais priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl kadastrinių duomenų tikslinimo. Teismas, įpareigodamas patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, iÅ¡ esmės įpareigojo valstybės institucijÄ atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Å i teismo sprendimo dalis sukuria teisinio neapibrėžtumo situacijÄ , nes patikslinant kadastrinius matavimus gali bÅ«ti nustatyta, jog ginčo žemės sklype yra daugiau nei 0,898 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 0,0898 ha žemės plotas buvo perduotas atsakovui neatlygintinai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas taisykles, pritaikė restitucijÄ nesant sandorio, taip pat tinkamai neaptarė ir nemotyvavo kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryÅ¡io su kitais įrodymais, priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ panaikindamas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo 2008 m. rugsėjo 15 d.

Nr. 02-01-10492 dalį dėl 0,0898 ha žemės ploto, rėmėsi 2011 m. atliktais kadastriniais matavimais, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalis dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteista valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Zeuss Capital“ minėta nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, taip pat kuria Nacionalinė žemės tarnyba ir AB SEB bankas įpareigoti patikslinti atitinkamai žemės sklypo kadastro ir įkeitimo duomenis.

Atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Ginčo žemės sklypas iki 1996 m. balandžio 4 d. priklausė Kauno rajono teritorijai, todėl ginčo teritorijoje esantis privatus miÅ¡kas negali bÅ«ti vertinamas kaip miesto miÅ¡kas. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , jos turimais duomenimis žemės sklypas nepateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamais Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimais nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Atsakovei J. D. nuosavybės teisės į 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha sklype (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 priėmimo, t. y. iki Lietuvos valstybės kadastre buvo įregistruotas Kauno miesto savivaldybės miÅ¡kų ir želdinių 93 kvartalo taksacinis miÅ¡ko sklypas Nr. 29, kurio dalis minėtu nutarimu buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir kuri patenka į ginčo sklypÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu grÄ Å¾intame sklype nebuvo valstybinio miÅ¡ko, miesto miÅ¡ko ar miÅ¡ko parko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn. Ginčijamų Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu minėtas Vyriausybės nutarimas negaliojo, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad pagal MiÅ¡kų įstatymÄ ginčo sklype esantis miÅ¡kas miesto miÅ¡ko statusÄ Ä¯gijo nuo 1996 m. balandžio 4 d., kuomet teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, buvo priskirta miestui, laikytinas nepagrįstu.

MiÅ¡ko plotas, kuris buvo perduotas atsakovei J. D. privačion nuosavybėn, pagal savo plotÄ ir dislokacijos vietÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto atžvilgiu pripažintinas mažareikÅ¡miu, Å¡i miÅ¡ko vietovė nelaikytina itin vertinga visuomenei. Dėl Å¡ios priežasties vieÅ¡ojo intereso poreikis nėra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant administracinius aktus, kurių pagrindu 0,20 ha miÅ¡ko plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į asmens teisėtus lÅ«kesčius.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsakovo atsiliepimo pagrindiniai argumentai: Atsakovas nesutinka, kad nuo MiÅ¡kų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d., miesto miÅ¡kai yra laikomi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei J. D., buvo suderintas su Dubravos eksperimentine - mokomÄ ja miÅ¡kų urėdija, Aplinkos apsaugos ministerijos regioniniu departamentu, o Kauno miesto ribų plane, parengtame 1997 m., grÄ Å¾intino žemės sklypo vietoje iÅ¡ viso nebuvo nurodytas miÅ¡kas, parkas ir kiti želdiniai.

Taigi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nesant Vyriausybės patvirtintiems miÅ¡ko plotams, medžiais apaugusi žemė negalėjo bÅ«ti laikoma miesto miÅ¡ku vien tik todėl, kad ji buvo miesto teritorijoje, prijungtoje prie miesto po 1995 m. birželio 1 d. Kadangi į ginčo sklypÄ patenkanti medžiais apaugusi žemės dalis nebuvo 1999 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ar miesto miÅ¡ko dalimi, todėl tokia žemės dalis negalėjo bÅ«ti vertinama kaip valstybės iÅ¡perkama, į kuriÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, priimdama ginčijamus įsakymÄ ir sprendimÄ , nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dalis grÄ Å¾inamo žemės sklypo yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.

Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skundÄ tenkinti, ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Ta aplinkybė, kad žemės sklypas, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, padidėjo teisės aktų leistinose ribose, negali bÅ«ti laikoma kaip 0,1347 ha valstybinės žemės perleidimo sandoris, taigi teismas neturėjo pagrindo taikyti restitucijÄ . Teismas, iÅ¡ dalies panaikindamas apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , nenurodė nei vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta faktÄ , kad teismas, priimdamas sprendimÄ , teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teigti, jog teismas padarė klaidingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo.

Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu grÄ Å¾intame žemės sklype buvo valstybinio miÅ¡ko, miesto miÅ¡ko ar miÅ¡ko parko, kuris priklauso iÅ¡imtinai valstybei. Apeliantas (ieÅ¡kovas) sutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iÅ¡ dalies panaikintas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas, tačiau praÅ¡o panaikinti apskrities virÅ¡ininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo dalyje 0,20 ha miÅ¡ko.

Tai reiÅ¡kia, kad palikus galioti teismo sprendimo dalį, kuria apskrities virÅ¡ininko įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo buvo panaikintas (dalis dėl 0,898 ha ploto), nesutaptų valstybei grÄ Å¾intino valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. Taigi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimai prieÅ¡tarauja tarpusavyje ir negali bÅ«ti tenkinami. IeÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti atsakovo skundo dalį dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymÄ dėl 0,0898 ha žemės ploto, taikė restitucijÄ ir iÅ¡ UAB „Zeuss Capital“ priteisė valstybei natÅ«ra 0,0898 ha žemės sklypo dalį bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. IeÅ¡kovas atsiliepime praÅ¡o atmesti tÄ atsakovo apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:IeÅ¡kovas sutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, nėra pakankamai argumentuota, nes nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu patikslinus ginčo sklypo kadastrinius duomenis, į sklypo plotÄ papildomai įtraukta ir atsakovui UAB „Zeuss Capital“ buvo neatlygintinai perduota 0,1789 ha žemės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administraciniu aktu neteisėtai ir nepagrįstai į sklypo plotÄ buvo įtrauktas ir miÅ¡ko plotas, Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. IeÅ¡kovas sutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo dalys dėl administracinio akto panaikinimo iÅ¡ dalies (dėl 0,0898 ha žemės ploto), dėl Å¡io žemės ploto grÄ Å¾inimo valstybei bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybÄ patikslinti sklypo kadastrinius duomenis sukuria teisinio neapibrėžtumo situacijÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas, nors savo apeliaciniame skunde ir prašė palikti galioti teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas dėl 0,0898 ha žemės ploto, įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo argumentus, įsitikino, kad ir Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina bei priimtinas naujas sprendimas, panaikinant šį administracinį aktÄ visa apimtimi. Tokiu atveju tikslinga vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalimi ir peržengti apeliacinio skundo ribas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-(14.8.7)-2684, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymÄ Nr. A-3416 su priedu, detaliojo plano brėžinį, žemės sklypo planÄ , Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. 8SK-(14.8.100.)-283.

Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymÄ Nr. A-3416 ir juo patvirtintÄ Å¾emės sklypo detalųjį planÄ , atskirto žemės sklypo (pagal DP sklypo Nr.

34) planÄ , žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , 2014 m. gegužės 14 d. advokato paklausimÄ ir 2014 m. gegužės 21 d. prokuratÅ«ros atsakymÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pasiÅ«lyta raÅ¡tu pateikti nuomonę dėl praÅ¡omų priimti naujų įrodymų. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakovai AB SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praÅ¡omų pridėti prie bylos naujų dokumentų neprieÅ¡taravo, atsakovai I.

D. D. ir M. D. D. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. raÅ¡to Nr. 8SD-(14.8.7)-2684, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo 8SK-(14.8.100.)-283 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A-3416 su priedais pridėjimo prie bylos neprieÅ¡taravo, pažymėdami, kad kiti į bylÄ teikiami įrodymai yra tik iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau nurodytų ir jie įrodomosios vertės neturi, tačiau dėl jų pridėjimo prie bylos taip pat neprieÅ¡tarauja.

Po to, kai Å¡i civilinė byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo bÅ«du į 34 žemės sklypus, o ginčo dalyku esanti 0,3296 ha žemės sklypo dalis detaliuoju planu buvo atskirta irgi suformuojant atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suteikus kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į praÅ¡omų priimti dokumentų, patvirtinančių naujas faktines aplinkybes, priėmimo datÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie duomenys negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pirmiau iÅ¡vardyti ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir atsakovo UAB „Zeuss Capital“ pateikti dokumentai priimtini ir vertintini bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atkuriant nuosavybės teises J. D. 3,95 ha sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimu, buvo pažeistos imperatyviosios Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatos, Konstitucijos 47 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkto nuostatos, nustatančios, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl asmenų nuosavybės teisės į juos natūra negali būti atkurtos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu 0,20 ha dalį 3,95 ha žemės sklype sudarė miesto miÅ¡kas, įstatymais priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.       Dėl administracinių aktų, pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 19/1681 ir įsakymu Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo, sklypo suteikimo natÅ«ra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę“ atsakovei J.

D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 5,06 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 3,95 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (3,74 ha žemės Å«kio naudmenų, 0,20 ha miÅ¡kų, 0,01 ha vandenų) (I t., b. l. 17-18, 28). Taigi atsakovei J. D. suformuotame 3,95 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intame žemės sklype buvo 0,20 ha miÅ¡ko žemės. Minėtame Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendime nurodyta, kad 5,06 ha žemė yra (duomenys neskelbtini).

Å iuo administraciniu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės J. D. į 5,06 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 3,95 ha (sprendime nedetalizuota, kad natÅ«ra suteikiamame sklype yra ir miÅ¡ko žemės), o minėtame įsakyme fiksuojant duomenis apie nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , sklypo suteikimÄ natÅ«ra ir kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ , jau yra nurodyta, jog į suteikiamÄ 3,95 ha žemės sklypÄ patenka 0,20 ha miÅ¡ko. Žemės sklypas buvo suteiktas teritorijoje, kuri 1996 m. balandžio 4 d.

įstatymu Nr. I-1276 (dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo) buvo priskirta Kauno miestui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu, tiek ir Å¡iuo metu patenka į teritorijÄ , priskirtÄ Kauno miesto savivaldybei, kad Å¡iame žemės sklype nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu buvo 0,20 ha, o Å¡iuo metu fiksuojama 0,3296 ha miÅ¡ko plotas.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).Nagrinėjamoje byloje ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 5 straipsnio (1998 birželio 2 d.

įstatymo Nr. VIII-759 redakcija) 6 dalies 3 punkte tarp kitų valstybinės reikšmės miškams priskirtų valstybinės reikšmės miškų, išimtinės nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, įskaityti ir miestų miškai. Toks miškas pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija). Aplinkybę, kad ginčo žemės sklype yra miško, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. spalio 29 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medelynų planas (Miškotvarka. 1996 m.

M1:20000“), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinė medžiaga (Taksoraštis. Miškotvarka 1996-1998 m.), ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos, t. y. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medelynų plano fragmentas Nr. 44593, Kauno miesto savivaldybės miškų plotų pokyčių schema Nr. 44594. Iš šiuose dokumentuose esančių duomenų matyti, kad pagal faktinę miško padėtį nuosavybės teisių atkūrimo metu – 1999 m. vasario 13 d.

į 3,95 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo ribos nustatytos pagal laikinÄ jį planÄ ) pateko 0,20 ha miÅ¡ko plotas, kad atlikus tikslius kadastrinius matavimus į 4,0827 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,3296 ha miÅ¡ko žemės plotas. Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre taip pat yra Å¡iame žemės sklype įregistruotas 0,3296 ha miÅ¡ko plotas. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad Kauno miesto teritorijoje esančiame ginčo sklype nuosavybės teisių atkÅ«rimo (1999 m.) ir sklypo perleidimo sandorių sudarymo (2007 metais) metu buvo miÅ¡ko.

Byloje nenustatyta (atsakovai neįrodinėjo), kad vėliau faktinė situacija ginčo žemės sklype pasikeitė ir jame nebeliko miško, o kaip jau minėta, pagal 2013 m. spalio 25 d. duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 0,3296 ha miško plotas. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra miško, buvo ir yra Kauno miesto teritorijoje, to pakanka, kad būtų konstatuota, jog tai yra valstybinės reikšmės miškas.

Toks miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku ex lege. Dėl šios priežasties atsakovų teiginiai, kad ginčo teritorijoje esantis miškas miesto miškui, t. y. valstybinės reikšmės miškui buvo priskirtas tik nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ įsigaliojimo 2005 m. liepos 22 d., yra nepagrįsti.

Kaip jau minėta, ginčo objektas yra Kauno miesto teritorijos ribose, todėl į Å¡iÄ teritorijÄ patenkanti miÅ¡ko dalis pagal įstatymÄ automatiÅ¡kai priskiriama valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei, ginčijamų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo ir įsakymo dalys dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 0,20 ha sklypo dalį (miÅ¡kÄ ) pripažintinos negaliojančiomis. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad atsakovų – fizinių ir juridinių asmenų sudaryti sandoriai dėl žemės sklypo dalies (0,20 ha), kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, perleidimo yra niekiniai ir negalioja.     Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymo Nr. 02-01-10492 panaikinimo Pirmosios instancijos teismas panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikinęs Å¡iÄ Ä¯sakymo dalį, pirmosios instancijos teismas taikė restitucijÄ natÅ«ra, t. y. priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 0,0898 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, įpareigodamas Nacionalinę žemės tarnybÄ patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, o AB SEB bankÄ â€“ žemės sklypo įkeitimo 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡to duomenis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte nustatyta, kad <...> Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. <...>.

Ginčo sklypas buvo baigtas formuoti ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre žemėtvarkos projekto pagrindu, kuris patvirtintas Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246 (žemės tvarkymo bylos 22 lapas, T. 2, b. l. 147-150). UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 metais atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu keitėsi specialios sÄ lygos, žemės naudmenų eksplikacijoje buvo nurodyta, kad miÅ¡kas užima 0,3296 ha, t. y. miÅ¡ko plotas padidėjo nuo 0,20 ha iki 0,3296 ha ploto, o viso žemės sklypo plotas patikslinus kadastro duomenis padidėjo nuo 3,95 ha iki 4,0847 ha (žemės tvarkymo bylos 13-18 lapai).

Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 02-01-10492 patikslino žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenis pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus (žemės tvarkymo bylos 4-5 lapai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus padidėjo leistinose ribose, kaip tÄ numato Nuostatų 21 punktas. Tarp Å¡alių ginčo dėl Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,1789 ha plotas buvo perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital“ neatlygintinai, taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Zeuss Capital“ nepateikė įrodymų, jog už perduotÄ 0,0898 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės sklypÄ buvo sumokėta.

Teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai neatitinka bylos duomenų. Byloje nėra duomens, kad 0,1789 ha plotas buvo neatlygintinai (papildomai) perduotas atsakovui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuo 2008 m. fiksuojamas 4,0847 ha ploto žemės sklypas; žemės sklypo ploto pokytis 0,1347 ha dydžiu nuo anksčiau buvusio įregistruoto ploto įvyko dėl atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų, t. y. sklypo plotas padidėjo nuo 3,95 ha iki 4,0847 ha.

Toks ploto pokytis pagal Nuostatus yra leistinas, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tikslinant kadastrinius matavimus buvo nepagrįstai perduota atsakovui UAB „Zeuss Capital“ 0,0898 ha valstybei priklausančio miÅ¡ko, yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , taip pat rėmėsi 2011 m. balandžio mėnesį rengtais kadastrinių duomenų patikslinimais, pagal kuriuos UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas bÅ«tų sumažintas 898 kv. m (II t., b. l. 43-47).

Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad Nacionalinei žemės tarnybai nepriėmus sprendimo dėl kadastro duomenų patikslinimo ir neįregistravus jų nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais kadastriniais matavimais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, padidėjo teisės aktų leistinose ribose, šio 0,1347 ha žemės sklypo ploto padidėjimo negalėjo laikyti valstybinės žemės 0,1347 ha dalies perleidimo sandoriu, todėl negalėjo pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d.

įsakymo dalį ir dėl to taikyti restitucijÄ .IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ Nr. 02-1-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“, ieÅ¡kinyje nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė bendras sklypo plotas, taip pat kitų sklype esančių žemės naudmenų plotai, įskaitant ir tai, kad padidėjo sklype esančio miÅ¡ko plotas (iki 0,3296 ha). Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2013 m. lapkričio 15 d. pateiktais Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis žemės sklype esantis miÅ¡ko plotas Å¡iuo metu taip pat sudaro 0,3296 ha.

Nepaisant to, kad ieškovas sutinka su patikslintais kadastriniais matavimais, remiasi jų duomenimis reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl restitucijos, t. y. praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti valstybei 0,3296 ha miÅ¡ko (vietoje 0,20 ha), visgi ieÅ¡kinyje teigia, jog sklypo kadastriniai duomenys patikslinti nesant teisėto pagrindo ir pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, į privataus sklypo ribas įtraukiant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo administraciniu aktu (įsakymu) ginčo sklypo kadastriniai duomenys buvo baigti teisiÅ¡kai formuoti, tačiau faktiniai kadastro duomenys nustatyti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko, ginčo sklypo ribos, koordinatės, taÅ¡kai buvo pažymėti vietoje, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008 m. sausio 17 d. akte (žemės tvarkymo bylos 17 lapas).

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2008 metais žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Å¡ie duomenys įregistruoti turto registre, fiksuojant, jog 4,0847 ha žemės sklype 0,3296 ha dalį sudaro miÅ¡ko žemės plotas, be to, pats ieÅ¡kovas remiasi Å¡iais kadastro duomenimis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ , kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu 0,3296 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (V t., b. l. 54-55).

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, taip pat nepagrįsta laikytina ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalies, kuria 0,0898 ha žemės plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, įtrauktas į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), negaliojimo taikytina restitucija. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija Å¡iame apeliacinės instancijos teismo sprendime toliau pasisakys dėl restitucijos, kuri taikytina dėl neteisėtais administraciniais aktais (jų dalimis) atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ .

Dėl restitucijos taikymo Sprendžiant dėl restitucijos Å¡iuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kuria siekta suvienodinti iki Å¡iol formuojamÄ teismų praktikÄ bylose, kuriose sprendžiamas restitucijos klausimas pripažinus administracinį aktÄ , kurio pagrindu perleistas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje byloje pasisakė, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko perdavimÄ atsakovės J.

D. nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Atsakovė pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatant konkrečius grÄ Å¾intinos žemės plotus. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atsakovė J. D. neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grÄ Å¾intinos žemės plotų nustatymo, byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų dariusi įtakÄ valstybės institucijų sprendimams. Atsakovės I. D. D. ir Z. B., kurios iÅ¡ J.

D. įsigijo ginčo žemės sklypÄ , vėliau atitinkamai kiti Å¡io žemės sklypo įgijėjai – UAB „Kerida“ ir UAB „Zeuss Capital“ laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, nes vien tai, kad jie privalėjo žinoti, jog nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miÅ¡ko plotus negali bÅ«ti atkurtos, nėra pagrindas pripažinti juos nesÄ Å¾iningais. Pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, ir Å¡iems turtÄ pirkimo-pardavimo sandoriais perleidus kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems procesas pripažintinas baigtu; prieÅ¡ingu atveju Å¡ių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atsižvelgdama į Å¡iÄ aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju restitucija taikytina tarp valstybės ir valstybei grÄ Å¾intino turto paskutiniojo įgijėjo.

Kaip jau buvo minėta pirmiau šiame teismo sprendime, dabartiniu metu žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo būdu į 34 žemės sklypus, o ginčo dalyku esanti 0,3296 ha ploto miško žemės sklypo dalis detaliuoju planu irgi buvo atskirta ir suformuotas atskiras sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suteikiant kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Zeuss Capital“ prašymuose dėl naujų įrodymų priėmimo patvirtino, kad tenkinus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir vėliau įvykusių žemės sklypo perleidimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, restitucija turėtų būti taikoma atsižvelgiant į tai, kad 0,3296 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo atskirtas ir suformuotas kaip atskiras miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuriam nustatytas naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, ir kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, turintis unikalųjį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad sprendžiant dėl restitucijos taikymo natūra, valstybei turėtų būti gražinta ne žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (0,3296 ha), o atskiru objektu suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Å¡ia aplinkybe, valstybei grÄ Å¾intinas atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno mieste.IÅ¡ byloje esančios 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas UAB „Zeuss Capital“ žemės sklypÄ , kuriame yra dalis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, įsigijo už 2 000 000 Lt (I t., b. l. 46-52), tačiau iÅ¡ toje pačioje sutartyje pateiktų duomenų apie vidutinę sklypo vertę Å¡io sklypo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo mažesnė – 730 955 Lt, todėl vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, atsakovui UAB „Zeuss Capital“ iÅ¡ valstybės priteistina suma skaičiuojama pagal sandorio sudarymo metu įsigyto sklypo apskaičiuotÄ Â vidutinę rinkos vertę, t. y. 0,20 ha plotui (valstybei grÄ Å¾intina žemės sklypo dalis, buvusi sandorio sudarymo metu) tenkanti vertės dalis nuo bendros vidutinės viso žemės sklypo vertės (730 955 Lt), ir ji sudaro 37 010,38 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant restitucijÄ turto įsigijimo rinkos vertė apskaičiuota įvertinus tai, kad 3,95 ha žemės sklypo įsigijimo metu miÅ¡ko plotas visame sklype sudarė 0,20 ha, o didesnis miÅ¡ko plotas (0,3296 ha) užfiksuotas tik 2008 metais atlikus tikslius kadastrinius matavimus. Dėl hipotekos sandorio Bylos duomenys (I t., b. l. 55-57) liudija, kad 2 125 000 Lt prievolės įvykdymui užtikrinti atsakovas UAB „Zeuss Capital“ 2008 m. vasario 19 d. hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė atsakovui AB SEB bankui nuosavybės teise valdomÄ 3,95 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalį – 0,20 ha (po kadastro duomenų patikslinimo – 0,3296 ha) ploto užima miÅ¡kas, priskirtinas iÅ¡imtinei valstybės nuosavybei ir jai grÄ Å¾inamas.

Pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį iÅ¡ civilinės apyvartos iÅ¡imtas nekilnojamasis daiktas negali bÅ«ti hipotekos objektu. Pripažinus iÅ¡ dalies niekiniais ir negaliojančiais administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į miÅ¡kÄ , ir atitinkamai konstatavus ginčo sklypo dalies perleidimo sandorių neteisėtumÄ , o valstybinį miÅ¡kÄ grÄ Å¾inus teisėtai savininkei – valstybei, pripažintina negaliojančia ab inio ir hipotekos sandorio dalis dėl ginčo objektu buvusio žemės sklypo.

Pagal į bylÄ pateiktus naujus duomenis, suformavus ginčo žemės sklypÄ Ä¯ naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , hipoteka yra įregistruota žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ji įregistruota po padalijimo suformuotam nekilnojamajam daiktui (V t., b. l. 54-55). Esant tokiai aplinkybei, pripažintina negaliojančia hipotekos lakÅ¡to (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis dėl 0,3296 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo. Å iuo teismo sprendimu hipotekos lakÅ¡to dalies pripažinimas negaliojančia yra pagrindas iÅ¡registruoti hipotekÄ dėl 0,3296 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Visos pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinant iÅ¡ dalies, t. y. atmetant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo panaikinimo, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinant. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Å iuo atveju byloje priimamas naujas sprendimas, beveik visa apimtimi tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , taip pat tenkinant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo dalį dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo, todėl spręstinas klausimas dėl Å¡alių turėtų iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuroro ieÅ¡kinį (netenkinta tik ieÅ¡kinio dalis dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo panaikinimo) ir apeliacinį skundÄ , kuriuos paduodant prokuroras nuo žyminio mokesčio buvo atleistas, Å¡is mokestis turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovų. Esminis byloje pareikÅ¡tas reikalavimas – pripažinti iÅ¡ dalies neteisėtu ir negaliojančiu valstybės įgaliotos institucijos administracinį aktÄ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo.

Å io administracinio akto pagrindu atsakovė J. D. įgijo nuosavybę į žemės sklypÄ , kuriuo galėdama disponuoti savininko teisėmis sudarė vienÄ iÅ¡ byloje taip pat ginčytų pirkimo-pardavimo sandorių. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės kokie nors teisei prieÅ¡ingi veiksmai bÅ«tų lėmę ar turėję įtakos tam, kad bÅ«tų priimti iÅ¡ dalies neteisėti ir pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai. Ä®vertindama Å¡ias faktines aplinkybes, atsižvelgdama į AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas dėl Å¡alių atleidimo nuo žyminio mokesčio bylose dėl įgaliotos valstybės institucijos priimtų sprendimų nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyto bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo principo ir nepriteisti iÅ¡ atsakovų žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CK 1.5 straipsnis, AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, CPK 96 straipsnio 5 dalis).Byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovė J.

D. turėjo 3 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 2, b. l. 163-164; t. 4, b. l. 95). Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso patyrė 13 973,52 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 27-41; t. 4, b. l. 96-128). Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 476,52 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (V t., b. l. 62-77).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pasiektÄ teisinį rezultatÄ , t. y. kad iÅ¡ esmės visi ieÅ¡kovo reikalavimai yra tenkinami, o netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas nėra susijęs su pareikÅ¡tais esminiais reikalavimais – pripažinti iÅ¡ dalies neteisėtais ir negaliojančiais valstybės įgaliotos institucijos administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, sprendžia, jog atsakovams J. D. ir UAB „Zeuss Capital“ jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančia Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 19/1681 dalį, pagal kuriÄ J.

D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančia Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo, sklypo suteikimo natÅ«ra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę“ dalį dėl 0,20 ha miÅ¡ko natÅ«ra suteikimo.Pripažinti negaliojančiomis 2007 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-1376 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 1377 dalis dėl 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo bei perdavimo I.

D. D. ir Z. B.Pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-3390 ir 2007 m. liepos 26 d. susitarimo Nr. G-3915 dalis dėl 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“.Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-11155 dalį dėl 0,20 ha miÅ¡ko, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital“.Pripažinti negaliojančia hipotekos lakÅ¡to (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Zeuss Capital“ įkeitė akcinei bendrovei SEB bankui 0,3296 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės plotÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Zeuss Capital“ (juridinio asmens kodas 300121446) nuosavybės teise priklausantį 0,3296 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.Priteisti iÅ¡ valstybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital“ (juridinio asmens kodas 300121446) 37 010,38 Lt (trisdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius deÅ¡imt litų ir trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus).

Atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 panaikinimo. Teisėjai             Alė Bukavinienė              Dalia Kačinskienė              Gintaras Pečiulis