Legislator Case Law & Legislation
5f2abc1c-5e66-4cd2-b9bd-9c92bda30383 AI generated

5f2abc1c-5e66-4cd2-b9bd-9c92bda30383 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 5f2abc1c-5e66-4cd2-b9bd-9c92bda30383
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-972-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58853-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamajai V. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

5f2abc1c-5e66-4cd2-b9bd-9c92bda30383 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: SMS žinutę ar jis nežino kur jis, nes ji nori gražinti jam pinigus. Jam tai pasakė E. PrieÅ¡ tai, prieÅ¡ mėnesį laiko jis V. J. buvo paskolinęs apie 280 eurų, kad ji galėtų gražinti kreditÄ . Jis tuo metu dirbo, todėl turėjo pinigų. E. susitarė su ja, kad jis kartu su juo nuvažiuos pas jÄ Ä¯ darbÄ ir ji gražins jam pinigus. Jis kartu su E. nuvažiavo į parduotuvę, kur dirbo V., kur tiksliai nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. V. dirbo už kasos. Jie priėjo prie jos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-972-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58853-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamajai V. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ,kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : V. J. dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pardavėja – kasininke ir sudariusi su Å¡ia įmone visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, 2016 m. gruodžio 18 d. iÅ¡ kasos paėmė įmonei priklausančius 350 Eur, kurių negrÄ Å¾ino, taip pasisavino jos žinioje buvusį, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamoji V.

J. apklausiama teisme savo kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡ties pasisavino iÅ¡ parduotuvės kasos 350 Eur. Ji buvo skolinga vienam draugui, kuris norėdamas jai padėti pasiėmė kreditÄ , kadangi ji buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų. Po kiek laiko tas draugas grasino jai dėl negražinamos skolos, todėl ji paėmė iÅ¡ kasos 350 Eur ir juos perdavė tam vaikinui, kuris buvo prie kasos su draugu ir pirko sÅ«relius. Pinigus ji pasisavino viena, su niekuo dėl to nesitarė.

Buvo sudariusi su UAB (duomenys neskelbtini) visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Dėl nusikalstamos veikos labai galisi, su UAB (duomenys neskelbtini) civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka ir stengsis jį atlyginti, tik jai geriau, kai Å¡ias sumas nuskaičiuoja antstoliai. Ateityje taip nesielgs, pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , grįžo gyventi pas tėvus, o su ankstesniais draugais nebebendrauja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:Liudytoja D.

Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 18 d. nuo 8.00 val. dirbo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 2, o kasoje Nr. 1 dirbo kasininke V. kuri prieÅ¡ dvi dienas buvo priimta į darbÄ . VisÄ dienÄ dirbo, nusiskundimų nebuvo. Apie 19 val. ji sėdėjo darbo kabinete pačioje parduotuvėje, kuriame yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir kita dokumentacija. Sėdėdama prie stalo atkreipė dėmesį į vaizdo stebėjimo kamerÄ Nr. 14, kurioje buvo fiksuojami du įtartini vaikinai, kurie atėjo iÅ¡ pieno skyriaus, pasiėmę sÅ«relius priėjo prie kasos Nr. 1, kurioje dirbo minėta V.

Ji matė, kaip vienas iÅ¡ vaikinų V. sėdinčiai kasoje padavė vienÄ cigaretę, ji nuskenavo sÅ«relius (du vienetus), o Å¡ie jai padavė euro centus, tuo tarpu ji jiems kaip grÄ Å¾Ä gražino pinigines kupiÅ«ras po 50 eurų. Vaikinai išėjo. Ji klausė V. kodėl ji taip pasielgė, tačiau Å¡i neatsakė. Po pokalbio ji paskambino parduotuvės atsakingam asmeniui V. T. ir papasakojo apie įvykį. Å is liepė jai suskaičiuoti kasÄ ir priduoti pinigų trÅ«kumÄ . Ji suskaičiavo kasÄ ir nustatė, kad yra trukumas 349.39 eurai (b. l. 28).Liudytojas V.

T. apklaustas tyrimo metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, atsakingas už Vilniaus regionų (duomenys neskelbtini) parduotuvių tinklÄ . 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19:00 val. jam paskambino vyr. kasininkė D. Z., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad matė, kaip kasininkė V., kuri neseniai yra priimta i darbo vietÄ iÅ¡ kasos Nr. 1 vaikinams atidavė pinigus. Jis pasakė, kad D. patikslintų kasos pinigų likutį pagal X kvito ataskaitÄ . D. jo nurodymÄ Ä¯vykdė ir vėliau perskambinusi pasakė, kad kasoje Nr. 1, kurioje dirbo minėta pardavėja V. trÅ«ksta 349.39 eurų.

Pardavėja D. užpildė reikalingus dokumentus ataskaitai ir uždarė parduotuvę, nes baigėsi darbo laikas. V. paaiÅ¡kino, kad pinigus atidavė pažįstamiems vaikinams. Darbuotoja prisipažino ir neneigė, kad pasisavino pinigus. Jis jai pasiÅ«lė gražinti pinigus, bet ji niekam neprisiskambino ir pasakė, kad jis iÅ¡kviestų policijÄ , siekiant nustatyti visas aplinkybes (b. l. 32)Liudytojas E. L. apklaustas tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta R. N.. Taip pat pažįsta V. J.,  ji  anksčiau  draugavo  su  R.,  taip  su  ja  ir  susipažino. 2016 metų pabaigoje, tikslios datos praėjus laikui neprisimena, jam paskambino, ar parašė žinutę V.

J., kad jis kartu su R. gali atvažiuoti pas jÄ Ä¯ parduotuvę, kurioje ji dirba ir ji atiduos R. skolÄ . Rašė jam, nes R. neturėjo mobiliojo telefono. Kiek žino iÅ¡ R., V. buvo jam skolinga pinigus, dėl to, kad tuo metu, kai jie draugavo jis buvo paėmęs paskolÄ ir davęs jai pinigų, ar lizingu kažkÄ jai pirko. Tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Apie tai, kad jam parašė V., jis pasakė R. ir jie nusprendė nuvažiuoti pas jÄ Ä¯ darbÄ . Kartu su R. nuvažiavo į parduotuvę duomenys neskelbtini).

V. dirbo už kasos. Jie priėjo prie kasos, jį iš kasos paėmė pinigus ir atidavė juos R. Jis su R. išėjo. Kai išėjo, R. jam pasakė, kad ji atidavė jam apie 300 eurų, kiek tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Jis galvojo, kad V. R. atidavė savo pinigus ir tik vėliau, po kurio laiko, sužinojo, kad ji iš kasos pinigus tiesiog pagrobė (b. l. 36).Apklaustas įtariamuoju tyrimo metu R. N. parodė, kad pažįsta V. J. apie metus laiko. 2016 metų gruodžio mėnesį V. parašė E. L.

SMS žinutę ar jis nežino kur jis, nes ji nori gražinti jam pinigus. Jam tai pasakė E. PrieÅ¡ tai, prieÅ¡ mėnesį laiko jis V. J. buvo paskolinęs apie 280 eurų, kad ji galėtų gražinti kreditÄ . Jis tuo metu dirbo, todėl turėjo pinigų. E. susitarė su ja, kad jis kartu su juo nuvažiuos pas jÄ Ä¯ darbÄ ir ji gražins jam pinigus. Jis kartu su E. nuvažiavo į parduotuvę, kur dirbo V., kur tiksliai nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. V. dirbo už kasos. Jie priėjo prie jos.

Paklausė jos kada pinigus atiduos. Ji atsakė, kad Å¡iuo momentu negali, nes savų pinigų prie kasos laikyti negalima. Pasakė jiems, kad jie pavaikščiotų po parduotuvę, kol parduotuvėje yra žmonių. Po penkių minučių jie priėjo. Pas V. kažkas prieÅ¡ juos pirko ir ji atidarė kasÄ . Tuo metu ir jam davė apie 300-350 eurų. Kiek tiksliai jau dabar neprisimena. Pasakė, kad dabar neturi kur iÅ¡keisti ir kad jis vėliau atneÅ¡tų jai grÄ Å¾Ä . Jis paėmęs pinigus kartu su E. išėjo iÅ¡ parduotuvės. Po to vakare V. atvažiavo pas jį ir jis jai gražino apie 60 eurų.

Ji iÅ¡važiavo. Po kelių dienų, iÅ¡ draugų, iÅ¡ ko tiksliai dabar jau neprisimena, jis sužinojo, kad V. jam atidavė ne savo pinigus, o ji tiesiog iÅ¡ kasos pavogė pinigus. Jis su ja tikrai nebuvo susitaręs, kad ji pavogtų pinigus ( b. l. 62)IÅ¡ 2016 m. gruodžio 18 d. Akto dėl pinigų neatitikimo kasoje ir kvito matyti, kad (duomenys neskelbtini) kasoje nustatytas 349,39 Eur trÅ«kumas (b. l. 10-11). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad V.

J. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų analizę.BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas supranta, jog jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji V. J., apklausta teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡ties pasisavino iÅ¡ parduotuvės kasos 350 Eur. Ji buvo skolinga vienam draugui, kuris norėdamas jai padėti pasiėmė kreditÄ , kadangi ji buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų. Po kiek laiko tas draugas grasino jai dėl negrÄ Å¾inamos skolos, todėl ji paėmė iÅ¡ kasos 350 Eur ir juos perdavė tam vaikinui, kuris buvo prie kasos su draugu ir pirko sÅ«relius. Pinigus ji pasisavino viena, su niekuo dėl to nesitarė.

Tokie kaltinamosios parodymai esminėse detalėse atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir liudytojų D. Z. bei V. T. parodymai, taip pat E. L. bei R. N. parodymai, kurie laikantis BPK 291 straipsnio 2 dalies nuostatų išvardinti teisiamojo posėdžio metu. Antai liudytoja D. Z. apklausiama tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 18 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu kasoje dirbo ir V. J. Liudytoja matė kaip prie V. J. priėjo du vaikinai, kurie padavė nuskenuoti du sūrelius, padavė V.

J. centus, o Å¡i grÄ Å¾ino jiems kupiÅ«ras po 50 Eur. Apie tai kalbėjo su V. J., tačiau Å¡i nieko jai neatsakė. Tokius liudytojos parodymus patvirtino ir tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. (b. l. 32). Be to, minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. L. bei įtariamuoju byloje apklaustas R. N., kurie patvirtino, kad iÅ¡ties V. J. jiems iÅ¡ kasos padavė pinigus, apie 300 Eur, kuriuos buvo skolinga R. N. (b. l. 36, 62). IÅ¡ byloje esančio Akto dėl pinigų neatitikimo kasoje matyti, kad 2016 m. gruodžio 18 d., 19.01 val. atlikus V.

J. kasos patikrinimÄ nustatytas 349,39 Eur trÅ«kumas (b. l. 10-11). Taigi, tiek kaltinamosios V. J., tiek liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji iÅ¡ties paėmė ir kitam asmeniui perdavė 350 Eur. Pažymėtina, kad pati V. J. apklausiama teisme parodė, jog buvo sudariusi su UAB (duomenys neskelbtini) visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Taigi kasoje, kurioje dirbo kaltinamoji, esantis UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – pinigai, buvo kaltinamosios V. J. žinioje, jai patikėti.

Nepaisant to, V. J. suvokdama, kad Å¡is turtas yra jai patikėtas svetimas turtas, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ėmė elgtis su juo kaip su savu, iÅ¡ kasos paėmė 350 Eur, kuriuos perdavė pažįstamam asmeniui siekdama jam grÄ Å¾inti asmeninę skolÄ . Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais remiantis nustatytas faktines įvykio aplinkybes konstatuoja, kad V. J. pasisavino jai patikėtÄ , UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 350 Eur. Nors kasoje po įvykio nustatytas 349,39 Eur trÅ«kumas, tačiau pažymėtina, kad pati V.

J. parodė, jog pasisavino 350 Eur, liudytoja D. Z. teigė mačiusiu perduodamas 50 Eur kupiūras, be to, R. N. taip pat parodė, kad jam buvo perduota apvali suma, 300, ar 350 Eur. Taigi teismas sprendžia, kad būtent 350 Eur ir buvo pasisavinta iš kasos. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms V. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Dėl V. J. skirtinos bausmės BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę V. J. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, pasisavintas juridinio asmens kaltinamajai patikėtas turtas, nusikaltimas baigtas. Ä®vertinama ir kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ V. J. – dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista, tačiau vėliau teista už turtinį nusikaltimÄ , padarytÄ iki Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos, kas jÄ charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad kaltinamoji V. J. bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo (b. l. 131-135), vis tik nuobaudos paskirtos 2017 metais, t. y. po veikos padarymo, jÄ charakterizuoja neigiamai, kaip linkusiÄ pažeidinėti įstatymo reikalavimus.

Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro bei VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ informacija nesurinkta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad V. J. antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, jos veika lengvabūdiška, jai įtakos turėjo jos jaunas amžius, tačiau jos elgesys bylos tyrimo metu darant analogiškus administracinius nusižengimus (važiavimas be bilieto), rodo jos besiformuojantį atsainų požiūrį į įstatymo reikalavimus.

Pažymėtina, kad nors kaltinamoji teismo posėdyje gana įtikinamai dėstė savo pasikeitusį požiÅ«rį į gyvenimÄ , nurodė atsisakiusi blogÄ Ä¯takÄ darančių asmenų draugijos, kas vertintina jai palankiai, tačiau jos sistemingai daromi analogiÅ¡ki administraciniai nusižengimai neleidžia visiÅ¡kai tikėti jos pasikeitusiu požiÅ«riu į gyvenimÄ . Teismas pastebi, kad V. J. Å¡iuo metu dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, pasak jos pačios dengia skolas pagal antstolių patvarkymus, o tai vertintina jai palankiai.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamoji dirba, ji padarė nusikaltimÄ nuosavybei, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina įstatymo sankcijoje numatyta finansinio pobÅ«džio bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam Å¡ios bausmės rūšies dydžiui (2016 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jÄ V.

J. ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudos bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, kaltinamajai V. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamoji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai.Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 105).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) byloje kaltinamajai V. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti padarytÄ 350 Eur turtinę žalÄ (b. l. 16). Nors civilinis ieÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismas, BPK 252 straipsnyje nustatyta tvarka pripažįsta, kad civilinį ieÅ¡kinį reikalinga nagrinėti ieÅ¡kovui nedalyvaujant, siekiant apginti jo teises.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Å ioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamoji V. J. nusikalstamais veiksmais civiliniam ieÅ¡kovui UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę žalÄ , pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamoji turi atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . IeÅ¡kinys dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas įrodymais (b. l. 10-11), pačios kaltinamosios bei liudytojų parodymais, todėl teismo vertinimu, tenkintinas visiÅ¡kai. Be to, pati kaltinamoji V. J. ieÅ¡kinį pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 426 ir 432 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio baudÄ .

IÅ¡ V. J. priteisti civiliniam ieÅ¡kovui UAB (duomenys neskelbtini) 350 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.V. J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad:1. Å iuo teismo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.4.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Teisėjas                                                                                                                Marijus Kursevičius