A-444-2404-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2404/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-716-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. A. S. pareiškimą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl praleisto termino atnaujinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja P. A. S. (toliau – ir pareiškėja) prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į jos senelio J. S. nuosavybės teise valdytą apie 1 ha žemės sklypą, buvusį Prienų rajone, Stakliškių valsčiuje, Pakrovų kaime.

Pareiškėja P. A. S. paaiškino, kad jos senelis J. S. nuosavybės teise valdė apie 1 ha žemės sklypą, buvusį Prienų rajone, Stakliškių valsčiuje, Pakrovų kaime (dabar būtų Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, Pakrovų III-ajame kaime). Nuosavybės teisės į J. S. žemę yra atkurtos į 7,3 ha. Tačiau ji žinojo, kad yra ir daugiau žemės kitame kaime, jai motina pasakojo, kad ten važiavo pievų šienauti. Tačiau dėl tos žemės neturėjo jokių dokumentų, jų visur ieškojo, kreipėsi į archyvą. 2009 m. rado senelio žemės 1911 m. planą ir 2010 m. gruodžio 22 d. šį planą pateikė žemėtvarkos skyriui, tačiau jau buvo praleistas terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, kadangi terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pareiškėja praleido be svarbių priežasčių. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų. Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-605/2011) teigė, kad nustatyti terminai atnaujintini tik ypatingais atvejais, kai nustatomos objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios, priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Teigė, kad nežinojimas apie senelio valdytos žemės didesnį kiekį yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintas svarbia priežastimi sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Nežinojimas galėtų būti traktuojamas kaip termino praleidimą pateisinantis pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo nuo dėl jų nepriklausančių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo prašyme nurodė, jog ji nežinojo, kad jos senelis turėjo dar daugiau žemės, negu ta, į kurią jau yra atkurtos nuosavybės teisės. Tokia priežastis, kaip nežinojimas apie senelio valdytos žemės didesnį kiekį, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama svarbia sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Taigi, nežinojimas apie teisę pretenduoti į didesnę išlikusio nekilnojamojo turto dalį gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Be to, teismas pastebėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jai buvo žinoma apie papildomą žemės plotą, apie tai jai pasakojo jos motina. Teismas nurodė, kad tokie prieštaringi pareiškėjos parodymai duoda pagrindo manyti, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių. Pabrėžė, kad, kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, pareiškėjos motina Anelė Sabeikienė pateikė prašymą ir nurodė būtent tą plotą žemės, į kurį ir yra atkurtos nuosavybės teisės, jokio kito ploto nenurodė. Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėja pateikė 1911 metų planą ir 1931 metų planą, ir išnagrinėjus šiuos planus buvo nustatyta, jog jie neįrodo, kad J. S. valdė papildomą žemės kiekį, jie patvirtina žemės kiekį tokį, į kurį ir atkurtos nuosavybės teisės. 1911 metų plane pažymėti du žemės plotai, kuriuos sudėjus ir gaunasi 7,3 ha plotas. Taigi, pažymėjo, kad praleisto termino atnaujinimas pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjos naujai pateikti planai neįrodo aplinkybės, jog J. S. valdė daugiau nei 7,3 ha žemės plotą, į kurį jau yra atkurtos nuosavybės teisės.

Akcentavo, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis, objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi, pareiškėjos motina, vėliau pati pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie valdytą žemės sklypą bei Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

III. Pareiškėja P. A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 46) ir patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 54) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą ir leisti susigrąžinti nuosavybę į senelio J. S. turėtą žemę.

Nepritaria NŽT Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus teiginiams, kad buvo sudėti atskiri žemės plotai buvę skirtinguose kaimuose, seniūnijose. Teigia, kad NŽT Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius neturi jokių žemės perkėlimo dokumentų. Teigia, kad pareiškėjos senelis žemės turėjo ir Virkininkų kaime, ir dėl šios žemės pareiškėja laukia atsakymo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Pabrėžia, kad NŽT 1991 m. spalio 2 d. kartu su prašymu grąžinti žemę buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjos senelis turėjo žemės Anglininkų kaime, juose taip pat nurodyta, kad informacijos apie žemę Pakravų kaime informacijos nerasta. Tik 2009 m. pareiškėja gavo informaciją iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie Pakravų III kaimo gretimybę su Pakravų kaimu, kuriame J. S. turėjo žemės. Nurodo, kad senelio žemės planą rado 2009 metais. Teigia, kad archyviniuose dokumentuose matosi, kad Anglininkų kaimo gyventojai Pakravų kaime turėjo po 1,092 ha žemės. Pabrėžia, kad plane buvo žymima tik šienaujama žemė, šiuo atveju 0,633 ha. Teigia, kad jai nepagrįstai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į Pakravų kaime senelio turėtą žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68–70) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi, todėl tiek pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, egzistavusios po įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo, nenagrinėtinos.

Įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010).

Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., administracinės bylos Nr. A261-912/2008, A63-529/2009, A146-772/2009).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., administracinė byla Nr. A525-18/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, vertinant aplinkybes dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo Įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisėjų kolegija nurodo, jog teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011).

Pareiškėja skunde nurodo iki 2009 metų nežinojusi apie tai, kad pareiškėjos senelis J. S. nuo turėjo daugiau žemės, nei buvo atkurta A. S. bei D. S.. Skunde pareiškėja nurodo 2009 m. atsitiktinai radusi senelio J. S. turėtos žemės planą. 2010 m. sausio 21 d. nurodo kreipusis į Žemėtvarkos skyrių, po to – į archyvą. 2010 m. vasario 12 d. raštu Lietuvos centrinis valstybės archyvas pareiškėjai pateikė Alytaus apskrities Stakliškių valsčiaus Pakravų III kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1931 m. plano ištraukų kopijas, kuriose minima J. S. pavardė. Taigi pareiškėja termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti grindžia ta aplinkybe, kad ji iki 2009 m. nežinojo apie senelio J. S. turėtą žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės nėra atkurtos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama svarbia sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 39) pareiškėja paaiškino, kad dar iki mamos mirties 2006 m. jai buvo žinoma apie papildomą žemės plotą, apie tai jai pasakojo jos motina, nurodė, kad mama ieškojo dokumentų. Ši aplinkybė liudija, kad pareiškėjai apie senelio valdytas žemes buvo žinoma vėliausiai 2006 m. (2006 m. mirė pareiškėjos mama). Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Taigi, nežinojimas apie teisę pretenduoti į didesnę išlikusio nekilnojamojo turto dalį gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos terminų praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjos ir jos motinos subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesugebėjimas įgyvendinti savo teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių jas įgyvendinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys, kurios siejamos su jos pačios elgesiu, nėra reikšmingos, nes terminą dokumentams pateikti praleido pretendentė į nuosavybės teisų atkūrimą, pareiškėjos mama, A. S.. Todėl vertintinos tik tos aplinkybės, kurios sukliudė laiku pateikti dokumentus A. S., nes ji mirė jau pasibaigus terminui dokumentams teikti.

Kadangi pareiškėja teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pretendentės į nuosavybės teisų atkūrimą valios nepriklausančių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei pareiškėjos nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjui įstatymų nustatyto termino nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, į pareiškime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. A. S. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė