2018-11-27 Nr. AB-21602-3-61-3-00490-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1600-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00490-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. O. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos brasta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui, A. S., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. O. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S. papildomo tyrimo.

2. Nurodė, kad UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., atlikdamas darbo funkcijas, 2013 m. rugsėjo 10 d. patyrė sunkią galvos traumą ir 2013 m. rugsėjo 18 d. mirė. Šį įvykį tyrė ir 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras kreipėsi į VDI su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą, pateikdamas įvertinimui kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad saugos darbe instruktavimo žurnale galimai pasirašė ne A.

S., o kitas asmuo. Buvo atliktas papildomas tyrimas ir 2015 m. gruodžio 11 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė surašė mirtino nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai išnagrinėjo papildomo tyrimo dokumentus ir 2016 m. sausio 4 d. pateikė išvadas. Vyriausiasis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į šias išvadas, 2016 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą. Pareiškėjos nuomone, šis sprendimas yra naikintinas ir skirtinas papildomas tyrimas, nes tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Naujai surašytame 2015 m. gruodžio 11 d. papildomo tyrimo akto 7 punkte, pažeidžiant Nuostatų 46.1 papunkčio reikalavimus, panaikinti 2014 m. sausio 30 d. surašyto nelaimingo atsitikimo akto 7 punkte buvę duomenys apie tai, kad nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios. Naujai surašytame 7 punkte aprašoma versija, kad nukentėjusysis nukrito nuo savo atsineštų kopėtėlių, kuri yra palankesnė UAB „Baltijos brasta“, tačiau nepateikta informacija, kad ši versija nėra patvirtina, bet yra tiriama ikiteisminiame tyrime. 2014 m. sausio 30 d. akte buvo nurodyta, kad montuojant stelažus darbuotojai dirbo nesaugioje aplinkoje ir buvo pažeistos darbų saugos taisyklės, bet naujai surašytame punkte šios informacijos nebeliko.

Naujai surašytame 7 punkte nurodoma, kad A. S. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnale pasirašė pats, bet tokia išvada prieštarauja kriminalistinių tyrimų išvadai, kurioje teigiama, kad UAB „Baltijos brasta“ saugos darbe instruktavimų žurnale tikriausiai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas A. S. parašą. Šioje dalyje ikiteisminis tyrimas taip pat nėra baigtas. Nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, t. y. pagalbinis darbininkas A.

S., montuodamas stelažus, priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias ir tuo pažeidė UAB „Baltijos brasta“ direktoriaus įsakymu patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadines instrukcijas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 1–3) teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. surašytame akte nurodytos aplinkybės nebuvo panaikintos, bet papildytos naujais teiginiais, kurie išdėstyti 2015 m. gruodžio 11 d. papildomo tyrimo akte, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Nuostatų 46.1 papunkčio pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad VDI nustato, ar buvo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, ar šie pažeidimai tiesiogiai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, t. y. tyrimo tikslai yra susiję su nelaimingų atsitikimų darbe prevencija, o ne su kaltųjų asmenų nustatymu ir baudžiamosios atsakomybės taikymu. VDI tyrimo metu, vertindama liudininkų paaiškinimus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad šio nelaimingo atsitikimo atveju kenksmingas veiksnys buvo kritimas iš aukščio, o veiksnio šaltinis – kopėčios, todėl pareiškėjos teiginiai, kad VDI tyrimo metu nebuvo nustatytas kenksmingas veiksnys ir jo šaltinis, yra nepagrįsti. Kadangi dėl parašų darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje registracijos žurnale ekspertas neturi kategoriškos nuomonės, todėl pareiškėjos teiginiai dėl įvadinių instruktavimų fakto nebuvimo yra nepagrįsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 77–81) prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, nevertino nelaimingo atsitikimo darbe akte aprašytų apdraustojo darbo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, todėl naujai nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos nurodytų 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto pakeitimų ir papildymų pagrįstumo neturės įtakos VSDFV Kauno skyriaus sprendimams nukentėjusiojo A. S. ir jo šeimos narių atžvilgiu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 93–91) teismo prašė ginčą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad sprendimas žalos administravimo byloje dėl draudimo išmokos UAB „Baltijos brasta“ išmokėjimo/neišmokėjimo dar nepriimtas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos brasta“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 166–168) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių neištyrimo deklaratyvūs, ji neįvardija, kokius papildomus tyrimo veiksmus reikėtų atlikti ir kokių būtinų veiksmų neatliko VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia jame tiriamų aplinkybių patvirtinimo arba paneigimo, todėl vien atliekamo ikiteisminio tyrimo faktas neduoda pagrindo abejoti papildomo tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovautis nekategoriškomis tyrimo vertinamomis aplinkybėmis teisėto pagrindo nėra. Pasitvirtinus nusikalstamo veikimo versijai, atsiras pagrindas atlikti dar vieną papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir prireikus dar kartą atitinkamai papildyti ir pakeisti nelaimingo atsitikimo darbe aktą

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos N. O. S. skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-69; įpareigojo VDĮ iš naujo atlikti įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir dėl kurių ligoninėje mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomą tyrimą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 3S-58571 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo“. Priteisė pareiškėjai N. O. S. iš atsakovo 783,62 Eur išlaidų atlyginimą bei grąžino pareiškėjai 7 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas nustatė, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „Baltijos brasta“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu pagalbinis darbininkas A. S. patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir dėl jos 2013 m. rugsėjo 18 d. mirė (II t., b. l. 77–81. Šis įvykis darbe buvo tiriamas VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus, kuris baigęs tyrimą, 2014 m. sausio 30 d. surašė nelaimingo darbe aktą (forma N-1) (II t., b. l. 50–54), kuriame konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko montuojant stelažus, kai nukentėjusysis stovintiems aukštyje G. D. ir B. V. padavinėjo siją užlipęs ant kopėčių ir neišlaikęs pusiausvyros krito žemyn. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo priežastys dvi: 1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimų pažeidimas, nes nukentėjusysis savavališkai kėlė (nešė) stelažo siją lipdamas dvipusėmis skečiamomis kopėčiomis, neturėdamas galimybės saugiai lipti jomis dėl didelio sijos ilgio ir svorio, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį bei UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 18 punktą; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes nebuvo kontroliuojama, kad A. S. laikytųsi UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 reikalavimo ir nebuvo uždrausta jam kelti siją lipant dvipusėmis-išskečiamomis kopėčiomis.

10. VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą spręsti, ar nėra pagrindo atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo (II t., b. l. 29), 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-251 skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą ir pavedė jį atlikti VDI Kauno teritoriniam skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei (II t., b. l. 13). VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2015 m. gruodžio 11 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą, kuriame papildė ir naujai išdėstė 2014 m. sausio 30 d. surašyto nelaimingo darbe akto (forma N-1) 7 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pakeitė bei naujai išdėstė 17 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis (II t., b. l. 10–12), jas išdėstydama taip: 1) saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kadangi A. S., montuodamas stelažus, priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 53.3 papunkčio nuostata, kad darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo visais klausimais aiškintis su tiesioginiu vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan.; ir 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes nebuvo užtikrinta pakankama kontrolė, kaip buvo vykdoma tiesioginio vadovo duota užduotis, prieš montuojant stelažus, padalinio vadovas nurodė dirbti saugiai, bet nepateikė, kokius konkrečius saugius metodus taikyti, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkto, Logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 35 19 punkto reikalavimai.

11. VDI Nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų skyrius 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. VD-1 (II t., b. l. 6–7) siūlė pripažinti, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, o VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. SD-37-69 pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, taip pat nusprendė laikyti įvykio darbe papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 bei pirminio ir papildomo tyrimų metu surinktus dokumentus neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

12. Byloje pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl papildomo tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių pagrįstumo, o ginčo dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgaliojimų skirti įvykio darbe papildomą tyrimą ir priimti tokio pobūdžio sprendimą, nekelia, taip pat nenurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistos procedūrinės taisyklės.

13. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 40 punkte nustatyta, kad jei ištyrus įvykį darbe vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, skiriamas papildomas įvykio darbe tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti.

14. Nagrinėjamu atveju papildomo tyrimo skyrimo tikslas buvo išsiaiškinti prokuroro nurodytas aplinkybes, jog A. S. nebuvo pasirašytinai instruktuotas. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė papildomo tyrimo metu pagrįstai iš naujo nenustatinėjo įvykio mechanizmo, t. y. kokiu būdu buvo sužalotas nukentėjusysis. Inspektorė, teismo vertinimu, pagrįstai rėmėsi pirminio tyrimo metu VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) konstatuotomis aplinkybėmis, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, kai nukentėjusysis padavinėjo siją užlipęs ant kopėčių ir neišlaikęs pusiausvyros krito žemyn.

Būtent tokį įvykio mechanizmą pirminio tyrimo metu VDI nurodė apklausti tiesiogiai įvykį matę bendradarbiai B. V. ir G. D. 2013 m. rugsėjo 10 ir 13 d., spalio 10 d. paaiškinimuose (II t. b. l. 91, 92, 94–98), o šias aplinkybes patvirtino teismo medicinos eksperto išvada, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo įvykti jam nukritus iš nedidelio (0,7-1 m.) aukščio (II t., b. l. 83). Duomenų, kad sužalojimo aplinkybės buvo kitokios, VDI pateikta nebuvo. Prokuroras, prašydamas atnaujinti tyrimą, nenurodė informacijos, patvirtinančios, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00889-13 dėl A.

S. mirtino sužalojimo darbe pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstų duomenų, jog nelaimingo atsitikimo darbe kilimo mechanizmas buvo kitoks, nei buvo nustatyta VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1). Ir priešingai, kaip teisingai pažymėta VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės surašytame 2015 m. gruodžio 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. darbų saugos ekspertizės akte Nr. 11-366(15) tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodytos iš esmės tokios pat aplinkybės, t. y., kad A.

S., judėdamas kopėčiomis, rankose nešė tokią metalinę siją, kuri trukdė jam saugiai judėti kopėčiomis (III t., b. l. 113–115). Teismas darė išvadą, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, atlikdama papildomą tyrimą, pagrįstai rėmėsi VDI pirminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas A. S., ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo iš naujo nustatinėti šių aplinkybių. Vien tik ikiteisminio tyrimo dėl A. S. mirtino sužalojimo darbe pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį vykdymo faktas nesudarė pagrindo abejoti VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo sužalotas A.

S.. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtinus, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios, tai galėtų būti pagrindu VDI skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą įvykio aplinkybėms, priežastims patikslinti. Taigi teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad papildomas tyrimas atliktas netinkamai dėl tos priežasties, jog papildomo tyrimo akte aprašoma versija, jog nukentėjusysis nukrito nuo savo atsineštų kopėtėlių, nenurodant, kad ši versija nėra patvirtina, bet yra tiriama ikiteisminiame tyrime.

15. Pareiškėja VDI atlikto papildomo tyrimo netinkamumą grindžia ir tuo, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte, skirtingai nei VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1), nėra nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios bei, kad montuojant stelažus ir kiti darbuotojai dirbo nesaugioje aplinkoje ir buvo pažeistos darbų saugos taisyklės. Teismas vertino, jog šie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad VDI papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko netinkama.

16. Metodinių nurodymų 14 punkte detalizuota, kokias aplinkybes turi nustatyti įvykį darbe tiriantis subjektas. Be kita ko, turi būti nustatyta, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje. Pažymėtina, kad VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) buvo konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jo tyrimo pradžios ir apie nelaimingą atsitikimą darbe laiku nepranešta prokuratūrai. Iš pradinio tyrimo duomenų matyti, kad dėl šių pažeidimų įmonės vadovas nubaustas administracine tvarka. Taigi Metodinių nurodymų 14 punktas atliekant pradinį tyrimą buvo išpildytas ir buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo įvykio vieta nebuvo išsaugota. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte papildant pradinio akto 7 punktą ir jį naujai išdėstant nebuvo pakartotinai perrašytos šios aplinkybės, papildomo tyrimo tinkamumui įtakos neturi, nes tiek iš papildomo tyrimo akto, tiek iš papildomo tyrimo eigos akivaizdu, kad papildomo tyrimo metu kitokių aplinkybių, paneigiančių, jog įvykio vieta nebuvo išsaugota, nebuvo surinkta, taigi ši aplinkybė papildomo tyrimo metu nebuvo paneigta.

17. VDI 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) buvo nustatyta aplinkybė, kad montuojant stelažus darbuotojai G. D. ir B. V., stovėdami 2,4 m. aukštyje, dirbo nesaugioje darbo aplinkoje (nebuvo įrengta tinkamų aptvarų nuo kritimo iš aukščio), tačiau tai neturėjo įtakos A. S. kritimui nuo kopėčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ši aplinkybė nebuvo perrašyta VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. gruodžio 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nevertintina kaip netinkamas papildomo tyrimo atlikimas, nes, kaip minėta, Nuostatai reikalauja nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (Nuostatų 29 ir 30 punktai). Tuo tarpu nesaugi A. S. bendradarbių darbo aplinka, atsižvelgiant į A. S. sužalojimo aplinkybes, nebuvo susijusi su kilusiomis pasekmėmis.

18. Pareiškėja teigė, kad papildomo tyrimo akte be pagrindo konstatuojama, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais iš dalies sutiko.

19. Teismas vadovavosi Nuostatų 29 punktu, Metodinių nurodymų 14 punktu, 18 punktu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1–3 dalimis, 25 straipsniu, 27 straipsniu, 33 straipsniu. Taigi, darbdavys privalo patvirtinti įmonėje galiojančius lokalinius norminius teisės aktus, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Darbdavys, prieš darbuotojui pradedant darbą įmonėje ir kitais reikiamais atvejais, privalo organizuoti darbuotojų instruktavimą, kaip saugiai dirbti jam pavestą darbą, ir kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Darbuotojas privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinamas pasirašytinai, reikalavimus.

20. Nagrinėjamu atveju, VDI Kauno teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 30 d. nelaimingo darbe akte (forma N-1) (t. 2, b. l. 50-54) buvo padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo viena iš priežasčių buvo ta, jog nukentėjusysis, savavališkai keldamas (nešdamas) stelažo siją lipdamas dvipusėmis skečiamomis kopėčiomis, pažeidė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 (II t., b. l. 106–110) 18 punktą. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašyme (II t., b. l. 29) buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu iš 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 20-(G1-1624)-IS-990 (II t., b. l. 35-39) nustatytos aplinkybės, kad UAB „Baltijos brasta“ saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, 7 lapo pirmoje pusėje, trečioje nuo apačios eilutėje, stulpelyje „instruktuojamojo“ esantį A. S. vardu pasirašytą parašą (II t., b. l. 112) tikriausiai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas A. S. parašą, tokiu būdu buvo nustatyta, kad A. S. nebuvo pasirašytinai instruktuotas pagal šią instrukciją. VDI papildomo tyrimo metu pagrįstai rėmėsi šia išvada ir, nepaisant logistikos vadovo N. K. priešingų paaiškinimų, teisingai konstatavo, jog VDI tyrimo metu nepavyko nustatyti A. S. instruktavimo darbo vietoje fakto. Išvadą, jog UAB „Baltijos brasta“ saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale A. S. vardu pasirašė ne A. S., patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-2481(15) (III t., b. l. 116–118).

21. Teismas vertino, jog VDI, atlikdama papildomą įvykio tyrimą, šios aplinkybės įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims tinkamai neįvertino. Pažymėtina, kad pagal UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 17 punktą visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais; įmonėje vykdomi įvadinis instruktavimas ir instruktavimai darbo vietoje (II t., b. l. 134–136). Nors iš 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 20-(G1-1624)-IS-990 (II t., b. l. 35–39) matyti, kad nukentėjusysis pasirašė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, t. y. išklausė įvadinį darbų saugos instruktažą, tačiau, kaip minėta, aplinkybė, kad jis buvo instruktuotas darbo vietoje, nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad jis, prieš pradėdamas dirbti, pažeidžiant UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, nebuvo instruktuotas pagal konkrečias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbo įrenginių naudojimo instrukcijas ir kt. Pažymėtina, kad VDI papildomo tyrimo metu visiškai nevertino UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 (II t., b. l. 101–105) 1.2 papunkčio nuostatos, kad dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama asmeniui, pasitikrinusiam sveikatą, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje. Todėl VDI, atsižvelgusi į šias įmonės lokalinių norminių aktų nuostatas, privalėjo spręsti, ar darbdavio padaryti UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos bei UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio pažeidimai, leidus dirbti darbo vietoje neinstruktuotam darbuotojui, nelėmė įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.

22. Be to, teismas pažymėjo, kad iš UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatų matyti, jog pagalbinis darbininkas gali naudoti tvarkingus darbo įrankius, išbandytas, su inventorinėm žymom ir nurodyta būsimojo bandymo data paaukštinimo priemones (4.3 papunktis). Iš VDI pradinio ir papildomo tyrimo metu apklaustų stelažus montavusių darbininkų B. V., G. D. paaiškinimų ir iš padalinio vadovo N. K. paaiškinimų matyti, kad padalinio vadovas, nors ir nurodė darbininkams dirbti saugiai, neskubant, tačiau nenurodė, kokiu saugiu būdu atlikti darbą, be kita ko, kokiu būdu pakelti sijas į aukštį. Taigi VDI papildomo tyrimo metu pagrįstai pripažino, kad prieš montuojant stelažus, padalinio vadovas darbuotojams nepateikė, kokius konkrečius saugius metodus taikyti. Vadinasi, atsižvelgiant į Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatas, leidžiančias pagalbiniam darbininkui naudoti tvarkingus darbo įrankius ir paaukštinimo priemones, įvertinus, kad nukentėjusysis darbovietėje dirbo tik antrą darbo dieną, kyla abejonių, ar VDI pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis, nusprendęs sijų kėlimui panaudoti kopėčias, iš tiesų pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 53.3 papunktį, pagal kurį darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo visais klausimais aiškintis su tiesioginiu vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan. Kadangi nukentėjusysis įmonėje dirbo antrą dieną, jis nebuvo instruktuotas darbo vietoje ir nebuvo supažindintas su UAB „Baltijos brasta“ galiojančiomis darbo įrenginių instrukcijomis, tarp jų ir darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 18 punkto nuostata, nebuvo informuotas, kokiu saugiu būdu pakelti į aukštį sijas, nėra aišku, kuo remdamasis jis privalėjo spręsti, kad tvarkingų kopėčių panaudojimas (pagal galiojančią UAB „Baltijos brasta“ tvarką tai bendruoju atveju pagalbiniam darbininkui nebuvo uždrausta), šiuo atveju pavestam darbui (sijų kėlimui) buvo neleistinas.

23. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas vertino, kad VDI papildomo tyrimo metu tinkamai ir visapusiškai neįvertino naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl nukentėjusiojo neinstruktavimo darbo vietoje įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims, todėl papildomas tyrimas neatitinka Nuostatų 29 punkto, Metodinių nurodymų 14, 18 punktų reikalavimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. SD-37-69 naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti įvykio darbe papildomą tyrimą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą, kurio metu išsamiai įvertinti aplinkybės, jog nukentėjusysis nebuvo instruktuotas darbo vietoje, įtaką nelaimingo atsitikimo darbe priežastims.

24. Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad pareiškėja patyrė išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį, kelionės į 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdį išlaidas, atstovavimo išlaidas. Teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 783,62 Eur (21 Eur + 12,62 Eur + 750 Eur) išlaidų atlyginimą.

III. 25. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimą.

26. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo VDI iš naujo atlikti įvykio darbe tyrimą. Pažymi, kad VDI taiko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo institutą tik tais atvejais, kuomet pateikiamos teisiškai reikšmingos, konkretizuotos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pabrėžia, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nurodydama naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, į VDI nesikreipė.

27. Nesutinka su teismo išvada, jog VDI papildomo tyrimo metu visiškai nevertino UAB „Baltijos brasta“ Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio pažeidimų. Pažymi, kad teisme nebuvo nagrinėjama ar VDI vertino/nevertino UAB „Baltijos brasta“ aktai, šalys tokių klausimų nekėlė, dėl jų nepasisakė.

28. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad VDI papildomo tyrimo metu tinkamai ir visiškai neįvertino naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl nukentėjusiojo neinstruktavimo darbo vietoje įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims, dėl ko papildomas tyrimas neatitinka Nuostatų 29 punkto, Metodinių nurodymų 14, 18 punktų reikalavimų.

29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo teismą sprendimą priimti savo nuožiūra.

30. Teigia, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, kuriame A. S. mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu ir kurio pagrindu A. S. tėvams išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos. Pažymi, kad VSDFV Kauno skyrius nevertino 2014 m. sausio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 aprašytų apdraustojo darbo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų. Teismo sprendimas įpareigoti iš naujo atlikti įvykio darbe papildomą tyrimą, neįtakoja VSDFV Kauno skyriaus sprendimų A. S. ir jo šeimos narių atžvilgiu.

31. Pareiškėja N. O. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nelaimingo atsitikimo metu nukritus A. S. nuo buitinių kopėtėlių faktui konstatuoti nepakanka įrodymų. Pareiškėja prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 11 d. papildomo tyrimo aktą, kadangi jis surašytas remiantis ne įrodymais, o melagingais liudininkų parodymais. Tuo tarpu VDI net nemato kitų priežasčių dėl ko žmonės gali žūti dirbdami nesaugioje aplinkoje, be privalomųjų darbo priemonių. Pažymi, kad UAB „Baltijos brasta“ net nebuvo išdavusi sūnui šalmo, neinstruktavusi darbuotojo darbo vietoje.

32. Pareiškėjos N. O. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. advokatas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nurodytos netinkamai įvertinus šias aplinkybes: 1) 2015 m. balandžio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte duodama išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo nelaimingą atsitikimą, buvo remiamasi tik ta informacija, kuri buvo pateikta ekspertams. Tačiau aprašomojoje ekspertizės akto dalyje aiškiai nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo tinkamai išsaugota iki jos tyrimo pradžios; buvo tiriama versija, kad nukentėjusysis nukrito nuo kopėčių, tačiau nebuvo tiriama galima versija, kad A. S. galėjo nukristi nuo didesnio aukščio nei kopėčios, t. y. nuo 2,4 m aukštyje įrengto pakloto; nebuvo tiriama ar A. S. veiksmai buvo itin neprotingi ir pavojingi, grubiai pažeidžiantys saugumo taisykles.

33. Papildomo tyrimo akto 17 punkte nurodyta, jog VDI tyrimo metu nepavyko nustatyti A. S. instruktavimo darbo vietoje fakto, kas suponuoja išvadą, jog A. S. neturėjo būti pavestas darbas – montuoti 5 metrų aukščio metalinius stelažus, taip pat nustatyta, kad nebuvo nurodyti konkretūs saugūs darbo metodai, t. y. kaip saugiai dirbti aukštyje ir kaip paduoti stelažų elementus (sijas) į aukštį, todėl svarstytina, ar nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi neturėtų būti pripažinta „Netinkamas pavojingų drabų organizavimas, vykdymas“ (kodas – 08).

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais. Pažymi, kad darbdavys privalo parengti Instrukciją darbams atlikti. Trečiajam suinteresuotam asmeniui kyla klausimas, ar logistikos padalinio vadovas N. K. turėjo reikiamą kvalifikaciją, kad galėtų vadovauti pramoninių stelažų montavimo darbams atlikti. Taip pat abejoja, kad ir kiti darbuotojai turėjo reikiamą kvalifikaciją ir buvo apmokyti kaip reikalinga įrengti įrenginį (stelažą). Pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. S. nebuvo instruktuotas darbo vietoje, jo parašas žurnale yra suklastotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. SD-37-69 bei Valstybinė darbo inspekcija įpareigota iš naujo atlikti įvykio darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 10 d. sveikatos sužalojimus patyrė ir dėl kurių ligoninėje mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomą tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

36. Valstybinė darbo inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigoti VDI iš naujo atlikti įvykio darbe tyrimą, kadangi pareiškėja nesikreipė su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nurodant naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad VDI papildomo tyrimo metu visiškai nevertino UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio. Pažymi, jog pareiškėja šių klausimų savo skunde nekėlė. Todėl teismui vienareikšmiškai pripažįstant prerogatyvą nagrinėti bei vertinti visas faktines ir teisines ginčo aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu VDI nebuvo suteikta galimybė realizuoti savo veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gynybą.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

38. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

39. Apeliaciniame skunde atsakovas VDĮ teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu iš naujo atlikti įvykio darbe tyrimą, bei pažymi, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nurodant naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, į VDI nesikreipė.

40. Nuostatų 29 punktas numato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

41. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktas aplinkybes, nustatė, kad VDI, atlikdamas papildomą įvykio tyrimą, nenustatė A. S. instruktavimo darbo vietoje fakto ir neįvertino šios aplinkybės įtakos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims. Taip pat VDI privalėjo spręsti, ar darbdavio padaryti UAB „Baltijos brasta“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos bei UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio pažeidimai, leidus dirbti vietoje neinstruktuotam darbuotojui, nelėmė įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-69 bei įpareigojo iš naujo atlikti įvykio darbe papildomą tyrimą. Taigi, panaikinus VDI 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-69 sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad tyrimo procedūra nėra baigta ir turi būti tęsiama toliau.

42. Teisėjų kolegija pažymi, tai, jog pareiškėja nesikreipė į VDI su prašymu atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nurodant naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, nėra reikšminga šiai nagrinėjamai bylai, kadangi pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atnaujinti tyrimą, aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokias aplinkybes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastims nustatyti VDI privalėjo išsamiau ištirti.

43. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VDI papildomo tyrimo metu visiškai nevertino UAB „Baltijos brasta“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio, todėl atsakovui nebuvo suteikta galimybė realizuoti savo veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gynybą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo priimtas sprendimas nėra saistomas pareiškėjo skunde pateiktais faktais. Jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustato aplinkybes, kurios duoda pagrindą vertinti, kad atliekamo tyrimo metu nebuvo įvertintos tam tikros aplinkybės (pažeidimai), teismas privalo juos išnagrinėti ir įvertinti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje esanti UAB „Baltijos brasta“ direktoriaus S. D. 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 34/1 patvirtinta Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 66 (II t., b. l. 101–105) pirmosios instancijos teismo buvo priimta kaip teisėtas įrodymas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatas pagrįstai vertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

44. Dėl Atsakovo teiginių, kad nesutinka su teismo išvada, jog VDI papildomas tyrimas neatitinka Nuostatų 29 punkto, Metodinių nurodymų 14, 18 punktų reikalavimų, pažymėtina, šios nuostatos reglamentuoja įvykio darbe tyrimui keliamus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomo tyrimo metu nebuvo visapusiškai įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl tyrimas neatitinka Nuostatų 29 punkto, Metodinių nurodymų 14, 18 punktų reikalavimų, plačiau dėl to nepasisako.

45. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas