Legislator Case Law & Legislation
5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63 AI generated

5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Hemp spot“ kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Verdant Nature LLC (identifikavimo Nr. KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gėlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau – Sutartis) nuostatomis.

Legislator headnote

AI generated

5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63 · Lietuvos apeliacinis teismas: KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gėlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau – Sutartis) nuostatomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-674-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00008-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC filialui Lenkijoje dėl nuostolių priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Hemp spot“ kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Verdant Nature LLC (identifikavimo Nr. KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gėlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau – Sutartis) nuostatomis.

2. Atsakovė Verdant Nature LLC atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė patenkinti jos prieÅ¡taravimÄ ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose ir ieÅ¡kovės UAB „Hemp spot“ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC palikti nenagrinėtÄ . Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ir tam nėra tinkamo teisinio pagrindo – ginčo Å¡alys nėra susitarusios dėl ginčo sprendimo Lietuvos Respublikos teismuose, o atsakovė nesutinka, kad byla bÅ«tų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Å iaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Hemp spot“ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC dėl nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

4. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Lenkijos Respublikoje buveinę turinčiam juridiniam asmeniui.

5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1215/2012) 26 straipsnio 2 dalį, kai kuriais atvejais teismas, prieÅ¡ prisiimdamas jurisdikcijÄ , užtikrina, kad atsakovas bÅ«tų informuotas apie savo teisę ginčyti teismo jurisdikcijÄ ir apie atvykimo ar neatvykimo į teismÄ pasekmes. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis numato susitarimo dėl jurisdikcijos sÄ lygas, jeigu Å¡alys yra susitarusios, kad valstybės narės teismas turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus kilusius iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas turi jurisdikcijÄ (1 dalis).

6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad 2005 m. birželio 30 d. Hagos Konvencijos dėl susitarimu dėl teismingumo požiūriu ginčo šalys nepasirinko Lietuvos Respublikos teismų iš Sutarties kylantiems ginčams nagrinėti, nes Sutartyje neįrašė nuorodos į Lietuvos Respublikos teismus ar konkrečius Lietuvos Respublikos teismus, o taip pat ir neatmetė jokių teismų jurisdikcijos.

7. Teismas nustatė, kad Å¡alių sudarytos Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatoje esanti nuoroda nėra apribota nuoroda į kuriÄ nors dalį teisės normų. Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatoje esanti nuoroda į ginčų sprendimÄ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, reiÅ¡kia nuorodÄ Ä¯ teisės normas, nustatytas Lietuvos Respublikoje taikytinoje Europos SÄ jungos teisėje ir nacionalinėje teisėje.

8. Lietuvos Respublikoje teismų nagrinėjami ginčai, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra užsienio asmuo, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ normose. Atsakovės filialas yra įsteigtas Lenkijoje. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog tais atvejais, kai atsakovės buveinė yra ne Europos SÄ jungos valstybėje narėje, Reglamentas Nr. 1215/2012 jurisdikcijos klausimams spręsti nukreipia į teismo, į kurį buvo kreiptasi valstybės narės nacionalinės teisės nustatytas jurisdikcijos taisykles. Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, iÅ¡skyrus paminėtas iÅ¡imtis, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę.

9. Teismo vertinimu, CPK 787 straipsnis nepagrindžia Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti Å¡alių ginÄÄ buvimo: (1) ieÅ¡kinio įteikimo metu atsakovės (ir jos filialo) nebuvo Lietuvoje (jų ir Å¡iuo metu nėra Lietuvoje); (2) atsakovė Lietuvoje neturi turto ir jai nepriklauso turtinės teisės; (3) prievolės, su kuria susijęs ginčas, įvykdymo vieta yra Lenkijos Respublikoje. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos Sutarties matyti, kad Å¡alys susitarė, jog prekių pristatymo adresas bus Lenkijoje, taigi prievolės įvykdymo vieta yra aptarta sutartyje – ji yra Lenkijos Respublikoje. Pagal minėto Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas prievolės įvykdymo vieta parduodant prekes laikoma vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsakovė prieÅ¡tarauja ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (CPK 782 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „Hemp spot“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Šalių susitarimas dėl teismingumo yra įtvirtintas Sutarties 4 skyriaus h punkte, kuris numato, kad „Ginčai sprendžiami derybų būdu. Jei Šalims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginčai turi būti išspręsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymų“. Sutarties 4 skyriaus h punktas nėra susitarimas dėl taikytinos materialinės teisės.

11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).

11.3. IÅ¡ Sutarties 4 skyriaus h punkto matyti, kad Å¡is Å¡alių susitarimas yra įprastas verslo praktikoje ir dažnai sutinkamas susitarimas dėl teismingumo, kurio pirmajame sakinyje Å¡alys susitaria ginÄÄ spręsti derybų bÅ«du: „Ginčai sprendžiami derybų bÅ«du“, o antrajame sakinyje yra įprastas, verslo praktikÄ atitinkantis susitarimas, kuriuo susitariama, kokia toliau galioja ginčų sprendimo tvarka, jeigu ginčo derybų bÅ«du iÅ¡spręsti nepavyksta: „Jei Å alims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginčai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymų“. Å ioje sutartinėje nuostatoje Å¡alys sureguliavo tarpusavio ginčų, kylančių iÅ¡ Sutarties, sprendimo procesÄ , o ne susitarė dėl taikytinos materialiosios teisės.

11.4. Antrajame Sutarties 4 skyriaus h punkto sakinyje yra nurodytas žodis „proceso“, kuris Sutarties originalo kalba (anglų kalba) yra nurodytas kaip „procedure“, taigi žodis procesas arba angliÅ¡kai „procedure“ nurodo, kad kalbama yra apie procesÄ ar procedÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos įstatymų.

11.5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad šalių ginčo santykiai yra reglamentuojami Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo (toliau – ir Konvencija). Nors ši Konvencija nedraudžia šalims susitarti dėl taikytinos teisės klausimams, kurių nereguliuoja Konvencija, šiuo atveju šalys nematė poreikio susitarti dėl taikytinos materialiosios teisės, nes jų santykius išsamiai reguliuoja Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo.

11.6. Susitarimai dėl taikytino proceso normų neegzistuoja nei teorijoje, nei praktikoje. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei CPK nenumato susitarimų dėl taikytinos proceso teisės, nes tokie susitarimai yra neįmanomi.

11.7. Lietuvos teismas vadovaujasi tik Lietuvos proceso normomis, į kurias gali būti inkorporuotas ir tarptautinės privatinės teisės konvencijos, ES reglamentai, dvišalės tarptautinės sutartys ir pan. Jokia protinga šalis nesitartų dėl tokios nuostatos, kuri ir taip yra savaime taikoma ir nuo jos nukrypti šalių susitarimu yra neįmanoma.

11.8. Pripažinus, kad ieÅ¡kinys yra teismingas Lenkijos teismams, o Å¡alis saisto Sutarties 4 skyriaus h punkte esantis susitarimas dėl taikytinų Lietuvos proceso normų, gautųsi taip, kad ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovę Lenkijos teisme, Lenkijos teismas turėtų laikytis Å¡alių susitarimo ir nagrinėti tokiÄ bylÄ , laikantis Lietuvos proceso normų.

11.9. Komercinėje praktikoje egzistuoja du susitarimai, kuriais šalys apibrėžia tarp jų reguliuojamus teisinius santykius: pirma, tai susitarimas dėl taikytinos materialiosios teisės – šiuo atveju tokio susitarimo nėra, nes Sutarties 4 skyriaus h punkte panaudotas terminas „procedure“; antra, tai susitarimas dėl teismingumo – šiuo atveju Sutarties 4 skyriaus h punkte įtvirtintas toks susitarimas dėl teismingumo Lietuvos teismuose.

11.10. Ankstesnė, iki skundžiamos nutarties, priima teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-288-569/2022 dėl teismingumo neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir neužkerta kelio išspręsti ginčo dėl teismingumo, remiantis šalių susitarimu dėl teismingumo. Minėtoje nutartyje teismas nepasisakė dėl Sutarties 4 skyriaus h punkte numatyto susitarimo ir jo įtakos ginčo teismingumui, taigi tai netrukdo ieškovei remtis susitarimu dėl teismingumo.

11.11. Aplinkybė, kad Sutarties 4 skyriaus h punkte nėra pavartotas terminas „teismas“ nereiÅ¡kia, jog nėra Å¡alių susitarimo dėl teismingumo. Skirtumas tarp Å¡alių siÅ«lomo vertimo yra dėl žodžio „procedure“, kurį atsakovė verčia kaip susitarimÄ dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, o ieÅ¡kovė verčia kaip susitarimÄ nagrinėti ginčus, laikantis Lietuvos Respublikos proceso. Abiem atvejais, Sutarties 4 skyriaus h punktas negali bÅ«ti vertinamas kitaip, nei susitarimas dėl teismingumo.

12. Atsakovė Verdant Nature LLC atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Sutarties 4 skyriaus h punkte šalys nesusitarė dėl jų ginčų teismingumo ar tuo labiau dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčus. Pati ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad žodis „teismai“ nėra nurodytas Sutarties 4 skyriaus h punkte, taigi teismai tame punkte nėra aptariami.

12.2. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies normas, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , o CPK 787 straipsnio 2 dalies norma netaikytina Å¡alims nesudarius susitarimo dėl jurisdikcijos.

12.3. IeÅ¡kovė remiasi Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatos netinkamu vertimu į lietuvių kalbÄ ir aiÅ¡kina Å¡iÄ nuostatÄ nesilaikydama sutarčių aiÅ¡kinimo principų, tačiau tai nelemia ieÅ¡kovės siekiamo rezultato – Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti Å¡alių ginÄÄ .

12.4. IeÅ¡kovės pateikto aptariamos nuostatos vertimo į lietuvių kalbÄ formuluotės dalis „laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymų“, lietuvių kalba skamba neįprastai, dirbtinai, nenatÅ«raliai, ir teisiniuose tekstuose nesutinkama. Aptariama vertimo formuluotės dalis yra ir lingvistiÅ¡kai ydinga – juk neįmanoma „laikytis“ „(civilinio) proceso“, tačiau galima „laikytis“ „(civilinio) proceso normų“; aptariamoje nuostatoje į lietuvių kalbÄ iÅ¡versto žodžio „laikytis“ tos nuostatos tekste anglų kalba apskritai nėra. Jeigu sutartyse norima referuoti į proceso teisės normas, tokia nuoroda ir gali bÅ«ti įraÅ¡yta, pvz., „pagal Lietuvos Respublikos (civilinio) proceso kodeksÄ â€œ, „pagal Lietuvos Respublikos (civilinio) proceso įstatymus (normas)“ ar pan.

12.5. IeÅ¡kovės pateiktas žodžio “procedure” vertimas nėra tikslus – google.com naudojamas vertimo iÅ¡ anglų kalbos į lietuvių kalbÄ Ä¯rankis angliÅ¡kam žodžiui „procedure“ nurodo keletÄ galimų vertimo variantų, pirmu iÅ¡ kurių pateikia „procedÅ«ra“, antru – „tvarka“, trečiu – „procesas“ ir kt.

12.6. Sutarties 4 skyriaus h punkto antro sakinio nuostatos įtvirtintas reguliavimas – taikytinos teisės pasirinkimas, o ieškovės atskirojo skundo argumentai to nepaneigia.

12.7. Kadangi Sutarties projektas buvo parengtas ieškovės, jokia abejonių kelianti Sutarties nuostata negali būti aiškinama ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

12.8. Aplinkybė, kad Sutarčiai taikytina tarptautinė konvencija, nelemia, jog Å¡alys negalėjo turėti ketinimų pasirinkti Sutarčiai taikytinÄ teisę.

12.9. Konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo požiūriu ginčo šalys nepasirinko Lietuvos Respublikos teismų iš Sutarties kylantiems ginčams nagrinėti, nes Sutartyje neįrašė nuorodos į Lietuvos Respublikos teismus apskritai ar konkrečius Lietuvos Respublikos teismus, o taip pat ir neatmetė jokių teismų jurisdikcijos.

12.10. IeÅ¡kovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos teismus su ieÅ¡kiniu atsakovei jau buvo vienÄ kartÄ iÅ¡spręstas Å iaulių apygardos teismo 2022 m vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-288-569/2022 – teismas ieÅ¡kovės ankstesnį ieÅ¡kinį priimti atsisakė, kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams. NaujÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė neatsiradus ir nesant jokių naujų aplinkybių aktualių teismų jurisdikcijos klausimams, dėl kurių buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ankstesnį ieÅ¡kinį, spręsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl byla nagrinėjama atsižvelgiant į atskirajame skunde iÅ¡dėstytus skundžiamos nutarties neteisėtumo ir(ar) nepagrįstumo argumentus.

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo klausimas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Atsakovė 2023 m. liepos 14 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Profit Investment SIM SpA prieÅ¡ Stefano Ossi ir kt. byloje Nr. C-366/13 23 pastraipos ir Teisingumo Teismo (antroji kolegija) 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Hőszig Kft. prieÅ¡ Alstom Power Thermal Services byloje C-222/15 33 pastraipos, kuriomis atskirajame skunde remiasi apeliantė, vertimus iÅ¡ originalo į lietuvių kalbÄ , kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ .

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. IÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priimti įrodymų matyti, kad teikiami įrodymai yra skirti apeliantės atskirajame skunde cituotų Teisingumo Teismo atitinkamų sprendimų pastraipų netinkamam vertimui pagrįsti, dėl ko Å¡ie teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti Å¡alių ginÄÄ (ne)buvimo, todėl nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) iÅ¡imtį ir atsakovės pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja nepažeisdamas Å¡ios teisės tinkamo realizavimo sÄ lygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės bÅ«tų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus bÅ«tent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas iÅ¡nagrinėti jo keliamÄ ginÄÄ .

20. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

21. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nuostolių priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, kurios filialas yra įsteigtas Lenkijoje, taigi Å¡is ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementÄ . Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I bis“), todėl ginčo teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Å¡io Reglamento nuostatas.

22. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje (7 skirsnis) nustatyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra susitarusios, jog valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos: a) priimamas arba paliudijamas raÅ¡tu; arba b) priimamas tokia forma, kuri atitinka Å¡alių tarpusavyje nustatytÄ praktikÄ ; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojimÄ , apie kurį Å¡alys žino arba turėjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje plačiai žino ir vykdo sutarčių, susijusių su konkrečia prekyba arba atitinkama komercija, Å¡alys. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 2 dalį bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduotas praneÅ¡imas, kuris užtikrina ilgalaikį susitarimo įraÅ¡Ä , laikomas lygiaverčiu raÅ¡ytiniam susitarimui.

23. Remiantis iÅ¡dėstytu, Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra laisvos susitarti dėl konkrečios Reglamento Nr. 1215/2012 valstybės narės teismo jurisdikcijos nagrinėti jų civilinius ir komercinius ginčus. Toks Å¡alių susitarimas, jeigu jis atitinka jam keliamus formos reikalavimus, yra privalomas ne tik pačioms Å¡alims, bet ir valstybės narės teismui (teismams), kurio jurisdikcijÄ nagrinėti ginčus yra pasirinkusios Å¡alys.

24. AiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatas, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pasisakęs, kad tokiu susitarimu dėl jurisdikcijos Å¡alys gali nukrypti ne tik nuo bendrosios jurisdikcijos, nustatomos pagal atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) principÄ , įtvirtintÄ Reglamento 4 straipsnyje, bet ir nuo specialiosios jurisdikcijos, reglamentuojamos Reglamento 7–8 straipsniuose (ESTT 1976 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje Estasis Salotti di Colzani Aimo e Gianmario Colzani s.n.c. prieÅ¡ Rüwa Polstereimaschinen GmbH, 24/76, 7 punktas; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Cartel Damage Claims (CDC) Hydrogen Peroxide SA prieÅ¡ Akzo Nobel NV ir kt., C 352/13, 59, 61 punktai).

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo sudarę Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio susitarimo dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose.

26. ESTT yra pasisakęs, kad Reglamento Nr. 44/2001 (kurį vėliau pakeitė Reglamentas Nr. 1215/2012) 25 straipsnio tikslas – nustatyti formos reikalavimus, kuriuos turi atitikti nuostatos dėl jurisdikcijos suteikimo, ir taip garantuoti teisinį saugumÄ ir įsitikinti, kad Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ (žr. ESTT 1999 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Castelletti, C-159/97, 34 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).

27. Teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigÄ in limine litis (proceso pradžioje) iÅ¡nagrinėti, ar Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė dėl jurisdikcijÄ suteikiančios nuostatos (Å¡is susitarimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tikslus), o Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais Å¡iuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų nustatytas (žr. ESTT 2017 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Leventis ir Vafeias, C-436/16, 34 punktÄ ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ). Realaus suinteresuotų asmenų sutikimo egzistavimas yra vienas iÅ¡ Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 23 straipsnio 1 dalies (dabar – Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalis) tikslų (žr. ESTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo El Majdoub, C-322/14, 30 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ). Tai pateisinama siekiu apsaugoti silpnesnę sutarties Å¡alį, iÅ¡vengiant situacijos, kad nuostatos dėl jurisdikcijos suteikimo, įtrauktos į sutartį vienos Å¡alies, neliktų nepastebėtos (Å¡iuo klausimu žr. ESTT 1999 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Castelletti, C?159/97, 19 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).

28. Teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigÄ pirmiausia iÅ¡nagrinėti, ar Å¡alys iÅ¡ tiesų sutiko dėl jam jurisdikcijÄ suteikiančios nuostatos (Å¡is sutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tikslus), nes Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais Å¡iuo tikslu siekiama užtikrinti, kad sutikimas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų įrodytas (ESTT 1980 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Porta-Leasing, 784/79, 5 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje El Majdoub, C-322/14, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Å alių valios suderinimas, vadovaujantis valios autonomijos principu, pateisina pirmenybės suteikimÄ pasirinktam teismui, o ne tam, kuriam byla bÅ«tų teisminga pagal minėtÄ reglamentÄ (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Refcomp, C-543/10, 26 punktas).

29. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys, sudarydamos anglų kalba Kanapių gėlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutartį Nr. HS 20190215/1, 4 skyriaus h punktu susitarė, kad: „The disputes shall be resolved by negotiation. If the Parties fail to reach an agreement within 30 calendar days, the disputes shall be resolved in accordance with procedure prescribed by laws of the Republic of Lithuania”. Ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl skirtingo Å¡ios Sutarties nuostatos, reglamentuojančios ginčų tarp Å¡alių sprendimÄ , vertimo. Apeliantės teigimu, Sutarties 4 skyriaus h punktas turėtų bÅ«ti verčiamas, kaip įtvirtinantis Å¡alių susitarimÄ dėl ginčo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, t. y. kad „ginčai sprendžiami derybų bÅ«du. Jei Å alims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginčai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymų“. Tuo tarpu, atsakovė mano, kad ieÅ¡kovės pateikiamas susitarimo vertimas į lietuvių kalbÄ nėra tikslus ir Sutarties 4 skyriaus h punktas turėtų bÅ«ti verčiamas kaip nustatantis, jog: „Ginčai sprendžiami derybų bÅ«du. Å alims nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka“.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgdamos į teisės aktų reikalavimus, Å¡alys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo bÅ«dÄ , pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – Å¡alys yra laisvos pritaikyti susitarimÄ dėl ginčų sprendimo bÅ«do konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų Å¡alių teisinių santykių poreikiams (žr. mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 38 punktÄ , 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019). Galimybė Å¡alims susitarti dėl ginčų sprendimo bÅ«do yra procesinė priemonė joms įgyvendinti sutarčių laisvės bei valios autonomijos principus ir pačioms nuspręsti, kokiu bÅ«du bus nagrinėjami jų ginčai. Todėl atitinkamo reikalavimo priskyrimas tam tikro teismo kompetencijai, esant Å¡alių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo bÅ«do, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumÄ , ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė ir kokia yra tikroji Å¡alių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo turinį, taikomi sutarčių aiškinimo metodai ir principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017 27 punktas ir jame cituojama praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl sutarčių aiškinimo metodų ir principų plėtojama nuosekliai. Šios taisyklės yra išsamiai aptartos ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022 73–79 punktus).

32. Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokiÄ prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, į Å¡alių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

33. Kaip matyti iÅ¡ Sutarties 4 skyriaus h punkto, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡alys jame nėra konkrečiai sutarusios dėl kylančių ginčų priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovės pateiktas Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatos vertimas į lietuvių kalbÄ nėra tikslus. Viena vertus, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad ginčai sprendžiami derybų bÅ«du, nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų – ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Å¡alys Å¡ia Sutarties nuostata susitarė dėl iÅ¡ Sutarties kylantiems Å¡alių ginčams taikytinos teisės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisi teigdama, kad Å¡alys tiesiogiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl bylos teismingumo kilus ginčui, tokiu bÅ«du užkirsdamos keliÄ ginÄÄ spręsti pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kad susitarimas Å¡alims yra privalomas. Kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovė, pačios ieÅ¡kovės parengtas ir pasiÅ«lytas Sutarties projektas, dėl kurio ginčo nuostatos vertimo apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ieÅ¡kovės naudai ir atsakovės nenaudai, kaip tai numatyta CK 6.193 straipsnio 4 dalyje.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytas aplinkybių aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad sutikus su juo, bÅ«tų sukurtos sÄ lygos Å¡aliai piktnaudžiauti nevykdant pareigos aiÅ¡kiai ir tiksliai susitarti dėl jurisdikcijos susitarimu, kas neatitiktų civilinių santykių subjektų teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių, bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo) reikalavimų.

35. Be to, pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantė, kuri byloje teigė, jog susitarimas buvo aiÅ¡kus, tikslus bei su juo sutiko atsakovė, turėjo procesinę pareigÄ tokias faktines aplinkybes įrodyti, o ne atsakovė turėjo procesinę pareigÄ Å¡ias aplinkybes paneigti. Tokių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė neįrodė buvus Å¡alių susitarimÄ dėl jurisdikcijos, kuris atitiktų jam keliamus reikalavimus pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012, t. y. bÅ«tų aiÅ¡kus ir tikslus, atspindėtų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl apeliantės pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Alma Urbanavičienė