5f27ecc2-af4e-49ab-99ec-6de187983437 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-825-619/2019 Teisminio proceso Nr.2-68-3-00467-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.12.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniuluytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų G.

R., A. R. ir trečiojo asmens I. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. Å .-A. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. Å .-A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡keldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus Å¡ias patalpas perduoti ieÅ¡kovei per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 5375 pagrindu ieÅ¡kovė kartu su seserimi I. G. lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini). Name faktiÅ¡kai gyvena ieÅ¡kovė. I. G. gyvena Ignalinoje. Name esančios patalpos nėra atidalintos, taip pat nėra nustatyta naudojimosi namu tvarka. IeÅ¡kovei esant iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, apie 2017 m. rugsėjo vidurį, sesuo į namÄ be ieÅ¡kovės kaip bendrasavininkės žinios įleido gyventi atsakovus. Atsakovai gyvena name dviese, vaikų neturi, jokia sutartis dėl teisės apsigyventi name su jais sudaryta nebuvo, sutikimo dėl namo ar jo dalies nuomos ar panaudos ieÅ¡kovė nedavė. Nesutikdama su tokiais veiksmais, ieÅ¡kovė paprašė atsakovų per protingÄ terminÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ namo su visais jiems priklausančiais daiktais. Atsakovai šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ignoravo.

3. Atsakovai G. R. ir A. R. pateikė atsiliepimÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti.

4. Nurodo, kad atsakovai gyvena adresu Pušų g. 32-2, Vilniuje. Namas yra dvibutis, turi atskirus įvažiavimus į kiemÄ , atskirus įėjimus į namÄ , atskirus elektros, vandens įvadus. Taigi, pagal faktÄ tai yra du atskiri turto vienetai, kas fiziÅ¡kai ieÅ¡kovei netrukdo naudotis butu Nr.

1. Atsakovų žiniomis, namo bendrasavininkės ieÅ¡kovė ir I. G. yra sudarę žodinį susitarimÄ dėl turto pasidalinimo ir atsakovai naudojasi bÅ«tent ta dalimi, kuri priklauso I. G.. Aplinkybė, kad nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka, turtas nėra atidalintas yra tik laiko klausimas. Tarp atsakovų ir I. G. yra susiformavę draugiÅ¡ki pasitikėjimo santykiai, jie butÄ prižiÅ«ri ir naudojasi juo, apmoka komunalinius mokesčius, veikdami pagal I. G. iÅ¡duotÄ 2017 m. lapkričio 14 d. notarinį įgaliojimÄ .

IeÅ¡kovė niekada, nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesiÅ«lė ir nereikalavo atsakovų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto Nr. 2, nes ji puikiai supranta, kad jokių teisių į šį butÄ neturi. VisÄ laikÄ , kol atsakovai naudojosi butu Nr. 2, ieÅ¡kovė elgėsi nemandagiai, negerbė atsakovų privatumo, daug kartų mėgino įvelti į konfliktines situacijas, provokavo, su tikslu pasitelkti valstybines institucijas. IeÅ¡kovė pati nesirÅ«pina bendro naudojimo objektų priežiÅ«ra, neprisideda prie jų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė iÅ¡dėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes arba jas nuslėpė ir teikdama šį ieÅ¡kinį sÄ moningai, žinodama faktines aplinkybes, bando įbauginti atsakovus. Todėl atsakovai praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 1000 EUR baudÄ .

5. Trečiasis asmuo I. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ji atmesti.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra jos sesuo, o jos abi yra turto, kurį paliko mama, paveldėtojos. PrieÅ¡ kelis metus pradėjo prastėti mamos sveikata, todėl I. G. iniciavo teisme bylÄ dėl mamos pripažinimo neveiksnia. Teisme pasiÅ«lė mamos turto administratore paskirti ieÅ¡kovę, nes ji gyveno Vilniuje. IeÅ¡kovė ne tik apsigyveno mamos dvibutyje name, bet ir pasijuto jo Å¡eimininke. Sesuo įsikraustė į butÄ Nr. 1, o butas Nr. 2 iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovės surastam nuomininkui. Pažymi, kad namas iÅ¡ deÅ¡inės ir kairės turi du atskirus įvažiavimus automobiliams, butų gyventojai naudojasi vidiniame kieme esančiais atskirais įėjimais į butus. Mirus mamai, I. G. ir ieÅ¡kovė draugiÅ¡kai aptarė ir pasidalino kilnojamÄ jį turtÄ , o dėl namo butų nusprendė traukti burtus. IeÅ¡kovė iÅ¡traukė butÄ Nr. 1, o I. G. – butÄ Nr.

2. Tada ji iÅ¡ karto pasiÅ«lė I. G. susipažinti su buto Nr. 2 nuomininkais, pagal sudarytÄ nuomos sutartį nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. rugsėjo. Tuo metu I. G. draugai atsakovai ieÅ¡kojo gyvenamojo ploto, todėl ji informavo nuomininkus iÅ¡ anksto, kad nuomos sutarties ji nepratęs, o ieÅ¡kovei pasakė, kad į butÄ ateis gyventi jos draugai. IeÅ¡kovė yra sunkiai sugyvenamo charakterio, priekabi, pretenzinga, anksčiau gyvenantys asmenys ilgai negalėdavo Å¡alia gyventi, nes ji viskÄ kontroliavo, kiÅ¡davosi į jų privatumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės D. Å .-A. ieÅ¡kinį tenkino. Nusprendė iÅ¡keldinti atsakovus G. R. ir A. R. iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su visais jiems priklausančiais daiktais. Nustatė 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Priteisė ieÅ¡kovės D. Å .-A. naudai iÅ¡ atsakovų G. R. ir A. R. lygiomis dalimis 2075 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas dėl jo išplanavimo veidrodiniu principu faktiškai gali būti naudojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas. Tačiau atsižvelgdamas Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose namas yra vienbutis gyvenamasis namas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien aplinkybė, kad namo pusės ir/ar jose esančios visos patalpos ar jų dalis tam tikruose dokumentuose trečiųjų asmenų įvardijamos kaip butai Nr. 1 ir 2, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad name yra faktiškai du vienodi atskiri nekilnojamojo turto vienetai – butai.

9. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų spręsti, jog 2017 m. gegužės-birželio mėn. D. Å . A.ir I. G. traukė burtus dėl namo pusių. Tačiau sprendė, jog Å¡ių įrodymų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iais burtais D. Å . A.ir I. G. siekė pasiekti ir pasiekė susitarimÄ dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Burtų traukimo metu trečiasis asmuo, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, koks konkrečiai plotas pagal jų iÅ¡trauktas namo puses joms tenka, ar jis atitinka ½ dalį namo, ar visos patalpos, kurios joms tenka naudotis yra izoliuotos.

Pirmosios instancijos teismas atmetė argumentus, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimÄ dėl naudojimosi namu tvarkos liudija ir faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusi naudojimosi namu tvarka. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo faktiÅ¡kai namu iki kilusio konflikto 2017 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡ viso nesinaudojo, o ieÅ¡kovė į jį pradėjo keltis tik 2017 m. liepos mėn., tik 2017 m. rugsėjo 20 d. pasibaigus nuomos sutarčiai su M. P. ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo ėmė spręsti klausimus dėl naudojimosi namu, todėl naudojimosi namu tvarka tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nusistovėjusi.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog jų teisė naudotis namo puse yra daiktinio pobÅ«džio, t. y. jie yra įgiję patikėjimo teisę į pusę namo 2017 m. lapkričio 14 d. trečiojo asmens I. G. iÅ¡duotų įgaliojimų. Pažymėjo, jog įgaliojime yra nurodoma, kad trečiasis asmuo įgalioja atsakovus veikiant tiek kartu, tiek ir atskirai valdyti ir naudotis visais jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (ar jų dalimis), esančiais Pušų g. 32, Vilniuje, nesuteikia atsakovams patikėjimo teisės į įgaliojime nurodomÄ Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp atsakovų ir trečiojo asmens yra susiformavę prievoliniai naudojimosi namo dalimi teisiniai santykiai.

11. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui I. G. įleidžiant į burtų keliu iÅ¡trauktÄ namo pusę atsakovus, naudojimosi namu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Kokį konkretų turtÄ (jo dalį) trečiasis asmuo gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, su ieÅ¡kove nebuvo suderinta ir kitokiu bÅ«du. Vien aplinkybė, kad I. G. per socialinį tinklÄ facebook 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešė ieÅ¡kovei ketinanti nuomoti ne tik patalpas jos burtų kelių iÅ¡trauktoje namo pusėje, kuriomis naudojosi M.

P., bet ir kitas patalpas, tame tarpe neinventorizuotas mansardos patalpas, nepatvirtina tokių veiksmų suderinimo su ieÅ¡kove. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės sutikimÄ (suderinimÄ ), kokį konkretų turtÄ (jo dalį) trečiasis asmuo gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, susiraÅ¡inėjime esantis aiÅ¡kinimasis, kada trečiasis asmuo ketina iÅ¡nuomoti namo pusę, negali bÅ«ti vertinamas, kaip jos sutikimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė yra namo, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, bendraturtė bei, kad jos teisė naudotis Å¡iuo namu yra pažeista kitai namo bendraturtei trečiajam asmeniui suteiktus namo dalį naudotis atsakovams nesuderinus su ieÅ¡kove, kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje yra įrodytas negatorinio ieÅ¡kinio pagrindas, todėl ieÅ¡kovės pažeista teisė gintina, atkuriant iki pažeidimo buvusiÄ padėtį – iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ namo su visais jiems priklausančiais daiktais.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teisės gintinos iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ viso namo, kurį teisę valdyti, naudoti ir disponuoti visÄ bendraturčių sutarimu turi ieÅ¡kovė, iki tarp bendraturčių bus nustatyta naudojimosi namu tvarka ar tarp bendraturčių bus suderinta valia kitokiu bÅ«du, kokios konkrečiais patalpos (ar jų dalis) name gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos ar suteiktos panaudotai tretiesiems asmenims. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovai A. R. ir G. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tam tikruose dokumentuose namo pusių įvardijamas kaip butų Nr. 1 ir Nr. 2, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad name yra faktiÅ¡kai du vienodi atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas. Byloje yra surinkta eilė įrodymų, patvirtinančių, kad namas faktiÅ¡kai susideda iÅ¡ dviejų viena nuo kilos izoliuotų pusių, kurios savo technine specifikacija atitinka buto sÄ vokÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo nustatyta naudojimosi namu tvarka. Tiek ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiraÅ¡inėjimas socialiniuose tinkluose paveldėto turto klausimais, tiek faktinis, po burtų traukimo, su turto dalimis (butais) atliekamų veiksmų atskirumas liudija apie tai, kad tarp bendraturčių buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, kuris yra patvirtintas jų konkliudentiniais veiksmais. PrieÅ¡ingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent aplinkybė, kad bendraturtės burtais siekė iÅ¡spręsti atsakomybės už namo priežiÅ«rÄ paskirstymo klausimÄ , patvirtina, kad tokiu bÅ«du tarp jų buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja jo paties konstatuotiems faktams, nes pajamų iÅ¡ name esančių patalpų nuomos paskirstymas tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens patvirtina, jog bendraturtės aiÅ¡kiai susitarė kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali suteikti nuomai / panaudai / naudojimui tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog neva tai jos neturėjo teisės susitarti dėl naudojimosi turtu tvarkos iki nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, yra neteisėtos ir nepagrįstos, teismas neteisingai suvokia nuosavybės atsiradimo momentÄ , nepagrįstai jį sieja vien su nuosavybės įregistravimu de jure.

17. Apeliantų vertinimu, trečiasis asmuo, suteikdama atsakovams teisę naudotis butu Nr. 2 ir nesuderindama Å¡io veiksmo su ieÅ¡kove, nepažeidė jokių pastarosios teisių. Trečiasis asmuo visiÅ¡kai pagrįstai laiko, kad tarp jos ir ieÅ¡kovės yra nustatyta naudojimosi namu tvarka, nes tai patvirtina visi bendraturčių veiksmai, atlikti po burtų traukimo. Be to, trečiasis asmuo pagrįstai yra įsitikinusi, kad neprivalo derinti savo veiksmų ir gauti ieÅ¡kovės pritarimÄ dėl disponavimo butu Nr. 2 realizavimo bÅ«do, nes pačios ieÅ¡kovės veiksmai duoda trečiajam asmeniui pagrindÄ laikyti, jog yra aiÅ¡kiai sutarta kuri bendraturtė kuriÄ namo dalį savo nuožiÅ«ra gali suteikti nuomai /panaudai naudojimui tretiesiems asmenims.

Atsakovai naudojasi butu Nr. 2 esant teisėtam pagrindui ir neužėmė buto Nr. 2 savavališkai, nes jų įsikėlimas suderintas su trečiuoju asmeniu (bendrasavininke), jie netrukdo ieškovei naudotis jai atitekusia namo dalimi - butu Nr. 1, todėl jos teisės nėra pažeistos.

18. I. G. byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis, kai, iÅ¡ esmės ginčijant tarp jos ir atsakovų sudaryto sandorio teisėtumÄ , turėjo bÅ«ti patraukta dalyvauti byloje atsakovės teisėmis. Tokiu bÅ«du yra grubiai pažeistos trečiojo asmens teisės į teisminę gynybÄ ir neužtikrintas ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas. Pagal priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra neteisėtai apribotos trečiojo asmens teisės įgyvendinti nuosavybės teisę nepagrįstai suvaržoma vieno bendraturčio nuosavybės teisė laisvai spręsti, kaip jam naudotis savo turto dalimi.

19. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos ieškovės ir trečiojo asmens, kaip bendraturčių, santykiams su trečiaisiais asmenimis, t.y. atsakovais. Byloje nenustatyta, jog atsakovams buvo suteiktos naudotis patalpos, kuriomis naudojosi ieškovė (patalpos bute Nr. l), arba kad atsakovams buvo leista naudotis didesnio ploto patalpomis (butas Nr.2), negu naudojasi pati ieškovė (butas Nr. 1), todėl teismas turėjo ieškinį atmesti.

21. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, esančiu bendrÄ ja daline nuosavybe, tvarka. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai sieja bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momentÄ su jos „įforminimo“ momentu. Teismo padarytos iÅ¡vados, jog neva tai jos neturėjo teisės susitarti dėl naudojimosi turtu tvarkos iki nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens I. G. nusistovėjo aiÅ¡ki ir neginčijama naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe esančio vienbučio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, todėl teismas neturėjo teisės ex officio byloje dėl atsakovų iÅ¡keldinimo spręsti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens ginčo dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos galiojimo, nes toks ieÅ¡kinio reikalavimas byloje nebuvo pareikÅ¡tas. Trečiasis asmuo mano, kad tokiu bÅ«du buvo grubiai pažeistos jos teisės į teisminę gynybÄ , ir taip nebuvo užtikrintas ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas.

Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog byloje pagal ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovams dėl iÅ¡keldinimo, tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos, jis turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei tikslinti ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens procesinę padėtį, o ne savo iniciatyva ex officio byloje dėl iÅ¡keldinimo spręsti šį ginÄÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nuginčijimo. Esant tokiai situacijai, kai naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra neaiÅ¡ki dėl to, jog teisminio bylos dėl iÅ¡keldinimo nagrinėjimo metu tarp Å¡alių kilo ginčas, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡keldinimo, kol Å¡alys nesusitarė dėl naudojimosi daiktu tvarkos.

22. Pagal priimtÄ teismo sprendimÄ yra neteisėtai apribotos trečiojo asmens I. G. teisės įgyvendinti nuosavybės teisę į namo dalį, kai tuo tarpu ieÅ¡kovei jos teisės naudotis jai pagal tarp Å¡alių sudarytÄ ir nenuginčytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi daiktu tvarkos priklausančia bendrosios nuosavybės dalimi, nėra niekaip apribotos. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai yra trukdoma naudotis namo dalimi, kurioje ji yra įsirengusi savo bÅ«stÄ ir gyvena. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo, visiÅ¡kai neatsižvelgė j tai, jog tai yra gyvenamosios patalpos, kuriomis atsakovai naudojasi savo Å¡eimos poreikių tenkinimui. Teismas iÅ¡ viso nepasisakė dėl asmenų teisės į bÅ«stÄ , spręsdamas klausimÄ dėl Å¡eimos iÅ¡keldinimo.

23. Atsakovai G. R. ir A. R. atsiliepimu į trečiojo asmens I. G. apeliacinį skundÄ su juo sutiko ir prašė tenkinti.

24. Atsiliepimu į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis namas yra vienbutis gyvenamasis namas, o vien aplinkybė, kad namo pusės ir/ar jose esančios visos patalpos ar jų dalis tam tikruose dokumentuose trečiųjų asmenų įvardijamos kaip butai Nr. 1 ir Nr. 2, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad name yra faktiÅ¡kai du vienodi atskiri nekilnojamojo turto vienetai – butai. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, jog apeliantų argumentai, dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens burtų traukimo bei susitarimo dėl namo atsakomybės už namo priežiÅ«rÄ yra prieÅ¡taringi.

Tai, kad atsakovai teigia savo iniciatyva apmokantys už dalį paslaugų, nereiškia, kad yra nustatyta namu naudojimusi tvarka. Ieškovė ir atsakovė nei raštu, nei žodžiu naudojimosi paveldėtu nekilnojamuoju turtu (namu, žemės sklypu ir jame esančiais statiniai) tvarkos nenustatinėjo ir dėl jos kitaip nesusitarė. Be to, šiuo metu to padaryti nėra galimybės, kadangi pilnai neatlikta namo ir kiemo statinių inventorizacija, nėra aiškus namo plotas.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog teismo nustatytas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra susietas su valios tarp namo bendraturčių suderinimo nebuvimu, kokios konkrečiai patalpos (ar jų dalis) name gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos ar suteiktos panaudai tretiesiems asmenims. Todėl ieÅ¡kovės teisės gintinos iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ viso namo, kurį teisę valdyti, naudoti ir disponuoti visÄ bendraturčių sutarimu turi ieÅ¡kovė, iki tarp bendraturčių bus nustatyta naudojimosi namu tvarka.

IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendraturtis jam tenkančiÄ turto dalį gali iÅ¡nuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tÄ dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais bÅ«dais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali bÅ«ti sudaryta. Atsakovai gyveno name be jokio teisinio pagrindo ir ignoruodami reikalavimus iÅ¡sikeldinti iÅ¡ Å¡io namo, laikytina, kad jie užima minėtas gyvenamÄ sias patalpas savavaliÅ¡kai, remiantis CK 6.612 str., savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ asmenys iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

27. IeÅ¡kovės vertinimu, trečiasis asmuo klaidingai teigia, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡keldinimo, kol Å¡alys nesusitarė dėl naudojimosi daiktu tvarkos, arba kol jos nenustatė tokios tvarkos teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Nepagrįsta trečiojo asmens pozicija, jog buvo pažeista teisė į bÅ«sto neliečiamybę. Nagrinėjamu atveju su atsakovais negyveno nepilnamečiai vaikai. Atsakovų sveikatos bÅ«klė ir amžius leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai yra darbingi ir sveiki žmonės. IeÅ¡kovė jau pirmo susipažinimo su atsakove metu iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl naudojimosi patalpomis name nesant jos sutikimo, reikalavimÄ atlaisvinti patalpas name ieÅ¡kovė pakartojo atsakovui ir 2017 m. spalio 15 d., į kÄ atsakovas sureagavo nepagarbiu elgesiu ieÅ¡kovės atžvilgiu.

IeÅ¡kovė papildomai pažymi, jog namo dalis, kurioje gyvena ieÅ¡kovė, yra mažesnė už 1/2 namo. Trečiajam asmeniui, be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo įkeldinus atsakovus į ginčo namÄ , sužlugo numatytas namo pardavimas. IeÅ¡kovė negali naudotis dalimi jai priklausančių nuosavybės teise patalpų. Be to, dalis ieÅ¡kovės turto (kampinė miegama sofa, spinta, stalas, užuolaidos, spintelė su veidrodžiu ir kt.) liko atsakovų naudojamose patalpose ir juo atsakovai neatlygintinai, be ieÅ¡kovės sutikimo, naudojasi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų ir trečiojo asmens pateiktų apeliacinių skundų ribose.

29. Trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Å iuo atveju, pateikti nauji įrodymai gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

31. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį 2017 m. spalio 5 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 6375 pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0039-0045, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1093-7000-3017, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 4400-0736-9577, garažas, unikalus Nr. 1093-7000-3028, ir kiemo statiniai (tvora, Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. 1093-7000-3040, esantys adresu Pušų g. 32, Vilniuje.

Namas dėl jo iÅ¡planavimo veidrodiniu principu faktiÅ¡kai gali bÅ«ti naudojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas, tačiau nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas yra registruotas kaip vieno buto pastatas, kurio bendras plotas yra 179,28 kv. m., į namo plotÄ nėra įskaičiuotos 1996 m. lapkričio 11 d. kadastriniuose matavimuose nurodytos 59,07 kv. m mansardos patalpos, į kurias nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota. Namo mansardoje yra įrengtų ir kitų patalpų, kurių kadastriniai matavimai nėra atlikti, jos nei Nekilnojamojo turto kadastre, nei Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos.

Trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis į namo pusę, kuriÄ iÅ¡sitraukė burtų keliu, įleido gyventi atsakovus. Tarp Å¡alių ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, trečiajam asmeniui suteikus atsakovams naudotis patalpas ginčo name.

32. Pažymėtina, jog kasacinio teismo remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija formuojamoje praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisę, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visiÅ¡kÄ savininko vieÅ¡patavimÄ turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo bÅ«dÄ ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtÄ .

Pagal KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu bÅ«du, kuris pažeistų kito asmens lygiÄ teisę naudotis savo nuosavybe. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrÄ socialinę funkcijÄ .

Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Esant bendrosios nuosavybės santykiams kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiÅ¡kia jo teisę į bendrÄ daiktÄ ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ .

Taigi, bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo tenkino, konstatuodamas, jog tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nebuvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, todėl ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos, bendraturtei trečiajam asmeniui suteiktus namo dalį naudotis atsakovams nesuderinus su ieÅ¡kove, kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims.

34. Atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė apeliacinius skundus dėl skundžiamo sprendimo, kurie iÅ¡ esmės grindžiami įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei bendrosios dalinis nuosavybės teisę reglamentuojančių normų netinkamu taikymu.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindÄ pripažinti, jog bylos esmė iÅ¡ tikrųjų atskleista, o jÄ atskleidus tinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis pasisako tik dėl esminių teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimo ir apeliacinių skundų argumentų.

36. CK 4.75 str. 1 d. yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši taisyklė, reiškianti, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011, 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė iÅ¡nuomoti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. CK 4.78 straipsnyje nurodyta iÅ¡imtimi negali bÅ«ti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiÅ¡kia, kad bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat jÄ iÅ¡nuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas (pardavimo atveju bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ dalį – CK 4.79 straipsnis).

Taigi, bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka.

37. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , nepagrįstais laikyti apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡eidamas iÅ¡ bylos ribų vertino ar tarp Å¡alių buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka. PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus ginčui dėl to, kad trečiasis asmuo be ieÅ¡kovės (bendraturtės) pritarimo atsakovams leido gyventi ginčo name, esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė ar buvo nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka.

Taigi, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog bylos įrodymai nėra pakankami konstatuoti bendro Å¡alių turto naudojimosi tvarkos egzistavimo faktÄ nesudaro pagrindo laikyti, jog buvo pažeistos trečiojo asmens teisės į teisminę gynybÄ ir teismas turėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei tikslinti ieÅ¡kinį. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nepatikslinus ieÅ¡kinio jai buvo užkirsta galimybė pareikÅ¡ti nuomonę dėl naudojimosi turtu tvarkos nuginčijimo. Taip pat nesutiktina su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo kol Å¡alys nesusitarė dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus ir argumentus bei atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimus į ieškinį, tinkamai nustatė ginčo ribas ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę teisingam pareikšto reikalavimo išnagrinėjimui.

38. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma konstatavo, jog tarp turto bendrasavininkių naudojimosi turtu tvarka nebuvo nustatyta. Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ kvestionuoja motyvuodami netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl kurių nebÅ«tų pasisakęs pirmosios instancijos teismas ir kurie paneigtų Å¡iÄ iÅ¡vadÄ .

39. Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

40. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kaip ir pirmosios instancijos teisme, aplinkybę dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo fakto, grindė iÅ¡ esmės vienu argumentu, t.y. ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens burtų traukimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog Å¡alys susitarė dėl naudojimosi turtu tvarkos. Byloje nustatyta, jog ginčo namas registre yra registruotas kaip vieno buto pastatas, taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina egzistuojant kitas patalpas (mansardÄ ), į kurias nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai turi teisę susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre. Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl bendrÄ ja daline nuosavybe esančio daikto naudojimosi tvarkos nustatymo reikÅ¡mės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrÄ daiktÄ kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai.

Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje bei byloje esantys įrodymai (Å¡alių paaiÅ¡kinimai. fotonuotraukos, atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , susiraÅ¡inėjimai) savaime patvirtina faktÄ , jog tarp Å¡alių nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi bendru turtu ir tarp Å¡alių nėra nustatyta aiÅ¡kios ir konkrečios bei įstatymų reikalavimus atitinkančios naudojimosi turtu tvarkos. Kolegijos vertinimu, Å¡io fakto nekeičia trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme, t.y. registrų centro iÅ¡raÅ¡as su istorija bei 2005 m. gruodžio 13 d. susitarimas tarp J.

G. ir D. Å .. IÅ¡ pateikto registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Å¡is susitarimas galiojo nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. birželio 19 d. Kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog egzistuoja tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nustatyta aiÅ¡ki naudojimosi turtu tvarka ir galima identifikuoti kokį konkrečiai turtÄ perleisti tretiesiems asmenims naudotis gali trečiasis asmuo, byloje nėra. Taigi, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas tuo pagrindu, jog nenuginčyta tarp Å¡alių nustatyta naudojimosi tvarka, nes prieÅ¡ingai, byloje nebuvo įrodytas tokios tvarkos egzistavimo faktas.

42. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai naudojimosi bendru turtu tvarka yra nenustatyta ar kitokiais bÅ«dais su kitais bendraturčiais nesuderinta (negautas bendraturčių sutikimas), kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali bÅ«ti sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Nagrinėjamu atveju nesant aiÅ¡kiai apibrėžtos naudojimosi turto tvarkos tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nėra galimybės identifikuoti kokias konkrečiai turto dalis trečiasis asmuo gali perleisti naudotis ir valdyti tretiesiems asmenims.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų ir trečiojo asmens įrodinėjama aplinkybė, kad namÄ galima naudoti kaip du savarankiÅ¡kus ir izoliuotus butus nepaneigia fakto, jog trečiajam asmeniui siekiant perleisti jai priklausančiÄ nuosavybės teisę naudotis kitiems asmenims reikalinga bendraturčių suderinta valia. Taigi, Å¡iuo atveju konstatavus faktÄ , jog trečiasis asmuo sau priklausančia bendrosios nuosavybės dalimi, kuri nėra identifikuota įstatymų nustatyta tvarka, neturėdama ieÅ¡kovės pritarimo, leido naudotis atsakovams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės kaip turto bendrasavininkės teisės buvo pažeistos, t.y.

įrodytos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos. Remiantis minėtais argumentais, kartu atmestini apeliantų argumentai, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistos trečiojo asmens teisės savo nuožiÅ«ra valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančia nuosavybe. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktÄ , jog trečiasis asmuo savo nuosavybės teise naudojosi neatsižvelgdama į bendraturtės teises, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti paÅ¡alinti Å¡iuos jos teisių pažeidimus.

43. Kolegijos vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms kiti apeliacinių skundų argumentai esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

44. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikydamas įrodymų vertinimÄ bei bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias normas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

46. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis (po 322,66 EUR) priteistinos iÅ¡ atsakovų ir trečiojo asmens. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovės D. Å .-A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovų G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 968 EUR (po 322,66 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė Eglė Surgailienė