5f2eeddf-7e10-4dce-a715-5a835933b2cf · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1337-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02518-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.6.3.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M., atsakovo V. M. ir atsakovės M. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K.

M. ieÅ¡kinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl iÅ¡laikymo ir paramos periodinėmis iÅ¡mokomis dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. M. teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m, rugpjūčio 30 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. M. ir pilnamečiui sÅ«nui V. M. – sumažinti ieÅ¡kovo K. M. mokamo vaikams iÅ¡laikymo ir paramos dydį ir priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio iÅ¡mokÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį.

2. Teisme gautas atsakovės M. M. praÅ¡ymas dėl bylos teismingumo, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ . PraÅ¡oma teismo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jį su priedais grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bei pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui kreiptis į Glazgo Å eryfo KaraliÅ¡kÄ teismÄ Å kotijoje pagal jos, kaip atsakovės, ir dukters nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . V. M. taip pat pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodo, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, Å kotijoje. Mano, kad byla neteisminga Klaipėdos apylinkės teismui, praÅ¡o teismo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jį su priedais grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bei pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui kreiptis į Glazgo Å eryfo KaraliÅ¡kÄ teismÄ Å kotijoje pagal jo, kaip atsakovo, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Atsakovai teiktuose praÅ¡ymuose nurodo, kad patyrė 105,94 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo su 5 procentų metinėmis palÅ«kanomis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , atsakovų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo netenkino.

5. Teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovas K. M. reikalavimÄ atsakovams M. M. ir V. M. dėl teismo sprendimo priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai E. M. bei paramos atsakovui V. M. dydžio sumažinimo turi pareikÅ¡ti pagal jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. su Å¡iuo reikalavimu kreiptis į kompetentingÄ Jungtinės Karalystės teismÄ Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Dėl atsakovų praÅ¡ymo priteisti 105,94 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas bei 5 procentų metines palÅ«kanas, teismas nustatė, kad sÄ skaitos-faktÅ«ros praÅ¡omai priteisti sumai yra iÅ¡raÅ¡ytos J. S. vardu. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog bÅ«tent jie apmokėjo minėtas sÄ skaitas dėl dokumentų vertimo. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovų praÅ¡ymo dėl 105,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo.

III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas K. M. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – perduoti bylÄ nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui iÅ¡ esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 7.1. Teismas neįvertino, kad iÅ¡laikymo prievolė nustatyta pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir yra priimtas ir vykdomas priverstine tvarka Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas. Lietuvoje pagal Lietuvos nacionalinę teisę priimtas sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas, keičiamas tik Lietuvoje ir pagal Lietuvos nacionalinę teisę.

Teismas turėjo vadovautis Konvencijos dėl iÅ¡laikymo pareigoms taikytinos teisės nuostatomis. 7.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu atsakovų gyvenamoji vieta užsienyje nebuvo žinoma, o buvo žinomos tik gyvenamosios vietos Lietuvoje, pagal pačių atsakovų nurodymÄ , kur siųsti procesinius dokumentus, ir pagal VÄ® Registrų centro duomenis apie V. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ Smiltelės g. Klaipėdoje. 7.3. IeÅ¡kovas nurodo, kad vadovaujantis CPK 784 straipsniu ir 785 straipsniu, Å¡eimos bylos iÅ¡imtinai teismingos ir nagrinėtinos pagal Lietuvos teisę, jeigu bent viena Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvoje.

Kadangi byla išnagrinėta ir toliau nagrinėtina pagal Lietuvos teisę, todėl ir procesas turi vykti Lietuvos teismuose.

8. Atskiruoju skundu atsakovė M. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 105,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 8.1. Atsakovė patyrė 105,94 Eur dydžio nenumatytų iÅ¡laidų, t. y. dokumentų iÅ¡ anglų į valstybinę lietuvių kalbÄ vertimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. su 5 procentų metinėmis palÅ«kanomis įstatymo numatyta tvarka. 8.2.

Teismui buvo pateikta UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m, balandžio 24 d, PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimÄ bei D. P. individualios įmonės 2019 m, gegužės 15 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 63 Eur sumai už turėtas vertimo paslaugas. IÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų – faktÅ«rų matyti, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos J. S. vardu, t. y. V. M. ir E. M. močiutės, kuri yra atsakovo V. M. įgaliota atstovė ir sumokėjo už vertimÄ Lietuvoje nurodytÄ sumÄ pagal atsakovų praÅ¡ymus, nes jie gyvena užsienyje, o vaikai savų pajamų neturi. 8.3. 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos priteisiamos ne tik nuo pareikÅ¡to materialaus reikalavimo sumos, bet ir nuo patirtų teismuose bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.

Todėl šioje dalyje nutartis taip pat naikintina.

9. Atskiruoju skundu atsakovas V. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 105,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 9.1. Atsakovas patyrė 105,94 Eur dydžio nenumatytų iÅ¡laidų, t. y. dokumentų iÅ¡ anglų į valstybinę lietuvių kalbÄ vertimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. su 5 procentų metinėmis palÅ«kanomis įstatymo numatyta tvarka. 9.2.

Teismui buvo pateikta UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m, balandžio 24 d, PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimÄ bei D. P. individualios įmonės 2019 m, gegužės 15 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 63 Eur sumai už turėtas vertimo paslaugas. IÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų – faktÅ«rų matyti, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos J. S. vardu, t. y. V. M. ir E. M. močiutės, kuri yra atsakovo V. M. įgaliota atstovė ir sumokėjo už vertimÄ Lietuvoje nurodytÄ sumÄ pagal atsakovų praÅ¡ymus, nes jie gyvena užsienyje, o vaikai savų pajamų neturi. 9.3. 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos priteisiamos ne tik nuo pareikÅ¡to materialaus reikalavimo sumos, bet ir nuo patirtų teismuose bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.

Todėl Å¡ioje dalyje nutartis taip pat naikintina. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ kaip nenagrinėtinÄ Lietuvos teismuose, taip pat atsisakė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl bylos teismingumo 12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas, bÅ«tina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi bÅ«ti taikomas.

13. IÅ¡laikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementÄ , taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas). IÅ¡laikymo reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡is Reglamentas taikomas iÅ¡laikymo prievolėms, atsirandančioms iÅ¡ Å¡eimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. IÅ¡laikymo reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad Å¡io Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas iÅ¡laikymo prievoles, kylančias iÅ¡ Å¡eimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems iÅ¡laikymo kreditoriams bÅ«tų užtikrintos vienodos sÄ lygos.

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui ir paramos pilnamečiam vaikui dydžių pakeitimo. Vadinasi, ieÅ¡kovo reikalavimai patenka į IÅ¡laikymo reglamento taikymo materialinę sritį. Jungtinei Karalystei Å¡is reglamentas yra taikytinas pagal 2009 m. birželio 8 d. Europos Komisijos sprendimÄ Nr. 2009/451/EB. Dėl Å¡ios priežasties bylos teismingumas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatytas taikant ne Civilinio proceso kodeksÄ (toliau ­â€“ ir CPK), o minėto reglamento nuostatas. Å iuo aspektu CPK 3 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos SÄ jungos teisės normas ir vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais.

15. IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

16. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovas V. M. studijuoja ir gyvena Å kotijoje, o atsakovė M. M. su dukra yra deklaravusios iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakovai, pateikdami teismui praÅ¡ymus dėl bylos teismingumo nustatymo, taip pat kitus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje, Å kotijoje.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog jau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai, tikėtina, gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tai paneigia ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentÄ , kad jam ieÅ¡kinio pateikimo metu nebuvo žinomos atsakovų gyvenamosios vietos. Be to, pagal IÅ¡laikymo reglamento 10 straipsnį, jeigu į valstybės narės teismÄ kreipiamasi dėl bylos, kurios nagrinėti pagal šį reglamentÄ teismas neturi jurisdikcijos, tai tas teismas turi savo iniciatyva pareikÅ¡ti, kad jis neturi jurisdikcijos. Vadinasi, pagal IÅ¡laikymo reglamentÄ yra svarbu ne tai, ar ieÅ¡kovas žinojo apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai, kur yra reali atsakovo gyvenamoji vieta kreipimosi į teismÄ metu. BÅ«tent pagal tai ir nustatoma ginčo jurisdikcija.

18. Kadangi atsakovai gyvena Jungtinėje Karalystėje, vadovaujantis IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsniu, nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp ginčo Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas dėl teismingumo sprendžiant tarpusavio ginčus (žr. IÅ¡laikymo reglamento 4 straipsnį). Atsakovai teismingumÄ užginčijo iÅ¡ karto sužinoję apie ieÅ¡kinį (žr. IÅ¡laikymo reglamento 5 straipsnį). Savo ruožtu ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad ginčas dėl iÅ¡laikymo priteisimo buvo iÅ¡spręstas Lietuvos teisme, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

IÅ¡laikymo reglamente nėra nuostatos, kuri dėl minėtos aplinkybės suteiktų jurisdikcijÄ Lietuvos teismams. Vadinasi, ieÅ¡kovas savo reikalavimo negali reikÅ¡ti Lietuvos teismuose. Jis tai turi padaryti atsižvelgdamas į IÅ¡laikymo reglamento nuostatas, pvz., pagal atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ turi kreiptis į kompetentingÄ Jungtinės Karalystės teismÄ Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Atmestinas ieškovo teiginys dėl Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės nuostatų taikymo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikytina teisė ir teismingumas (jurisdikcija) yra visiškai skirtingi dalykai. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl bylos jurisdikcijos (kurios valstybės teisme turi būti sprendžiamas ginčas), o ne kokia teisė (kokios valstybės materialioji teisė) bus taikoma.

20. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvoje (pagal pateiktus VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us) patvirtina jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieÅ¡kovo argumentu. Nekilnojamojo turto egzistavimas nelemia asmens gyvenamosios vietos, nes turimas turtas gali bÅ«ti įgytas iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos, jis gali bÅ«ti nuomojamas arba pardavinėjamas. Vadinasi, nekilnojamojo turto turėjimas nereiÅ¡kia, jog jame yra atsakovų gyvenamoji vieta.

21. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylos jurisdikcijos. Ieškovo K. M. atskirasis skundas yra atmetamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 22. Atsakovai atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsakovai 2019 m. gegužės 26 d. teiktuose prašymuose nurodė, kad patyrė 105,94 Eur dokumentų vertimo išlaidas, kurias prašė priteisti iš ieškovo su 5 procentų metinėmis palūkanomis.

23. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuris yra neteismingas Lietuvos teismams. Dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsakovai patyrė protingų ir bÅ«tinų iÅ¡laidų siekdami įrodyti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje. Vadinasi, ieÅ¡kovas yra atsakingas už Å¡ias iÅ¡laidas, nes jos susidarė dėl ieÅ¡kovo netinkamo teisės kreiptis į teismÄ realizavimo.

24. Nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m. balandžio 24  d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimÄ bei D. P. individualios įmonės 2019 m. gegužės 15 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 63 Eur sumai už vertimo paslaugas. Pirmos instancijos teismas netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas nurodė, kad sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos J. S. vardu, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog bÅ«tent jie apmokėjo minėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras.

25. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ J. S.. Šį įgaliojimÄ apeliacinės instancijos teismas priima ir prijungia prie bylos, nes poreikis jį pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 314 straipsnis). Be to, pasak atsakovų, J. S. yra atsakovo V. M. ir E. M. močiutė ir sumokėjo už vertimus atsakovų praÅ¡ymu.

26. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo galimybės, kai tokias iÅ¡laidas apmoka ne Å¡alis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso Å¡alių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų iÅ¡laidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitÄ , veikia pats“, laikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis kaip pačių atstovaujamųjų iÅ¡laidos. Å ios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios iÅ¡laidos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, Å¡iam neprieÅ¡taraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) iÅ¡laidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis ir dėl jų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama.

Vadinasi, nustačius, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo realiai patirtos ir dėl jų kreiptasi į teismÄ nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atitinkamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepaisant to, kad jas apmokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

27. Už vertimo iÅ¡laidas nagrinėjamoje byloje apmokėjusi J. S. buvo atsakovo įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad ji yra artimas atsakovų giminaitis, veikęs atsakovų interesais. Todėl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ priteisti dokumentų, kuriuos atsakovai pateikė grįsdami savo pozicijÄ byloje, vertimo iÅ¡laidas. Å is atsakovų praÅ¡ymas yra tenkintinas.

28. Atsakovai taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas palÅ«kanų už priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ priteisimas. Pažymėtina, kad pareiga mokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsiranda tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Vadinasi, palÅ«kanų už priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti reikalaujama iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, nes tuomet dar nėra praleistas prievolės įvykdymo terminas.

Savo ruožtu teismui nėra teisinio pagrindo priteisti palūkanas į ateitį, nes tai nėra numatyta įstatyme ir ieškovas dar nėra pažeidęs prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nuostolių dėl neįvykdyto teismo procesinio sprendimo galėtų reikalauti tik jeigu ieškovas laiku nesumokėtų priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl palūkanų priteisimo.

29. Apibendrindamas tai, kas pasakyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas atsakovų atskiruosius skundus tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 105,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pakeisti ir atsakovams M. M. ir V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. priteisti po 52,97 Eur (iÅ¡ viso 105,94 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Aurimas Brazdeikis