2020-02-05 Nr. AB-2521-3-65-3-00003-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-46-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00003-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3582 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) išmokėti 102 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., kadangi jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjo teigimu, minėtoje veikloje jis nedalyvavo dėl to, kad nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, o jo motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis, šienaudamas valstybinės žemės plotą, atidirbo daugiau negu reikalaujama, atsakovas minėtus darbus turėjo užskaityti kaip jo atliktą visuomenei naudingą veiklą bei paskirti ir mokėti ginčo laikotarpiu kas mėnesį socialinę pašalpą.

4. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Skapiškio seniūno elgesys yra prieštaringas, nes jis išdavė pažymą, jog pareiškėjas šienavo prie jo namų esantį žemės plotą, tačiau šio darbo nevertina kaip visuomenei naudingos veiklos ir atsisako jam skirti socialinę pašalpą. Administracijos veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis yra verčiamas atidirbti antrą kartą, atsakovas remiasi ne įstatymu, o aprašu. Valstybė laiduoja asmens teisę gauti pašalpas. Prašė nagrinėjamą bylą sustabdyti ir perduoti ją nagrinėti Lietuvos Konstituciniam Teismui, kad jis teisingai išspręstų bylą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime Administracija nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), kuris nustatė, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. pagal Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 2 d. pareiškėjui išrašytą Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 1058 (toliau – ir Siuntimas), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Socialinės paramos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. spalio 12 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Administracijos Skapiškio seniūniją ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą.

7. Nurodė, kad Socialinės paramos skyrius 2017 m. lapkričio 29 d. gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 136 (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas pagal išduotą Siuntimą naudingos veiklos neatliko. Pažymėjo, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir Pranešimas apie R. K. visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 3582 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

11. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) nuostatomis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. R4-2727 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2017 m. spalio 2 d. siuntimas Nr. 1058 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime nurodyta, kad jis iki 2017 m. spalio 12 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Kupiškio r. savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas į Administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, šią aplinkybę patvirtina Skapiškio seniūnijos 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimas Nr. 136 bei paties pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Byloje pateikti Skapiškio seniūnijos duomenys patvirtina, kad Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla: šaligatvių valymas, gėlynų priežiūra; seniūnijos teritorijoje esančių kapinių aplinkos šienavimas, ravėjimas, šiukšlių rinkimas; šiukšlių rinkimas pakelėse, krūmų kirtimas ir jų išvežimas; parkų, vejų šienavimas, šieno grėbimas, jo išvežimas; bendruomenės namų vidaus ir išorės remonto darbai; pagalba bendruomenių ir kultūros centrų organizuojamuose renginiuose; pagalba teikiant paslaugas vienišiems ir neįgaliems asmenims. Pagal Skapiškio seniūnijos pateiktus duomenis seniūnija per 2017 m. organizavo visuomenei naudingą veiklą Skapiškio seniūnijos teritorijoje esančiuose kaimuose, įskaitant ir Naivių kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko.

13. Teismas nurodė, kad atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje pareiškėjas grindė tuo, jog jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Administracijos Skapiškio seniūnijos raštai. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, tarp jų ir pareiškėju, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą.

14. Teismas pažymėjo, kad visuomenei naudinga veikla yra ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia veikla, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir reikalavimo sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika dėl Administracijos sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingai laikotarpiais, sprendė, jog vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti visuomenei naudingos veiklos darbais. Pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, t. y. į Administracijos Skapiškio seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

17. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylą ir perduoti ją nagrinėti Konstituciniam Teismui.

III. 18. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teikdama piniginę socialinę paramą Administracija turi teisę asmenis pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, tačiau nėra įstatymo, kuris draustų Administracijai apžiūrėti pareiškėjo daug metų prižiūrimą valstybinės žemės sklypą ir suderinus bei pritarus savivaldybės tarybai įskaityti tokio sklypo priežiūros darbus į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti. Administracijos veiksmai, kuriais pareiškėjas verčiamas antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir vienašališkai tenkino atsakovo prašymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjo prašymas stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir skubos tvarka perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Administracija atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Pažymi, kad pareiškėjas R. K. nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei 2018 m. kovo 30 d. apeliaciniame skunde neanalizavo, neįrodinėjo ir neįrodė, kad jo veiksmai atitiko norminiais teisės aktais nustatytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo analogiškais atvejais tvarką. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo nurodyto sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama paties pareiškėjo ir jo tėvų iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs ne vieną pareiškėjo bylą dėl socialinės pašalpos neskyrimo, tačiau pareiškėjo skundai buvo atmesti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjo prašymą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina ir apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

27. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo teismo posėdyje apklausti jo motiną bei Skapiškio seniūną pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti minėti asmenys. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl minėto valstybinės žemės sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais (taigi ir G. K. bei V. J. paaiškinimai apie jas), nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva minėtu laikotarpiu prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kviesti papildomus liudytojus, todėl ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.

31. Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą, atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Tvarkos aprašo 6 p.).

Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1. p.); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2. p.); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7. p.). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (8 p.).

Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.), o Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.).

Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).

32. Aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas. Šio aprašo 67.6 punkte numatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario mėnesio (b. l. 39-42). Socialinės paramos skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 3582 nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (b. l. 10). Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teigia pareiškėjas, jis 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti.

35. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti minėto valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, atlikti vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai; ir, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo priežiūros vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos minėtose apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

38. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

39. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir šią bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui dėl Administracijos veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises.

40. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodo, kokie konkrečiai šioje byloje taikytini teisės aktai bei jų konkrečios nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o tik abstrakčiai teigia, kad dėl Administracijos veiksmų yra pažeidžiamos pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan