5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) ,,Hemp spotâ kreipÄsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Verdant Nature LLC (identifikavimo Nr. KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gÄlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau â Sutartis) nuostatomis.
Legislator headnote
AI generated5f307b67-dbe7-467e-9c02-a5f7004bee63 · Lietuvos apeliacinis teismas: KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gÄlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau â Sutartis) nuostatomis.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2-674-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00008-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Alma UrbanaviÄienÄ,
teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âHemp spotâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužÄs 24 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âHemp spotâ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtas, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âHemp spotâ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC filialui Lenkijoje dÄl nuostolių priteisimo ir
n u s t a t ÄÂ :
I. GinÄo esmÄ
1. IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) ,,Hemp spotâ kreipÄsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Verdant Nature LLC (identifikavimo Nr. KRS:0000786648) 290 284,73 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ teismo sprendimu žalÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kinys teikiamas vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kanapių gÄlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutarties Nr. HS 20190215/1 (toliau â Sutartis) nuostatomis.
2. AtsakovÄ Verdant Nature LLC atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä patenkinti jos prieÅ¡taravimÄ ginÄo nagrinÄjimui Lietuvos Respublikos teismuose ir ieÅ¡kovÄs UAB âHemp spotâ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC palikti nenagrinÄtÄ . AtsakovÄs teigimu, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinÄti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, ir tam nÄra tinkamo teisinio pagrindo â ginÄo Å¡alys nÄra susitarusios dÄl ginÄo sprendimo Lietuvos Respublikos teismuose, o atsakovÄ nesutinka, kad byla bÅ«tų nagrinÄjama Lietuvos Respublikos teismuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ
3. Å iaulių apygardos teismas 2023 m. gegužÄs 24 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs UAB âHemp spotâ ieÅ¡kinį atsakovei Verdant Nature LLC dÄl nuostolių priteisimo paliko nenagrinÄtÄ .
4. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lenkijos Respublikoje buveinÄ turinÄiam juridiniam asmeniui.
5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau â ir Reglamentas Nr. 1215/2012) 26 straipsnio 2 dalį, kai kuriais atvejais teismas, prieÅ¡ prisiimdamas jurisdikcijÄ , užtikrina, kad atsakovas bÅ«tų informuotas apie savo teisÄ ginÄyti teismo jurisdikcijÄ ir apie atvykimo ar neatvykimo į teismÄ pasekmes. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis numato susitarimo dÄl jurisdikcijos sÄ lygas, jeigu Å¡alys yra susitarusios, kad valstybÄs narÄs teismas turi jurisdikcijÄ sprÄsti bet kuriuos ginÄus kilusius iÅ¡ konkreÄių teisinių santykių, tas teismas turi jurisdikcijÄ (1 dalis).
6. Teismas sutiko su atsakovÄs argumentais, kad 2005 m. birželio 30 d. Hagos Konvencijos dÄl susitarimu dÄl teismingumo požiÅ«riu ginÄo Å¡alys nepasirinko Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡ Sutarties kylantiems ginÄams nagrinÄti, nes Sutartyje neįraÅ¡Ä nuorodos į Lietuvos Respublikos teismus ar konkreÄius Lietuvos Respublikos teismus, o taip pat ir neatmetÄ jokių teismų jurisdikcijos.
7. Teismas nustatÄ, kad Å¡alių sudarytos Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatoje esanti nuoroda nÄra apribota nuoroda į kuriÄ nors dalį teisÄs normų. Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatoje esanti nuoroda į ginÄų sprendimÄ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, reiÅ¡kia nuorodÄ Ä¯ teisÄs normas, nustatytas Lietuvos Respublikoje taikytinoje Europos SÄ jungos teisÄje ir nacionalinÄje teisÄje.
8. Lietuvos Respublikoje teismų nagrinÄjami ginÄai, kai viena iÅ¡ ginÄo Å¡alių yra užsienio asmuo, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) VII dalies âTarptautinis civilinis procesasâ normose. AtsakovÄs filialas yra įsteigtas Lenkijoje. Teismas sutiko su atsakovÄs argumentais, jog tais atvejais, kai atsakovÄs buveinÄ yra ne Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje, Reglamentas Nr. 1215/2012 jurisdikcijos klausimams sprÄsti nukreipia į teismo, į kurį buvo kreiptasi valstybÄs narÄs nacionalinÄs teisÄs nustatytas jurisdikcijos taisykles. Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jeigu atsakovo nuolatinÄ gyvenamoji (buveinÄs) vieta yra ne valstybÄje narÄje, kiekvienos valstybÄs narÄs teismų jurisdikcija, iÅ¡skyrus paminÄtas iÅ¡imtis, nustatoma pagal tos valstybÄs narÄs teisÄ.
9. Teismo vertinimu, CPK 787 straipsnis nepagrindžia Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos sprÄsti Å¡alių ginÄÄ buvimo: (1) ieÅ¡kinio įteikimo metu atsakovÄs (ir jos filialo) nebuvo Lietuvoje (jų ir Å¡iuo metu nÄra Lietuvoje); (2) atsakovÄ Lietuvoje neturi turto ir jai nepriklauso turtinÄs teisÄs; (3) prievolÄs, su kuria susijÄs ginÄas, įvykdymo vieta yra Lenkijos Respublikoje. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateiktos Sutarties matyti, kad Å¡alys susitarÄ, jog prekių pristatymo adresas bus Lenkijoje, taigi prievolÄs įvykdymo vieta yra aptarta sutartyje â ji yra Lenkijos Respublikoje. Pagal minÄto Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas prievolÄs įvykdymo vieta parduodant prekes laikoma vieta valstybÄje narÄje, kurioje pagal sutartį prekÄs buvo ar turÄjo bÅ«ti pateiktos.
10. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsakovÄ prieÅ¡tarauja ginÄo nagrinÄjimui Lietuvos Respublikos teismuose, todÄl ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ (CPK 782 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. IeÅ¡kovÄ UAB âHemp spotâ atskiruoju skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužÄs 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:
11.1. Å alių susitarimas dÄl teismingumo yra įtvirtintas Sutarties 4 skyriaus h punkte, kuris numato, kad âGinÄai sprendžiami derybų bÅ«du. Jei Å alims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginÄai turi bÅ«ti iÅ¡sprÄsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymųâ. Sutarties 4 skyriaus h punktas nÄra susitarimas dÄl taikytinos materialinÄs teisÄs.
11.2. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad kai kyla Å¡alių ginÄas dÄl konkreÄios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisÄs principais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo 2005 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-349/2010).
11.3. IÅ¡ Sutarties 4 skyriaus h punkto matyti, kad Å¡is Å¡alių susitarimas yra įprastas verslo praktikoje ir dažnai sutinkamas susitarimas dÄl teismingumo, kurio pirmajame sakinyje Å¡alys susitaria ginÄÄ sprÄsti derybų bÅ«du: âGinÄai sprendžiami derybų bÅ«duâ, o antrajame sakinyje yra įprastas, verslo praktikÄ atitinkantis susitarimas, kuriuo susitariama, kokia toliau galioja ginÄų sprendimo tvarka, jeigu ginÄo derybų bÅ«du iÅ¡sprÄsti nepavyksta: âJei Å alims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginÄai turi bÅ«ti iÅ¡sprÄsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymųâ. Å ioje sutartinÄje nuostatoje Å¡alys sureguliavo tarpusavio ginÄų, kylanÄių iÅ¡ Sutarties, sprendimo procesÄ , o ne susitarÄ dÄl taikytinos materialiosios teisÄs.
11.4. Antrajame Sutarties 4 skyriaus h punkto sakinyje yra nurodytas žodis âprocesoâ, kuris Sutarties originalo kalba (anglų kalba) yra nurodytas kaip âprocedureâ, taigi žodis procesas arba angliÅ¡kai âprocedureâ nurodo, kad kalbama yra apie procesÄ ar procedÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos įstatymų.
11.5. AtsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažįsta, kad Å¡alių ginÄo santykiai yra reglamentuojami Vienos konvencijos dÄl tarptautinio prekių pirkimoâpardavimo (toliau â ir Konvencija). Nors Å¡i Konvencija nedraudžia Å¡alims susitarti dÄl taikytinos teisÄs klausimams, kurių nereguliuoja Konvencija, Å¡iuo atveju Å¡alys nematÄ poreikio susitarti dÄl taikytinos materialiosios teisÄs, nes jų santykius iÅ¡samiai reguliuoja Vienos konvencija dÄl tarptautinio prekių pirkimoâpardavimo.
11.6. Susitarimai dÄl taikytino proceso normų neegzistuoja nei teorijoje, nei praktikoje. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau â CK), nei CPK nenumato susitarimų dÄl taikytinos proceso teisÄs, nes tokie susitarimai yra neįmanomi.
11.7. Lietuvos teismas vadovaujasi tik Lietuvos proceso normomis, į kurias gali bÅ«ti inkorporuotas ir tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konvencijos, ES reglamentai, dviÅ¡alÄs tarptautinÄs sutartys ir pan. Jokia protinga Å¡alis nesitartų dÄl tokios nuostatos, kuri ir taip yra savaime taikoma ir nuo jos nukrypti Å¡alių susitarimu yra neįmanoma.
11.8. Pripažinus, kad ieÅ¡kinys yra teismingas Lenkijos teismams, o Å¡alis saisto Sutarties 4 skyriaus h punkte esantis susitarimas dÄl taikytinų Lietuvos proceso normų, gautųsi taip, kad ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovÄ Lenkijos teisme, Lenkijos teismas turÄtų laikytis Å¡alių susitarimo ir nagrinÄti tokiÄ bylÄ , laikantis Lietuvos proceso normų.
11.9. KomercinÄje praktikoje egzistuoja du susitarimai, kuriais Å¡alys apibrÄžia tarp jų reguliuojamus teisinius santykius: pirma, tai susitarimas dÄl taikytinos materialiosios teisÄs â Å¡iuo atveju tokio susitarimo nÄra, nes Sutarties 4 skyriaus h punkte panaudotas terminas âprocedureâ; antra, tai susitarimas dÄl teismingumo â Å¡iuo atveju Sutarties 4 skyriaus h punkte įtvirtintas toks susitarimas dÄl teismingumo Lietuvos teismuose.
11.10. AnkstesnÄ, iki skundžiamos nutarties, priima teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-288-569/2022 dÄl teismingumo neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir neužkerta kelio iÅ¡sprÄsti ginÄo dÄl teismingumo, remiantis Å¡alių susitarimu dÄl teismingumo. MinÄtoje nutartyje teismas nepasisakÄ dÄl Sutarties 4 skyriaus h punkte numatyto susitarimo ir jo įtakos ginÄo teismingumui, taigi tai netrukdo ieÅ¡kovei remtis susitarimu dÄl teismingumo.
11.11. AplinkybÄ, kad Sutarties 4 skyriaus h punkte nÄra pavartotas terminas âteismasâ nereiÅ¡kia, jog nÄra Å¡alių susitarimo dÄl teismingumo. Skirtumas tarp Å¡alių siÅ«lomo vertimo yra dÄl žodžio âprocedureâ, kurį atsakovÄ verÄia kaip susitarimÄ dÄl ginÄo nagrinÄjimo Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, o ieÅ¡kovÄ verÄia kaip susitarimÄ nagrinÄti ginÄus, laikantis Lietuvos Respublikos proceso. Abiem atvejais, Sutarties 4 skyriaus h punktas negali bÅ«ti vertinamas kitaip, nei susitarimas dÄl teismingumo.
12. AtsakovÄ Verdant Nature LLC atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovÄs atskirÄ jį skundÄ atmesti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus:
12.1. Sutarties 4 skyriaus h punkte Å¡alys nesusitarÄ dÄl jų ginÄų teismingumo ar tuo labiau dÄl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinÄti Å¡alių ginÄus. Pati ieÅ¡kovÄ atskirajame skunde pripažįsta, kad žodis âteismaiâ nÄra nurodytas Sutarties 4 skyriaus h punkte, taigi teismai tame punkte nÄra aptariami.
12.2. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies normas, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ , o CPK 787 straipsnio 2 dalies norma netaikytina Å¡alims nesudarius susitarimo dÄl jurisdikcijos.
12.3. IeÅ¡kovÄ remiasi Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatos netinkamu vertimu į lietuvių kalbÄ ir aiÅ¡kina Å¡iÄ nuostatÄ nesilaikydama sutarÄių aiÅ¡kinimo principų, taÄiau tai nelemia ieÅ¡kovÄs siekiamo rezultato â Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos sprÄsti Å¡alių ginÄÄ .
12.4. IeÅ¡kovÄs pateikto aptariamos nuostatos vertimo į lietuvių kalbÄ formuluotÄs dalis âlaikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymųâ, lietuvių kalba skamba neįprastai, dirbtinai, nenatÅ«raliai, ir teisiniuose tekstuose nesutinkama. Aptariama vertimo formuluotÄs dalis yra ir lingvistiÅ¡kai ydinga â juk neįmanoma âlaikytisâ â(civilinio) procesoâ, taÄiau galima âlaikytisâ â(civilinio) proceso normųâ; aptariamoje nuostatoje į lietuvių kalbÄ iÅ¡versto žodžio âlaikytisâ tos nuostatos tekste anglų kalba apskritai nÄra. Jeigu sutartyse norima referuoti į proceso teisÄs normas, tokia nuoroda ir gali bÅ«ti įraÅ¡yta, pvz., âpagal Lietuvos Respublikos (civilinio) proceso kodeksÄ â, âpagal Lietuvos Respublikos (civilinio) proceso įstatymus (normas)â ar pan.
12.5. IeÅ¡kovÄs pateiktas žodžio âprocedureâ vertimas nÄra tikslus â google.com naudojamas vertimo iÅ¡ anglų kalbos į lietuvių kalbÄ Ä¯rankis angliÅ¡kam žodžiui âprocedureâ nurodo keletÄ galimų vertimo variantų, pirmu iÅ¡ kurių pateikia âprocedÅ«raâ, antru â âtvarkaâ, treÄiu â âprocesasâ ir kt.
12.6. Sutarties 4 skyriaus h punkto antro sakinio nuostatos įtvirtintas reguliavimas â taikytinos teisÄs pasirinkimas, o ieÅ¡kovÄs atskirojo skundo argumentai to nepaneigia.
12.7. Kadangi Sutarties projektas buvo parengtas ieÅ¡kovÄs, jokia abejonių kelianti Sutarties nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovÄs naudai ir atsakovÄs nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
12.8. AplinkybÄ, kad SutarÄiai taikytina tarptautinÄ konvencija, nelemia, jog Å¡alys negalÄjo turÄti ketinimų pasirinkti SutarÄiai taikytinÄ teisÄ.
12.9. Konvencijos dÄl susitarimų dÄl teismingumo požiÅ«riu ginÄo Å¡alys nepasirinko Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡ Sutarties kylantiems ginÄams nagrinÄti, nes Sutartyje neįraÅ¡Ä nuorodos į Lietuvos Respublikos teismus apskritai ar konkreÄius Lietuvos Respublikos teismus, o taip pat ir neatmetÄ jokių teismų jurisdikcijos.
12.10. IeÅ¡kovÄs kreipimasis į Lietuvos Respublikos teismus su ieÅ¡kiniu atsakovei jau buvo vienÄ kartÄ iÅ¡sprÄstas Å iaulių apygardos teismo 2022 m vasario 21 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-288-569/2022 â teismas ieÅ¡kovÄs ankstesnį ieÅ¡kinį priimti atsisakÄ, kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams. NaujÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ pateikÄ neatsiradus ir nesant jokių naujų aplinkybių aktualių teismų jurisdikcijos klausimams, dÄl kurių buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovÄs ankstesnį ieÅ¡kinį, sprÄsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
13. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). AbsoliuÄių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todÄl byla nagrinÄjama atsižvelgiant į atskirajame skunde iÅ¡dÄstytus skundžiamos nutarties neteisÄtumo ir(ar) nepagrįstumo argumentus.
14. NagrinÄjamoje civilinÄje byloje kilo klausimas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinÄti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .
DÄl naujų įrodymų (ne)priÄmimo
15. AtsakovÄ 2023 m. liepos 14 d. pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Profit Investment SIM SpA prieÅ¡ Stefano Ossi ir kt. byloje Nr. C-366/13 23 pastraipos ir Teisingumo Teismo (antroji kolegija) 2016 m. liepos 7 d. sprendimo HÅszig Kft. prieÅ¡ Alstom Power Thermal Services byloje C-222/15 33 pastraipos, kuriomis atskirajame skunde remiasi apeliantÄ, vertimus iÅ¡ originalo į lietuvių kalbÄ , kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ .
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. IÅ¡ atsakovÄs praÅ¡omų priimti įrodymų matyti, kad teikiami įrodymai yra skirti apeliantÄs atskirajame skunde cituotų Teisingumo Teismo atitinkamų sprendimų pastraipų netinkamam vertimui pagrįsti, dÄl ko Å¡ie teikiami įrodymai nÄra tiesiogiai susijÄ su ginÄo dalyku â dÄl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos sprÄsti Å¡alių ginÄÄ (ne)buvimo, todÄl nÄra pagrindo taikyti bendrosios taisyklÄs (CPK 314 straipsnis) iÅ¡imtį ir atsakovÄs pateiktus įrodymus pridÄti prie bylos.
DÄl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisÄs ir laisvÄs yra pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ . TeisÄ kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinÄ teisÄ, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisÄs realizavimo tvarkÄ numato CPK ir tarptautinÄs sutartys. CivilinÄs bylos teismingumas konkreÄiam teismui yra teisÄs kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis â vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinanÄių asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisÄs principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos â tai fundamentali ir pamatinÄ teisÄ, vis dÄlto tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisÄ yra absoliuti ir įstatymų leidÄjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisÄ gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ir asmuo savo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ realizuoja nepažeisdamas Å¡ios teisÄs tinkamo realizavimo sÄ lygų. TodÄl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinÄs teisÄs bÅ«tų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus bÅ«tent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas iÅ¡nagrinÄti jo keliamÄ ginÄÄ .
20. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinÄ sutartis, kurios dalyvÄ yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinÄ sutartis, kurioje iÅ¡sprÄsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinÄs sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklÄs, nustatytos vidaus teisÄje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinÄjantis teismas privalo iÅ¡sprÄsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavÄs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisÄs aktas (Lietuvos vidaus teisÄ, tarptautinÄ dviÅ¡alÄ sutartis, tarptautinÄ daugiaÅ¡alÄ sutartis, Europos SÄ jungos teisÄs aktai) reglamentuoja nagrinÄjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
21. NagrinÄjamoje byloje kilÄs ginÄas dÄl nuostolių priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs, kurios filialas yra įsteigtas Lenkijoje, taigi Å¡is ginÄo santykis pripažįstamas turinÄiu tarptautinį (užsienio) elementÄ . Jurisdikcijos taisyklÄs civilinÄse ir komercinÄse bylose, taikytinos ES valstybÄms narÄms, yra iÅ¡dÄstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1215/2012 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo (âBriuselis I bisâ), todÄl ginÄo teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikÄ Å¡io Reglamento nuostatas.
22. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje (7 skirsnis) nustatyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ (buveinÄs) vietÄ , yra susitarusios, jog valstybÄs narÄs teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ sprÄsti bet kuriuos ginÄus, kilusius arba galinÄius kilti iÅ¡ konkreÄių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybÄs narÄs teisÄ susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinÄ, jeigu Å¡alys nesusitarÄ kitaip. Susitarimas dÄl jurisdikcijos: a) priimamas arba paliudijamas raÅ¡tu; arba b) priimamas tokia forma, kuri atitinka Å¡alių tarpusavyje nustatytÄ praktikÄ ; arba c) tarptautinÄs prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojimÄ , apie kurį Å¡alys žino arba turÄjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje plaÄiai žino ir vykdo sutarÄių, susijusių su konkreÄia prekyba arba atitinkama komercija, Å¡alys. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 2 dalį bet kuris elektroninÄmis priemonÄmis perduotas praneÅ¡imas, kuris užtikrina ilgalaikį susitarimo įraÅ¡Ä , laikomas lygiaverÄiu raÅ¡ytiniam susitarimui.
23. Remiantis iÅ¡dÄstytu, Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ (buveinÄs) vietÄ , yra laisvos susitarti dÄl konkreÄios Reglamento Nr. 1215/2012 valstybÄs narÄs teismo jurisdikcijos nagrinÄti jų civilinius ir komercinius ginÄus. Toks Å¡alių susitarimas, jeigu jis atitinka jam keliamus formos reikalavimus, yra privalomas ne tik paÄioms Å¡alims, bet ir valstybÄs narÄs teismui (teismams), kurio jurisdikcijÄ nagrinÄti ginÄus yra pasirinkusios Å¡alys.
24. AiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatas, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau â ESTT) yra pasisakÄs, kad tokiu susitarimu dÄl jurisdikcijos Å¡alys gali nukrypti ne tik nuo bendrosios jurisdikcijos, nustatomos pagal atsakovo gyvenamosios vietos (buveinÄs) principÄ , įtvirtintÄ Reglamento 4 straipsnyje, bet ir nuo specialiosios jurisdikcijos, reglamentuojamos Reglamento 7â8 straipsniuose (ESTT 1976 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje Estasis Salotti di Colzani Aimo e Gianmario Colzani s.n.c. prieÅ¡ Rüwa Polstereimaschinen GmbH, 24/76, 7 punktas; 2015 m. gegužÄs 21 d. sprendimo byloje Cartel Damage Claims (CDC) Hydrogen Peroxide SA prieÅ¡ Akzo Nobel NV ir kt., C 352/13, 59, 61 punktai).
25. NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo sudarÄ Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1â2 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkanÄio susitarimo dÄl tarp Å¡alių kilusio ginÄo nagrinÄjimo Lietuvos Respublikos teismuose.
26. ESTT yra pasisakÄs, kad Reglamento Nr. 44/2001 (kurį vÄliau pakeitÄ Reglamentas Nr. 1215/2012) 25 straipsnio tikslas â nustatyti formos reikalavimus, kuriuos turi atitikti nuostatos dÄl jurisdikcijos suteikimo, ir taip garantuoti teisinį saugumÄ ir įsitikinti, kad Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kÄ savo sutikimÄ (žr. ESTT 1999 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Castelletti, C-159/97, 34 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).
27. Teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigÄ in limine litis (proceso pradžioje) iÅ¡nagrinÄti, ar Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarÄ dÄl jurisdikcijÄ suteikianÄios nuostatos (Å¡is susitarimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tikslus), o Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais Å¡iuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų nustatytas (žr. ESTT 2017 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Leventis ir Vafeias, C-436/16, 34 punktÄ ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ). Realaus suinteresuotų asmenų sutikimo egzistavimas yra vienas iÅ¡ Reglamento Nr. 44/2001 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo 23 straipsnio 1 dalies (dabar â Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalis) tikslų (žr. ESTT 2015 m. gegužÄs 21 d. sprendimo El Majdoub, C-322/14, 30 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ). Tai pateisinama siekiu apsaugoti silpnesnÄ sutarties Å¡alį, iÅ¡vengiant situacijos, kad nuostatos dÄl jurisdikcijos suteikimo, įtrauktos į sutartį vienos Å¡alies, neliktų nepastebÄtos (Å¡iuo klausimu žr. ESTT 1999 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Castelletti, C?159/97, 19 punktÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).
28. Teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigÄ pirmiausia iÅ¡nagrinÄti, ar Å¡alys iÅ¡ tiesų sutiko dÄl jam jurisdikcijÄ suteikianÄios nuostatos (Å¡is sutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tikslus), nes Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais Å¡iuo tikslu siekiama užtikrinti, kad sutikimas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų įrodytas (ESTT 1980 m. gegužÄs 6 d. sprendimas byloje Porta-Leasing, 784/79, 5 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2015 m. gegužÄs 21 d. sprendimas byloje El Majdoub, C-322/14, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Å alių valios suderinimas, vadovaujantis valios autonomijos principu, pateisina pirmenybÄs suteikimÄ pasirinktam teismui, o ne tam, kuriam byla bÅ«tų teisminga pagal minÄtÄ reglamentÄ (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Refcomp, C-543/10, 26 punktas).
29. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys, sudarydamos anglų kalba Kanapių gÄlių ir lapų auginimo ir pirkimo sutartį Nr. HS 20190215/1, 4 skyriaus h punktu susitarÄ, kad: âThe disputes shall be resolved by negotiation. If the Parties fail to reach an agreement within 30 calendar days, the disputes shall be resolved in accordance with procedure prescribed by laws of the Republic of Lithuaniaâ. GinÄas tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs kilo dÄl skirtingo Å¡ios Sutarties nuostatos, reglamentuojanÄios ginÄų tarp Å¡alių sprendimÄ , vertimo. ApeliantÄs teigimu, Sutarties 4 skyriaus h punktas turÄtų bÅ«ti verÄiamas, kaip įtvirtinantis Å¡alių susitarimÄ dÄl ginÄo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, t. y. kad âginÄai sprendžiami derybų bÅ«du. Jei Å alims nepavyksta susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginÄai turi bÅ«ti iÅ¡sprÄsti laikantis proceso, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymųâ. Tuo tarpu, atsakovÄ mano, kad ieÅ¡kovÄs pateikiamas susitarimo vertimas į lietuvių kalbÄ nÄra tikslus ir Sutarties 4 skyriaus h punktas turÄtų bÅ«ti verÄiamas kaip nustatantis, jog: âGinÄai sprendžiami derybų bÅ«du. Å alims nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų, ginÄai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarkaâ.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgdamos į teisÄs aktų reikalavimus, Å¡alys turi teisÄ ir galimybÄ savo sutartinius santykius, įskaitant ginÄų sprendimo bÅ«dÄ , paÄios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama â Å¡alys yra laisvos pritaikyti susitarimÄ dÄl ginÄų sprendimo bÅ«do konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų Å¡alių teisinių santykių poreikiams (žr. mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 38 punktÄ , 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019). GalimybÄ Å¡alims susitarti dÄl ginÄų sprendimo bÅ«do yra procesinÄ priemonÄ joms įgyvendinti sutarÄių laisvÄs bei valios autonomijos principus ir paÄioms nusprÄsti, kokiu bÅ«du bus nagrinÄjami jų ginÄai. TodÄl atitinkamo reikalavimo priskyrimas tam tikro teismo kompetencijai, esant Å¡alių sudarytam galiojanÄiam susitarimui dÄl ginÄų sprendimo bÅ«do, priklauso ne nuo proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių teismingumÄ , ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio â kilus ginÄui teismas privalo nustatyti, ar Å¡alys aiÅ¡kiai susitarÄ ir kokia yra tikroji Å¡alių valia dÄl atitinkamo ginÄo (ginÄų) sprendimo tvarkos.
31. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant susitarimo dÄl ginÄų sprendimo bÅ«do turinį, taikomi sutarÄių aiÅ¡kinimo metodai ir principai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017 27 punktas ir jame cituojama praktika). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencija dÄl sutarÄių aiÅ¡kinimo metodų ir principų plÄtojama nuosekliai. Å ios taisyklÄs yra iÅ¡samiai aptartos ne vienoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022 73â79 punktus).
32. Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinÄiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dÄl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokiÄ prasmÄ sutarÄiai tokiomis pat aplinkybÄmis bÅ«tų suteikÄ analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, į Å¡alių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkriÄio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarÄių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
33. Kaip matyti iÅ¡ Sutarties 4 skyriaus h punkto, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, Å¡alys jame nÄra konkreÄiai sutarusios dÄl kylanÄių ginÄų priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovÄs pozicija, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas Sutarties 4 skyriaus h punkto nuostatos vertimas į lietuvių kalbÄ nÄra tikslus. Viena vertus, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarÄ, kad ginÄai sprendžiami derybų bÅ«du, nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų â ginÄai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Å¡alys Å¡ia Sutarties nuostata susitarÄ dÄl iÅ¡ Sutarties kylantiems Å¡alių ginÄams taikytinos teisÄs. TodÄl, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apeliantÄ neteisi teigdama, kad Å¡alys tiesiogiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarÄ dÄl bylos teismingumo kilus ginÄui, tokiu bÅ«du užkirsdamos keliÄ ginÄÄ sprÄsti pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kad susitarimas Å¡alims yra privalomas. Kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovÄ, paÄios ieÅ¡kovÄs parengtas ir pasiÅ«lytas Sutarties projektas, dÄl kurio ginÄo nuostatos vertimo apeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ieÅ¡kovÄs naudai ir atsakovÄs nenaudai, kaip tai numatyta CK 6.193 straipsnio 4 dalyje.
34. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apeliantÄs nurodytas aplinkybių aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas ir dÄl to, kad sutikus su juo, bÅ«tų sukurtos sÄ lygos Å¡aliai piktnaudžiauti nevykdant pareigos aiÅ¡kiai ir tiksliai susitarti dÄl jurisdikcijos susitarimu, kas neatitiktų civilinių santykių subjektų teisinio saugumo, teisÄtų lÅ«kesÄių, bendrųjų teisÄs principų (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo) reikalavimų.
35. Be to, pažymÄtina, kad bÅ«tent apeliantÄ, kuri byloje teigÄ, jog susitarimas buvo aiÅ¡kus, tikslus bei su juo sutiko atsakovÄ, turÄjo procesinÄ pareigÄ tokias faktines aplinkybes įrodyti, o ne atsakovÄ turÄjo procesinÄ pareigÄ Å¡ias aplinkybes paneigti. Tokių aplinkybių apeliantÄ neįrodÄ (CPK 178 straipsnis).
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-52/2011). ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumui bei pagrįstumui, todÄl atskirai dÄl jų nepasisako.
37. Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantÄ neįrodÄ buvus Å¡alių susitarimÄ dÄl jurisdikcijos, kuris atitiktų jam keliamus reikalavimus pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012, t. y. bÅ«tų aiÅ¡kus ir tikslus, atspindÄtų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dÄl apeliantÄs pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinÄjimo Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 178 straipsnis).
DÄl bylos procesinÄs baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų
38. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ ginÄui aktualias teisÄs normas bei priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nÄra pagrindo, todÄl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužÄs 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. AtsakovÄ nepateikÄ duomenų apie apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužÄs 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
TeisÄja Alma UrbanaviÄienÄ