2019-05-29 Nr. AB-12051-3-62-3-02414-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-376-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02414-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. (E. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. G. (E. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 4 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. išsiuntė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kuriuo prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes apie teismo sprendimą sužinojo tik 2019 m. sausio 31 d., todėl nuo šios datos skaičiavo trisdešimt kalendorinių dienų terminą sprendimui apskųsti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog jis praleido terminą apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 11 d. sprendimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti teismo sprendimą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

II. Pareiškėjas E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį, t. y. atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas laikėsi nuostatos, jog įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisinės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimus, tačiau pabrėžia, kad teismo sprendimas (atskirajame skunde nurodoma nutartis) jam buvo įteiktas praėjus dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, paliekant dešimt dienų teismo sprendimui apskųsti. Pareiškėjas nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės ir teisės yra apribotos. Pareiškėjas akcentuoja, kad neturi teisinio išsilavinimo, negali žinoti visų teisės aktų, o per trumpą dešimties dienų laikotarpį negalėjo pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiama nemokama advokato pagalba, apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. G. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1833 redakcija) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.); sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; kt.). Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą. Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo turėjo būti paduotas iki 2019 m. vasario 11 d. įskaitytinai (2019 m. vasario 9–10 d. buvo ne darbo dienos (ABTĮ 65 str. 4 d.), tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą pirmą kartą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2019 m. vasario 22 d. (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakyta priimti šį apeliacinį skundą), o antrą kartą išsiuntė 2019 m. kovo 8 d. Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2019 m. sausio 31 d., atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi teisinio išsilavinimo, o per trumpą dešimties dienų laikotarpį negalėjo pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiama nemokama advokato pagalba.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, pažymi, kad pareiškėjas teismo sprendimą gavo 2019 m. sausio 31 d., kai iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos buvo likę dešimt dienų šiam skundui parengti. Teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad sprendimas skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, t. y. nebuvo nurodyta, kad minėtas terminas skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo apimtį ir turinį, tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl apeliacinio skundo parengimo, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – dešimt dienų – surašyti ir paduoti apeliacinį skundą teismui iki termino pabaigos. Pastebėtina, kad teisinių žinių neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomas pakankamai svarbia ir objektyvia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą (žr., pvz., 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-552/2019). Nagrinėjamu atveju, net ir įvertinus aplinkybes, susijusias su pareiškėjo apribojimais laisvės atėmimo įstaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Kadangi nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl pagrįstai ir teisėtai šis prašymas nebuvo tenkintas, o apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. (E. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė