2025-05-28 Nr. AB-9397-3-61-3-03652-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-736-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03652-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 26 d. sprendimo (toliau – ir 2022 m. liepos 26 d. sprendimas) 2 punktą, Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 5 S(5.18)-2294 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių atsėjimo piniginės išraiškos“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas) bei įpareigoti Komisiją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Komisijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimu ir 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu (toliau abu kartu – ir Sprendimai) apskaičiuotas žalos, kurią medžiojamieji gyvūnai padarė pareiškėjo pasėliams, dydis – 2022 m. liepos 26 d. sprendimo 2 punktu Komisija nusprendė, kad sunaikintų pareiškėjo pasėlių (3,71 ha žieminių kviečių ir 0,12 ha žieminių rapsų) atsėjimo tiesioginės išlaidos yra 592,45 Eur. Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodyta, kad jis papildo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir juo nuspręsta, kad žieminių kviečių pasėlių atsėjimo tiesioginės išlaidos yra 1 757,70 Eur, iš jų: 575,05 Eur apskaičiuotų 2022 m. liepos 26 d. akte Nr. MGK-2022/2; žieminių rapsų atsėjimo išlaidos yra 17,40 Eur, todėl bendrai pagal 2022 m. balandžio 15 d. gautą skundą paskaičiuota žala yra 1 775,10 Eur, iš jų 592,45 Eur nurodytų 2022 m. liepos 26 d. sprendime.

2.2. Pareiškėjas yra ūkininkas, kuriam priklauso pasėliai, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Gerviškių seniūniją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, nes šernai visiškai sunaikino žieminius kviečius 12,17 ha plote. Komisija 2022 m. gegužės 3 d. surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad yra sunaikinta virš 70 proc. žieminių kviečių 1,44 ha plote, 1,08 ha plote, 0,73 ha plote ir 0,46 ha plote, iš viso – 3,71 ha plote ir sunaikinta virš 70 proc. žieminių rapsų 0,12 ha plote. Aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl tokiu Aktu remiantis priimti Sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

2.3. Komisija, priėmusi 2022 m. liepos 26 d. sprendimą, buvo šališka, nes Aktą ir 2022 m. liepos 26 d. sprendimą priėmė tie patys Komisijos nariai (A. M., A. G. ir T. R.). Du iš trijų Komisijos narių (A. G. ir T. R.) dirba Administracijos Žemės ūkio skyriuje, kuriam vadovauja S. L., kuris yra ne tik Komisijos narių A. G. ir T. R. tiesioginis vadovas, bet ir Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Suopis” pirmininkas. Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Suopis” yra medžioklės plotų, į kuriuos patenka ir pareiškėjo pasėliai, naudotojas bei pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą turės pareigą atlyginti pareiškėjui padarytą žalą. S. L. nėra suinteresuotas tuo, kad jo vadovaujamam medžiotojų klubui (kartu – ir jam pačiam, kadangi pagrindinis medžiotojų klubo lėšų šaltinis yra jo narių įnešamos lėšos) reikėtų atlyginti ženklią žalą. Šiuo atveju Komisija, apskaičiuodama pareiškėjui padarytos žalos dydį, nesivadovavo žalos apskaičiavimą reguliuojančiais teisės aktais.

2.4. Atsakovas pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte numatytą objektyvumo principą, bet ir kitus VAĮ reikalavimus. Atsakovas netyrė ir nesiaiškino, kokio dydžio nuostolius realiai patyrė pareiškėjas, o 2022 m. liepos 26 d. sprendimas nėra pagrįstas teisės normomis ir įrodymais, tik prielaidomis ir spėlionėmis. Nors 2022 m. liepos 26 d. sprendime vadovaujamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, Komisijos 2022 m. liepos 26 d. posėdžio protokolu Nr. MGK-2022/2, tačiau Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nėra 3 punkto, o minėtame protokole – jokios teisės akto nuostatos, todėl pareiškėjui neaišku, kuo atsakovas rėmėsi, priimdamas 2022 m. liepos 26 d. sprendimą.

Atsakovas taikė atitinkamuose Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2022 metais sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-832, (toliau – ir 2022 m. sąrašas) punktuose nurodytų kainų vidurkį, tačiau nenurodė jokių tokį skaičiavimo metodą numatančių teisės normų, nemotyvavo, kodėl netaikė 2022 m. sąrašo atitinkamuose punktuose numatytų maksimalių kainų, kai yra visuotinai žinoma, jog kainos yra itin pakilę, kodėl apskritai netyrė ir nesiaiškino, kokios realiai buvo pareiškėjo pasėlių atsėjimo kainos.

Metinė infliacija Lietuvoje siekia apie 21 proc., todėl atsėjimo išlaidos realiai yra žymiai didesnės, taip pat sunaikintų pareiškėjo pasėlių plotas iš tikrųjų yra didesnis nei nurodyta Akte. Pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. skunde apie padarytą žalą nurodyta, jog žieminiai kviečiai buvo visiškai sunaikinti 12,17 ha plote, tačiau į šiuos pareiškėjo argumentus 2022 m. liepos 26 d. sprendime neatsakyta (Akte nurodoma tik 11,57 ha žieminių kviečių). Komisija, surašydama Aktą ir priimdama 2022 m. liepos 26 d. sprendimą, nesivadovavo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 486/359, (toliau – ir Metodika) 7 punkto reikalavimais. Komisija nenustatė, kokiu laipsniu (procentais) visame pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lauktino derliaus sumažėjimo laipsnį (procentais) nustatė ne visame pakenktame plote, o tik tam tikrose to ploto dalyse. Tai, kad visiškai sunaikintų pasėlių plotas yra didesnis, nei Komisijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimo 2 punkte nurodyti 3,71 ha, netiesiogiai pripažino ir Komisija 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodydama, kad visiškai sunaikintų pasėlių plotas yra 11,34 ha.

2.5. 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą taip pat priėmė šališka Komisija dėl tos pačios Komisijos narių sudėties (A. M., A. G. ir T. R.). Komisija nepateikė jokių motyvų, kaip skaičiuojamos atsėjimo išlaidos (kodėl ji naudoja būtent tuos skaičius), nenustatė, kokiame tiksliai plote žieminiai kviečiai buvo visiškai sunaikinti, nepaaiškino naudojamos formulės ties skaičiumi 165 išnašos reikšmės, o, apskaičiuodama žalos dydį, vadovavosi ne pareiškėjo nurodytu 12,17 ha plotu, o 11,34 ha (jokiais objektyviais matavimais nepagrįstu) plotu. Akte yra nurodyta, kad žieminių kviečių plotas yra 11,57 ha, 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime – 11,34 ha, taigi akivaizdi nenuosekli ir prieštaringa Komisijos pozicija. Tai, jog Komisija vadovavosi ne pareiškėjo nurodytu plotu (12,17 ha), o kitokiu plotu (11,34 ha kukurūzai grūdams) reiškia tai, kad dėl visiškai sunaikintų žieminių kviečių 0,83 ha plote pareiškėjui padaryta žala apskritai nėra atlyginama.

2.6. Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Šioje teisės normoje nėra minimas joks deklaravimas. Taigi nėra teisiškai reikšminga tai, koks pasėlių plotas buvo deklaruotas – pagal minėtą teisės normą turi būti apskaičiuojamos tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, o sunaikintų pasėlių plotą turi tiksliai nustatyti būtent Komisija, apžiūrėdama pakenktus pasėlius vietoje, atlikdama matavimus ir surašydama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Komisija nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, tinkamai neatliko matavimų, realiai nepatikrino pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. skunde nurodytų duomenų apie tai, kad žieminiai kviečiai visiškai sunaikinti būtent 12,17 ha plote. Pareiškėjo nuostolius, kurie atsirado dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos pareiškėjo pasėliams žalos, sudaro 22 394,01 Eur (su PVM), o ne Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodyta suma.

2.7. Jeigu teismas laikytų, kad įstatymus įgyvendinančių teisės aktų pagrindu turi būti ribojamas pareiškėjui padarytos žalos atlyginimas, spręstinas klausimas, ar kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar tie teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2022 m. gruodžio 9 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo svarstomas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkininko A. G. žieminių kviečių pasėliams piniginės išraiškos apskaičiavimo klausimas, nes 2022 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 12,17 ha žieminių kviečių (duomenys neskelbtini). Žemės nuosavybės dokumente ariamos žemės plotas yra 11,4536 ha, tačiau Komisijai nebuvo pateikta likusio valstybinės žemės sklypo valdymo dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti, kas ten sėjo. Žalos įvertinimas atliktas 2022 m. gegužės 3 d. ir nustatyta, kad šernai visiškai sunaikino žieminių kviečių pasėlius 3,71 ha plote, o 7,74 ha plote pakenkė 40 proc. pasėlio. Pareiškėjas po Komisijos apžiūros visą lauką žieminių kviečių atsėjo kukurūzais. Šis faktas pasitvirtino, kai buvo gautas kitas skundas ir 2022 m. spalio 7 d. vyko apžiūra, vertinant kukurūzų pasėlių pakenkimą tame pačiame lauke, žala kukurūzams apskaičiuota 2 695,19 Eur. 2022 m. pasėlių deklaracijoje kontrolinis žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini) laukas 1 uždeklaruotas 11,34 ha kukurūzai grūdams. T. K. 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu nuspręsta, kad išlaidos pakenktiems žieminiams kviečiams atsėti yra 11,34 ha x (145+1 651 eurų) : 2 = 1 757,70 eurų, iš jų 575,05 eurų, apskaičiuotų Akte. Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas papildo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą.

3.2. Dėl Komisijos šališkumo atsakovas paaiškino, kad sudarius Komisiją, pareiškėjas buvo informuotas apie jos sudėtį. Iki Komisijos atvykimo pareiškėjas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jos šališkumo ar nušalinimo. Teismas neatlieka medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo ar apžiūros, kuri įstatymu yra pavesta Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Teismas, tikrindamas Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, gali patikrinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisiją nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad Komisijos nariai buvo šališki ir turėjo nusišalinti ar būti nušalinti. Pareiškėjas tiksliai neįvardino jokių konkrečių įvykių ir aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie Komisijos šališkumą pareiškėjui. Komisija yra nepriklausoma, sudaryta Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu, o ne Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo. Tai, kad Komisijos nariai A. G. ir T. R. dirba Administracijos Žemės ūkio skyriuje, kurių darbinę veiklą organizuoja S. L., nedaro įtakos Komisijos veiklai, nes šių Komisijos narių tiesioginis darbdavys ir vadovas yra Administracijos direktorius, kuris ir priima visus galutinius sprendimus. Ginčo situacijoje Komisija laikėsi visų procedūrų ir nepažeidė pareiškėjo interesų, sąžiningai vykdė jiems pavestus įgaliojimus, todėl šiuo atveju nėra jokių abejonių dėl Komisijos nešališkumo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. G. skundą, t. y. panaikino Komisijos Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000,00 Eur atstovavimo išlaidų.

5. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Administracijos Gerviškių seniūniją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, nes šernai visiškai sunaikino žieminius kviečius 12,17 ha plote.

5.2. Administracijos Gerviškių seniūnija 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SDR-2 persiuntė pareiškėjo pateiktą prašymą Administracijai dėl žalos nustatymo.

5.3. Komisija 2022 m. gegužės 3 d. surašė Aktą, kuriame nurodyta, kad sunaikinta virš 70 proc. žieminių kviečių 1,44 ha plote, 1,08 ha plote, 0,73 ha plote, ir 0,46 ha plote, iš viso – 3,71 ha plote, taip pat sunaikinta virš 70 proc. žieminių rapsų 0,12 ha plote. Akte nurodoma, kad apžiūrėtas visas laukas žieminių kviečių ir, dalyvaujant pareiškėjui, nustatyti didelio pakenkimo plotai. Žieminių rapsų pakenkimo plotus parodė pats pareiškėjas.

5.4. 2022 m. liepos 26 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl Komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimo panaikinimo ir medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkininko A. G. sunaikintiems pasėliams apskaičiavimo tikslinimo. Komisijos pirmininkė T. R. informavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo pareiškėjo A. G. 2022 m. liepos 19 d. skundą „Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriuo prašoma pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą ir visą turimą su ginču susijusią medžiagą. Patikrinus iš naujo medžiojamųjų gyvūnų sunaikintų pasėlių atsėjimo piniginės išraiškos apskaičiavimus, pastebėta klaida, posėdžio metu buvo pasiūlyta panaikinti Komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir apskaičiuoti žalos piniginę išraišką iš naujo. Komisijos 2022 m. liepos 26 d. posėdžio metu buvo nuspręsta priimti 2022 m. liepos 26 d. sprendimą, kuriuo: 1) panaikintas Komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimas; 2) pripažinta, jog sunaikintų 3,71 ha žieminių kviečių ir 0,12 ha žieminių rapsų atsėjimo vasariniais augalais tiesioginės išlaidos sudaro 592,45 Eur.

5.5. Komisija 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė kitą skundžiamą sprendimą, kuris papildo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir juo nuspręsta, kad: 1) žieminių kviečių pasėlių atsėjimo tiesioginės išlaidos yra 1 757,70 Eur, iš jų: 575,05 Eur, apskaičiuotų Akte; 2) žieminių rapsų atsėjimo išlaidos yra 17,40 Eur. Bendrai pagal 2022 m. balandžio 15 d. gautą prašymą paskaičiuota žala yra 1 775,10 Eur, iš jų 592,45 Eur, nurodytų 2022 m. liepos 26 d. sprendime.

5.6. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos Sprendimais.

6. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsniu bei Metodikos 7 punktu.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Komisijos šališkumo, teismas vadovavosi VAĮ 3 straipsnio 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, nustatė, kad dviejų iš trijų Komisijos narių tiesioginis vadovas yra S. L., kuris yra ir medžiotojų klubo, kuriam tektų pareiga atlyginti Komisijos nustatytą žalą, pirmininkas. Teismas sprendė, kad akivaizdus S. L. privatus interesas dėl Komisijos sprendimo, kurį viešojo administravimo institucijos vardu priiminėjo du jam tiesiogiai pavaldūs darbuotojai. Kadangi tiesioginis vadovas turi plačius įgaliojimus (diskreciją) dėl pavaldžių darbuotojų, teismas nustatė pagrindą šioje situacijoje suabejoti Komisijos narių nešališkumu ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į sąžiningą ir objektyvią administracinę procedūrą, į gerą administravimą. Atmetęs atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus šiuo aspektu (pareiškėjas žinojo apie Komisijos sudėtį, nereiškė nušalinimų, Komisijos nariai paskirti į Komisiją administracijos direktoriaus), nustatęs objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimą administracinėje procedūroje, teismas šį pažeidimą pripažino esminiu, dėl kurio panaikino Komisijos Sprendimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

8. Teismas taip pat sprendė, kad Komisijos sprendimai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4, 5, 8 punktų ir 10 straipsnio 5 ir 6 punktų reikalavimų, pritaręs pareiškėjo teiginiams, kad nei Komisijos Sprendimuose, nei Komisijos posėdžio protokoluose nėra nurodyti motyvai dėl atsėjimo kainos, Sprendimuose (įvertinat 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodytą galutinį plotą) pasisakyta dėl 11,34 ha ploto, nenurodant motyvų, kodėl laikyta, kad pažeistas būtent toks plotas.

9. Teismas panaikino Komisijos Sprendimus ir įpareigojo atsakovą (Administraciją) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas (jo pareigūnas – Administracijos direktorius) gali spręsti dėl kitokios sudėties Komisijos sudarymo, o pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, savivaldybės administracijos pareigūnas (seniūnas) organizuoja žalos įvertinimą.

10. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir palikti galioti Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą, kuris papildo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su Komisijos nešališkumu. Komisija sudaryta Administracijos direktoriaus įsakymu ir už savo veiklą atsiskaito Administracijos direktoriui. Vien ta aplinkybė, kad du Komisijos nariai yra Administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, sprendę su pareiškėjo interesais susijusį ginčą, nėra pakankama konstatuoti jų šališkumą. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo naudai. Komisijos sprendimą taip pat turi teisę skųsti medžioklės ploto naudotojas Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“, kuris yra apdraudęs savo rizikas.

12.2. Pakartojus atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su Komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu, papildančiu 2022 m. liepos 26 d. sprendimą, žieminių kviečių lauke atsėtais kukurūzais, atsėtu 11,34 ha plotu, kuriame 2022 m. spalio 7 d. vyko apžiūra, vertinta žala kukurūzų pasėliams, kuri visiškai atlyginta medžiotojų klubo, 2022 m. pasėlių deklaracijoje deklaruotu 11,34 ha kukurūzų plotu, žemės nuosavybės dokumentuose įregistruotu 11,4536 ha plotu, pažymėta, kad nebuvo įmanoma rasti kitą atsėtą plotą, o nustatydama žieminiams pasėliams padarytą žalą Komisija vadovavosi Metodikos 11 punktu. Nurodžius, jog nagrinėjamu atveju žieminių kviečių neliko 100 proc., paaiškinus žalos atlyginimo kukurūzams, kaip vasariniams javams, apskaičiavimo tvarką (taikyto 2022 m. sąrašo atitinkamos eilutės), teigiama, jog visa tai buvo nurodyta Komisijos 2022 m. liepos 26 d. posėdžio protokole ir pareiškėjui suprantama. Komisija patvirtino, kad tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, iš viso yra 1 775,70 Eur. Apskaičiuojant tik tiesiogines išlaidas, padarytas sunaikintiems pasėliams atsėti, taikomos normatyvinės pasėlių atsėjimo kainos, nes kitaip žalos dydžio nustatyti neįmanoma. Todėl žalos dydis apskaičiuotas teisingas, Komisijos Sprendimai negali būti pakeisti.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir teigia:

14.1. Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nėra nurodyta, kad Komisija už savo veiklą atsiskaito Administracijos direktoriui (naujas, apeliacinėje instancijoje nevertintinas argumentas). Vien tai, kad Komisiją sudaro Administracijos direktorius, ar kad jam Komisija neva atsiskaito, savaime nereiškia, kad Komisija negali būti šališka. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu patvirtina, kad atsakovas klaidingai supranta nešališkumo reikalavimo esmę. Aptarus nešališkumo reikalavimo du elementus – subjektyvųjį ir objektyvųjį, atkreipus dėmesį į atsakovo neginčijamus teismo motyvus šiuo aspektu, teigiama, kad Komisijos narius su S. L. sieja subordinacijos santykiai, o tokia situacija objektyviai sukelia abejonių dėl nešališkumo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. L. turi privatų interesą dėl Komisijos sprendimo.

14.2. Apeliacinio skundo argumentas, jog Komisijos sprendimas priimtas pareiškėjo naudai yra ne tik teisiškai nereikšmingas, bet ir neteisingas, nes Komisijai priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, jam nereikėtų kreiptis į teismą ir juos ginčyti. Pareiškėjo netenkina nei tai, kad Komisija neskaičiavo žieminių kviečių sunaikinimo 12,17 ha plote, nei apskaičiuotas žalos dydis. Pareiškėjui nėra atlyginta žala (22 394,01 Eur su PVM). Atsakovas nepagrindė, kaip jo argumentas, kad Komisijos sprendimą taip pat turi teisę skųsti medžioklės ploto naudotojas Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“, paneigia teismo padarytas išvadas dėl Komisijos šališkumo.

14.3. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija teismo išvados, kuriuo Komisijos Sprendimai panaikinti ir kitu pagrindu, tiesiog bando pateikti Komisijos Sprendimų motyvus teisminio proceso metu (dėl 2022 m. sąrašo kainų vidurkio, nenurodant tokį skaičiavimą pagrindžiančių teisės normų, kuris neužtikrina pareiškėjui padaryto žalos atlyginimo, dėl 11,34 ha ploto, nors Akte minimas 11,57 ha žieminių kviečių plotas, paaiškinti 2022 m gruodžio 9 d. sprendime esančios išnašos turinį). Sprendimuose nėra motyvų nei dėl kukurūzų, nei dėl rapsų, nei dėl netaikytų maksimalių kainų. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsėtas kukurūzais plotas esą yra 11,34 ha, niekaip nepaneigia fakto, kad prieš tai žieminiai kviečiai (būtent jų sunaikinimas yra aktualus šioje byloje) buvo visiškai sunaikinti 12,17 ha plote. Metodikos 11 punkte joks deklaravimas neminimas, taigi teisiškai nereikšminga tai, koks kukurūzų plotas buvo deklaruotas. Pagal Metodikos 2 ir 7 punktus svarbu ne tai, kiek ariamos žemės formaliai nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išraše, o tai, koks fiziškai yra plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų. Komisija nepatikrino pareiškėjo prašyme nurodytų duomenų. Vien tai, kad Komisijos 2022 m. liepos 26 d. posėdžio protokole buvo išnašų, savaime nereiškia, kad ir 2022 m. gruodžio 9 d. sprendime išnašos turinys bus toks pats. Tai, ką nurodyti konkrečiame sprendime, priklauso nuo viešojo administravimo subjekto valios. Komisijos Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. liepos 26 d sprendimo 2 punkto ir jį papildančio 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs pagrindą abejoti Komisijos narių nešališkumu bei pripažinęs, jog Komisija, spręsdama dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo administracinėje procedūroje principus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Komisijos Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl juos panaikino bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su Komisijos nešališkumu. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog pareiškėjui apskaičiuotas atlygintinos žalos dydis yra teisingas, Komisijos Sprendimai negali būti pakeisti.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų, susijusių su Komisijos nešališkumu, vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, sutiko su pareiškėjo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

20. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas tais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.).

21. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad Komisija, veikdama kaip viešojo administravimo sistemos subjektas bei turėdama pareigą tinkamai užbaigti pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. prašymą pradėtą administracinę procedūrą, savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, be kita ko, reguliuojančiomis administracinės procedūros ypatumus (VAĮ III skyrius). VAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Aktą pasirašė ir Komisijos Sprendimus priėmė Komisijos nariai – A. M., A. G. ir T. R.. Byloje nėra ginčo, jog A. G. ir T. R. dirba Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, kuriam vadovauja S. L., kuris yra ir Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Suopis” pirmininkas. Būtent Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Suopis” yra medžioklės plotų, į kuriuos patenka ir pareiškėjo pasėliai, naudotojas bei pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi pareigą atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Komisijos sudarymo principas, kai į jos sudėtį įtraukiami du viešojo administravimo institucijos, vieno administracinio skyriaus darbuotojai, kurių tiesioginis vadovas yra ir medžiotojų klubo, kuriam tektų pareiga atlyginti Komisijos nustatytą žalą, pirmininkas, juo labiau, kad vienas iš jam pavaldžių darbuotojų yra paskirtas ir Komisijos pirmininku (T. R.), kai byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas informavo pareiškėją apie Komisijos sudėtį, aplinkybes, kurios galėjo sudaryti pagrindą abejoti nešališkumu, kelia rimtų abejonių Komisijos nešališkumu, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Komisijos neobjektyvumo nepagrįstos, paneigtos atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjui apskaičiuotas atlygintinos žalos dydis yra teisingas, Komisijos Sprendimai negali būti pakeisti.

25. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvęs 8 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Dėl to Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-492/2025; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju įvertinus Komisijos Sprendimų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų (nepasisakyta dėl atsėjimo kainų, nėra aiškus pažeisto ploto nustatymas), todėl administracinė procedūra turi būti atlikta iš naujo, t. y. atsakovas pagrįstai įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. prašymą dėl pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Taip pat pažymėtina, jog Komisija pirmosios instancijos teismo nėra įpareigota priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiriboja tik nurodymu Komisijai iš naujo atlikti veiksmus, kurie šiuo nagrinėjamu atveju teismo pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, bei priimti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai motyvuotą.

27. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi išnagrinėjus bylą galutinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

29. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra 1,3.

30. Pareiškėjas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2025 m. balandžio 30 d. Susitarimu dėl atstovavimo paslaugų apmokėjimo, kurio 1 punktu pareiškėjas bei jo atstovas advokatas susitarė, jog pareiškėjas apmokės byloje patirtas atstovavimo išlaidas (1 996,50 Eur) per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties byloje dienos pagal pareiškėjui išrašytą sąskaitą faktūrą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškino, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

32. Šis teismo procesinis dokumentas priimtas 2025 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 335,9 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pareiškėjui iš atsakovo priteisia 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 1 996,50 Eur (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė