2020-09-30 Nr. AB-17947-3-63-3-02718-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4896-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02718-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2371-504 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta jam teikti antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 1-1487-342/2020 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 21 d. atsisakymo skirti materialinę paramą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vilkino priimti sprendimą, nes jį priėmė tik 2020 m. sausio 13 d. Pareiškėjo teigimu, visi reikalingi įrodymai buvo pateikti Tarnybai kartu su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. prašymu. Pareiškėjas nurodė, jog jam reikalinga advokato pagalba tam, kad jis realizuotų teisę kreiptis į teismą, nes pats neturi kompetencijos vesti bylą. Teigė, kad jo materialinė padėtis sunki, neužtenka lėšų pragyventi, gydytis, apmokėti komunalines paslaugas, nuomą už socialinį būstą. Pareiškėjo manymu, jo materialinė padėtis suteikia teisę gauti kompensaciją, bet ji jam neskiriama.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas šios skolos nėra sumokėjęs ir teismo sprendimo vykdymas tęsiamas (likusi neišieškota skolos suma yra 1163,47 Eur). Pareiškėjas per Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nustatytą terminą nepateikė patvirtinimo, kad yra apmokėjęs valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nesumokėjus skolos už anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu Sprendimu atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo netaikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, nes pareiškėjas antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti administracinėje, o ne baudžiamoje byloje.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo Tarnybai priteisė 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, pareiškėjas šios skolos nėra sumokėjęs, priėjo prie išvados, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.

7. Teismas nurodė, kad Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 dalimi pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokio veiksmo nepadarė, jis neišnaudojo visų galimybių ginti savo teises.

8. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kartu su prašymu pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, nors jis buvo informuotas apie pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų apmokėjimą, todėl atsakovas pagrįstai antrinę teisinę pagalbą atsisakė suteikti ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu.

9. Teismas nustatė, kad Tarnyba pažeidė 5 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau sprendė, kad šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, turinčiu įtaką skundžiamo Sprendimo neteisėtumui.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiškėjo materialinė padėtis sunki ir atitinka kriterijus kreiptis antrinės teisinės pagalbos į Tarnybą.

11.2. Sprendimas nemotyvuotas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Sąjungos Chartijai. Netenkinus pareiškėjo skundo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą pasinaudojant kvalifikuota teisine pagalba.

11.3. Administracinė byla Nr. eI-466-386/2015 buvo sufabrikuota, nes pareiškėjui nebuvo suteikta jokia teisinė pagalba.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į skundą teiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Tarnybai nėra sumokėjęs skolos už antrinės teisinės pagalbos paslaugas, nepateikė dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, be to, nepateikė Tarnybai motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jo materialinė padėtis sunki, todėl jis atitinka kriterijus kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, teigia, kad Sprendimas nemotyvuotas ir pažeidžia jo teisę kreiptis į teismą pasinaudojant kvalifikuota teisine pagalba. Nurodo, kad administracinė byla Nr. eI-466-386/2015 buvo sufabrikuota.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, remdamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais bei 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis. Iš esmės atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad pareiškėjas nėra neapmokėjęs anksčiau nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. VGTPĮ (2019 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XIII-2290 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

17. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015) priteisė Tarnybai iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta pareiškėjo pareiga apmokėti Tarnybai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas jis būtų sumokėjęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

18. VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta asmens teisė, po to, kai Tarnyba VGTPĮ nustatytais pagrindais atsisako suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, pakartotinai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

20. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų ir juos įvertino.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010), todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl nepagrįsto jo teisės į kvalifikuotą teisminę gynybą pažeidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Sąjungos Chartiją.

22. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde išsako savo subjektyvią poziciją dėl skolos Tarnybai už ankščiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, teigia, kad administracinė byla Nr. eI-466-386/2015 buvo sufabrikuota, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo skola Tarnybai už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra įsigaliojęs ir privalomai vykdomas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė