2019-01-21 Nr. AB-1868-3-61-3-01394-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1292-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Visos Lietuvos vaikai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Visos Lietuvos vaikai“ skundą atsakovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Visos Lietuvos vaikai“ (toliau – ir pareiškėja, Įstaiga, VŠĮ „Visos Lietuvos vaikai“) kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V1-126 „Dėl VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad Įstaigoje be išankstinio įspėjimo 2015 m. vasario 19 d. lankėsi Departamento atstovai, kurių tikslas buvo išnagrinėti anoniminio Žaslių apylinkės gyventojų kreipimosi aplinkybes ir įvertinti Įstaigos teikiamos socialinės globos atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2015 m. balandžio 15 d. buvo surašyta pažyma Nr. ĮVP-23 (toliau – ir Pažyma 1), kurioje buvo konstatuota, kad nurodytus trūkumus privalu pašalinti iki 2015 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 19 d. pašalino nurodytus trūkumus ir užpildė lentelę „Dėl socialinės globos kokybės vertinimo“ Nr. 66, kurioje nurodė, kokiu būdu pašalino trūkumus.

1.2. Pareiškėjas akcentavo, kad 2015 m. birželio 4 d. Departamento atstovai pakartotinai lankėsi Įstaigoje įvertinti, ar buvo pašalinti Pažymoje 1 nustatyti neatitikimai. Atsakovas nustatė, kad ne visi Pažymoje 1 nustatyti neatitikimai buvo pašalinti ir 2015 m. birželio 29 d. surašė pažymą Nr. ĮVP-37 „Dėl VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ vaikų globos namų neatitikimų šalinimo vertinimo“ (toliau – ir Pažyma 2), o 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 12.5.-SI-699 „Dėl neatitikimų šalinimo vertinimo“ nusprendė nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. sustabdyti licencijos Nr. L000000035 (toliau – ir Licencija) galiojimą. Per Licencijos sustabdymo laikotarpį įstaiga galėjo teikti socialinę globą. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta pašalinti neatitikimus iki 2015 m. lapkričio 16 d. ir apie tai informuoti atsakovą. 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pašalino nurodytus neatitikimus ir apie tai informavo atsakovą. Atsakovas 2015 m. lapkričio 24 d. lankėsi Įstaigoje, kad įvertintų, ar buvo pašalinti Pažymoje 2 nustatyti neatitikimai.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 12.5.-SI-224 „Dėl licencijos teikti socialinę globą panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad atlikus vertinimą buvo nustatyta, jog per teisės aktų numatytą didžiausią leistiną terminą (6 mėn. po pirmojo patikrinimo ir 6 mėn. po licencijos sustabdymo) nebuvo pašalinti neatitikimai, dėl kurių buvo sustabdytas Licencijos galiojimas, todėl buvo priimtas sprendimas nuo 2016 m. balandžio 15 d. naikinti Įstaigos Licencijos galiojimą.

1.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas, nes atsakovas nesilaikė nustatytų procedūrų, o nurodytus pažeidimus laikė formaliais. Dalis pažeidimų buvo nustatyti pirmą kartą, kita pažeidimų dalis, pareiškėjo teigimu, buvo pašalinta, todėl jokio pagrindo panaikinti Licenciją nebuvo. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. 12.5.-SI-224 teigė, kad po kiekvieno patikrinimo buvo nustatytas 6 mėnesių terminas trūkumams pašalinti, pažymėdamas, jog realiai po Pažymos 1 surašymo buvo nustatytas 1 mėnesio 5 dienų terminas, o po Pažymos 2 surašymo buvo nustatytas 4 mėnesių 18 dienų terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, vien todėl, kad nebuvo nustatytas 6 mėnesių terminas trūkumams pašalinti, Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą 35 kalendorinių dienų priėmimo terminą.

1.5. Pareiškėjas akcentavo, jog Licencijos galiojimas negalėjo būti panaikintas, nes nustatyti pažeidimai buvo formalūs arba ne tokio pobūdžio, dėl kurių turėjo būti taikoma griežčiausia priemonė bei dalis pažeidimų buvo konstatuoti pirmą kartą.

1.6. Pareiškėjas nesutiko, kad Individualiuose socialinės globos planų (toliau – ir ISGP) elektroniniuose variantuose nėra nurodoma konkreti data, kada ISGP sudarytas, todėl nėra aišku, kada planas turi būti pakartotinai peržiūrimas; ISGP nėra žymų apie tai, kad vaikas susipažinęs su jam sudarytu ISGP ir, kad dalyvavo kartu rengiant planą; ne visi darbuotojai pasirašytinai buvo supažindinti su plano rengimo tvarka; ISGP nebuvo fiksuojami pokyčiai, nenurodomos kitos priemonės ar parenkamos alternatyvos, kurias pareiškėjas naudos, norint sudrausminti vaikų elgesį. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodė atsakovas, ISGP buvo nurodytos priemonės, kuriomis siekė tikslų, buvo fiksuojami visi neigiami vaiko elgesio įvykiai ir nurodyta, kokiomis priemonėmis siekė tokių įvykių išvengti. Dėl vaikų parašų nebuvimo ISGP paaiškino, jog dalis minėtų planų buvo pildoma elektronine forma, todėl parašų ir negalėjo būti. Priešingai nei atsakovas, šį pažeidimą pareiškėjas laikė ne kaip pakartotinį, nes, jo teigimu, Pažymoje 2 toks pažeidimas net nebuvo fiksuotas. Formaliu pažeidimu laikė ir tai, kad nebuvo darbuotojų parašų ant Įstaigoje taikomo 2015 m. gegužės 10 d. Vaiko poreikių vertinimo ir individualaus socialinės globos plano, pažymėdamas, kad kiekvienas darbuotojas puikiai žino visus teisės aktus ir Įstaigos vidaus teisės aktus.

1.7. Dėl neveiksmingų priemonių neigiamo pobūdžio įvykių skaičiaus mažinimui pareiškėjas pažymėjo, kad visos priemonės, kurių buvo imtasi, yra pritaikytos prie konkretaus vaiko būdo ir poreikių. Visas išvadas dėl tolimesnių veiksmų ir darbo su tuo vaiku daro kompetentingi darbuotojai: psichologai, socialiniai darbuotojai, kurie su tais vaikais yra susipažinę ir žino jų emocinę ir psichologinę būseną. Vien formalus neigiamų įvykių palyginimas už vienus ir kitus metus, nėra pagrindas teigti, kad taikomos neefektyvios priemonės, nes įvykiai kartojasi. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atstovai nesigilino ir nesiaiškino, nei kokie vaikai, nei kokiu dažnumu atliko netinkamus poelgius, nei kokie konkretūs poelgiai buvo atlikti. Vien formalus neigiamų įvykių palyginimas skaičiumi, nėra pagrindas išvadai daryti apie Įstaigos pažeidimus. Būtina atsižvelgti ir į žmogiškumo faktorių, t. y. kad priemonės ar jų parinkimas ne visada sąlygos teigiamą rezultatą. Įstaigoje yra vaikų, kurie pasižymi blogu elgesiu: nelanko pamokų, bėga iš Įstaigos, daro smulkius pažeidimus ir pan. Pareiškėjas paaiškino, kad su šiais vaikais buvo dirbama papildomai, tačiau tie įvykiai vis pasikartodavo. Pareiškėjas pripažino, kad dalis vaikų turi specialių poreikių, elgesio sutrikimų, yra žemos mokymosi motyvacijos. Atkreipė dėmesį, kad šis pažeidimas – neveiksmingų priemonių taikymas – buvo fiksuojamas kaip nepašalintas, t. y. pakartotinis, nors prieš tai vykusiame patikrinime (2015 m. birželio 4 d.) tai nebuvo nustatyta, todėl sprendė, kad už tokį pažeidimą negalėjo būti panaikintas Licencijos galiojimas.

1.8. Dėl dėmesio pamokų lankymo kontrolei, pareiškėjas teigė, kad mokymasis, mokymosi rezultatai bei pamokų lankymas yra prioritetinis klausimas. Vaikų pamokų nelankymas buvo nuolat aptariamas su vaikais, mokyklos mokytojais, buvo skiriamos drausminės poveikio priemonės, prižiūrima, kad vaikai nukeliautų iki mokyklos. Pagrįsdamas šiuos argumentus, pareiškėjas rėmėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos bei Kaišiadorių R. Žaslių pagrindinės mokyklos raštais, kuriuose nurodyta, kad su pamokų lankymu susijusios problemos buvo sprendžiamos kompleksiškai, kad Įstaigos darbuotojai nuolat bendradarbiavo su mokyklomis ir domėjosi auklėtiniais.

1.9. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su argumentu, jog Įstaigoje nebuvo galimybės naudotis internetu, pabrėžė, kad apsilankymo metu vyko kompiuterių programos perinstaliavimo darbai, todėl kompiuteriai buvo išjungti. Anot pareiškėjo, patikrinimai buvo atliekami neįspėjus, todėl nebuvo galimybės planuoti darbų ir užtikrinti, kad atsakovo apsilankymo metu būtų galima įrodyti, kad toks kompiuteris veikia. Šiuos paaiškinimus grindė UAB „Omnitel“ sąskaitomis už duomenų perdavimą.

1.10. Dėl kišenpinigių skyrimo, pareiškėjas paaiškino, kad buvo taikoma „pliusų-minusų“ sistema, kurios pagrindinis tikslas drausminti vaikus ir juos skatinti už gerus poelgius. Bet kokiu atveju, net tada, kai vaikams buvo mažinami kišenpinigiai, jie niekur nedingdavo, o buvo kaupiami atskiroje vaiko banko sąskaitoje. Sistema veikė tokiu principu, kad už netinkamus poelgius – bėgimą iš pamokų, rūkymą, keiksmažodžius ir pan. – vaikai surinkdavo minusus, surinkus atitinkamą skaičių minusų, buvo mažinami kišenpinigiai, tačiau vaikai gerais poelgiais galėdavo juos ištaisyti. Įstaigos nuomone, tokia sistema buvo tinkama, nes net tuo atveju, kai vaikas nusižengia, jam suteikiama galimybė pasitaisyti, o tai kartu vaikus skatina taisyti savo poelgius. Pareiškėjas akcentavo, kad vaikai nebuvo tik baudžiami už neigiamus poelgius, tačiau ir skatinami, kai elgiasi gerai, pavyzdingai, gaudavo gerus pažymius ir pan. Tokiais atvejais vaikams, išmokami kišenpinigiai ir vaikams organizuojamos tam tikros pramogos: kinas, išvykos, ekskursijos, picerija ir pan. už Įstaigos pinigus. Dalis nedrausmingų vaikų už kišenpinigius perkasi kvaišalų ar cigarečių, todėl sprendė, kad apribojus tokių lėšų gavimą, galima laikinai sustabdyti tokių prekių įsigijimą. Pareiškėjas pabrėžė, jog šiuo metu vaikams išmokėti visi kišenpinigiai.

1.11. Dėl nepakankamo užtikrinimo vaiko pasirengimo savarankiškam gyvenimui, pareiškėjas teigė, kad su vaikais buvo kalbamasi apie jų ateities planus ir pasirengimą tolimesniam gyvenimui. Vien faktas, kad tokie dalykai neatsispindėjo dokumentuose, nebuvo pagrindas išvadai, kad Įstaiga neužtikrina vaiko pasirengimo savarankiškam gyvenimui. Pasikalbėjus po patikrinimo su vaikais, jie nurodė, kad atsakovo atstovų klausimai jiems buvo nesuprantami, jie nenorėjo su jais kalbėtis, todėl pateikdavo trumpus atsakymus, kurie nevestų prie tolimesnio pokalbio.

1.12. Dėl socialinės globos nakties metu, pareiškėjas paaiškino, kad tuose darbo grafikuose, kur darbo laikas gaudavosi 7,5 val., 0,5 val. buvo skirta darbuotojo pertraukai (pavalgyti), bet darbuotojas niekur neišeidavo iš patalpų ir vaikų nepalikdavo vienų. Tai iš esmės buvo vienas darbuotojas – soc. darbuotojo padėjėjas R. Ž. Šiai dienai darbo grafikai perdaryti ir visi darbuotojai, įskaitant ir R. Ž., dirba po 8 valandas. Pareiškėjas akcentavo, kad 0,5 valandos trūkumas per visą budėjimo laiką, kuris iš esmės buvo tik formalus, nes skirtas pavalgyti, negalėjo būti pagrindu išvadai, kad nebuvo užtikrinama tinkama socialinė globa nakties metu. Vaikai nakties metu niekada nebuvo paliekami vieni.

1.13. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui dokumentai buvo neįteikti, o jie patys viską spausdino iš kompiuterio, kad patikrinimai vyko direktorei nedalyvaujant, kad atsakovai atvyko į patikrinimus iš anksto nepranešę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neklastojo ISGP, nes pateikė teismui tik papildytą ISGP, o atsakovas tyrimui paėmė ne patikslintą ISGP, o senesnį.

2. Atsakovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. 12.5.-SI-224 per klaidą buvo nurodyta, jog pažeidimams pašalinti buvo skirtas teisės aktų leidžiamas maksimalus 6 mėnesių terminas, tačiau teigė, jog šis apsirikimas jokiu būdu nebuvo susijęs Licencijos panaikinimo esme ir negalėjo būti traktuojamas kaip teisės aktų nustatytos procedūros pažeidimas. Atsakovas patvirtino, jog pažeidimų pašalinimui skyrė 4 mėnesius ir 18 dienų, pabrėždamas, kad Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Al-684 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 24 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti negalėjo būti laikomas maksimaliu, tačiau skirti konkretų terminą yra atsakovo kompetencija. Paaiškino, kad terminai buvo parinkti, įvertinus padarytus pažeidimus, jų keliamą grėsmę vaikų saugumui ir jų poreikiams užtikrinti. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjui manant, kad nustatytas terminas pažeidimams pašalinti per trumpas, jis galėjo kreiptis į atsakovą dėl termino pratęsimo, tačiau to nepadarė.

2.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo praleistas 35 dienų terminas Įsakymui priimti, pabrėždamas, kad Taisyklių 31 punkte nustatytą 35 dienų termino eigos pradžią priimti sprendimui dėl licencijos panaikinimo pareiškėjas skaičiuoja neteisingai. Eigos pradžia laikoma diena, kai Departamentas nustato faktą, kad socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų. Tam, kad nustatyti faktą, jog socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, būtina atlikti tyrimą, t. y. nuvykti į socialinės globos įstaigą, atlikti patikrinimą, surinkti duomenis tiek vietoje, tiek iš kitų šaltinių, atlikti surinktų duomenų analizę. Atsakovas turi atlikti išsamų tyrimą bei jį įforminti pažymos surašymu, kuriame būna fiksuojami padaryti ar ištaisyti pažeidimai. Būtent pažymos priėmimo data buvo laikoma fakto, t. y. padarytų pažeidimų ar jų ištaisymo / neištaisymo diena, nustatymo data, nuo kurios prasideda 35 dienų termino priimti sprendimui dėl licencijos panaikinimo eiga.

2.3. Atsakovas akcentavo, kad priėmė sprendimą panaikinti Licencijos galiojimą nuo 2016 m. balandžio 15 d., nes pareiškėjas nepašalino Pažymoje 2 įvardintų neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas Licencijos galiojimas. Vertinimui buvo naudojami įvairūs metodai: patikra vietoje, pokalbiai su darbuotojais, vaikais, dokumentų analizė, stebėjimas, vaikų anketinė apklausa, Žaslių pagrindinės mokyklos, kurią lanko dauguma vaikų, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pateiktų duomenų analizė, patalpų ir gyvenamosios aplinkos įvertinimas.

2.4. Atsakovas pažymėjo, kad kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl reikalavimų reikšmingumo, nurodydamas, kad Likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų, vaikų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos (toliau – ir Normos), nustatytos Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Al-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Normų aprašas), 1 priede, neskirstomos pagal reikšmingumą, t. y. visi reikalavimai yra vienodai privalomi ir svarbūs rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui.

2.5. Dėl Individualių socialinės globos planų, atsakovas nurodė, kad skirtingai nei teigė pareiškėjas, ISGP buvo ne formalus dokumentas, o viena iš svarbiausių socialinio darbo priemonių, pagrindinis poreikio vertinimu paremtas ir darbui su vaiku skirtas dokumentas, numatantis, kokią pagalbą ir paslaugas reikėjo teikti, kad vaikui būtų užtikrintos normalios kasdieninės ir raidos sąlygos. Vaikų ISGP turi būti paremtas dalyvavimo principu (kai vaikas geba išreikšti savo nuomonę), tai ypač svarbu sprendžiant problemas, siekiant pokyčio, nes kartu sudarant ISGP, ne tik identifikuojamos silpnosios savybės, bet tuo pačiu pripažįstamas jų buvimas, įtaka ir svarba tolimesniam gyvenimui. ISGP taip pat yra ir abipusis vaiko bei specialistų susitarimas, kuria linkme bus einama, ko ir kokiomis priemonėmis bus siekiama, pasiskirstomos atsakomybės, nustatomi įvykdymo terminai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teismui pateiktas J. Š. ISGP, skiriasi nuo 2015 metais lapkričio pabaigoje atsakovui pateikto to paties globotinio ISGP. Jame padaryti nauji įrašai, kas tik dar kartą patvirtino, jog pareiškėjas nevykdė nurodytos veiklos, o tokie pataisymai negalėjo būti laikomi kitokiais, kaip tik klaidinančiais teismą. 2015 m. gegužės 10 d. Vaiko poreikių vertinimo ir individualaus socialinės globos plano sudarymo tvarkos 2.7 papunktyje nurodyta, kad ISGP formuluojamas raštu ir saugomas vaiko asmens byloje, tačiau pareiškėjo darbuotojai šios tvarkos nesilaikė (tą pripažįsta pats pareiškėjas), galimai dėl to, kad nebuvo su ja pasirašytinai supažindinti. Pareiškėjo teiginį, kad darbuotojai tvarką žino ir jos laikosi, todėl tam nereikėjo rašytinio patvirtinimo apie susipažinimą su ja, laikė neteisingu ir nepagrįstu.

2.6. Dėl neveiksmingų priemonių neigiamo pobūdžio įvykių skaičiaus mažinimui, atsakovas nurodė, jog pareiškėjo dokumentuose, kuriuose fiksuojami neigiamo pobūdžio įvykiai, nenurodomos konkrečios priemonės, sprendimo būdai, kuriuos pareiškėjas taikė / taikys, norėdamas išvengti panašių neigiamo pobūdžio įvykių ateityje. Registruojami pasikartojantys neigiamo pobūdžio įvykiai (nuolatiniai vaikų pasišalinimai iš patalpų, mokyklos nelankymas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis, vagystės atvejai ir kt.), tačiau šiems neigiamo pobūdžio įvykiams mažinti pareiškėjas visą laiką taiko vienodas priemones (individualūs pokalbiai su vaikais, vaikų pasiaiškinimai, kreipimasis pas psichologus, nepilnamečių inspektorę ir kt.), kurios, atsakovo teigimu, buvo neveiksmingos, o naujų būdų, siekiant spręsti problemas, nebuvo ieškoma. Pareiškėjas neužtikrino privalomo reikalavimo – registruoti neigiamo pobūdžio įvykius ir jų pasekmes vaikui registravimo žurnale, analizuoti priežastis ir priimti sprendimus, kaip panašaus pobūdžio įvykių išvengti ateityje. Šie dokumentai negalėjo būti vertinami kaip formalūs ar nereikšmingi. Nesutiko, jog šis pažeidimas fiksuotas kaip naujas pažeidimas, atsakovas pažymėjo, jog tai buvo tęstinis pažeidimas, kuris buvo nustatytas pirmojo ir antrojo vertinimo metu, jog globos namai nenumatė priemonių, kaip išvengs neigiamo pobūdžio įvykių ateityje ir neanalizavo juos sukėlusių priežasčių. Atsakovas tvirtino, kad jei mokyklos blogo pamokų lankomumo problemos, nusikalstamumas būtų pavienis reiškinys, o pareiškėjas imtųsi efektyvių priemonių joms spręsti ir situacija gerėtų, tuos pavienius atvejus būtų galima priskirti žmogiškumo faktoriui, nes ne visada galima pasiekti pageidaujamo efekto, tačiau Įstaigoje šie reiškiniai buvo masiniai (daugiau negu pusė vaikų praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, nuolat bėgo iš vaikų globos namų bei yra linkę nusikalsti, pažeisti viešąją tvarką), o konkrečių poveikio priemonių jiems sumažinti pareiškėjas neturėjo.

2.7. Dėl dėmesio pamokų lankymo kontrolei, atsakovas teigė, kad mokymasis ir mokslo rezultatai yra atsakovo prioritetinė kryptis. Žaslių pagrindinės mokyklos duomenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. be pateisinamos priežasties dvi 7 klasės moksleivės buvo praleidusios 46 ir 40 pamokų, 9 klasės moksleivis buvo praleidęs 95 pamokas, 9 klasės moksleivė – 37 pamokas, trys 10 klasės moksleiviai buvo praleidę 110, 31 ir 72 pamokas. Apsilankymo metu Įstaigos darbuotojai nepateikė / neįvardino taikomų efektyvių sprendimo būdų pamokų nelankymo problemoms spręsti. Vaikų ISGP nenumatytos konkrečios priemonės, kaip su vaiku planuojama dirbti, kad mažėtų pamokų nelankymas, taip pat dažnu atveju nebuvo numatyta, kad būtų aiškinamos pamokų nelankymo priežastys. Pavyzdžiui, globotinio G. T. ISGP 2015 m. gegužės 6 d. buvo įrašas, kad mokytojai turi nusiskundimų dėl vaiko pamokų lankomumo bei pažangumo. Pareiškėjui pateikus ISGP 2015 metų lapkritį, nustatyta, kad nebuvo iškeltas tikslas pamokų lankomumui gerinti, numatant konkrečias poveikio priemones jam pasiekti. Konstatuota, kad berniukui sunku susikaupti, tačiau to kilimo priežastis neanalizuojama, neieškoma pagalbos būdų. Pirmojo vertinimo metu globotinis nebuvo praleidęs pamokų be pateisinamos priežasties, o mokyklos duomenimis, pateiktais 2015 metų gegužės ir lapkričio mėnesiais – jas jau praleisdavo. Atkreipė dėmesį, kad beveik trečdalį (95 iš 310) pamokų be pateisinamos priežasties praleidusio vaiko ISGP įvertinimas yra „pamokų lankomumas geras“.

2.8. Dėl galimybės vaikams naudotis informacinėmis technologijomis, atsakovas nurodė, kad Įstaigoje buvo vaikams skirtas stacionarus kompiuteris, tačiau niekas (nei vaikai, nei tuo metu dirbę darbuotojai) nežinojo prisijungimo prie interneto slaptažodžio. Įstaigoje apie 3 mėnesius gyvenusi mergaitė apskritai nežinojo, kad globos namuose vaikai gali naudotis bendru kompiuteriu su interneto prieiga, todėl pareiškėjo argumentus apie neva apsilankymo metu vykdytus kompiuterio perinstaliavimo darbus bei sąskaitos už interneto duomenų perdavimą vertino nepagrįstais ir nepakankamais vertinti, kad vaikai naudojosi kompiuteriu su interneto prieiga.

2.9. Dėl kišenpinigių skyrimo, atsakovas teigė, jog kišenpinigių tikslas yra ne drausminti, o pasirengti savarankiškam gyvenimui, t. y. mokytis elgtis su pinigais. Atsakovas pareiškėjui nurodė, kad kišenpinigių mažinimas galėjo būti naudojamas tik kaip kraštutinė drausminimo priemonė, kai yra išbandytos visos kitos priemonės. Pareiškėjo pareiga užtikrinti kišenpinigių skyrimą ir teisė pasirinkti formą, kaip ir kada jie bus mokami, kitaip tariant, jei vaikas nemoka elgtis su pinigais ar juos leidžia žalingiems dalykams (cigaretės, alkoholis), pareiškėjas turėjo teisę taikyti išmokamų kišenpinigių kontrolę (mokėti dalimis, eiti kartu apsipirkti, pareikalauti pirkimo čekių ir pan.). Pareiškėjo poziciją kaupti neišmokėtus kišenpinigius, naudoti juos kaip nuolatinę drausminimo priemonę, vertino kaip neigiamą vaiko savarankiškumo vystymuisi, nes vaikai, sulaukę pilnametystės ir / ar baigę mokymosi įstaigas, išvyksta gyventi savarankiškai, o finansinio raštingumo neturėjimas ne tik komplikuoja situaciją, bet ir gali paskatinti nusikalstamai veikai.

2.10. Dėl nepakankamo užtikrinimo vaiko pasirengimo savarankiškam gyvenimui, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nevykdė tinkamo vaikų rengimo savarankiškam gyvenimui, nebuvo parengto integracijos į visuomenę plano, ISGP nebuvo numatyti pasirengimo savarankiškam gyvenimui etapai, daugumoje ISGP nebuvo aptartos būsto nuomos, socialinio būsto gavimo galimybės ir pan. Vaikai ne tik nedalyvavo ISGP sudarymo procese, bet ir nežino jo turinio. ISGP nebuvo įvardintos priemonės, susijusios su praktinių gyvenimo įgūdžių formavimu. Vaikai nežinojo ir nėra suplanavę, kaip panaudos teisės aktų nustatyta tvarka mokamą įsikūrimo pašalpą, savo sutaupytas lėšas ir pan. Pareiškėjo teiginį, kad vaikai nesuprato atsakovo specialistų užduodamų klausimų ir dėl to buvo padaryta neteisinga išvada, vertino kritiškai, nes visų vertinimų metu vaikai kalbėjo noriai, kai kurie patys kviesdavosi į savo kambarius, kalbėjo aiškiai, pateikė argumentuotus atsakymus, nesivaržė užduoti klausimus, buvo aktyvūs. Klausimai vaikams buvo formuluojami aiškūs (ar planuoja tęsti mokslus po mokyklos, kur planuoja apsigyventi išėję iš globos namų, ar žino, kaip ir kur susirasti būstą nuomai ir pan.), tokie patys, kaip ir kitų vaikų globos įstaigų vaikams, į kuriuos visuomet gaunami atsakymai. ISGP yra privalomas su visomis jo sudedamosiomis dalimis, tačiau pareiškėjas negebėjo tikslingai ir planingai veikti, bandė sumenkinti vieno iš svarbiausių socialinio darbo metodų (ISGP, kuris paremtas poreikio vertinimu, jų atliepimu, identifikavimu, vaiko dalyvavimu, susitarimu) reikšmingumą.

2.11. Dėl socialinės globos nakties metu, atsakovas nurodė, kad patikrinimų metu Įstaigoje nebuvo užtikrinamas net minimalus pagal teisės aktus privalomas darbuotojų skaičius dienos ir nakties metu. Pareiškėjas per nustatytus terminus taip ir nepašalino šio trūkumo. Anot atsakovo, darbo grafikai dar nereiškė, kad taip ir bus dirbama, kaip suplanuota, kitaip tariant, tai nebuvo faktas, o planas. Vaikams turėjo būti užtikrinama priežiūra visą parą ir jie negalėjo būti paliekami vieni. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti tokį darbuotojų skaičių ir sudėtį, kuri atitiktų nustatytus normatyvus. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nustatytų pažeidimų menkavertiškumo rodė, kad nesuvokiama socialinio darbo metodų bei priemonių taikymo svarba vaiko raidai. Pats pareiškėjo požiūris, kad dokumentai yra tik formalumas (ne metodas ar priemonė), bandymas juos klastoti (pateikti skirtingi ISGP), rodė atsainų požiūrį į teikiamas socialines paslaugas. Tikėtina, kad pareiškėjas, vykdydamas socialinį darbą, nesinaudojo parengtais dokumentais ir nevykdė juose įvardintos veiklos, pavyzdžiui, minėtas ISGP užpildytas atgaline data (daugiau nei pusės metų laikotarpiui). Pažeidimai buvo bandomi šalinti tik formaliai, nesuvokiant jų reikšmės ir svarbos.

2.12. Atsakovas akcentavo, kad septyni vaikai globos namuose gyvena 8–12 metų, buvo globojami nuo 6–7 metų amžiaus, todėl jų neigiamo pobūdžio elgesys susiformavo Įstaigoje, o ne žalą jiems dariusioje ankstesnėje aplinkoje, kas leido tvirtinti, kad pareiškėjo teikiama socialinė globa darė neigiamą įtaką vaiko, kaip pilnavertės asmenybės, vystymuisi.

2.13. Atsakovas nurodė, jog Departamento atstovai patys nekopijavo iš kompiuterių duomenų ir jų nespausdino. Atstovai paėmė tuos dokumentus, kuriuos pareiškėjo darbuotojai pateikė. Atkreipė dėmesį, kad antrojo patikrinimo metu, birželio mėnesį, J. Š. ISGP nebuvo gegužės mėnesio įrašų. Pabrėžė, kad pirmojo apsilankymo metu ISGP iš viso nebuvo pateiktas, nes buvo paaiškinta, kad jie yra darbuotojų kompiuteriuose darbuotojų namuose. Buvo peržiūrėta 50 procentų vaikų ISGP, tačiau pažymoje pateikiami tik keli pavyzdžiai.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Įsakymo 1 punkto galiojimo sustabdymą.

4. Teismas nustatė, kad Departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimą išnagrinėti anoniminio Žaslių apylinkės gyventojų kreipimosi aplinkybes ir įvertinti Įstaigos atitiktį Normų aprašo nustatytiems reikalavimams, atliko vertinimą ir 2015 m. balandžio 15 d. surašė Pažymą 1, kurioje buvo konstatuoti neatitikimai teisės aktų reikalavimams bei nurodytas terminas, iki kurio pareiškėjas neatitikimus turėjo pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas nustatytus trūkumus, 2015 m. gegužės 19 d. užpildė atsakovo pateiktą lentelę Nr. 66 „Dėl socialinės globos kokybės vertinimo“ ir ją pateikė atsakovui.

Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar nustatyti Pažymoje 1 neatitikimai buvo pašalinti, 2015 m. birželio 4 d. pakartotinai lankėsi Įstaigoje. Įvertinęs pateiktus dokumentus bei atlikęs pakartotinį vertinimą, atsakovas 2015 m. birželio 29 d. surašė Pažymą 2, kurioje nustatė, jog ne visi Pažymoje 1 konstatuoti pažeidimai buvo ištaisyti. 2015 m. liepos 3 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl neatitikimų šalinimo vertinimo“ Nr. 12.5-SI-690, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. sustabdyti Licencijos galiojimą.

Pareiškėjas buvo informuotas, jog nustatytus neatitikimus turi pašalinti iki 2015 m. lapkričio 16 d. ir apie tai informuoti atsakovą. Pareiškėjas, šalindamas nustatytus neatitikimus, 2015 m. lapkričio 13 d. užpildė atsakovo pateiktą lentelę Nr. 128 „Dėl neatitikimų šalinimo vertinimo“ ir ją pateikė atsakovui. Departamentas 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinai lankėsi įstaigoje, siekdamas įvertinti, kaip Įstaiga pašalino neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas Licencijos galiojimas. Įvertinęs pateiktus dokumentus bei atlikęs trečiąjį vertinimą, atsakovas 2016 m. kovo 14 d. surašė Pažymą „Dėl VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ nustatytų neatitikimų po licencijos galiojimo sustabdymo šalinimo vertinimo“ (toliau – ir Pažyma 3), kurioje nustatė, jog ne visi Pažymoje 2 konstatuoti pažeidimai buvo ištaisyti. 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 12.5.-SI-224 „Dėl licencijos teikti socialinę globą panaikinimo“ informavo pareiškėją apie nustatytus neatitikimus bei apie tai, jog priimtas Įsakymas dėl Licencijos panaikinimo.

Įsakymo 1 punktu buvo panaikinta pareiškėjo Licencija. Skundžiamame Įsakyme konstatuota, kad Įstaiga nepašalino Pažymoje 2 įvardintų neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, t. y.: 1.1. ISGP neatitiko kai kurių socialinės globos normose keliamų reikalavimų (Normų 3.1 ir 4.2 papunkčiai); 1.2. Įstaigoje neužtikrinama vaikams saugi ir stabili aplinka – naudojamos neveiksmingos priemonės neigiamo pobūdžio įvykių skaičiaus mažinimui (Normų 5 punktas ir 5.7 papunktis); 1.3. Įstaigoje skiriamas nepakankamas dėmesys vaikų pamokų lankymo kontrolei (Normų 9.7 ir 9.9 papunkčiai); 1.4.

Įstaigoje vaikams nesudarytos galimybės naudotis kompiuteriu su interneto prieiga (Normų 10.4 papunktis); 1.5. Įstaigoje vaikams nepakankamai užtikrinamas kišenpinigių skyrimas (Normų 10.12 papunktis); 1.6. Įstaiga nepakankamai užtikrina vaiko pasirengimą savarankiškam gyvenimui (Normų 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčiai); 1.7. Įstaigoje nepakankamai užtikrinama socialinė globa nakties metu (Normų 17.3 papunktis).

5. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujantiems teikti socialinę globą, gali būti išduodamos licencijos teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje arba asmens namuose. Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų.

6. Teismas akcentavo, jog Departamentas Licencijos galiojimą panaikino dėl to, jog sustabdžius Licencijos galiojimą, Įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, tačiau pareiškėjas teigė priešingai, jog visus nurodytus pažeidimus pašalino, dalį pažeidimų laikė formalaus pobūdžio, dėl kurių Licencijos galiojimo panaikinimas negalėjo būti taikomas. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas turėjo būti panaikintas ir dėl padarytų procesinių pažeidimų.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Įsakymas naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistas trūkumų pašalinimo nustatymo terminas, teismas nesutiko ir nurodė, jog Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad licencijos turėtojas teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, įteikia socialinės globos įstaigai tiesiogiai, registruotu laišku ar pasirašytą saugiu elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis rašytinį įspėjimą, pareikalaudamas per nurodytą terminą pašalinti pažeidimus. Terminas pašalinti pažeidimus negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo įspėjimo gavimo dienos.

8. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtino, kad po pirmojo patikrinimo pažeidimų pašalinimui buvo skirtas 1 mėnuo ir 5 dienos, po antrojo – 4 mėnesiai ir 18 dienų. Teisės normoje nurodytas 6 mėnesių terminas laikytinas maksimaliu. Teismas konstatavo, kad, skiriant terminą pažeidimams pašalinti, būtina įvertinti padarytus pažeidimus, ar pažeidimai nekelia grėsmės vaikų saugumui bei į pareiškėjo galimybes nustatytus pažeidimus pašalinti. Nagrinėjamu atveju, taip pat labai svarbu, kad pažeidimai buvo nustatyti įstaigoje, kuri teikia socialinę globą vaikams ir socialinės rizikos vaikams – jautriausiai visuomenės daliai, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai buvo nustatęs mažesnį nei maksimalų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, jog 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. 12.5.-SI-224 per klaidą buvo nurodyta, kad pažeidimams pašalinti buvo skirtas 6 mėnesių terminas. Teismas pažymėjo, jog ši padaryta klaida minėtame rašte buvo laikoma teisiškai nereikšminga, nes atsakovas, nustatydamas terminą pažeidimams pašalinti, atsižvelgė į teismo paminėtas aplinkybes ir parinko protingą terminą jiems pašalinti. Teismas sutiko su atsakovo išdėstytu argumentu, jog jei pareiškėjas manė, kad terminas pažeidimams pašalinti buvo nustatytas per trumpas, o paskyrus maksimalų terminą jis pažeidimus galėjo pašalinti, jis galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu pratęsti terminą pažeidimams pašalinti, tačiau į atsakovą nesikreipė. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtino, jog atsakovo nustatytas terminas buvo pakankamas.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas pažeidė 35 kalendorinių dienų terminą priimti sprendimui dėl Licencijos galiojimo panaikinimo, teismas pažymėjo, jog šalys skirtingai skaičiuoja termino priimti sprendimui dėl Licencijos panaikinimo eigos pradžią, t. y., pareiškėjo teigimu, termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 24 d. (paskutinio patikrinimo diena), atsakovo teigimu – eigos pradžia laikytina diena, kuomet Departamentas nustato faktą, kad Įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, o Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų.

10. Teismas nustatė, jog dalis pažeidimų, nustatytų Pažymoje 1 nebuvo pašalinti, todėl Licencijos galiojimą nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. sustabdė. Nustatytus neatitikimus įpareigojo pašalinti iki 2015 m. lapkričio 16 d. Paskutinis pareiškėjo tikrinimas vyko 2015 m. lapkričio 24 d., atsakovo atstovams nuvykus į Įstaigą, tačiau tai nereiškė, kad ši diena laikytina faktų nustatymo diena. Atsakovas teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normomis, nustatančiomis, kad ūkio subjekto patikra reikalauja išsamaus dokumentų, darbų patikrinimo ir priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, o poveikio priemonės motyvuotos. Tik nuvykimo į Įstaigą nepakanka tam, kad galima būtų įvertinti, ar Įstaiga pašalino pažeidimus. Atsakovai turėjo įvertinti surinktus duomenis, juos ištirti ir tik tuomet priimti sprendimą. Teismas sutiko su Departamento argumentu, jog būtent Pažymos 3 priėmimo data buvo laikoma termino priimti sprendimui dėl Licencijos panaikinimo eigos pradžia. Pažyma 3 surašyta 2016 m. kovo 14 d., kaip ir ginčijamas Įsakymas – 2016 m. kovo 14 d., todėl atsakovas 35 kalendorinių dienų termino sprendimui sustabdyti Licencijos galiojimą nepažeidė.

11. Teismas akcentavo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtino, jog atsakovas atliko tris pareiškėjo teikiamos socialinės kokybės vertinimus ir nustatė šiuos pažeidimus: 1.1. ISGP neatitiko kai kurių socialinės globos normose keliamų reikalavimų (Normų 3.1 ir 4.2 papunkčiai); 1.2. Įstaigoje buvo neužtikrinama vaikams saugi ir stabili aplinka – naudojamos neveiksmingos priemonės neigiamo pobūdžio įvykių skaičiaus mažinimui (Normų 5 punktas ir 5.7 papunktis); 1.3. Įstaigoje skiriamas nepakankamas dėmesys vaikų pamokų lankymo kontrolei (Normų 9.7 ir 9.9 papunkčiai); 1.4. Įstaigoje vaikams nebuvo sudarytos galimybės naudotis kompiuteriu su interneto prieiga (Normų 10.4 papunktis); 1.5. Įstaigoje vaikams nepakankamai užtikrinamas kišenpinigių skyrimas (Normų 10.12 papunktis); 1.6. Įstaiga nepakankamai užtikrino vaiko pasirengimą savarankiškam gyvenimui (Normų 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčiai); 1.7. Įstaigoje nepakankamai užtikrinama socialinė globa nakties metu (Normų 17.3 papunktis).

12. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo argumentų teismas galėjo daryti išvadą, kad pareiškėjas neneigė, jog neištaisė dalies pažeidimų, tačiau juos laikė formaliais ir nereikšmingais. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas užsiima licencijuojama veikla – institucine socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams, todėl nustatytus pažeidimus skirstyti į formalius ir nereikšmingus nederėjo. Teismo vertinimu, visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai buvo privalomi ir būtini. Sprendimas dėl Licencijos galiojimo panaikinimo buvo priimtas po trijų pareiškėjo teikiamų paslaugų vertinimo, atsakovas sudarė galimybes ištaisyti nustatytus neatitikimus, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su klausimais dėl pažeidimų šalinimo.

13. Dėl ISGP atitikimo socialinės globos normose keliamiems reikalavimams (Normų 3.1 ir 4.2 papunkčiai), teismas nurodė, jog Departamentas nustatė, kad vaikų ISGP laikomi darbuotojų kabinete kompiuteryje, juose nebuvo nurodoma konkreti data, kada ISGP sudarytas, nebuvo žymų (vaikų parašų) apie tai, kad vaikas susipažinęs su jam sudarytu ISGP ir dalyvavo jį rengiant, vaikams nebuvo žinomas ISGP turinys. Ne visi darbuotojai pasirašytinai supažindinti su plano rengimo tvarka. ISGP nebuvo detalizuojama, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti darbui su vaiku nustatytų tikslų ir uždavinių, nebuvo fiksuojami pokyčiai, neparenkamos alternatyvos, neatliekama ISGP analizė, nebuvo taikomos kompleksinės priemonės, kurios būtų naudojamos, kad pažeidimai ir nusikalstamos veikos nebūtų vykdomos ateityje, gerėtų vaikų elgesys. Pareiškėjas su išvadomis nesutiko, pateikė teismui ISGP planą, kuriame atsispindėjo visa tokio pobūdžio plane būtina informacija. Teismas vadovavosi Normų 3.1 papunkčiu, Normų 4.2 papunkčiu, įvertino pareiškėjo 2015 metų lapkričio mėnesį atsakovui pateiktą vaiko J. Š. ISGP bei to paties vaiko ISGP pateiktą teismui, sutiko su atsakovo pateiktais argumentais, kad teismui pateiktame ISGP atsirado nauji įrašai, kurių nebuvo ISGP teikiant atsakovui, kas leido tvirtinti, kad ISGP nebuvo pildomas, kaip to reikalauja Normų reikalavimai. Dar daugiau, tokie, vėliau atsiradę prierašai, teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjas sutiko su Departamento užfiksuotais pažeidimais dėl ISGP neatitikimų Normų reikalavimams, kad pareiškėjas nėra sąžiningas ir klaidina teismą. Teismas sprendė, kad atsakovas teisingai užfiksavo ISGP pažeidimus. Pareiškėjo argumentai, kad, nors darbuotojai ir nėra pasirašytinai supažindinti su plano rengimo tvarka, tačiau tai nereiškia, kad jie jos nesilaiko, teismo vertinti kaip visiškai niekuo nepagrįsti.

14. Dėl neužtikrinamos vaikams saugios ir stabilios aplinkos (Normų 5 punktas ir 5.7 papunktis), teismas pažymėjo, jog iš pateiktos Neigiamo pobūdžio įvykio suvestinės 2012–2015 metais buvo matyti, kad neigiamo pobūdžio įvykiai buvo fiksuojami, tačiau suvestinėje nebuvo analizuojamos juos sukėlusios priežastys, nebuvo nurodyta, kokie sprendimai buvo priimti, kad šie įvykiai nesikartotų. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šis pažeidimas nebuvo fiksuotas kaip naujas, kadangi tiek pirmojo, tiek antrojo vertinimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas nenurodo priemonių, kaip išvengs neigiamo pobūdžio įvykių ateityje, nebuvo analizuotos ir tai sukėlusios priežastys. Rašytinė bylos medžiaga patvirtino, kad daugiau nei pusė vaikų praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties, bėgo iš Įstaigos, pažeidinėjo viešąją tvarką, kas, teismo vertinimu, tik patvirtino, jog pareiškėjas taikė formalias, teigiamo poveikio neduodančias priemones. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 10-S-264564 patvirtino, jog iš esmės situacija Įstaigoje nesikeitė, nes vaikai nuolat bėgo iš Įstaigos. Policijos komisariatas prašė imtis veiksmų, siekiant užtikrinti vaikų interesus. Byloje buvo pagrįstas argumentas, jog pareiškėjas konkrečių poveikio priemonių sumažinti anksčiau paminėtas aplinkybes neturėjo.

15. Dėl nepakankamo dėmesio vaikų pamokų lankymo kontrolei (Normų 9.7 ir 9.9 papunkčiai), teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų Žaslių pagrindinės mokyklos duomenų matyti, jog vaikai be pateisinamos priežasties nuolat praleidžia pamokas, buvo svarstomi dėl fiksuotų drausmės pažeidimų, dėl elgesio pamokų bei pertraukų metu, dėl savavališko išėjimo iš pamokų. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo darbuotojai apsilankymo metu neįvardijo taikomų efektyvių sprendimo būdų pamokų nelankymo problemoms spręsti, ISGP nenumatytos konkrečios priemonės, kaip bus dirbama su vaiku, kad mažėtų pamokų nelankymas, į priežastis taip pat nebuvo gilinamasi, dar daugiau, ISGP lankomumas įvertintas kaip „geras“ (ISGP J. Š.). Teismas sprendė, kad pareiškėjas šio pažeidimo nepašalino.

16. Dėl galimybės vaikams naudotis kompiuteriu su interneto prieiga, teismas nurodė, jog atsakovas apsilankymo metu nustatė, kad vaikams įrengta stacionari darbo vieta su interneto prieiga, tačiau nei vaikai, nei tuo metu dirbę darbuotojai nežinojo prisijungimo prie interneto slaptažodžio, o kai kurie vaikai apkritai nežinojo, kad gali naudotis kompiuteriu su interneto prieiga. Pareiškėjas paaiškino, kad tikrinimo metu buvo atliekami perinstaliavimo darbai, o galimybę naudotis kompiuteriu grindė sąskaitomis už interneto duomenų perdavimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad sąskaitos už interneto duomenų perdavimą nepagrindė aplinkybių, kad pareiškėjas yra sudaręs galimybę vaikams naudotis kompiuteriu su interneto prieiga. Pareiškėjo argumentus, jog jis yra sudaręs galimybę naudotis kompiuteriu su interneto prieiga, paneigė atsakovo nustatytos aplinkybės – tikrinimo metu nei vaikai, nei tuo metu dirbę darbuotojai nežinojo prisijungimo prie interneto slaptažodžio. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė pareiškėjas.

17. Dėl kišenpinigių vaikams skyrimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo taikoma „pliusų-minusų“ sistema, kurios pagrindinis tikslas buvo drausminti vaikus ir juos skatinti už gerus poelgius, sumažinti kišenpinigiai niekur nedingdavo, o buvo kaupiami atskiroje vaiko banko sąskaitoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsižvelgė į atsakovo išdėstytą poziciją ir išmokėjęs visus kišenpinigius. Šios pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės su nustatytu pažeidimu sutiko. Teismas vadovavosi Normų 10.12 papunkčiu ir nurodė, kad Normos iš esmės nedraudžia mažinti kišenpinigių kaip drausminimo priemonės, tačiau surinkta rašytinė medžiaga byloje patvirtino, jog ši taikoma priemonė Įstaigoje nebuvo veiksminga. Dar ankstesnio vertinimo metu atsakovas pareiškėjui nurodė, kad kišenpinigių mažinimas galėjo būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, kuomet jau yra išbandytos visos kitos priemonės. Pažymoje 3 nurodyta, jog patys vaikai nepritarė „pliusų-minusų“ sistemai, nes tai nemotyvuoja elgtis gerai bei laikytis Įstaigos taisyklių. Teismas pritarė atsakovui, jog kišenpinigių neskyrimas kaip drausminimo priemonė darė neigiamą įtaką vaikų savarankiškumui ir galėjo skatinti nusikalstamą veiką.

18. Dėl nepakankamo vaiko užtikrinimo pasirengimo savarankiškam gyvenimui (Normų 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčiai), teismas nurodė, jog pareiškėjas nerengė integracijos į visuomenę plano, nebuvo numatyti pasirengimo savarankiškam gyvenimui etapai, daugumos vaikų ISGP nebuvo aptartos būsto nuomos, socialinio būsto gavimo galimybės ir pan. Pareiškėjo argumentus, kad su vaikais buvo kalbamasi apie jų ateities planus ir pasirengimą gyvenimui, o vien tik faktas, jog tokie dalykai neatsispindi dokumentuose, nebuvo pagrindas išvadai, kad pareiškėjas neužtikrina vaiko pasirengimo savarankiškam gyvenimui, teismas vertino kritiškai. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytų Normų reikalavimų ir tokius svarbius vaiko raidos etapus turėjo fiksuoti dokumentuose, taip pat turėjo išklausyti vaiko nuomones ir pageidavimus, vaikas turėjo būti pats aktyviai skatinamas priimti sprendimus. Savarankiško gyvenimo plano esmė – sudaryti planą, kaip vaikas gyvens savarankiškai, išėjęs iš globos įstaigos, o pareiškėjas šių Normose nustatytų reikalavimų nesilaikė.

19. Dėl nepakankamai užtikrinamos socialinės globos nakties metu (Normų 17.3 papunktis), teismas vadovavosi Normų 17.3 papunkčiu ir nurodė, jog atsakovas nurodė, kad daugumą darbo dienų pareiškėjo šeimynose darbuotojai nakties metu dirbo ne po 8 valandas, o po 7,5 valandas. Pareiškėjas neneigė, jog toks neatitikimas buvo nustatytas, tačiau tvirtino, kad tai menkavertis pažeidimas, nes darbuotojas realiai vaikų nepalikdavo vienų. Teismas sprendė, kad iš tokių pareiškėjo argumentų daroma išvada, jog pareiškėjas nesuvokė socialinio darbo metodų bei priemonių taikymo svarbos vaiko raidai. Teisės aktų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja pareiškėją teikti kokybišką socialinę globą ne tik dieną, bet ir naktį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog šis pažeidimas nebuvo pašalintas. Pasisakydamas dėl pateiktų naujų darbo grafikų, teismas pažymėjo, jog naujų darbo grafikų sudarymas niekaip nekeičia faktų, kurie buvo nustatyti atsakovo.

III. 20. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Visos Lietuvos vaikai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

21. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo skundu, pateikė teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo, išreikalavimo ir liudytojų apklausos, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį prašymą. Pasak pareiškėjo, tik išreikalavus visą tyrimo medžiagą, galima nustatyti, ar skundžiamame akte nurodytos aplinkybės apie pažeidimą yra teisėtos, teisingos ir pagrįstos. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismui, nei pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visais atsakovo surinktais faktiniais įrodymais, kurių pagrindu jis padarė išvadą, kad iš pareiškėjo turi būti atimta Licencija. Skundžiamame Įsakyme tik bendrai nurodoma, kad pareiškėjas padarė vieną ar kitą pažeidimą, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs įrodymai tai pagrindžia. Bendras pasakymas, kad surinkti dokumentai leidžia teigti, ar kad vaikų apklausos duomenimis daroma viena ar kita išvada, nelaikyti tinkamu argumentavimu ir sprendimo faktiniais duomenimis pagrindimu. Vien tas faktas, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dokumentų turinio ir autentiškumo, sąlygojo teismo pareigą išreikalauti tyrimo medžiagą ir patikrinti, kokiais dokumentais remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas.

22. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neva suklastojo J. Š. ISGP. Pareiškėjas nesutinka su tokiais kaltinimais ir paaiškino teismui, kad kartu su skundu pateiktas J. Š. ISGP yra surašytas skundo pateikimo dienai, todėl jame yra visi pareiškėjo atstovų daryti įrašai iki 2016 m. pradžios. Pateikdamas šį ISGP pareiškėjas norėjo parodyti, kad jis skiriasi nuo ISGP, kuris buvo vertintas atsakovo trečiojo patikrinimo metu, nes atsakovo pateiktame ISGP trūksta įrašų už laikotarpį nuo 2015 metų birželio mėnesio, kai buvo atliktas antras patikrinimas iki 2015 m. lapkričio 24 d., kai buvo atliktas trečias patikrinimas. 2017 m. sausio 10 d. prašymu pareiškėjas teikė 2015 m. lapkričio 13 d. J. Š. ISGP, kurį turėjo vertinti atsakovo atstovai 2015 m. lapkričio 24 d. patikrinimo metu, tačiau iš prie atsiliepimo pridėto J. Š. ISGP matyti, kad vertinimui paimtas ankstesnis šio vaiko ISGP, kuris buvo vertintas antrojo patikrinimo metu – 2015 m. birželio 4 d., kadangi jame atsispindi įrašai tik iki šios datos.

23. Pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas jokių motyvų, netenkino prašymo dėl įrodymų prijungimo, nors byloje kilo faktinis ginčas dėl šalių pateikto J. Š. ISGP turinio, kadangi kiekviena šalis įrodinėjo skirtingą šio dokumento turinį. Teismas nepriėmė pareiškėjo papildomų dokumentų, tačiau pirmosios instancijos sprendimą dėl šio pažeidimo vertino tik J. Š. ISPG pagrindu, nesuteikdamas pareiškėjui net teisinės galimybės paneigti atsakovo pateiktų įrodymų ir įrodyti, kad paskutinio patikrinimo atveju atsakovas vertino J. Š. antrojo patikrinimo dokumentų pagrindu.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Neigiamo pobūdžio suvestinėje nebuvo analizuojamos juos sukėlusios priežastys, nebuvo nurodyta, kokie sprendimai buvo priimti, kad neigiami įvykiai nesikartotų. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada, nes ji neatitinka teisme surinktų įrodymų. Pasak pareiškėjo, atsakovas šiose išvadose prieštarauja pats sau, nes teigia, kad nėra nurodomos priemonės, kuriomis kovojama su neigiamais vaiko poelgiais, tačiau vėliau nurodo, kad taikomos priemonės neveiksmingos. Tai iš esmės reiškia, kad pirmoji išvada apie tai, kad nėra taikomos / fiksuojamos priemonės, yra klaidinga ir neteisinga. Atsakovo atstovai ir pirmosios instancijos teismas nesigilino ir nesiaiškino nei kokie vaikai, nei kokiu dažnumu netinkamai elgėsi, nei kokie konkretūs poelgiai buvo atlikti. Vien formalus neigiamų įvykių palyginimas skaičiumi, nėra pagrindas išvadai apie Globos namų pažeidimus. Licencija buvo panaikinta remiantis vien statistiniais skaičiais. Teismas nepagrįstai daro išvadą, kad pareiškėjo situacija nesikeičia. Teismas neanalizavo, kokie vaikai, kokiu dažnumu ir dėl kokių priežasčių bėga iš pamokų. Kita vertus, tokio pobūdžio situacijose, reikia atsižvelgti ir į žmogiškumo faktorių, t. y. kad priemonės ar jų parinkimas ne visada sąlygos teigiamą rezultatą. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos skyriaus raštą Nr. 10-S-67557 nuorašą, kuriame policijos komisariatas patvirtina, kad su Globos vaikų namų vaikais yra rengiami įvairūs prevenciniai renginiai (skundo priedas Nr. 17). Vyksta prevencinių filmų peržiūra, diskusijos, pokalbiai apie narkotikų, alkoholio rūkymo žalą ir pan.

25. Faktas, kad vaikai praleidžia pamokas, negali būti rodikliu apie nepakankamą dėmesį vaikų pamokų lankymo kontrolei. Mokymasis, mokymosi rezultatai bei pamokų lankymas yra prioritetinis Globos namų klausimas. Vaikų pamokų nelankymas yra nuolat aptariamas su vaikais, mokykla, yra skiriamos drausminės poveikio priemonės, prižiūrima, kad vaikai nukeliautų iki mokyklos. Faktą, kad problema yra sprendžiama patvirtina Globos namų vaikų lankomų mokyklų raštai ir paties atsakovo pateiktas 2015 m. birželio 5 d. Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinė mokyklos raštas Nr. SD-117 „Dėl informacijos apie VŠĮ „Visos Lietuvos vaikai“ globojamus vaikus pateikimo“, kuriame nurodyta, kad visos lankomumo problemos yra sprendžiamos kartu su pareiškėjo vyr. soc. darbuotoja I. R. ir pamokų nelankančiais vaikais.

26. Atsakovo atstovų apsilankymo metu vyko kompiuterių programos perinstaliavimo darbai, todėl kompiuteriai buvo išjungti. Kadangi atsakovo patikrinimai atliekami neįspėjus, todėl nėra įmanoma planuoti darbų ir užtikrinti, kad atsakovo apsilankymo metu būtų galima įrodyti, kad toks kompiuteris veikia. Pareiškėjo duomenimis, atsakovas rėmėsi būtent P. M. paaiškinimais dėl kompiuterio, konstatuodamas faktą, kad Globos namuose nėra kompiuterio su interneto prieiga. Pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. posėdžio metu buvo pateikęs prašymą prijungti vaiko P. M. 2012 m. sausio 4 d. pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. 122, iš kurios matyti, kad šiam vaikui yra nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir nustatyti dideli specialieji poreikiai. Taip pat buvo prašoma prijungti 2015 m. spalio 10 d. soc. darbuotojos R. P. P. M. poreikių vertinimo pažymą, kurioje atsispindi vaiko elgesys, vystymosi poreikiai. P. M. nustatyta individualizuota pradinio ugdymo programa, todėl vaikas ne visada supranta, kas jos klausiama, arba atsako tokiu būdu, kad nereiktų vystyti pokalbio toliau. Poreikių vertinime numatyta, kad linkusi meluoti, dažnai kuria istorijas neatitinkančias realybės. Todėl atsakovas, būdamas objektyvus ir suvokdamas tokio vaiko sveikatos būseną, ir siekdamas daryti neginčytinas nuostatas dėl kompiuterio naudojimo, turėjo apklausti bent dar kelis vaikus išvadai pagrįsti.

27. Globos namuose buvo taikoma „pliusų-minusų“ sistema, kurios pagrindinis tikslas – drausminti vaikus ir juos skatinti už gerus poelgius. Bet kokiu atveju, net tada, kai vaikams buvo mažinami kišenpinigiai, jie niekur nedingdavo, o buvo kaupiami atskiroje vaiko banko sąskaitoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pats Normų aprašo 10.12 punktas nustato, kad „vaikui išmokamų kišenpinigių dydis laikinai gali būti sustabdomas ar mažinamas kaip drausminimo priemonė ir didinamas kaip skatinimo priemonė“. Taigi, pats Normų aprašas leidžia taikyti kišenpinigių sumažinimą kaip drausminio poveikio priemonę. Atsakovas vykdo tik Normų Aprašo kontrolę, tačiau neatlieka taikomų priemonių efektyvumo ar socialinio psichologinio vertinimo. Normų Aprašas, argumentuojant, kad tokios priemonės nėra efektyvios, nebuvo pažeistas, nes Normų apraše nenumatyta galimybė atsakovui vertinti taikomos priemonės efektyvumo ir veiksmingumo.

28. Kad su vaikais šnekamasi apie jų ateitį ir profesiją įrodo 2015 m. kovo 17 d. Kaišiadorių R. Ž. pagrindinės mokyklos pažyma Nr. SD60, kurios 12 punkte nurodyta, kad „Mokiniai turi žinių, kur galėtų mokytis, dažnai renkasi Jaunimo ir suaugusiųjų profesines mokyklas. 9 klasėje besimokantys Globos namų vaikai žino, ką norės veikti baigę mokyklą: R. J. – norėtų būti policininke, G. T. tarnaus kariuomenėje, V. R. nori būti automechaniku, M. Ž. nori būti kirpėja. 10 klasės mokinius, kurie dar nėra apsisprendę karjeros ugdymo klausimais, konsultuoja psichologas ir klasės vadovas“. Ši mokyklos išvada patvirtina, kad vyresnių klasių moksleiviai žino, kuo nori būti ir kur tęsti mokslus, todėl nėra pažeisti Normų 12.1, 12.2, 12.4 punktai.

29. Pareiškėjas akcentuoja, jog 0,5 val. trūkumas per visą budėjimo laiką, kuris yra tik formalus, nes skirtas pavalgyti, negali būti pagrindu išvadai daryti, kad nėra užtikrinama tinkama socialinė globa nakties metu. Vaikai nakties metu niekada nepaliekami vieni, o darbuotojai visą laiką buvo kartu.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė visus pareiškėjo prašymus prijungti naujus dokumentus, argumentuodamas, kad jie buvo pateikti per vėlai ir tai užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau tame pačiame teismo posėdyje priėmė atsakovo 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2017/0109 pateiktą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Tokiu būdu buvo pažeistos šalių procesinės teisės teikti įrodymus ir pateikti paaiškinimus dėl nustatinėtinų aplinkybių. Tokiu elgesiu pirmosios instancijos teismas sudarė šalims nelygias procesines teises teikti įrodymus bei ginčyti kitos šalies pateiktus įrodymus. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė tuos pačius savo sprendimus priimtus pirmojo, antrojo ir trečiojo patikrinimo metu, kuriuos prie savo pareiškimo pateikė ir pareiškėjas. Atsakovas sąmoningai nepateikė visos kitos tiriamos medžiagos, kurios pagrindu surašė 2016 m. kovo 14 d. pažymą Nr. ĮVP-21 „Dėl „VSI Visos Lietuvos vaikai“ nustatytų neatitikimų po licencijos galiojimo sustabdymo šalinimo vertinimo“, kurios pagrindu pareiškėjui ir buvo panaikinta Licencija, todėl pareiškėjas teikė teismui prašymą dėl šios medžiagos išreikalavimo.

31. Atsakovas, pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, papildomai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jo naikinti nėra pagrindo.

32. Pareiškėjas turėjo visas įstatymų nustatytas galimybes ginti savo teises. Tai, kad pareiškėjas teikė prašymus prieš pat teismo posėdį, ir kai kurie prašymai nebuvo patenkinti, dar nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo galimybių šių prašymų pareikšti anksčiau (nebandant vilkinti bylos), be to, teismas neprivalo tenkinti prašymų, kuriuos teismas laiko nesusijusiais su bylos pagrindu ar dalyku, ar kurių atsakovas neturi galimybių įvykdyti (atsakovas neturi kitos tyrimo medžiagos, kuri nebūtų pateikta teismui).

33. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neneigia, jog neištaisė dalies pažeidimų, tačiau juos laiko formaliais ir nereikšmingais. Atsakovas pabrėžia, kad individualus socialinės globos planas yra ne formalus dokumentas, o viena iš svarbiausių socialinio darbo priemonių, todėl vaikų ISGP turi būti paremtas dalyvavimo principu (kai vaikas geba išreikšti savo nuomonę), tai ypač svarbu sprendžiant problemas, kurios egzistuoja globos namuose. Pareiškėjo teiginiai apie formalius ir nereikšmingus pažeidimus tik dar kartą parodo pareiškėjo nekompetenciją vaikų ugdymo klausimais.

34. Teismui nurodoma, kad pareiškėjo darbuotojai buvo rašytinai susipažinę su ISGP sudarymo tvarka, teikiamas popieriaus lapas su parašais, nors prieš tai pareiškėjas pripažino, kad parašų nėra ir nereikia, nes darbuotojai tvarką žino ir jos laikosi. Dabar teismui teigiama, kad atsakovui buvo pateikti dokumentai su parašais. Atsakovui jokie dokumentai, patvirtinantys, jog darbuotojai yra rašytinai supažindinti su ISGP sudarymo tvarka, nebuvo pateikti, o apie minimos tvarkos nežinojimą, nesilaikymą byloja įrodyti faktai: ISGP neatitinka reikalavimų, ISGP skirtingai, nei numatyto pareiškėjo tvarkoje, saugomi ne atspausdinti vaiko byloje, o kompiuteryje ir pan.

35. Pareiškėjo pateikti duomenys dėl išrašo iš kompiuterio dėl J. Š. ISGP įrašų yra dar vienas bandymas suklaidinti teismą: matoma, kad įrašas iš kompiuterio darytas 2016 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei po metų, kai paskutinį kartą buvo keistas J. Š. ISGP. Tai rodo, kad daugiau nei metus nebuvo planuojamas darbas su vaiku, nebuvo pildomas ISGP, su berniuku nebuvo aptariami ateities planai, problemos, jų sprendimo būdai, rezultatų analizė ir pan. Šis faktas tik įrodytų aplaidų pareiškėjo požiūrį į pilnavertės asmenybės formavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė J. Š. ISGP su įrašais po 2015 m. lapkričio 13 d., pvz., 7 sritis „Teigiamos emocinės aplinkos sukūrimas“ – 2015 m. lapkričio 26 d. įrašas „konsultacija su psichologe dėl savijautos. Aptartos nerimą keliančios situacijos, kaip atsipalaiduoti“, 2016 m. sausio 4 d. įrašas „Konsultacija su psichologe dėl patekimo į areštinę. Išvada: linkęs kartoti klaidas. Taikyta į sprendimus orientuota konsultacija“ ir pan. Pareiškėjas toliau klastoja duomenis ir klaidina teismą pateikdama skirtingus ISGP variantus, tuo taip pat įrodydamas savo neatsakingumą nepilnamečių atžvilgiu.

36. Pareiškėjas teigia, kad geba tvarkytis su probleminėmis situacijomis, tačiau byloje esantys įrodymai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 10-S-264564, kuriame nurodoma, jog iš Globos namų ir toliau bėga vaikai, skelbiamos jų paieškos, situacija yra nekontroliuojama bei prašoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti vaikų interesus, kad jie netaptų nusikalstamų veikų aukomis ir patys nesielgtų asocialiai, įrodo, kad pareiškėjas ir toliau nesugeba suvaldyti situacijos, tinkamai auklėti vaikų, nukreipiant juos teisingu keliu ir tuo ilgalaikėje perspektyvoje darydamas jiems neištaisomą žalą.

37. Atsakovas pažeidimus nustatė, ne formaliai lygindamas neigiamų įvykių skaičių, kaip teigia pareiškėjas, bet kompleksiškai vertindamas pareiškėjo nesugebėjimą spręsti problemas. Mokyklos blogo lankomumo problemos ir nusikalstamumas pareiškėjo atveju yra ne pavienis reiškinys, o masinis – daugiau negu pusė vaikų praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, nuolat bėga iš globos namų bei linkę nusikalsti, pažeisti viešąją tvarką. Pareiškėjas neturi konkrečių poveikio priemonių šiems reiškiniams sumažinti.

38. Pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. posėdžio metu, pateikė prašymus, susijusių su įrodymų prijungimu, prašymu apklausti liudytojus ir įrodymų išreikalavimu. Tokius veiksmus atsakovas vertina kaip akivaizdų bylos vilkinimą. Pareiškėjas turėjo daugiau kaip pusės metų laikotarpį iki teismo posėdžio, kuriuo metu galėjo reikšti įvairius prašymus. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytas Įsakymo 1 punkto galiojimas. Byla teismuose yra nagrinėjama beveik metus, o pareiškėjas yra suinteresuotas tęsti bylos nagrinėjamą kuo ilgiau, nepaisant fakto, kad globos namuose nesilaikoma Normų reikalavimų, toliau teikiamos nekokybiškos socialinės globos paslaugos ir žalojami vaikų gyvenimai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo naujai teikiami įrodymai nepagrindžia jokių naujų aplinkybių, todėl neprijungtini prie bylos. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo visą tyrimo medžiagą, tačiau atsakovas neturi kitos tyrimo medžiagos, visa medžiaga yra išsamiai užfiksuota pažymose ir pateikta teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Visos Lietuvos vaikai“ įsteigta 1994 metais (iki 2009 m. buvo Labdaros ir paramos fondas Visos Lietuvos vaikai). 2013 m gruodžio 3 d. pareiškėjui buvo suteikta licencija Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams Nr. L000000035. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjo Globos namuose gyvena 16 vaikų. Pareiškėjas veiklą vykdo Koncepto kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Šioje vietoje Pareiškėjas turi du namus, kuriuose gyvena trys šeimynos.

40. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Įsakymu – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V1-126 „Dėl VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ licencijos galiojimo panaikinimo“, vadovaudamasis Socialinių paslaugų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. Al-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ 1 priedo Normomis, atsižvelgdamas į atsakovo parengtoje 2016 m. kovo 14 d. pažymoje pateiktas išvadas:

1. panaikino Licencijos galiojimą nuo 2016 m. balandžio 15 d., nes Globos namai nepašalino 2015 m. birželio 29 d. pažymoje įvardytų neatitikimų;

1.1. Individualūs socialinės globos planai neatitinka kai kurių socialinės globos normose keliamų reikalavimų (Normų 3.1 ir 4.2. papunkčiai);

1.2. Globos namuose neužtikrinama vaikams saugi ir stabili aplinka: naudojamos neveiksmingos priemonės neigiamo pobūdžio įvykių skaičiaus mažinimui (Normų 5 punktas ir 5.7 papunktis);

1.3. Globos namuose skiriamas nepakankamas dėmesys vaikų pamokų lankymo kontrolei (Normų 9.7. ir 9.9. papunkčiai);

1.4. Globos namuose vaikams nesudarytos galimybės naudotis kompiuteriu su interneto prieiga (Normų 10.4 papunktis);

1.5. Globos namuose vaikams nepakankamai užtikrinamas kišenpinigių skyrimas (Normų 10.12 papunktis);

1.6. Globos namai nepakankamai užtikrina vaiko pasirengimą savarankiškam gyvenimui (Normų 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčiai);

1.7. Globos namuose nepakankami užtikrinama socialinė globa nakties metu (Normų 17.3 papunktis).

41. Skundžiamas Įsakymas, kuriuo panaikintas Licencijos galiojimas, buvo priimtas atlikus Įstaigoje tris patikrinimus (vertinimus):

41.1. 2015 m. vasario 19 d., dėl kurio atsakovas paaiškino, kad nurodytą dieną lankytasi vietoje, apžiūrėtos patalpos, stebėta aplinka, bendrauta su Globos namų darbuotojais ir vaikais, susitikimo metu kalbėtasi su Žaslių pagrindinės mokyklos direktore ir mokytojais, atlikta vaikų anketinė apklausa. Atlikus patikrinimą, apdoroti vaikų anketinės apklausos rezultatai, atlikta Globos namų pateiktų dokumentų analizė, apibendrinti mokyklos ir Elektrėnų policijos komisariato gauti atsakymai. 2015 m. balandžio 5 d. surašyta Departamento Pažyma 1, kurioje nurodyta pašalinti trūkumus iki 2015 m. gegužės 20 d.;

41.2. 2015 m. birželio 4 d., dėl kurio atsakovas paaiškino, kad nurodytą dieną lankytasi vietoje, apžiūrėtos patalpos, stebėta aplinka, bendrauta su Globos namų darbuotojais ir vaikais, atlikta vaikų anketinė apklausa. Atlikus patikrinimą, apdoroti vaikų anketinės apklausos rezultatai, atlikta Globos namų pateiktų dokumentų analizė, apibendrintas mokyklos pagal Departamento užklausą gautas atsakymas. 2015 m. birželio 29 d. surašyta Departamento Pažyma 2. Departamento įsakymu priimtas sprendimas sustabdyti Licencijos galiojimą nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. (sustabdymo laikotarpiu leista teikti globą);

41.3. 2015 m. lapkričio 24 d., dėl kurio atsakovas paaiškino, kad nurodytą dieną lankytasi vietoje, stebėta aplinka, bendrauta su Globos namų personalu ir vaikais, apžiūrėtos patalpos. Atlikus patikrinimą, parengtas situacijos palyginimas, pateiktos užklausos mokyklai ir Elektrėnų policijos komisariatui, atliktas gautų atsakymų apibendrinimas, atlikta Globos namų pateiktų duomenų analizė. 2016 m. kovo 14 d. surašyta Pažyma 3, kurioje numatyta naikinti Licencijos galiojimą, nes Globos namai nepašalino 2015 m. birželio 29 d. pažymoje įvardytų neatitikimų. 2016 m. kovo 14 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo Licencijos galiojimas panaikintas.

42. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdė Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V1-126 „Dėl VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ licencijos galiojimo panaikinimo“ 1 punkto galiojimą.

V. 43. Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.

44. Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio (2014 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-1014 (2015 m. sausio 1 d.) redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujantiems teikti socialinę globą (toliau – įstaiga), gali būti išduodamos licencijos teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau – institucinė socialinė globa) arba asmens namuose. Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Įstatymo 241 straipsnio (2014 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-1014 (2015 m. sausio 1 d.) redakcija) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad licencijos turėtojas turi teisę verstis licencijoje nustatyta veikla.

45. Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-1014 (2015 m. sausio 1 d.) redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad licencija gali būti išduodama įstaigai, tinkamai pasirengusiai teikti socialinę globą, – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms.

46. Socialinių paslaugų įstatymo 24 straipsnio (2014 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-1014 (2015 m. sausio 1 d.) redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, įteikia socialinės globos įstaigai tiesiogiai, registruotu laišku ar pasirašytą saugiu elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis rašytinį įspėjimą pareikalaudamas per nurodytą terminą pašalinti pažeidimus. Terminas pažeidimams pašalinti negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo įspėjimo gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad socialinių paslaugų priežiūros departamentas sustabdo licencijos galiojimą, jeigu socialinės globos įstaiga teikė socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir, gavusi įspėjimą su reikalavimu pašalinti pažeidimus, per nurodytą terminą šių pažeidimų nepašalino. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaigai leidžiama toliau teikti socialinę globą visą licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį tik tais atvejais, kai nustatyti pažeidimai nekelia grėsmės socialinių paslaugų gavėjų interesams ir saugumui. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų.

47. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Al-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2012 m. gruodžio 19 d.) yra patvirtintas Socialinės globos namų normų aprašas, kurio 1 punkte nustatyta, kad socialinės globos normų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, principus ir charakteristikas bei nustato privalomus socialinės globos įstaigų teikiamos ilgalaikės, trumpalaikės, dienos socialinės globos kokybės reikalavimus. Normų aprašo 1 priede (nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 15 d.) nustatomos socialinės globos normos bei pateikiamos šių normų turinys ir charakteristika. Normų aprašo 1 priede yra nustatytos Likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų, vaikų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos, taikomos socialinės globos namams, vaikų su negalia socialinės globos namams, bendruomeniniams vaikų globos namams ir vaikų su negalia grupinio gyvenimo namams. Normų aprašo 1 priede normos suskirstytos pagal sritis: I sritis. Paslaugų paskyrimas, planavimas ir vaiko apgyvendinimas (1–4 punktai); II sritis. Artimos šeimai namų aplinkos sukūrimas (5–7 punktai); III sritis. Vaiko vystymosi poreikių užtikrinimas, vaiko įgalinimas (8–11 punktai); IV sritis. Vaiko palydėjimas į savarankišką gyvenimą (12–13 punktai); V sritis. Aplinka ir būstas (14–16 punktai); VI sritis. Personalas (17–18 punktai); VII sritis. Valdymas ir administravimas (19–22 punktai).

48. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

VI. 49. Minėta, kad nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė Normų pažeidimus paslaugų paskyrimo, planavimo ir vaiko apgyvendinimo (1–4 punktai, konkrečiu atveju 3.1, 4.2 papunkčiai, susiję su planavimu), artimos šeimai namų aplinkos sukūrimo (5–7 punktai, konkrečiu atveju 5.7 papunktis), vaiko vystymosi poreikių užtikrinimo, vaiko įgalinimo (8–11 punktai, konkrečiu atveju 9.7, 9.9, 10.4, 10.12 papunkčiai), vaiko palydėjimas į savarankišką gyvenimą (12–13 punktai, konkrečiu atveju 12.1, 12.2, 12.4 papunkčiai), personalo (17–18 punktai, konkrečiu atveju 17.3 papunktis) srityse.

50. Minėta, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo panaikintas Licencijos galiojimas buvo priimtas atlikus Įstaigoje tris patikrinimus (vertinimus), Licencija panaikinta dėl to, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie trūkumai buvo nustatyti visų minėtų patikrinimų metu, kokie trūkumai buvo pašalinti ar nepašalinti, ir kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi Departamentas darydamas minėtas išvadas dėl trūkumų nepašalinimo. Pareiškėjas nurodė savo abejones dėl to, ar Departamentas turėjo pakankamai faktinių duomenų savo priimamo sprendimo pagrįstumui užtikrinti, pareiškėjas nurodė savo abejones dėl to, kokiais konkrečiais faktiniais duomenimis yra pagrįstas atsakovo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino kokius faktinius duomenis buvo surinkęs Departamentas, ar šie duomenys buvo pakankami tam, kad ginčijamą sprendimą būtų galima laikyti teisėtu, t. y. pagrįstu faktiniais duomenimis kaip tai yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pacituotas Normų aprašas, t. y. Normos bei perrašyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, tačiau nėra pateikta jokio vertinimo, kuo remiantis padarytos atsakovo išvados, taigi vien teismo sutikimas su atsakovo išvadomis negali būti laikomas tinkamu bylos išnagrinėjimu.

51. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš atsakovo visus dokumentus, kuriuos turėjo atsakovas, atlikdamas minėtus patikrinimus bei priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino. Pažymėtina, kad teismas priėmęs skundą nurodė atsakovui pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovo pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovas turėjo surinkęs daugiau faktinių duomenų, negu yra pateikta teismui. Teismui yra pateiktos minėtos vertinimo pažymos, ginčijamas sprendimas, kitų įstaigų raštai (pvz. mokyklos, policijos komisariato) bei kai kurie Globos namuose surinkti duomenys (pvz. dviejų vaikų ISGP). Tačiau iš bylos dokumentų yra akivaizdu, kad Departamentas turėjo daugiau faktinių duomenų – vaikų apklausos rezultatai, personalo apklausos rezultatai, kiti nagrinėti ISGP ir kt. Todėl teismui turėtų būti pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kitaip negali būti patikrintas šio sprendimo teisėtumas.

52. Apibendrinant akcentuotina, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėtų pasisakyti dėl viešojo administravimo subjekto vertintų įrodymų ir jeigu tai yra būtina, vertinti papildomus įrodymus (apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus) ar vertinti papildomus – po administracinio sprendimo priėmimo surinktus įrodymus. Viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai <...> bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-602/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai, todėl įrodinėjimas administraciniame teisme yra tik subsidiaraus pobūdžio, teismas gali tik papildyti įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.).

53. Pareiškėjo skunde buvo nurodyti argumentai dėl to, kad Departamentas, surašydamas Pažymą 3, kuria remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, kai kuriuos pažeidimus nurodė pirmą kartą. Teismas šio argumento neišnagrinėjo ir nevertino šios aplinkybės, nors tai turėjo būti įvertinta. Teismui neišnagrinėjus šio aspekto, lieka neišnagrinėtas klausimas, ar nebuvo pažeistas teisės principas – būti išklausytam. Departamentas, nustatęs pažeidimą, dėl kurio padarymo priimamas administracinis sprendimas, prieš priimdamas sprendimą privalo asmeniui suteikti galimybę duoti paaiškinimus dėl nustatyto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju tokias išvadas patvirtina ir konkrečiam klausimui nustatyta nagrinėjimo procedūra, t. y. nustatomi pažeidimai ir suteikiamas laikas jiems pašalinti, nepašalinus nustatytų pažeidimų, priimamas administracinis sprendimas dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

54. Pareiškėjas savo skunde pagrįstai nurodė, kad teismas turėtų vertinti taikomos priemonės už padarytus pažeidimus proporcingumą, tačiau teismas šio ginčijamo sprendimo teisėtumo aspekto visiškai nevertino. Teismas turėjo vertinti, ar atsakovo parengti dokumentai, kuriais remiantis priimtas administracinis sprendimas, bei šio sprendimo turinys patvirtina, kad Departamento taikyta poveikio priemonė yra proporcinga, kiek šį klausimą vertino Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą. Taigi teismas, įvertinęs atsakovo surinktą medžiagą ir nustatytus faktus, turėtų pasisakyti dėl taikytos poveikio priemonės adekvatumo ir būtinumo.

55. Pareiškėjas įgyvendina savo Įstatyme įtvirtintą teisę teikti socialinę globą (vykdyti tam tikrą veiklą), ši pareiškėjo teisė gali būti ribojama remiantis įstatymu, siekiant apsaugoti kitus svarbius tikslus (teikti asmenims tinkamas socialinės globos paslaugas, teikti šias paslaugas asmenims, kuriems būtina tokia pagalba, kartu nepažeisti šių asmenų teisių, tinkamai rūpintis globotiniais, kad jie nepažeistų kitų asmenų teisių, kad nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka), taikomi ribojimai visais atvejais turi būti proporcingi. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiama, ar nustatyti Normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, už kurių nustatymą yra būtina konkrečiu atveju taikyti poveikio priemonę – Licencijos panaikinimą, taigi labai griežtą pagal savo pobūdį poveikio priemonę, dėl kurios būtų paneigta subjekto teisė teikti socialinės globos paslaugas. Taigi turi būti įvertintas taikytos poveikio priemonės adekvatumas, t. y. nustatyta, ar taikyta poveikio priemonė atitinka padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad visais atvejais turi būti vertinamas taikomos poveikio priemonės adekvatumas padarytam pažeidimui, kitaip būtų pažeistas proporcingumo principas, yra visiškai neteisingas atsakovo procesinių dokumentų motyvas, jog Įstatymas nereguliuoja klausimų dėl taikomų poveikio priemonių griežtumo.

56. Departamento pareiga vertinti taikomų priemonių adekvatumą kyla ne tik iš proporcingumo principo, bet ir iš minėtų Įstatymo normų, kuriose šis principas yra įgyvendintas. Įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintos normos, įpareigojančios Departamentą atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, kai yra sprendžiama dėl licencijos galiojimo sustabdymo, suteikta teisė vertinti, ar nustatyti pažeidimai nekelia grėsmės socialinių paslaugų gavėjų interesams ir saugumui, kai yra leidžiama teikti paslaugas licencijos sustabdymo laikotarpiu. Įstatymo 23, 24 straipsnio sisteminis aiškinimas patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl licencijos teikti socialinės globos paslaugas galiojimo panaikinimo turi būti vertinama, ar teikiamos socialinės paslaugos buvo tinkamos, būtent turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokių socialinės globos normose nustatytų reikalavimų neatitinka globos įstaiga, ar tai yra tokie Normų pažeidimai, dėl kurių įstaiga pripažįstama netinkama teikti socialinės globos paslaugas ir dėl to licencijos galiojimo panaikinimas yra adekvati ir būtina priemonė, kitaip (neatliekant minėto vertinimo) būtų nepaisoma proporcingumo principo. Administracinis sprendimas, priimtas nepaisant proporcingumo principo, negalėtų būti laikomas teisėtu.

57. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Visos Lietuvos vaikai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė