5f337366-235d-417d-b9a2-985bd3dabc48 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-356-565/2013Teisminio proceso Nr.2-03-3-02401-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo AuruÅ¡kevičiaus ir RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų A.

K., O. K. ir D. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. K., O. K. ir D. V. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, biudžetinei įstaigai Lietuvos mokinių neformaliojo Å¡vietimo centras dėl nuosavybės teisių gynimo, tretysis asmuo valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams, kuriuo prašė:1) pripažinti, kad garažas, pažymėtas plane 11G1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra buto, (duomenys neskelbtini), priklausinys;

2) pripažinti ieÅ¡kovų A. K. (5/8 dalys), D. V. (3/16 dalys) ir O. K. (3/16 dalys) nuosavybės teises į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ plane 11G1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti garažo, pažymėto plane 11G1p, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Lietuvos jaunimo turizmo centro ir Lietuvos Respublikos vardu. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems priklauso butas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butÄ su priklausiniais – rÅ«siu ir sandėliu – ieÅ¡kovė A. K. ir jos sutuoktinis S. K. (miręs 2007-02-27 d.) įsigijo pagal 1992-05-06 tarp Vilniaus Respublikinio jaunųjų turistų centro ir ieÅ¡kovės A. K. sudarytÄ sutartį, registro Nr. 17-3723. 2007-02-27 mirus S. K., jo turto paveldėtojais tapo ieÅ¡kovė A.

K. (sutuoktinė) ir ieÅ¡kovai D. V. ir O. K. (vaikai). 2010-05-17 gavus iÅ¡ Lietuvos jaunimo turizmo centro pareiÅ¡kimÄ Nr.S-01-160 dėl patalpų atlaisvinimo, ieÅ¡kovai sužinojo, kad sandėliukas, kuris buvo įsigytas pagal 1992-05-06 sutartį, registro Nr.17-3723, yra įregistruotas kaip garažas, pažymėtas plane 11G1p, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Lietuvos jaunimo turizmo centro. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad garažas yra atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, turintis savo unikalų numerį, todėl negali bÅ«ti laikomas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, nes ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 2 p. nurodyta, kad buto priklausinys nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai nepatvirtina funkcinio ryÅ¡io, kad garažas bÅ«tų skirtas tenkinti pagrindinio daikto – buto poreikiams. Be Å¡ių aplinkybių byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Filaretų g. 17, 17a žemės sklypo ribų planÄ , ginčo objektas – garažas yra atsakovo patikėjimo teise valdomame žemės sklype ir neturi sÄ lyčio su ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.IeÅ¡kovų pateiktų įrodymų nepakanka nuosavybės teisei į garaÅ¾Ä pripažinti.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos vyras buvo Å¡io garažo statytojas ir kad ginčo objektas buvo pastatytas 1966 metais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų nuosavybės bei patikėjimo teisės į ginčo garaÅ¾Ä Ä¯registruotos 1995-07-31. Teismas sutiko su VÄ® Registro centro Vilniaus filialo atsiliepimuose iÅ¡dėstytais motyvais, kad teisinė registracija nuosavybės teisių nesukuria, nes nuosavybės teisės atsiranda kitais teises aktuose nustatytais pagrindais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad garažo, plane pažymėto IlG 1/p, teisinė registracija atlikta Å vietimo ir mokslo ministerijos 1993-03-25 įsakymo Nr. 321 ir 1995-06-15 įsakymo Nr. 585 pagrindu, todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. pagrindu laikytina, kad teisinė registracija atlikta pagrįstai.

IeÅ¡kovai neginčijo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindų, pagal kuriuos nuosavybės teisė į ginčo objektÄ Ä¯registruota kito asmens vardu, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai šį klausimÄ buvo pateikę ieÅ¡kovų atstovei ir nurodę Å¡iÄ aplinkybę savo atsiliepimuose. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovų atstovės vardu pateiktas praÅ¡ymas teismui ex officio paÅ¡alinti kliÅ«tis ieÅ¡kovams atlikti ginčo objekto teisinę registracijÄ negali bÅ«ti tenkintinas, nes teismas bylos nagrinėjimo metu neturėjo pareigos tikrinti ginčo objekto įregistravimo teisėtumo, atsižvelgiant ir į tÄ aplinkybę, kad Å¡ioje byloje nėra iÅ¡reikÅ¡tas vieÅ¡as interesas ir tai nėra tos kategorijos byla, kurioje teismas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti.Teismas atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ pripažinti, kad garažas įgytas pagal 1992-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.17-3723 motyvuodamas ir tuo, kad ginčo objektas ieÅ¡kovų pateiktuose įrodymuose nėra identifikuotas kaip garažas, plane pažymėtas 11G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, pagal kuriuos garažas 11G1p yra užfiksuotas 1978 m., jo kadastriniai duomenys nesikeitė ir 1995 m. atlikus statinių tikslinimo darbus. Nekilnojamojo turto 1992-05-06 pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr.17-3723 nurodyta, kad ieÅ¡kovė įgijo 6 kambarių butÄ 150,42 kv.m., sandėliukÄ ir rÅ«sį. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas sutartyje minimÄ sandėliukÄ Ä¯vardinti garažu negali bÅ«ti tenkintinas, nes “G” raide buvo žymimi dirbtuvės, garažai, o “J” raide – visi gyventojams priklausantys tvartai, Å«kiniai tvartai, Å«kiniai pastatai, nedideli sandėliukai (1980-08-12 KŪM įsakymu Nr. 264 patvirtintų “Žemės sklypų sudarymas ir statinių žymėjimas”).Teismas taikė trijų metų ieÅ¡kinio senatį pagal pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr.17-3723, sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. Nurodė, kad ieÅ¡kovai 1992 m. ir 1995 m. žinojo, jog nuosavybės teisių į ginčo pastatÄ neįgyja, t.y. tuomet, kai buvo registruojama pirkimo-pardavimo sutartis ir atliekami registro duomenų tikslinimai. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ spredimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai neįrodė, jog 1992-05-06 sutartimi įgijo bÅ«tent pastatÄ 11G1p, kadangi nevertino daugelio su objekto, sutartyje įvardinto „sandėliuku“, identifikavimu susijusių įrodymų. Teismas visiÅ¡kai nevertino apeliantų nurodytos aplinkybės, kad aÅ¡tuoniolika metų po 1992-05-06 sutarties sudarymo leisdami apeliantams naudoti ginčo pastatÄ , atsakovai pripažino ir patvirtino, kad sutartimi apeliantei A.

K. buvo parduotas pastatas, kuris sutartyje įvardintas sandėliuku, o Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip garažas. 1.3. Teismas privalėjo konkrečiai identifikuoti, kurį nekilnojamÄ jį daiktÄ apeliantė A. K. įgijo. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo, koks daiktas Lietuvos jaunimo turizmo centro sudarytos privatizavimo komisijos 1992-05-06 sutartyje buvo įvardintas kaip „sandėliukas" ir įgytas apeliantės A. K.

Å¡ia sutartimi. 1992-05-06 sutarties tekstÄ parengė ir visus duomenis surašė atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro (tuo metu buvusio Respublikinis jaunųjų turistų centras) suformuota privatizavimo komisija, todėl bÅ«tent atsakovui tenka netinkamai sudarytos sutarties neigiamų pasekmių rizika, o visi sutarties neaiÅ¡kumai ir netikslumai turi bÅ«ti traktuojami apeliantų naudai. Sandėliuko, kaip perkamo buto priklausinio, pagalbinio ar kito pastato, nurodymas sutartyje aiÅ¡kiai rodo suderintÄ ir iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ perduoti apeliantei A.

K. nuosavybėn atititinkamÄ nekilnojamojo turto objektÄ . Apeliantės A. K. ir liudytojos S. S. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje įrodyta, kad bÅ«tent privatizavimo komisijos narys Å imulionis pasiÅ«lė A. K. šį pagalbinį pastatÄ Ä¯vardinti „sandėliuku“, o ne „sandėliu“, kaip buvo įvardinta kadastrinių matavimų byloje, kadangi pastatų komplekse jau buvo vienas sandėlis (pažymėtas 5F/lp, 68,41 kv.m. bendro ploto). Siekiant nesupainioti pastatų, pasiÅ«lė įraÅ¡yti „sandėliukas", kadangi Kuznecovų naudojamas buvo tik 16,69 kv.m. bendro ploto.

Tad esant akivaizdžiai Å¡alių valiai parduoti daiktÄ , bÅ«tina užpildyti sutarties spragÄ ir identifikuoti, kokį konkrečiai daiktÄ sutartimi pardavė.1.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad Kuznecovų Å¡eima pastatė pastatÄ 11G1p ir kad registre nurodyti statybos metai 1978 m. skiriasi nuo liudininkų parodymais bei vaikų namų direktorės leidimu statyti statinį nustatytų metų 1966 m. Teismas klaidingai teigė, kad pastatymo aplinkybės bei leidimo buvimas nesukuria apeliantams nuosavybės teisių.

Apeliantai ir netvirtino, kad įgijo nuosavybę statybos bÅ«du. PrieÅ¡ingai, apeliantai patvirtino, kad valstybiniame komplekse darbuotojai jokios nekilnojamojo turto nuosavybės neturėjo, Kuznecovų Å¡eimai tik leista savo jėgomis pastatyti jiems reikalingÄ pastatÄ , tačiau nuosavybė niekada nesuteikta, o sandėliukÄ (garaÅ¾Ä ) A. K. nupirko privatizavimo bÅ«du kartu su savo butu (duomenys neskelbtini), 1992-05-06 sutartimi. BÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu apeliantai įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ .

O statybos aplinkybės buvo nurodytos ir patvirtintos liudytojų parodymais tik tikslu padėti teismui identifikuoti, kurį konkrečiai pastatÄ Kuznecovų Å¡eima naudojo dar iki privatizavimo proceso pradžios, ir dėlto įgijo teisę privatizuoti.1.5. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė sprendime dėl su ieÅ¡kiniu pateiktos senų kadastrinių matavimų bylos. Å ios bylos lape pavadinimu "Sandėlis" atvaizduota patalpa 1-1, kuri yra 16,69 kv.m. ploto, kas tiksliai sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytu pastato 11G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotu.

Lapo deÅ¡iniame apatiniame kraÅ¡te esantis spaudas nurodo, kad patalpa priklauso adresui „Vilnius, Filaretų g-vė Nr. 17 bt. 5", taip pat nurodyta, kad „Raidė - 11G/1p", o matavimai atlikti 1992 m. balandžio 16 d., t.y. prieÅ¡ pat privatizavimo sutarties sudarymÄ . Taigi, pastatas 11G1p tiesiogiai susietas su apeliantams priklausančiu ir 1992-05-06 sutartimi įsigytu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir buvo apmatuotas kartu su buto (duomenys neskelbtini) patalpomis. IÅ¡ Å¡io dokumento aiÅ¡kiai matosi, kad atitinkami kadastrinių matavimų duomenys panaikinti tik 2002-09-09.

Vadinasi, nuo 1992-04-16 iki 2002-09-09 pastatas 11G1p buvo nurodomas bendroje su apeliantams priklausančiu butu kadastrinių matavimų byloje.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Apeliantų nuomone, jų nuosavybės teisė į „sandėliukÄ ", kaip jis įvardintas sutartyje, įgyta dar 1992 m., kai 1992-05-06 sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Ginčas dėl pastato 11G1p kilo tik 2010 m., kai apeliantai sužinojo, kad į ginčo pastatÄ Ä¯registruotos atsakovų daiktinės teisės.Antra, 1992-04-16 kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo lapas „Sandėlis" (su įraÅ¡ais apie adresÄ Filaretų g. 17-5 ir pažymėjimÄ 11G1p) panaikinta 2002-09-09, t.y. jau galiojant naujam civiliniam kodeksui, kuris numatė deÅ¡imties metų senaties terminÄ .

3. Pirmosios  instancijos  teismas  nepagrįstai  sprendė, kad apeliantai, gindami savo nuosavybę, turėjo ginčyti dokumentus, kurių pagrindu įregistruota atsakovo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro patikėjimo teisė. Apeliantai teigia, kad jų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra pakankamas atgauti nuosavybės teises. IeÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai prašė teismo taikyti niekinio sandorio pasekmes ir panaikinti teisinę registracijÄ atsakovų vardu.

Niekinio sandorio faktÄ pripažinti bei pasekmes taikyti teismas privalo ex officio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ aplinkybė, kad nupirktas nekilnojamasis daiktas buvo klaidingai apskaitomas kaip valstybės turtas ir neteisėtai perduotas valdyti ir naudotis kitiems asmenims, negali bÅ«ti kliÅ«timi teismo keliu ginti teisėtai nuosavybės teisę įgijusių asmenų teises, o dokumentų, kurių pagrindu įregistruota valstybės nuosavybė ar kitų asmenų patikėjimo teisė, ginčyti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2010)4.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pastatas11G/lp negali bÅ«ti buto Filaretų g. 17-5, Vilniuje, priklausiniu, kadangi tai atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis atskirÄ unikalų numerį ir pažymėjimÄ plane, esantis ne tame pačiame pastate kaip butas. AtitinkamÄ draudimÄ nustatė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 2 p., tačiau nekilnojamojo turto registro teisinius pagrindus reglamentuojantis teisės aktas pirmÄ kartÄ priimtas tik 1997 m., o sutartis sudaryta ir įregistruota 1992 m., kai tokie apribojimai dar negaliojo.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į pagrindinį daiktÄ butÄ (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir į Å¡io buto priklausinius, perėjo 1992 m., bÅ«tina analizuoti ir remtis bÅ«tent tuo metu galiojusiais teisės aktais, o vėlesnis teisės normų pasikeitimas ar pakitęs jų aiÅ¡kinimas neturi grįžtamosios galios.Atsakovas Lietuvos mokinių neformaliojo Å¡vietimo centras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1.Apeliantė A.

K. po sutarties sudarymo neįgijo nuosavybės teisių į garaÅ¾Ä , kadangi pagal 1964 m. CK nuostatas, registravimas atliko ne tik daiktinių teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , bet ir buvo bÅ«tina sÄ lyga nuosavybės teisių perėjimui. Kadangi sutartyje minimas „sandėliukas“ ir apeliantės A. K. nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos, apeliantai neįgijo nuosavybės teisės į šį „sandėliukÄ â€œ, kurį apeliantai laiko buvus garaÅ¾Ä .2.Nepagrįsta ir apeliantų iÅ¡vada, jog atsakovai, aÅ¡tuoniolika metų po sutarties sudarymo leisdamas naudotis apeliantams ginčo pastatu 11G1p, pripažino ir patvirtino, kad sutartimi apeliantei A.

K. buvo parduotas bÅ«tent Å¡is pastatas, sutartyje įvardytas sandėliuku, o Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip garažas. Atsakovai visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį savo apskaitoje apskaitė garaÅ¾Ä . Todėl, atsakovo įsitikinimu, apeliantai naudojosi garažu be teisinio pagrindo.

3. Apeliantų nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis dėl dokumentų, kurių pagrindu įregistruota valstybės nuosavybė ar kitų asmenų patikėjimo teisės ginčijimo Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas, nes skiriasi ratio decidendi.4. Teismas teisingai taikė ieÅ¡kinio reikalavimams trejų metų senaties terminÄ , kuris pasibaigė iki 2000 m. patvirtinto CK, nustatančio 10 metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , įsigaliojimo. IeÅ¡kininės senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikoma sutarties įregistravimo Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure data, o ne, kaip teigia apeliantai, kadastro duomenų patikslinimo ir naujo registravimo pažymėjimo data - 2002-09-09 ar vėlesnė.Atsakovas Lietuvos Respublika praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . NesutikimÄ su apeliaciniu skundu grindžia Å¡iais argumentais.

1. Teismas teisingai vertino, jog garažas nėra priklausinys. Tiek 1964 m. CK, tiek dabar galiojančiame CK yra pabrėžiamas ne faktinis daiktų naudojimas, kuris lemtų priklausinio statusÄ , bet funkcinis tarp daiktų ryÅ¡ys. Å iuo atveju, garažas kaip statinys nėra laikytinas bÅ«tinu (privalomu) butui naudoti pagal paskirtį, t. y. asmenys gyventi bute gali tiek turėdami garaÅ¾Ä , tiek jo ir neturėdami, todėl teismas teisingai nusprendė, kad apeliantai funkcinio ryÅ¡io tarp nekilnojamųjų daiktų neįrodė.2.

Centrinė privatizavimo komisija 1992-05-01 protokolu Nr.41 iÅ¡aiÅ¡kino specifinius atvejus, kada gali bÅ«ti privatizuojami garažai kaip priklausiniai. Labai abejotina, ar tikrai apeliantai galėjo nusipirkti garaÅ¾Ä - ginčo objektÄ , nes jis netenkino bent kelių sÄ lygų ir buvo bent keli apribojimai, dėl kurių garažas kaip atskiras nuosavybės objektas negalėjo bÅ«ti parduotas, t. y. manytina, kad netenkinami 7.1.1., 7.1.2., 7.1.3. punktai, taip pat egzistavo 7.2 punkte nurodytos sÄ lygos, todėl teigti, kad garažas buvo privatizuotas pagal 1992-05-06 sutartį nėra teisinio pagrindo.3.

Pažymėtina, kad pagal 1964 m CK sandėliukai buvo priskiriami prie pagalbinių patalpų, t. y. laikoma, kad tai yra patalpos tokios kaip virtuvė, koridoriai ir pan. Kodėl apeliantai sandėliuku laiko garaÅ¾Ä , nėra aiÅ¡ku. Be to, apeliantai neįrodė, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sandėliukas gali ir/ar turėtų bÅ«ti identifikuojamas kaip garažas. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliantė A.

K. ir Respublikinis jaunimo turizmo centras pagal Butų privatizavimo įstatymÄ sudarė 1992-05-06 sutartį, registro Nr.17-3723 (toliau – sutartis), kuria apeliantė nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ ir rÅ«sį. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Å¡ios sutarties pagrindu apeliantė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 16,69 kv.m. ploto garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11G1p. Sutarčiai yra taikytinos CK 6.193 – 6.195 str. normos dėl sutarčių aiÅ¡kinimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str.).

Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Kilus abejonių dėl sutarties sÄ lygų, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Tikruosius Å¡alių ketinimus galima nustatyti ir pagal Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str.). Apeliantai nurodė, kad vaikų namų Nr.5, buvusių (duomenys neskelbtini), direktorė A.

V. 1966 metais leido Å¡iuose vaikų namuose dirbusiai apeliantei pastatyti dvisienį prie katilinės maÅ¡inai laikyti, toks pastatas 1966 metais buvo pastatytas apeliantės Å¡eimos lėšomis ir jėgomis, pastate apeliantės Å¡eima laikė automobilį, automobilį pardavus, pastate sandėliavo įvairius namų Å«kio daiktus, todėl pastatÄ Ä¯prato vadinti sandėliuku. BÅ«tent Å¡is pastatas, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip 16,69 kv.m. ploto garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11G1p, buvo parduotas apeliantei sutartimi.

Apeliantų nurodytas aplinkybes patvirtina vaikų namų Nr.5 1966-01-10 raÅ¡tas Nr.148 (1 t., 10 b.l.), nuotraukos (2 t., 2-6 b.l.), liudytojų A. V. ir S. S. parodymai apie tai, kad apliantės Å¡eima maždaug 1966 metais pastatė ir nuo to laiko naudojosi pastatu plane pažymėtu 11G1p. IÅ¡ 1992-04-30 įkainojimo akto Nr.2 (1 t., 130 b.l.) matyti, kad sutartimi parduoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai buvo įkainoti atskirai, kaip nustatyta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309, 7 p. Å iame punkte nėra reikalavimo kiekvienÄ priklausinį įkainoti suraÅ¡ant atskirÄ Ä¯kainojimo aktÄ .

Pagal nurodyto nutarimo 10 p. privatizuojamo gyvenamojo namo, buto kainÄ nustato tarnybos ar komisijos, kurias paskiria miesto, rajono valdyba (savivaldybėms priklausančių namų) arba įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas (jų balanse esančių namų). Byloje nėra įrodymų, kad įkainojimo akte Nr.2 yra nurodytas tik rÅ«sio įkainavimas, ar kad apeliantė žinojo, jog įkainavimo akte Nr.2 yra nurodytas tik rÅ«sio įkainavimas ir už sutartyje nurodytÄ sandėliukÄ apeliantė nėra sumokėjusi.              Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po sutarties sudarymo tarp sutarties Å¡alių vyko ginčai dėl apeliantei parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ploto, tačiau nekilo ginčas dėl pastato, sutartyje įvardinto „sandėliuku“, pardavimo, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Lietuvos jaunųjų turistų centras patvirtino, kad sutartimi apeliantė nusipirko ir sandėliukÄ .             Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės Å¡eima 1966-01-10 leidimo Nr.148 pagrindu pastatė kitÄ pastatÄ ir juo naudojosi, o ne pastatÄ , kuris plane pažymėtas 11G1p.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pastatas, sutartyje įvardintas sandėliuku yra kitas pastatas, o ne pastatas 11G1p. Byloje esantys duomenys apie pastato 11G1p statybos metus nėra pirminiai (pvz., 1 t., 62-63, 64, 74 b.l.), todėl nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad pastatas 11G1p buvo pastatytas 1978 m.              Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 metų CK 153 str. 1 d. buvo nustatyta, kad priklausinį, tai yra daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

Visų pirma pažymėtina, kad sutartyje nurodyta, kad apeliantei yra parduodamas sandėliukas. Todėl klausimas, ar pastatas 11G1p yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, nustatant, ar apeliantė sutartimi įgijo nuosavybės teisę į šį pastatÄ , nėra aktualus. Be to, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad pastatas 11G1p nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. IÅ¡ apeliantų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad pastate 11G1p apeliantės Å¡eima daugelį deÅ¡imtmečių laikė namų Å«kio daiktus, kad Å¡iuo pastatu naudojosi tik apeliantės Å¡eima, neneigia ir pradinis atsakovas Lietuvos jaunimo turizmo centras, kuris tik 2010-05-17 raÅ¡tu Nr.IS-01-160 kreipėsi į apeliantę dėl patalpų atlaisvinimo.

Tai, kad patalpoms suteiktas indeksas „G“, kuriuo žymimi garažai, nesudaro pagrindo teigti, kad patalpos negali bÅ«ti naudojamos ir nebuvo naudojamos namų Å«kio daiktams sandėliuoti. Kaip jau nurodyta, apeliantė yra paaiÅ¡kinusi, kad pastatas 11G1p buvo statytas maÅ¡inai laikyti, tačiau, maÅ¡inÄ pardavus, jame buvo sandėliuojami namų Å«kio daiktai. Kad pastatas 11G1p buvo naudojamas kitai paskirčiai, įrodymų byloje nėra. Toks ilgalaikis pastato 11G1p naudojimas namų Å«kio daiktams sandėliuoti leidžia teigti, kad tarp Å¡io pastato ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra funkcinis ryÅ¡ys.             Kaip jau nurodyta, sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Pagal Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309, asmuo, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , – į atitinkamÄ administracijÄ , kurios organizuoja buto pirkimo procedÅ«rÄ , o asmens pareiga yra pateikti susitarimÄ tarp pageidaujamo pirkti buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių dėl to, kieno vardu bus sudaroma pirkimo sutartis, taip pat iki sutarties sudarymo sumokėti nustatytÄ kainÄ .

Todėl apeliantė nėra atsakinga už tai, kad pastatas, kuris sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuotas kaip 16,69 km.m. garažas, plane pažymėtas 11G1p, sutartyje buvo įvardintas kaip sandėliukas. Kaip jau minėta, pradinis atsakovas Lietuvos jaunimo turizmo centras nepateikė įrodymų, kad sutaryje nurodytas sandėliukas yra kitas pastatas, o ne pastatas 11G1p.             Nurodytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad sutartimi apeliantei buvo parduotas 16,69 kv.m. ploto garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11G1p.

Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 CK 149 str. 2 d. nustatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi bÅ«ti įregistruojama, tai nuosavybės teisė įgijėjui atsiranda įregistravimo momentu. Sutartis pagal 1964 m. CK 225 str. 1 d. per tris mėnesius turėjo bÅ«ti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Sutartis Vilniaus TVIPP biure buvo įregistruota nustatytu terminu, todėl apeliantė sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 16,69 kv.m. ploto garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11G1p.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad pastatÄ 11G1p apeliantė įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. K., kuriam mirus, jam priklausančiÄ pastato dalį ieÅ¡kinyje nurodytomis dalimis paveldėjo apeliantai.             Nėra pagrindo teigti, kad apeliantė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti atsakovo Lietuvos Respublikos nuosavybės ir pradinio atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro patikėjimo teisę į pastatÄ 11G1p. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 85 str., CK 1.127 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantai apie tai, jog pastatas 11G1p nuosavybės ir patikėjimo teisėmis yra registruotas atsakovų vardu, sužinojo anksčiau negu 2010-05-17, kai gavo pradinio atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro raÅ¡tÄ Nr.IS-01-160 (1 t., 13 b.l.). Apeliantė, gavusi šį raÅ¡tÄ , nedelsiant ėmė aiÅ¡kintis raÅ¡te nurodytas aplinkybes, o 2011-05-06 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., 1-5, 14-15, 20-25 b.l.).

Nėra pagrindo teigti, kad apie savo teisių pažeidimÄ apeliantė sužinojo gavusi 2002-09-11 pažymėjimÄ , reg.Nr.10/312337 (1 t., 26 b.l.). Å iame pažymėjime nurodyta, kad sutartimi apeliantė įsigijo sandėliukÄ , kuris neidentifikuotas. Kadangi apeliantė naudojosi pastatu 11G1p, kiti asmenys nereiÅ¡kė savo nuosavybės ar patikėjimo teisių į šį pastatÄ , apeliantei nebuvo pagrindo suprasti, kad daiktinės teisės į sandėliukÄ (pastatÄ 11G1p) įregistruotas kitų asmenų vardu.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantai nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuosavybės teisių gynimo (CK 1.125 str. 1 d.).             Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad pastato 11G1p nuosavybės teisė apeliantams gali bÅ«ti pripažinta tik nuginčijus aktus, kurių pagrindu Å¡io pastato nuosavybės ir patikėjimo teisė įregistruota kitų asmenų vardu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, pastato 11G1p nuosavybės teisė atsakovo Lietuvos Respublikos vardu ir patikėjimo teisė pradinio atsakovo Lietuvos turizmo centro vardu įregistruota 1993-03-25 įsakymo Nr.321 ir 1995-06-15 įsakymo Nr.585 pagrindu (1 t., 73, 74 b.l.).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantei nuosavybės teise priklausantis turtas klaidingai buvo apskaitomas kaip valstybės turtas, ir negali bÅ«ti pagrindas, užkertantis keliÄ teisėtai turtÄ Ä¯sigijusiam asmeniui kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2010). Nepagrįstas teiginys, kad minėtoje nutartyje esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai netaikytini Å¡io ginčo atveju, nes buvo priimti byloje, kurioje ginčo turtas nebuvo įregistruotas kito asmens nuosavybės teise.

IÅ¡ nutarties turinio matyti, kad ginčo turtas 2005-09-01 perdavimo – priėmimo akto pagrindu nuosavybės teise buvo registruota kito asmens vardu.             Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kaip priimtÄ netinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 d., 329 str. 1 d., 330 str. 1 d.).              Priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.) – iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis apeliantės A.

K. naudai priteistinas 274 Lt žyminis mokestis, valstybės naudai – 66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str.1 d.). IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis apelianto O. K. naudai taip pat priteistinas 408 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti, kad garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 11G1p, yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Pripažinti ieÅ¡kovų A. K. (5/8 dalys), D. V. (3/16 dalys) ir O. K. (3/16 dalys) nuosavybės teises į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 11G1p. Panaikinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 11G1p, daiktinių teisių registracijÄ Lietuvos jaunimo turizmo centro ir Lietuvos Respublikos vardu. Priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Vyriausybės, ir biudžetinės įstaigos Lietuvos mokinių neformaliojo Å¡vietimo centras lygiomis dalimis ieÅ¡kovės A.

K. naudai 274 Lt žyminį mokestį, ieškovo O. K. naudai – 408 Lt žyminį mokestį, valstybės naudai – 66 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teisėjai                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                    Algirdas Auruškevičius   Rūta Burdulienė