2025-06-16 Nr. CB-3492-2-48-3-01453-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1995

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01453-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 22 d. paduotu ieškovų E. T. ir V. T. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai E. T. ir V. T. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. T. ir V. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., M. K., E. A. Z. ir L. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

Atrankos kolegija 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. DOK-1613 atsisakė priimti ankstesnį paduotą ieškovų kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, taip pat dėl to, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Antrą kartą paduodamame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė kelio servituto nustatymą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 ir 4.126 straipsnių normas, nuspręsdami, kad gyvenamųjų namų statybai skirto žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį nėra būtinas įvažiavimas į žemės sklypą. Esminis klausimas nustatant servituto būtinumą yra toks – ar įvažiavimas į žemės sklypą yra būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį. Tuo pačiu teismai pažeidė gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimą ir gyvenamųjų namų statybas reglamentuojančių teisės aktų normas.

2. Pažeistos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kurioje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas - kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), pažeidimo tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pateikta absoliučiai jokių motyvų dėl vieno iš alternatyvių reikalavimų atmetimo.

3. Pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos, kurioje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas - kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, pažeidimo tuo aspektu, kad motyvuojamo teismo sprendimo dalyje nėra jokių motyvų dėl vieno iš byloje pareikštų reikalavimų, o rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje tas reikalavimas (jo atmetimas) taip pat nepaminėtas.

4. Abiejų instancijų teismai byloje suformavo žemės sklypo savininko nuosavybės teisės esmę ir norminių teisės aktų reikalavimus paneigiančią teisės aiškinimo taisyklę – gyvenamųjų namų statybai skirto žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį nėra būtinas įvažiavimas į žemės sklypą, užtenka, kad sklypas ribotųsi su viešuoju keliu, net jeigu įvažiavimas iš viešojo kelio į žemės sklypą (nenustačius servituto) yra neįmanomas.

5. Apeliacinės instancijos teismas pateisino visišką motyvų nebuvimą pirmosios instancijos teismo sprendime (dėl vieno iš alternatyvių reikalavimų atmetimo), motyvuodamas, kad tie patys motyvai, kuriais buvo atmestas vienas iš alternatyvių reikalavimų, gali būti pritaikyti ir alternatyviam reikalavimui, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė (pirmosios instancijos teismo sprendime tokios išvados nėra). Tai reiškia, kad teismai kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, jog tenkinant vieną iš alternatyvių reikalavimų teismas neprivalo pasisakyti dėl kitų alternatyvių reikalavimų, pritaikė atvejui, kai teismas netenkino nei vieno iš alternatyvių reikalavimų, sprendime pasisakydamas tik dėl dalies reikalavimų atmetimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovų pateiktu kasaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Šedbaro advokatų profesinei bendrijai (j. a. k. 303321402) 222 (du šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 23 d., kodas ZO33404.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė